Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-499-876/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-14
Bylos Nr.: e2-499-876/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01257-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Judita Sungailaitė
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: G. B., A. K.

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.7Restitucija
2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-499-876/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01257-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7; 2.6.9.2; 3.2.6.1 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokatui E. S.,atsakovams G. B., A. K., jos atstovui advokatui V. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą atsakovams G. B. ir A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 2 d. teisme gautas ieškovo V. M. ieškinys, kuriuo prašoma: 1) Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 9 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų G. B. ir A. K., kuria atsakovas G. B. padovanojo A. K. 1,7572 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra ir atsakovui G. B. grąžinti nuosavybės teises į 1,7572 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini); 2) Ieškovo naudai iš atsakovų G. B. ir A. K. priteisti 188 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 3) Atsakovams iš anksto nepranešus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei A. K. nuosavybės teise priklausantį 1,7572 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo žemės sklypu; 4) Iš atsakovo G. B. išreikalauti 2019 m. gegužės 9 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Prijungti prie pagal šį ieškinį iškeltos civilinės bylos Marijampolės apylinkės teismo šakių rūmų išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-84-630/2020.

Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas V. M. su atsakovu G. B. ir jo broliu V. B. sudarė preliminarų žodinį susitarimą, kad G. B. ir V. B. parduos, o ieškovas nupirks 1,56 ha ploto žemės sklypą, suformuotą (atidalintą) iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarta žemės sklypo pardavimo kaina 6500 Eur. Pagal nurodytą preliminarų susitarimą atsakovui G. B. buvo sumokėta 3500 Eur, iš šios sumos 2015 m. rugsėjo 6 d. sumokėta 2500 Eur grynais pinigais mokėjimą įforminant įrašais vekselyje (iš 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovo sumokėtos 5500 Eur sumos atsakovui G. B. atiteko 2500 Eur, o likusi 3000 Eur suma atiteko jo broliui V. B.) ir 2018 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu buvo sumokėta 1000 Eur.

Preliminarus susitarimas nebuvo įvykdytas, t. y. nebuvo sudaryta aukščiau nurodyto žemės sklypo notarinė pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl atsakovas G. B. turėjo grąžinti gautą 3500 Eur sumą.

2019 m. gegužės 27 d. ieškovas pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslinus, prašė ieškovui iš atsakovo G. B. priteisti 3500 Eur sumą. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2020, tenkino ieškovo ieškinį ir jo naudai iš atsakovo G. B. priteisė 3500 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3909,2 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1487-555/2020, atmetė atsakovo G. B. apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo sprendimą ir ieškovui iš atsakovo G. B. papildomai priteisė 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2020, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvo sudarytas minėtas preliminarus žodinis susitarimas dėl žemės sklypo pardavimo, kad atsakovas G. B. iš ieškovo gavo 3500 Eur sumą, kurią nesudarius pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, turėjo grąžinti. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią ir atsakovas G. B. neturi teisės jų ginčyti.

Pagal įsiteisėjusį Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu ieškovo V. M. naudai iš atsakovo G. B. išieškoma 3500 Eur suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3909,2 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 1089 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taigi išieškoma suma, neskaičiuojant procesinių palūkanų, sudaro 8498,20 Eur. Atsakovas G. B. neturi turto iš kurio galėtų būti išieškota ieškovui priteista suma.

2020 m. gruodžio 1 d., patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas G. B. sudarė dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei A. K. padovanojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6550 Eur. Be to, atsakovas G. B. padovanojo būtent tą žemės sklypą, kuris pagal preliminarų žodinį susitarimą turėjo būti parduotas ieškovui ir ieškovas jau buvo sumokėjęs sutartą šio žemės sklypo pardavimo kainą. Todėl ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, reiškia ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (1 t., e. b. l. 5–13).

Teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei A. K. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo: 1) Ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį; 2) Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) Įpareigoti ieškovą pateikti teismui duomenis apie tai, kokiai antstolių kontorai buvo pateikta vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje e2-84-630/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 4) Išreikalauti iš AB „Swedbank“ duomenis apie visas atsakovo G. B. vardu banke turėtas sąskaitas ir jose buvusias lėšas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d., pareikalaujant pateikti pilną detalizuotą išklotinę apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose minėtu laikotarpiu; 5) Išreikalauti iš AB „Swedbank“ duomenis apie tai ar laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. buvo areštuotos atsakovo G. B. vardu turėtos sąskaitos banke ir jeigu taip, tai pateikiant duomenis, kukiu pagrindu areštas buvo taikytas, nuo kada taikytas, kokiai sumai, kokios sumos sąskaitose buvo arešto laikotarpiu ir kada bei kokiu pagrindu lėšų areštas sąskaitoms buvo panaikintas; 6) Iš Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-18-443/2019 išreikalauti ir prie šios bylos prijungti 2019 m. kovo 20 d. teismo sprendimo ir minėtoje byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1180-587/2019 nuorašus, kurie patvirtins atsakovės nurodytus argumentus kad ieškovas minėtų teismo sprendimų pagrindu turėjo 6200 Eur piniginę prievolę, t. y. kad ieškovas kartu buvo ir atsakovės A. K. skolininkas; 7) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime paaiškino, jog nors ieškovas ieškinyje ir teigia, kad yra visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, tam, kad ginčo dovanojimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia minėtu pagrindu, tačiau atsakovė su tuo nesutinka, kadangi nėra pagrindinės sąlygos – ieškovo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimo, o kaip jau minėta, nesant bet vienos iš aukščiau aptartų būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Taip pat šiuo konkrečiu atveju nėra ir atsakovo G. B., kaip skolininko nesąžiningumo bei pats ieškovo ieškinio reikalavimas dėl actio Pauliana taikymo yra pareikštas praleidus nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas teisingai nurodo, kad jis 2019 m. gegužės 9 d. turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą G. B. dėl 3500 Eur sumos, kadangi ši reikalavimo teisė atsirado iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo. Taigi, kaip ir nurodo ieškovas, jis 2015 m. rugsėjo 6 d. į atsakovą G. B. turėjo 3500 Eur reikalavimo teisę, dėl ko vertinant ieškovo teisių pažeidimą, sudarant ginčo dovanojimo sandorį, ieškovo teisių pažeidimas bei kitos su actio Pauliana taikymu susijusios sąlygos turi būti vertinamos atsižvelgiant ne į reikalavimo sumą, kokią ieškovas turi šio ieškinio pateikimo dienai, o į reikalavimo sumą, kurią ieškovas turėjo ginčo dovanojimo sutarties sudarymo dieną, t. y. turi būti vertinama ar po dovanojimo sandorio sudarymo G. B. turėjo galimybę įvykdyti pastarąjį ieškovo reikalavimą, t. y. sumokėti ieškovui 3500 Eur reikalavimo sumą, o jos negalint sumokėti ar turėjo turto ir/ar piniginių lėšų, iš kurių minėtą reikalavimą būtų buvę galima įvykdyti. Tai, kad šio ieškinio pateikimo dienai ieškovo reikalavimas sudaro 8498,20 Eur sumą, ginčo dovanojimo sandorio vertinimui neturi jokios įtakos, kadangi turi būti vertinami ieškovo reikalavimai G. B. atsiradę iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo (iki 2019 m. gegužės 9 d.), o ne atsiradę vėliau. Ieškovo reikalavimas į G. B. dėl likusios 4998,20 Eur sumos yra atsiradęs jau po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo. Minėta suma yra kilusi iš civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2020 priteistų bylinėjimosi išlaidų, dėl ko atitinkamai minėta suma ir negali būti grindžiamas actio Pauliana taikymas ir sandorio pripažinimas negaliojančiu.

Šalies argumentai

Pažymėtina, kad ieškovas dėl 3500 Eur sumos iš G. B. priteisimo su ieškiniu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus ir būtent šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui teismo prašė taikyti G. B. turtui ir turtinėms teisėms laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad pradinis ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui minėtoje byloje buvo dėl 6500 Eur dėl ko ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas reikalavo būtent minėtai 6500 Eur sumai. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo reikalavimai buvo pilnai užtikrinti, t. y. buvo areštuotas toks turtas ir tiek, kiek jo pilnai pakako ieškovo turimiems reikalavimams užtikrinti, dėl ko kalbėti apie ieškovo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimą sudarant dovanojimo sandorį yra nepagrįsta.

Kad ieškovo teisės G. B. 2019 m. gegužės 9 d. sudarius dovanojimo sutartį nebuvo pažeistos, įrodo ir tai, kad po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas nuosavybės teise turėjo du žemės sklypus: 9,9135 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 48401 Eur ir 1,0765 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 5430 Eur. Viso bendrai minėtų žemės sklypų vertė sudarė 53831 Eur sumą, kai tuo tarpu ieškovo reikalavimo suma G. B. atžvilgiu tesudarė tik 3500 Eur sumą. Todėl ieškovo interesai 2019 m. gegužės 9 d. sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, kadangi G. B. turimo turto pilnai pakako ieškovo reikalavimams dėl 3500 Eur sumos patenkinti.

Sprendžiant dėl Ieškovo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimo, teisiškai svarbi ir ta faktinė aplinkybė, kad G. B. buvo ir ieškovo kreditorius arba, kitaip tariant, ieškovas buvo savo skolininko kaip kreditoriaus skolininku. O būtent Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019 iš Ieškovo G. B. naudai buvo priteista 5000 Eur piniginė suma, atsakovo turėtoms bylinėjimosi išlaidom atlyginti, o Kauno apygardos teismo nutartimi, palikus nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, papildomai atsakovo naudai iš ieškovo buvo priteista 1200 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi ieškovas G. B. buvo skolingas 6200 Eur sumą. Todėl iš minėtos pinigų sumos ieškovas taip pat pilnai galėjo patenkinti savo turimą 3500 Eur piniginį reikalavimą. Vadinasi po ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo, atsakovo G. B. vardu ne tik, kad buvo likę du žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė buvo 53831 Eur, tačiau atsakovas įgijo ir reikalavimo teisę į ieškovą dėl 6200 Eur pinigų sumos sumokėjimo, dėl ko pats ieškovas tapo atsakovo skolininku. Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4471-630/2019, G. B. atžvilgiu taikius laikinąsias priemones ir nusprendus be kita ko taikyti ir areštą jo lėšoms, esančioms pas kitus asmenis, minėtos lėšos taip pat galėjo būti antstolio areštuotos ir iš jų vėliau būtų buvę galima patenkinti ieškovo reikalavimus. Todėl pats ieškovas sprendė kaip ir kokiu būdu įgyvendinti savo teises ir pareigas. Galimai ieškovas laikė, kad kito G. B. turto arešto pilnai pakanka jo reikalavimams įvykdyti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, laikytina, kad ginčo dovanojimo sandorio sudarymas ieškovo teisių nepažeidė ir negalėjo pažeisti, kadangi ir po minėto sandorio sudarymo, G. B. turėjo pakankami turto bei piniginių lėšų, kurių pilnai pakako ieškovo reikalavimams padengti, dėl ko nesant ieškovo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimo, ieškinys dėl actio Pauliana taikymo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas ir atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad atsakovai G. B. ir A. K. nėra artimi giminaičiai dėl ko G. B., sudarydamas su A. K. dovanojimo sandorį, buvo nesąžiningas. Pažymėtina, kad ieškovui yra žinoma, kad G. B. sunkiai serga. Atsakovė A. K. gyvena kaimynystėje ir matydama, kad jis serga, bei kad jam niekas nepadeda, juo rūpinosi, be jokio atlygio, kaip, kad ir rūpinosi kitais likimo nuskriaustas žmonėmis ar organizacijomis. Ji pirko vaistus ir maistą, vežiojo pas gydytojus, padėjo prižiūrint ūkį, taip pat padėjo ir kitais jo gyvenime iškylančiais klausimais. Todėl ginčo dovanojimo sandoris buvo sudarytas kaip G. B. padėka A. K. už jo rūpestį ir suteiktą pagalbą.

