- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1410-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00493-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. B., V. B.
- Ieškovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams G. B. ir V. B. dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. B. ir V. B. 6 500 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 184 Eur žyminį mokestį ir 1 197,90 Eur advokato pagalbos išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 6 500 Eur sumai atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar nepakakus – areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – 6 500 Eur sumai areštavo atsakovui G. B. priklausantį turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu ir teisėmis disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą ir teises, neužtenkant (ar nesant) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, likusiai pareikšto reikalavimo sumai užtikrinti, areštavo atsakovui G. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, bankuose ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių patenkinimu bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams; 6 500 Eur sumai areštavo atsakovui V. B. priklausantį turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu ir teisėmis disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą ir teises, neužtenkant (ar nesant) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, likusiai pareikšto reikalavimo sumai užtikrinti, areštavo atsakovui V. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, bankuose ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių patenkinimu bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams.
3. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimų apimtis pakankamai didelė (6 500 Eur), t. y. daugiau nei vienuolika kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei vieną šimtą septyniasdešimt kartų didesnė nei bazinė socialinė išmoka, o tokia suma, teismo vertinimu, yra neabejotinai didelė palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis, ieškovo reikalavimas neužtikrintas jokiomis kitomis priemonėmis, duomenys apie atsakovų finansinę padėtį nežinomi, atsakovai vengia vykdyti prievolinius įsipareigojimus, perleidinėja savo nekilnojamąjį turtą ir praktiškai yra perleidę visą turimą nekilnojamąjį turtą, o toks atsakovų elgesys preliminariai vertinant turi nesąžiningumo požymių, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vien tik didelė ieškinio suma savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą.
Šalies argumentai
1.2. Ieškovas ieškinyje suklaidino teismą, nurodydamas, kad „atsakovai praktiškai yra perleidę visą savo turtą“. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir remdamasis šiuo tikrovės neatitinkančiu teiginiu, pabrėžė, kad „toks atsakovų elgesys preliminariai vertinant turi nesąžiningumo požymių, todėl ieškovas, siekdamas apsaugoti būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones“. Tačiau atsakovai ne tik nėra „praktiškai perleidę viso savo turto“, tačiau jų turimo vertingo nekilnojamojo ir kito kilnojamojo turto vertė daug kartų viršija pareikšto ieškinio reikalavimo sumą. Todėl atsakovams ieškinio suma nėra didelė ir atsakovai būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą galės įvykdyti be didesnės įtakos savo turtinei padėčiai.
1.3. Nors abu atsakovui G. B. priklausantys sklypai yra areštuoti to paties ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019, tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1.4. Bet kurio iš atsakovų turtinė padėtis, vertinant atskirai, nekelia grėsmės, kad teismo sprendimas šioje byloje galėtų būti neįvykdytas.
1.5. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, tariamą siekį išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, turto slėpimą ir pan., nors pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka būtent ieškovui.
Šalies argumentai
1.6. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai viršija ieškovo pareikšto reikalavimo dydį. Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovų solidariai priteisti 6 500 Eur skolą, tačiau nutartimi teismas atskirai areštavo kiekvieno atsakovo turtą 6 500 Eur sumai. Tokiu būdu, teismas iš esmės pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 13 000 Eur vertės atsakovų turtui. Tai reiškia, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
1.7. Teismui nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra be pagrindo pažeidžiamos atsakovo G. B. teisės, kadangi atsakovas šiuo metu negali laisvai disponuoti 6 500 Eur piniginėmis lėšomis. Tokia situacija pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir iškelia ieškovo interesus aukščiau atsakovo G. B. interesų.
Atsiliepimas
5. Ieškovas V. M. atsiliepimu į atsakovo G. B. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tas faktas, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, nereiškia, kad atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir jam ieškinio suma nėra didelė. Tam, kad spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, būtina įvertinti ne tik jo nekilnojamąjį turtą, bet ir tai, ar atsakovas dirba, kokias gauna pajamas, kokias turi santaupas, įsipareigojimus. Tik įvertinus atsakovo visą turimą turtą ir įsipareigojimų dydį galima spręsti apie realią atsakovo turtinę padėtį. Tačiau išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas į bylą nepateikė.
2.2. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas G. B. perleido praktiškai visą savo turtą ir yra likę tik du žemės sklypai. Nors atsakovas G. B. skunde teigia, kad jis šių žemės sklypų nesiruošia perleisti, tokius jo teiginius paneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2019 m. vasario 25 d. raštas, patvirtinantis, kad atsakovas ruošiasi perleisti 9,9135 ha žemės sklypą. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius išdavė pažymą, patvirtinančią, kad atsakovas turi teisę minėtą žemės sklypą parduoti A. K. ir G. K.. Atsakovui pardavus minėtą žemės sklypą, likusio atsakovo turto neužteks teismo sprendimui įvykdyti. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nėra jokių garantijų, kad atsakovas už parduotą žemės sklypą gautą pinigų likutį panaudos atsiskaitymui su ieškovu.
2.3. Ieškinys pareikštas solidariems atsakovams, todėl pagrįstai abiejų atsakovų atžvilgiu ieškinio sumai taikytas areštas. Be to, atsakovas V. B. neskundė teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu. Tiek, kiek tai liečia atsakovą G. B., jam taikytas areštas neviršija jo atžvilgiu pareikštos ieškinio sumos ir todėl proporcingumo principas nėra pažeistas.
