Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. atstovės advokatės O. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjos R. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. U. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubausta 140 eurų dydžio bauda. I. U. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo per nustatytą 7 dienų terminą neinformavo arba informavo ne laiku Migracijos departamentą apie darbo sutarčių su užsieniečiais, turinčiais leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukimą, taip pat apie užsieniečių neatvykimą ar neįdarbinimą. Šiais veiksmais I. U. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdama su minėtu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjos R. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. atstovė advokatė O. S. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydama panaikinti minėtą nutarimą.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. atstovės advokatės O. S. skundas netenkintas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, I. U. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 140 Eur dydžio bauda – atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. atstovė advokatė O. S. iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, I. U. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje, ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas I. U. už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliaciniu skundu teigiama, kad nors administracinį nusižengimą padarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau I. U. patraukimas administracinėn atsakomybėn sukels neigiamų pasekmių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonė metus laiko neturės galimybės įdarbinti darbuotojų užsieniečių, taip pat nesutinkama su tuo, kad I. U. nusižengimas nevertinamas kaip mažareikšmis ir nepavojingas, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir I. U. buvo paskirta administracinė nuobauda už jos padarytą administracinį nusižengimą. Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

8. ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba darbo funkcijos keitimą.

9. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad I. U., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, per nustatytą 7 dienų terminą Migracijos departamentui nepateikė pranešimo apie užsieniečių M. S. ir K. B. neįdarbinimą, taip pat laiku neinformavo Migracijos departamento (tai yra ne per 7 dienas) apie darbo sutarties nutraukimą su užsieniečiais E. U. ir A. U., ir apie tai, kad užsieniečiai M. S., A. T. ir D. C. neatvyko dirbti. Šiais veiksmais I. U. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, šių aplinkybių neginčija nei pati I. U., nei jos atstovė advokatė O. S.. Kadangi I. U. minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė, ji pagrįstai buvo patrauka administracinėn atsakomybėn pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors administracinį nusižengimą padarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įmonės įgaliotas asmuo I. U., tačiau jos patraukimas administracinėn atsakomybėn sukels neigiamų pasekmių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi atsakomybė kyla abiem minėtiems asmenims (fiziniam ir juridiniam), nes įmonė metus laiko neturės galimybės įdarbinti darbuotojų užsieniečių. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų. Be to, nagrinėjamu atveju Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjos R. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patraukta I. U., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu nebuvo spręsta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės atsakomybės, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad I. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tą patį nusižengimą baudžiamos kartu, nes 2024 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisines pasekmes sukelia tik I. U.. Nors Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, tačiau ateityje įmonei galinčios kilti problemos dėl užsieniečių įdarbinimo ir dėl to galintys kilti ekonominiai padariniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taigi jis turėjo pareigą kontroliuoti kaip savo funkcijas atlieka bendrovės darbuotojai, tame tarpe – ir jo įgalioti asmenys, todėl turi prisiimti dėl įgaliotų asmenų netinkamo elgesio kylančias pasekmes.

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. atstovė advokatė O. S. apeliaciniame skunde teigia, kad I. U. padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nepavojingas, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais skundo argumentais. Pagal ANK 12 straipsnio 2 dalį, kriterijus, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Bet ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas veikų, kurių požymių turinčias veikas atlikęs fizinis asmuo gali būti netraukiamas administracinėn atsakomybės arba atleidžiamas nuo jos. Nagrinėjamu atveju I. U. padaryto administracinio nusižengimo (ANK 542 straipsnio 2 dalis) paminėtame sąraše nėra. Taigi nagrinėjamu atveju nei Institucija, nei apylinkės ar apygardos teismas svarstyti I. U. atleidimo nuo administracinės atsakomybės klausimo dėl mažai pavojingos veikos padarymo, neturi jokio teisinio pagrindo.

12. I. U. atstovės teigimu, net ir pripažinus I. U. veiksmuose Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo požymius, administracinė nuobauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį jai neskirtina, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinė nuobauda parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

14. Kaip jau minėta, ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjos R. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. U. už administracinio nusižengimo, numatyto 542 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 140 eurų dydžio bauda (ANK 542 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumas). Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartimi šis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjos R. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, teismas pažymėjo, kad įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, I. U. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 140 eurų bauda, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą netaikyti I. U. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galimas minėtų nuostatų taikymas, byloje nėra, o atsižvelgiant į I. U. įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (I. U. per nustatytą terminą Migracijos departamentui nepateikė pranešimo apie 2 užsieniečių neįdarbinimą, taip pat laiku neinformavo Migracijos departamento apie darbo sutarties nutraukimą su 2 užsieniečiais ir apie tai, kad 3 užsieniečiai neatvyko dirbti), I. U. administracinės nuobaudos neskyrimas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų I. U. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi I. U. liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į I. U. asmenybę, į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, I. U. anksčiau nebuvo bausta už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjos R. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. U. pagrįstai už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali ANK 542 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl I. U. paskirtos minimalios ANK 542 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos bus kaip nors neproporcingai apsunkinta jos padėtis, nėra.

16. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti I. U. naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju, asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – I. U. įgaliotos atstovės apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) patarėjos R. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti I. U. atstovės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo I. U. naudai.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. atstovės advokatės O. S. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U. atstovės advokatės O. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.