Ieškovas teigia, kad apie ginčo dovanojimo sandorio sudarymą sužinojo tik ieškovui gavus 2020 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą ir pateikus jį vykdyti antstoliui, po ko paaiškėjo, kad G. B. turto neturi. Ieškovas ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2010 m. gruodžio 1 d. (nors tai greičiausiai rašymo apsirikimo klaida). Atsakovė A. K. nesutinka, kad ieškovo ieškinys pareikštas nepasibaigus įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ir mano, kad minėtas terminas yra praleistas dėl paties ieškovo subjektyvių veiksmų (elgesio) ir jo atnaujinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ir pats ieškovas, formaliai prašydamas senaties terminą atnaujinti, jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų galioję ieškinio senaties termino eigoje nenurodė, kadangi jų ir nebuvo. Ieškovas jau nuo 2019 m. gegužės 27 d., kuomet buvo pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2020, buvo atstovaujamas advokato, todėl ieškovui jo teisės ir pareigos buvo ir galėjo būti žinomos. Kaip matyti iš ieškovo prie ieškinio pridėtų įrodymų, būtent ieškovo advokatas dar prieš nuspręsdamas pateikti teismui ieškinį atsakovui dėl 3500 Eur sumos priteisimo, 2019 m. gegužės 24 d. domėjosi G. B. turimu turtu. Tai matosi iš prie ieškinio pridėtų VĮ Registrų centro išrašų. Minėtai dienai atsakovo nuosavybėje buvo likę tik du žemės sklypai, t. y. 9,9135 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,0765 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei visas kitas atsakovo turėtas turtas, tame tarpe ir ginčo žemės sklypas jau buvo atsakovo perleistas. Todėl ieškovui buvo ir turėjo būti žinoma apie tai kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo G. B. nuosavybė ir yra perleistas, dėl ko jau tuo metu galėjo ginti pažeistas teises, jeigu manė, kad jos yra pažeistos. Pats ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jam yra žinoma, kad G. B. yra perleidęs visą savo turimą turtą ir jo nuosavybėje yra likę tik jau minėti du žemės sklypai. Tad ieškovui buvo žinoma, kad ginčo turtas, kaip ir visas kitas turtas yra perleistas ir yra likęs tik teismo areštuotas turtas. Ieškovui buvo žinoma, kad ginčo žemės sklypas buvo atidalintas iš 3,8044 ha žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei, kad ieškovui reiškiant 2019 m. gegužės 27 d. ieškinį dėl skolos (3500 Eur) priteisimo, atsakovo nuosavybėje minėto žemės sklypo jau nebebuvo (jis buvo perleistas) ir tai žinodamas ieškovas nei minėtoje byloje, nei atskiroje byloje nereiškė reikalavimo, kad sandoris dėl ginčo žemės sklypo perleidimo būtų pripažintas negaliojančiu, kaip pažeidžiantis jo teises. Tačiau ieškovas visa tai žinodamas ir turėdamas galimybes ginti jo manymu pažeistas teisės, to nedarė ir reikalavimą pareiškė tik 2020 m. gruodžio 20 d., tačiau tą padarė praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovas kaip pagrindą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, nurodo tai, kad dovanojimo sutartis sudaryta ne tarp artimų giminaičių, o tarp svetimų asmenų, dėl ko ieškovo manymu toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei. Kaip jau minėta, joks teisės aktas nedraudžia sudaryti dovanojimo sutarties ne su giminaičiu, arba kitaip tariant nenumato, kad toks sandoris gali būti sudaromas išimtinai tik tarp artimų giminaičių. Notaras, tvirtinęs minėtą dovanojimo sandorį, taip pat išsiaiškino šalių valią ir jokių valios trūkumų nenustatė. Be to, toks sandoris nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo interesų, kadangi ieškovas turėjo pakankamai kito turto ir lėšų, iš kurių buvo galimas ieškovo reikalavimų įvykdymas. Sudarant dovanojimo sandorį jokie pinigai atsakovei A. K. nebuvo mokėti ir jokio tikslo sudaryti apsimestinį sandorį nebuvo, kadangi ieškovas neturėjo pirmumo teisės įsigyti minėtą žemės sklypą ir jo interesai tuo aspektu nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Ieškovas iš esmės remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsniu ir nurodo, kad šalys realiai sudarė pirkimo-pardavimo sandorį. Šalys nesiekė ir neketino sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio. Dovanojimo sandorio sudarymas buvo inicijuotas paties G. B. iniciatyva jam pačiam bendrai pasitarus ir nusprendus su savo dukra, kuri tokiam sandorio sudarymui taip pat pritarė. Minėtu teisiniu pagrindu reikalavimą galėtų reikšti ir savo teises ginti tik subjektas, kuris būtų turėjęs pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą ir jam manant, kad ginčo sandoriu jo teisės buvo pažeistos. Tuo tarpu ieškovas nėra tas subjektas, kurio pirmumo teisės būtų buvę pažeistos, dėl ko ieškovas negali reikšti reikalavimo, dėl sandorio pripažinimo minėtu pagrindu, kadangi jo teisės minėtu aspektu nebuvo niekaip pažeistos (1 t., e. b. l. 41–55).