Atsiliepimas
2.4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra areštuotas atsakovo G. B. nekilnojamasis turtas, apribojant tik disponavimo teisę, tačiau atsakovas G. B. be jokių apribojimų gali šį turtą valdyti ir naudoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo G. B. atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
8. Atsakovas G. B. kartu su atskiruoju skundu ir ieškovas V. M. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus, skelbimus ir straipsnį iš interneto puslapių, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019, V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2019 m. vasario 25 d. raštą Nr. 18SD-1096-(14.18.104) su priedais.
9. Be to, atsakovas G. B. prieš pat paskirtą teismo posėdį (2019 m. rugpjūčio 29 d.) pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų priėmimo.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo ir atsakovo kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai yra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovas šių įrodymų pateikti anksčiau neturėjo galimybės, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, o ieškovo pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, abi šalys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl kitos šalies pateiktų naujų įrodymų, todėl pateikti įrodymai priimami, prijungiami prie bylos ir vertinami sprendžiant ginčo klausimą.
12. Tuo tarpu atsakovo 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateiktus rašytinius įrodymus (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1180-587/2019, atsakovui G. B. priklausančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus, atsakovo V. B. atsiliepimą į ieškovo V. M. ieškinį), įvertinus tai, kad jie pateikti prieš pat teismo posėdį, nesudarant galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims su jais susipažinti ir pareikšti dėl jų savo nuomonę, šių įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, jie neturi esminės reikšmės šalių ginčo išsprendimui, atsisakytina priimti. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo G. B. atžvilgiu tenkino, motyvuodamas tuo, kad prašoma priteisti 6 500 Eur suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, kas gali padidinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, be to, atsakovai vengia vykdyti prievolinius įsipareigojimus, perleidinėja savo nekilnojamąjį turtą ir praktiškai yra perleidę visą turimą nekilnojamąjį turtą, o toks atsakovų elgesys preliminariai vertinant turi nesąžiningumo požymių. Kadangi apeliantas (atsakovas) G. B. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
16. Apeliantas (atsakovas) G. B. atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad jo turtinė padėtis gera, turimo nekilnojamojo ir kito kilnojamojo turto vertė daug kartų viršija pareikšto ieškinio reikalavimo sumą, o ieškovas V. M., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, tariamą siekį išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, turto slėpimą ir pan., nors pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka būtent ieškovui.
17. Pažymėtina, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
18. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
19. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Ieškovas V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, be to, atsakovai perleidinėja ir yra praktiškai perleidę visą savo nekilnojamąjį turtą, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovai, sužinoję apie pareikštą ieškinį, gali perleisti savo likusį nekilnojamąjį turtą, taip siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2019 m. vasario 25 d. raštą kartu su priedais, iš kurio matyti, kad atsakovas G. B. 2018 metais teikė pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, o 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui buvo išduota pažyma „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Nors šioje pažymoje nurodyta, kad ji galioja tik vienerius metus nuo jos išdavimo dienos (taigi minėtas terminas jau yra pasibaigęs), tačiau šis įrodymas pagrindžia aplinkybę, kad atsakovas G. B. turi realių ketinimų perleisti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir gali pakartotinai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl tokios pažymos gavimo. Juolab, kad jokie kiti suvaržymai (išskyrus šioje civilinėje byloje) atsakovo turtui (žemės sklypams) nėra taikomi. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad atsakovas G. B. su ieškovu V. M. kilusių ginčų (šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-18-443/2019 dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) metu perleido (neatlygintinai) jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus – 2019 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartimi perleido žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), M. B., o 2019 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartimi perleido žemės sklypą (duomenys neskelbtini), A. K..
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia, kad atsakovas G. B. gali vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, sumažindamas jam nuosavybės teise priklausančio turto mastą, t. y. patvirtina galimą atsakovo nesąžiningą elgesį. Kartu pažymėtina, kad faktinė atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma, kadangi atsakovas pateikė duomenis tik apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau kitų duomenų apie turtą (gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį turtą ir pan.) byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas įrodymais pagrindė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Apeliantas (atsakovas) G. B. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismui nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi jis negali laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis. Tokia situacija pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir iškelia ieškovo interesus aukščiau atsakovo interesų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams (ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) ir užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą bei jų interesų pusiausvyrą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nurodė areštuojamo turto eiliškumą, t. y. nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ar/ir turtines teises. Taigi tuo atveju, jeigu antstolis, areštuodamas atsakovo turtą, šio eiliškumo nesilaiko, atsakovas turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
24. Pažymėtina, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis).
25. Visgi sutiktina su apelianto (atsakovo) G. B. atskirojo skundo argumentu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškovo pareikšto reikalavimo dydį, kadangi ieškiniu prašoma iš atsakovų solidariai priteisti 6 500 Eur skola, tačiau nutartimi teismas atskirai areštavo kiekvieno atsakovo turtą 6 500 Eur sumai. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas solidariems skolininkams, įvertinus reiškiamo reikalavimo sumą, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad areštuotinas 6 500 Eur sumai solidariai atsakingų atsakovų G. B. ir V. B. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esantys pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu ir teisėmis disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą ir turtines teises, o neužtenkant (ar nesant) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, likusiai pareikšto reikalavimo sumai užtikrinti, areštuotinos atsakovams priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovus, bankuose ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių patenkinimu bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams.
26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir nurodant, kad areštuotinas 6 500 Eur sumai solidariai atsakingų atsakovų G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esantys pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu ir teisėmis disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą ir turtines teises, o neužtenkant (ar nesant) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, likusiai pareikšto reikalavimo sumai užtikrinti, areštuotinos atsakovams priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovus, bankuose ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių patenkinimu bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.