- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2-60-570/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00628-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskritis Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. R.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl materialinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskritis Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. (toliau vadinamas - Ieškovu, kartu su atsakove – Šalimis) 2024 m. rugsėjo 16 d. patikslintu ieškiniu (DOK- 36693) kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Marijampolės CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokoje turėtą pavardę; nepilnametės dukros J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo dukrai J. J. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamas, nustatant, kad išlaikymo lėšas atsakovė tvarkys uzufrukto teise vaiko interesais; pripažinti, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįregistruoti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 85 927,44 Eur priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir padalinus pusiau, atsakovei priteisti turtą natūra, o jam iš atsakovės - 42 963,72 Eur piniginę kompensaciją; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei; netenkinus patikslinto ieškinio 5 punkte numatyto reikalavimo, priteisti ieškovui iš atsakovės ½ dalį namo ir naujai pastatytų kiemo statinių pagerinimų vertės kompensaciją - 42 963,72 Eur; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį BMW X REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7867 Eur, o ieškovui iš atsakovės - 3 933,5 Eur kompensaciją; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė santuoką, kurią įregistravo Marijampolės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė du vaikai, iš kurių dukra J. J., gim. (duomenys neskelbtini) dar yra nepilnametė. Susituokę kurį laiką kartu gyveno ir dirbo Airijoje, apie 2006 m. susitaupę pinigų sugrįžo į Lietuvą. Atsakovei tėvai 2007-09-28 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Dovanojimo sutartis) padovanojo nebaigtą statyti sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Namas), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), esančius (duomenys neskelbtini). Namas ir Žemės sklypas buvo padovanoti jų šeimai. Jie iš karto po dovanojimo sutarties sudarymo pradėjo rekonstruoti Namą. Kai buvo padovanotas, namas buvo kūrenamas krosnimi, be vandentiekio, kanalizacijos, stogas dengtas asbestiniu šiferiu. Po rekonstrukcijos jo plotas 120 kv. m., vietoje buvusio 71, 02 kv.m. ploto. Iš esmės tokie darbai ir buvo atlikti pagerinant namą, tik pats rekonstrukcijos faktas nebuvo įteisintas. Nekilnojamojo turto registro išrašuose neužfiksuoti kiemo statiniai (tvora, šiltnamis, kiemo grindinys ir pan.), o po rekonstrukcijos šie statiniai atsirado. Nemažai statybos darbų atliko pats ieškovas, be to – ieškovas rūpinosi statybinių medžiagų, meistrų paieška, pirko, vežė statybines medžiagas ir pan. Apytiksliai apie 2010 m. namas buvo pilnai rekonstruotas, tačiau rekonstrukcija įteisinta taip ir nebuvo. Vėliau dar buvo įrengta oras-vanduo šildymo sistema, saulės elektrinė, sutvarkytas gerbūvis, kieme išklotos trinkelės, aplink visą sklypo perimetrą pastatyta medinė tvora su betoniniais pamatais. Teismo paskirtos ekspertizės metu (2024-08-22 Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (Toliau – Ekspertizės aktas), nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) visi statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio (statybos darbų pradžia) iki ekspertizės atlikimo momento yra priskiriami statinio paprastajam remontui, o darbų vertė 85 927,44 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į eksperto išvadas ir į nustatytą statybos darbų kainos santykį su turto kaina jo dovanojimo metu, nepaisant to, kad buvo konstatuotas statinio paprastasis remontas, prašo namą su naujai pastatytais kiemo statiniais pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti lygiomis dalimis arba priteisti Ieškovui iš Atsakovės ½ dalį pagerinimų vertės, t.y. 42 963,72 Eur. Šalys santuokoje taip pat įgijo vieną automobilį, kuris yra dalintinas, ieškovui priteisiant kompensaciją, o atsakovei - automobilį. Patvirtino, kad šalys kreditorių neturi. Ieškovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem sutuoktiniams nesugebėjus jos išsaugoti. Nesutarimų priežasčių ir jų sprendimo variantų nei vienas iš sutuoktinių nesiėmė spręsti, todėl santykiai palaipsniui blėso, o pastaruoju metų jų visiškai nebeliko, taigi konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taikytis nepageidauja. Šalys yra susitarę, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros J. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sutinka dukrai mokėti materialinį išlaikymą po 300 Eur., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę. Ieškovas neprieštarauja, kad santuokoje su Atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas lengvasis automobilis BMW X REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7867 Eur, būtų padalintas lygiomis dalimis, ieškovei paliekant automobilį natūra, o atsakovui priteisti iš atsakovės 3 933,5 Eur (7867 Eur /2) piniginę kompensaciją. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise santuokoje yra įgijęs žemės sklypų, NT registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių teisinis režimas po santuokos nutraukimo nesikeičia ir turtas liekas asmenine Ieškovo nuosavybe.