Atsiliepimas

Atsakovas G. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad blogėjant jo sveikatos būklei ir vienam nebesugebant susitvarkyti buityje bei pasirūpinti vaistais, maistu, sveikatos tyrimais, transporto paslaugomis, paprašė pagalbos savo kaimynės A. K. Ji juo rūpinosi ir toliau visur padeda, todėl pasitaręs su dukra, sutarė kaip padėką padovanoti jai žemės sklypą. Apie sklypų perleidimo veiksmą ieškovas V. M. žinojo nuo pat jų atsiradimo, tą patvirtina įrašai, esantys 2019 m. gegužės 8 d. ieškovo prašyme civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1410-230/2019. Atsakovas nuo 2019 m. spalio 28 d. gydosi Kauno Klinikų Tuberkuliozės ligoninėje, liga gilėja ir sutrikus regėjimui be pagalbos neišsiverčia. 2019 m. gegužės 9 d. skolos ieškovui V. M. neturėjo, nes visus gautus iš jo pinigus buvo grąžinęs 2018 m. rugsėjo 3 d. bankiniu pavedimu. Pagal pateiktą 2015 m. vasario 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, visus 5500 Eur yra gavęs ir pasirašęs brolis V. B. Brolis, susitaręs su ieškovu, teismui melavo ir taip atsakovą G. B. padarė skolininku. Ieškovas, pasinaudodamas atsakovo priklausomybėmis, paveldėtą turtą nuo pat 2014 m. valdė ir iš jo gavo didelę naudą. Dovanotą sklypą nuo 2016 m. jis valdė ir deklaravo, taip gaudamas išmokas bei pelną už parduotą derlių, kas sudarė nemažiau 10000 Eur. Tokiu būdu jokio nuostolio ieškovas niekada neturėjo ir atsakovas neliko jam skolingas (1 t., e. b. l. 57–60).

Šalies argumentai

Ieškovas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu G. B. ir jo broliu V. B. buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatyta, kad jie abu parduos žemės sklypą, kadangi jis buvo kitame sklype, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė V. M. Kai norėjo jį parduoti, nacionalinė žemės tarnyba pasakė, kad ant to sklypo buvo didelis žemės trūkumas, todėl jį atidalino į dvi dalis. Broliams buvo sumokėta 5500 Eur, o G. B. dar asmeniškai buvo padarytas 1000 Eur pavedimas į jo sąskaitą, tuo tikslu, kad jis sutvarkys dokumentus, kadangi jam trūko pinigų. Skola susidarė būtent dėl mokėjimo atlikto už tą žemės sklypą, kuris buvo padovanotas. Dovanojimo sutartis sudaryta 2019 m. gegužės 9 d. G. B. anksčiau per teismus grąžino dalį pinigų, apie 40 tūkst. Eur, bet dar buvo likęs minėtas 1000 Eur, broliams buvo duota 5500 Eur grynais. G. B. anksčiau teismuose teigė, kad sumokėjo pinigus, bet pinigų ieškovui vis tiek trūko, todėl kreipėsi į kitą teismą dėl pinigų išieškojimo. Su atsakovo broliu V. B. buvo pasirašyta taikos sutartis ir jis atsiskaitė tvarkingai. Vėliau atsakovas pradėjo sirgti. Šiai dienai atsakovo skola visiškai nėra padengta, o turto jis neturi, nes ieškovo teigimu, visą savo turtą išdovanojo, kad nereiktų mokėti skolos. Apskritai, visa suma, kuri buvo priteista prijungtoje byloje nėra atlyginta. Paaiškino, kad ieškovas yra besiribojančio žemės sklypo savininkas, sklypas yra iš to pačio masyvo, jį pirko iš atsakovo brolio V. B., kuris jį gavo per paveldėjimą. Sklypą pirko 2019 m. spalį, tiksliai nepamena. 2019 m. gegužės mėn., kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, ieškovas dar nebuvo šalia esančio sklypo savininkas, sandoris buvo sudarytas vėliau. Ieškovui buvo žinoma, jog atsakovas G. B. buvo pardavęs visus savo žemės sklypus, išskyrus likusius du, kurie buvo areštuoti kitoje byloje. Nurodė, kad paduodant ieškinį ir žinant, kad yra likę tik du areštuoti žemės sklypai, nesuprato to, jog ginčijamo žemės sklypo jau nebėra. Ieškovas nurodė, jog nežinojo tos aplinkybės, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nurodyta, kad minėtas žemės sklypas buvo padovanotas atsakovei A. K. (2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:05:29 val. iki 00:23:06 val.).

Atsiliepimas

Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas tikrai turėjo žinoti, kad jis padovanojo žemės sklypą, kadangi 2019 m. gegužės pabaigoje pats ieškovas registrų centre domėjosi tuo ir tai nebuvo paslaptis. Nurodė, kad ieškovas nuomos nemokėjo nuo 2015 metų. Kai atsakovas gulėjo ligoninėje ir ieškovas atvežė jam 3000 Lt, kurie jam dabar grąžinti vekselio pagrindu rugsėjo 6 d. Atsidalintas žemės plotas buvo atsakovo ir jo brolio bendra nuosavybė ir brolis, esant žemės trūkumui, pasiėmė kompensaciją, apie 3 tūkst. Eur, tiksliai sumos nepamena. 2018 m. kovo 3 d. atsakovui atiteko ginčijamas žemės sklypas. Po pirmo teismo, pasikreipus į apygardos teismą, brolis V. B. norėjo atsakovą padaryti skolininku, kas jam su ieškovu pavyko. Neneigia, kad buvo areštuoti minėti du žemės sklypai, tačiau ginčijamas žemės sklypas niekada nebuvo areštuotas, jis visą laiką buvo atsakovo žinioje. 2019 m. pasitaręs su dukra, padovanojo žemės sklypą A. K., kadangi jo sveikata buvo suprastėjus, o A. K. daug jam padėjo. Stengsis grąžinti skolą, bandys dirbti. 2020 m. kovo mėn. buvo sudaryta skolos padengimo sutartis su atsakove, kadangi reikėjo grąžinti 40 tūkst. Eur skolą ieškovui, todėl ėmė paskolą iš A. K. Šiai dienai neturi kaip gražinti skolą ieškovui. Šį sklypą nusprendė dovanoti atsakovei, nes ji labai daug jam padėjo, rūpinosi juo, norėjo atsidėkoti. Po dovanojimo sandorio turėjo finansines galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, nes tam momentui dar du sklypai buvo parduoti vėliau. Tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nes nesitikėjo, kad ieškovas su broliu jį apgavo. Pagal sudarytą skolos padengimo sutartį, atsakovui buvo padarytas 19 tūkst. Eur mokėjimas per du kartus, tačiau šių pinigų nepanaudojo ieškovo skoloms padengti, nes tuo metu turėjo dar kitų skolų. Jeigu būtų žinojęs, kad ieškovas V. M. dar kartą prisiteis pinigų iš jo, vis tiek būtų sudaręs dovanojimo sutartį. Neatsimena ar A. K., prieš sudarant dovanojimo sandorį, būtų pasidomėjusi atsakovo ar jis turi kitų įsipareigojimų (2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:24:14 val. iki 00:50:40 val.).

Atsakovė A. K. paaiškino, kad apie žemės sklypo pirkimą ir pardavimą visiškai nebuvo jokios kalbos, atsakovas G. B. tiesiog norėdamas, kad toliau juo rūpintųsi dėl jo silpnos sveikatos ir apskritai norėdamas atsidėkoti, sudarė dovanojimo sandorį. Apie jo jokias skolas, kurios netikėjo, kad gali būti ar atsirasti, nežinojo. Nurodė, kad buvo G. B. paskolinusi 40800 Eur sumą, taip pat nebūtų buvusi problema jei atsakovas būtų dar paprašęs paskolinti 3500 Eur skolos atiduoti. Prieš sudarant dovanojimo sutartį, nežinojo apie G. B. skolas. Sužinojo tik iš bylų, kuriose dalyvavo atsakovas su ieškovu, tada tuo pačiu dar sužinojo, jog yra areštuojamas turtas, kad yra ginčijama sutartis ir nuoma. Dovanojimo metu, nežinojo apie atsakovo ginčą su ieškovu dėl dovanojimo sutarties, nes tuo metu apie tai nebuvo jokios kalbos. Apie kitas atsakovo skolas irgi nežinojo. 2018 m. rugpjūčio 31 d., sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, nežinojo apie vykstančius ginčus dėl šito sklypo. Kadangi nebuvo jokios kalbos apie žemės sklypo pardavimą, tai todėl ir neplanavo jo pirkti (2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:51:32 val. iki 01:07:11 val.).

Bylos aplinkybes patvirtinantys duomenys:

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2019 m. gegužės 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį priklauso atsakovei A. K. (ieškinio priedas Nr. 1);

2019 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartis patvirtina žemės sklypo nuosavybės perleidimą (2021 m. vasario 24 d. DOK-6883 priedas);

2020 m. gruodžio 1 d. suformuotas Registrų centro išrašas patvirtina, kad G. B. nurodytą dieną neturi nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto (ieškinio priedas Nr. 2);

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčijamos dovanojimo sutarties laikotarpiui G. B. nuosavybės teise valdė 9,9135 ha, 1,0765 ha žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 2 d.) (atsiliepimo priedas „Išrašas Registrų centras“ 14–18 psl.);

2020 m. kovo 2 d. skolos padengimo sutartyje nurodoma, kad G. B., siekdamas padengti turimas skolas A. K., jai perleido 9,9135 ha ir 1,0765 ha žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat pateikta žemės sklypo nuomos sutartis, kuri patvirtina, kad atsakovus siejo nuomos santykiai (2021 m. gegužės 10 d. DOK-17146 priedai);

Civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2021 nuo 2019 m. gegužės 28 d. 6500 Eur sumai buvo areštuotas G. B. priklausantis turtas – kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu ir teisėmis disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą. Neužtenkant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, likusiai pareikšto reikalavimo sumai užtikrinti, areštuoti atsakovo G. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, bankuose ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2020 m. birželio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d.

2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patikslinta Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant areštuotinas 6500 Eur sumai solidariai atsakingų atsakovų G. B. ir V. B. turtas. (2021 m. gegužės 10 d. DOK-17343 priedas);

2019 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pakeista ankstesnė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodant areštuoti 3500 Eur sumai G. B. turto.

2020 m. gruodžio 4 d. Antstolio A. B. pažymoje nurodoma, kad G. B. registruoto turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi mokėjimų neatlieka.

Pažymoje nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 3 d. G. K. ir A. K. buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto.

Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2019 m. gegužės 29 d. skolininko banko sąskaitoms buvo uždėtas areštas 6500 Eur sumai. 2020 m. birželio 26 d. Marijampolės apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių metu taikytą areštą panaikino, dokumentas perduotas į turto arešto aktų registrą 2020 m. spalio 23 d.

2019 m. gegužės 29 d. antstolio A. B. sudaryta turto apraše nurodomas G. B. turtas yra piniginės lėšos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2021 m. vasario 24 d. DOK-6807 priedai);

Iš AB „Swedbank“ gautoje informacijoje nurodoma, kad G. B. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo taikomi apribojimai laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 iki 2020 m. spalio 23 d.

Iš pridėto sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitos apribojimo laikotarpiu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė A. K. pervedė 19200 Eur, kurie iki 2020 m. spalio mėnesio buvo išgryninti įvairiuose bankomatuose (2021 m. kovo 16 d. DOK-9606);

Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėta byla Nr. e2-84-630/2021, kurioje priimtas sprendimas patvirtina, jog V. M. turi teisę reikalauti iš G. B. sprendimu priteistų lėšų.

2019 m. kovo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu iš V. M. buvo priteista G. B. 5000 Eur advokato pagalbos išlaidos;

2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas V. M. skundas bei G. B. priteistas 1200 Eur už advokato pagalbą;

Atsakovė A. K. pateikė padėkas, kurios patvirtina jos teikiamą savanorišką pagalbą (atsiliepimo priedas „Padėkos K.“);

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės

Civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2021 nustatyta, kad V. M. su G. B. ir jo broliui sudarė preliminarų žodinį susitarimą, kad atsakovas ir jo brolis parduos 1,56 ha ploto žemės sklypą. Sutarta žemės sklypo pardavimo kaina 6500 Eur.

V. M. sumokėjo G. B. ir jo broliui 6500 Eur. 2015 m. rugsėjo 6 d. G. B. ir V. B. grynais pinigais perduota 5500 Eur, 2018 m. balandžio 12 d. G. B. bankiniu pavedimu pervesta 1000 Eur.

2019 m. gegužės 9 d. G. B. ir A. K. sudarė dovanojimo sutartį, kuria padovanojo 1,7572 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2019 m. gegužės 27 d. V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nurodytos 6500 Eur sumos priteisimo, V. B. ir G. B. nesudarius pirkimo-pardavimo sutartį.

2020 m. birželio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu patenkintas V. M. ieškinys ir jam priteista iš atsakovo G. B. 3500 Eur skolos ir 3909,2 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi priteista V. M. 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi priteista suma, neskaičiuojant procesinių palūkanų, sudaro 8498,20 Eur.

Civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2021 laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. spalio 22 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas G. B. turtas 6500 Eur sumai (pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartį solidariai ir V. B. turtui). 2019 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pakeista ankstesnė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodant areštuoti 3500 Eur sumai G. B. turto.

Vykstant civilinės bylos Nr. e2-84-630/2021 pagal ieškovo V. M. ieškinį nagrinėjimui atsakovas G. B. perleido A. K. 9,9135 ha, 1,0765 ha žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (sandorio data 2020 m. kovo 2 d.). Gautus 19200 Eur per bylos nagrinėjimo laikotarpį išgrynino.

Šioje byloje prašoma panaikinti tarp G. B. ir A. K. 2019 m. gegužės 9 d. sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį, nes šiuo metu G. B. yra nemokus ir nėra galimybės išieškoti civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2021 priteistų 3500 Eur bei susidariusių bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydami, kad ieškovas jau nuo 2019 m. gegužės 27 d. , kai buvo pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2021, kurios metu ieškovo atstovas domėjosi G. B. turtu, tokios aplinkybės matosi iš VĮ Registro centro išrašo. Su šiais atsakovų argumentais teismas nesutinka, bei laiko kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-371-684/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovai, teigdami, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti actio Pauliana ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, nepagrįstai akcentuoja tik aplinkybes, kada ieškovas apie šiuos sandorius sužinojo (turėjo sužinoti). Sutiktina su aplinkybe, kad galimai ieškovas ir jo atstovas domėjosi G. B. turtu prieš kreipdamiesi į teismą 2019 m. gegužės 27 d., tačiau teismo vertinimu, tokie duomenys nepakankami konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimą.

Kaip jau nurodyta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama su aplinkybėmis, kada ieškovas sužinojo (turėjo sužinoti), jog sandoriai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas teigė, kad apie tai, jog ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises jis sužinojo tuomet, kai 2020 m. gruodžio 1 d. kilus būtinybei patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie G. B. turtą, sužinojus, kad atsakovas nebeturi turto. Teismas sutinka, jog ši data laikytina sužinojimo apie pažeistas teise data. Ieškinyje nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi V. M. ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovo G. B. turtas, teismo nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, todėl ieškovas nejautė grėsmės dėl turto iššvaistymo ir neturėjo pagrindo tikrinti ir sekti duomenis apie G. B. turtinė padėties pokyčius. Akivaizdu, kad ieškovas V. M. būtent prieš civilinės bylos e2-84-630/2021 pradžia susižinojęs, kad G. B. turi turto, kuris gali užtikrinti jo reikalavimus, ėmėsi priemonių, kad šis turtas nebūtų perleistas, tai yra pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nutartį pateikė vykdyto antstoliui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2019 m. gegužės 29 d. antstolio A. B. sudarytas turto aprašas. Atitinkamai teismas laiko, kad atsakovui G. B. esant sąžiningam, jis turėjo pareigą vykdyti teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei išsaugoti turtą dėl galimų reikalavimų užtikrinimo. Tuo tarpu G. B. nutarties galiojimo laikotarpiu turimą turtą perleido, o gautas lėšas išgrynino, sudarydamas priteistų lėšų išieškojimo negalimumo situaciją.

Todėl teismas laiko, kad V. M. apie galimą jo teisių pažeidimą sužinojo 2020 m. gruodžio 1 d. ir nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas V. B. ankstesnio proceso metu neigė savo prievolę grąžinti lėšas V. M., dėl to tarp šalių nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. spalio 22 d. vyko teisminis ginčas, kuriame buvo sprendžiama dėl atsakovo pareigos grąžinti gautas lėšas. Vykstant šiam teisminiam ginčui, ieškovas neturėjo pagrindo išsamiai ir aktyviai domėtis atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis įvykdyti prievoles, nes jam nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas geruoju neįvykdys tokio sprendimo. Tik 2020 m. spalio 23 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priteistų sumų sumokėjimo bei, atitinkamai, atsakovui geruoju jų nesumokant, įgijo pareigą išsamiai ir aktyviai domėtis atsakovo turtine padėtimi. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi nepraėjus vienerių metų terminui nuo to, kai sužinojo apie tai, kad atsakovas geruoju nevykdo teismo sprendimo bei kada iš antstolio gavo išsamią informaciją apie atsakovo turtinę padėtį (2020 m. gruodžio 4 d. antstolio pažyma) nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.

Tokią ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo pagrįstumą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 3K-3-410/2013; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-162-219/2021).

Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-339/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011), arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. B. 2015 m. rugsėjo 6 d. gavo iš ieškovo lėšas už būsimo sandorio sudarymą, o nesudarius sandorio įgijo pareigą grąžinti gautas lėšas. Atsakovai neginčija, jog dovanojimo sudarymo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę į 3500 Eur G. B. turtą.

Dovanojimo sutartį atsakovai sudarė 2019 m. gegužės 9 d. Ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą 2020 m. birželio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu ir 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtino ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėję civilinę bylą Nr. e2A-48-630/2020. Taigi ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę.

Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kreditoriaus teisių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Ginčijama sutartimi atsakovas G. B. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, padovanojo atsakovei A. K. Po ginčo sandorio sudarymo atsakovo G. B. turtas ženkliai sumažėjo ir jo nebeužtenka patenkinti ieškovo reikalavimo. Sandorio sudarymo turėti žemės sklypai buvo perleisti pagal skolos dengimo sutartis, tai yra jie buvo perleisti užtikrinant turimus įsiskolinimus. Kito turto, kuris galėtų užtikrinti ieškovo reikalavimus, atsakovas nebeturi. Taigi neatlygintinai perleidęs žemės sklypą, bei grąžinęs kitus įsiskolinimus atsakovas iš esmės tapo nemokus.

Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Dėl šios sąlygos teismas jau pasisakė, bei konstatavo, jog terminas nebuvo praleistas.

Ketvirtoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovas G. B. nepateikė jokių duomenų byloje, kad jis įstatymo pagrindu turėjo prievolę sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį. Posėdžio metu atsakovas G. B. teigė, kad A. K. padovanojo žemės sklypą, nes ši visada padėjo, parėmė jo ligos metu, juo rūpinosi. Pati A. K. pateikė dokumentus, kurie patvirtina jos geranoriška ir labdaringą veiklą. Tačiau teismas laiko, kad nėra duomenų, jog A. K. suteikta pagalba G. B. buvo atlygintina, ar kad jie buvo sudarę įpareigojančius susitarimus dėl žemės sklypų perleidimo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, kad nėra duomenų, kad G. B. turėjo įsipareigojimų A. K., todėl laikytina, kad sudarytas sandoris neprivalėjo būti sudarytas.

Penktoji ir šeštoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – sandorio šalių nesąžiningumas. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. liepos mėn. 5 d. nutartis Nr. 3K-3-360/2012). Atsakovo G. B. nesąžiningumas pasireiškė jo paties turtinės padėties bloginimu, žinant, jog jo turto nepakaks galimam atsiskaitymui su ieškovu. Atsakovas žinojo, kad yra turi įsipareigojimų ieškovui nuo 2015 metų. Atsakovai teigia, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu G. B. turėjo kito turto, kuriuo galėjo būti užtikrinti ieškovo reikalavimai, tačiau teismas laiko, kad šie argumentai nepatvirtina dovanojimo sandorio sudarymo teisėtumo, ar atsakovo sąžiningumo. Nustatyta, kad dovanojimo sandorio metu atsakovas turėjo dar du žemės sklypus, tačiau šie sklypai pačio atsakovo iniciatyva, esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms, atsakovui žinant apie turimus įsipareigojimus, buvo perleisti atsakovei A. K. Be to, atsakovas už šiuo sklypus gavo 19200 Eur, kuriuos visus išgrynino ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdyti ieškovo reikalavimai. Tai yra, G. B. turėjo visas galimybes grąžinti priteistas lėšas ieškovui, tačiau piktybiškai perleido ir iššvaistė savo turėtą turtą. Toks atsakovo elgesys parodo, jo nesąžiningumą ir jo neketinimą vykdyti teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-84-630/2020.

Septintoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Actio Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, yra pilnai įrodytas, todėl tenkintinas – pripažintina negaliojančia atsakovų G. B. ir A. K. 2019 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartis, bei pripažintina atitinkamai negaliojančia šio sandorio teisinė registracija.

Dėl pažeistų ieškovo teisių atsakovams sudarius 2019 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartį

Atsakovų teigimu, nėra ginčo dėl to, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į G. B., tačiau svarbu įvertinti kokį reikalavimą ieškovas turėjo į atsakovą G. B. ginčo Dovanojimo sutarties sudarymo momentu, tai yra nurodoma, kad 2019 m. gegužės 9 d. ieškovas turėjo reikalavimo teisę dėl 3500 Eur. Taip pat atsakovai nurodo, kad sudarius ginčijamą dovanojimo sandorį, G. B. nuosavybės teise dar turėjo du sklypus, kas galėjo užtikrinti ieškovo reikalavimus. Taip pat atsakovai teigia, kad civilinėje byloje e2-84-630/2021 taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo priemonė, kuri galėjo užkirsti kelią G. B. nemokumui kilti, todėl mano, kad sudarytas dovanojimo sandoris nepažeidė kreditoriaus teisės.

Teismas nesutinka su tokiu atsakovų aiškinimu, nes priimtos teismų nutartys, neatleidžia skolininko nuo pareigos elgtis sąžiningai, bei nutartys yra privalomos taip pat ir skolininkui. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad pritaikyti apribojimai nebuvo efektyvūs, o atsakovas G. B., žinodamas apie jo turtui taikomus apribojimus, bei suprasdamas, kad perleisdamas turtą jis sukuria nemokumo situaciją, buvo nesąžiningas bei piktnaudžiavo buvusias situacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad dėl G. B. veiksmų ir nesąžiningumo susiklostė situacija, dėl kurios ieškovas V. M. siekdamas apginti savo interesus dar kartą turėjo kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 – 6.129 straipsniai). Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

2019 m. gegužės 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo metu reikalavimo teisę turėjo V. M. pagal 2015 m. rugsėjo 6 d. sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir perduotų lėšų. Minėta dovanojimo sutartis pažeidė kreditoriaus teises, kadangi, šia sutartimi atsakovas G. B. perleido reikšmingą nekilnojamąjį turtą atsakovei A. K., tuo pablogindamas galimybes atsiskaityti su kreditoriumi V. M. pagal sudarytus susitarimus. 2020 m. birželio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta, kad V. M. pagal 2015 m. rugsėjo 6 d. sudarytus susitarimus turi reikalavimo teisę į 3500 Eur iš G. B. Nors G. B. teisminio nagrinėjimo metu šios teisės nepripažino, tačiau akivaizdu, kad apie buvusius susitarimus jis žinojo. Dovanojimu sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 9 d. , tai yra galiojusių reikalavimų tarp šalių laikotarpiu. Kas leidžia konstatuoti, kad sudaryta dovanojimo sutartis pažeidė V. M. interesus, nes siekiant įvykdyti teismo sprendimu priteistas lėšas, buvo nustatytos aplinkybės, kad G. B. neturi turto ir yra nemokus.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma, siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (CK 6.145 straipsnis). Vienas iš actio Pauliana instituto ypatumų, nustatytų CK 6.66 straipsnio 4 dalyje, yra tas, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovas prašo taikyti restituciją – panaikinus sutartį, grąžinti žemės sklypą atsakovui G. B. tam, kad nukreiptų į jį išieškojimą. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo tikslas – panaikinus sutartį patenkinti savo reikalavimą. Pripažinus sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikytinos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės – žemės sklypas grąžintinas atsakovui G. B.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos patirtos 2964,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 188 Eur žyminis mokestis ir 2776,95 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., e. b. l. 8), t. y. iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 1482,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei A. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas – paliktinas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuria G. B. padovanojo A. K. 1,752 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovę A. K. grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), G. B. nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovo G. B. 1482,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. K. 1482,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. M.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi – atsakovei A. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Judita Sungailaitė