Teismo posėdyje R. J. nurodė, kad esmės sutiktų, kad jam iš atsakovės būtų priteista 40 000 Eur piniginė kompensacija už gyvenamojo namo pagerinimus ir pusė automobilio vertės. Taip pat sutinka nepilnametei dukrai teikti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės (pastaruoju metu moka po 350 Eur kas mėnesį). Kategoriškai nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą, nes gyvendamas šeimoje dukrai išlaikymą teikė natūra, kišenpinigiais, pervesdamas jai pinigų pagal poreikį. Patvirtino, kad ginčo laikotarpiu atsakovei dukros išlaikymui visus metus pinigų nepervedė, nes gyveno kartu tuose pačiuose šeimos namuose ir bendru sutuoktinių susitarimu, pilnai išlaikė studijuojantį pilnametį sūnų. Tačiau pirko maistą, drabužius, pramogas, kas mėnesį skirdavo dukrai pinigų, kai tik ji paprašydavo, buvo nupirkęs gerą mobilųjį telefoną, prieš rugsėjo pirmąją apipirko reikmenų dailei ir mokyklai. Dėl gyvenamojo namo remonto darbų paaiškino, kad darbus atliko įvairūs meistrai, kurie buvo surasti per skelbimus, tačiau sutarčių su jais sudaroma nebuvo, tai buvo asmenys, kurie galimai dirbo pagal patentus ar vykdė individualią veiklą. Prisimena, kad langus pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, stogo dangą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jokių dokumentų neišsaugojo. Jis, dirbdamas Švedijoje, siuntė pinigus namo remontui. Atsakovė tuo metu gyveno su vaikais Lietuvoje. Kai grįžo gyventi nuolatos į Lietuvą, prasidėjo sunkumai ir nesutarimai šeimoje. Pripažino, kad su sutuoktine nekalbėjo visus 2023 metus. 2022 m. pabaigoje su šeima dar šventė Kalėdas pas giminaičius Anglijoje, o kai visi grįžo namo, atsakovė pas draugę šventė gimtadienį ir negrįžo naktį į namus, o po kelių dienų ji viena išvyko į gimtadienį, kai buvo kviesti kartu. Jis nekalbėjo, tačiau ir atsakovė jo nekalbino, jai nerūpėjo visiškai, matomai jau ruošėsi skyryboms. Dėl sodo namelio paaiškino, kad jo buvo tokia sąlyga, kad darys remontus tik tada, kai namelis bus perrašytas atsakovei. Jis manė, kad turtas bus jų šeimos bendras. Laiko, kad padarytas kapitalinis remontas, ne rekonstrukcija. Jis pats padarė tvorą, sumontavo saulės elektrinę, vykdė griovimo darbus, atliko smulkius darbus. Sienų dažymą, tapetavimą darė ne jis. Mokėjo grynais tiems dirbantiems. Ar jie mokesčius mokėjo, jis nesidomėjo. Namą pardavus būtų galima gauti apie 100 000 Eur.Namas dviejų aukštų, šildymas oras – vanduo. Yra geroje vietoje, ant upės kranto. Prie mokesčių mokėjimo už namo komunalinius patarnavimus kai jie su sutuoktine nevedė bendro ūkio, jis neprisidėjo, tačiau galėtų pusę dabar padengti, nėra problemos, jų ten nėra daug. Kadangi yra saulės elektrinė, tai už elektrą mokama apie 40-45 Eur. Maistą pirko šeimai bendrai. Jis nekaltas kad niekas nevalgė. Jis nederino ką pirkti. Parveždavo ką mėgsta dukra – apkepėlių, pieno gėrimo - aktimelio, vaisių bandelių. Patvirtino, kad jie buvo susiskirstę stalčius šaldytuve ir laikė maistą atskirai. Iš kitų lentynų jis neimdavo. Meistrus rasdavo pagal skelbimus, dar ateidavo kaimynas už atlygį dirbti. Saulės elektrinę susimontavo pats. Dėl išlaikymo dukrai jis žino kad ji lanko Meno mokyklą. Už mokslą 2022 m. yra sumokėjęs 90 eurų. Dukrą nuveždavo ir parveždavo iš meno mokyklos iki 2024 m. 2024 – 2025 metais jau nevežiojo. Į eurofondą pinigų už dukros maitinimą mokykloje pinigų nepervedęs. Prieš rugsėjo mėn. 2024 metais pirko dukrai dailės reikmenų. Dėl automobilio naudojimosi sutinka kad naudojasi sutuoktinė, bet jis skyręs pinigų remontui iki 2023 m. Su automobilio įvertinimu sutinka. Jų su atsakove santykiai blogėjo ilgą laiką. Jis bandė kalbėtis, bet pas specialistus nesikreipė. Mano, kad bendro ūkio su atsakove neveda nuo 2022 m. gruodžio pabaigos. Jis gyvena atskirai nuo spalio mėnesio. 2023 metais buvo tris kartus apsipirkti. Kišenpinigius pravesdavo į kortelę. 2023 m apie 700 Eur pravedęs dukros išlaikymui. 2021 m. sūnus pradėjo studijuoti Vilniaus universitete ir jis materialinę paramą teikė. Bet dar ir dabar sūnui pritrūksta. Dukrai Kalėdoms, gimtadieniui pirkdavo dovanas ne pinigais. Kai pradėjo remontuoti namą, tai buvo vasarnamis. Nebuvo šildymo, vandens, teko pakeisti išplanavimą, griauti sienas. Pusrūsyje padarė virtuvę ir vonią, pirmame svetainė, o antrame aukšte du miegamieji. Dar pristatė priestatą garažą su malkine. Namo plotas nepadidėjo. Perplanavimas pasikeitė. Darbuotojus samdė ir atsiskaitinėjo jis. Jokių dokumentų neišlikę. Su teismo eksperto išvada sutinka. Automobilį pirko už 8300 Eur, jo vertė dabar yra apie 7000 Eur. Juo naudojasi tik atsakovė. Jam nereikia automobilio. Atsakovės pajamų nežino ir nežinojo niekada, o jis turėjo individualią įmonę, kurios veiklą sustabdęs o jis praleido laiką užsienyje. Uždirbtus pinigus investavo į namą. Dabar jis vykdo individualią veiklą prie saulės elektrinių montavimo, pajamos mėnesiui priklausomai nuo sezono apie 2000-2500 Eur per mėnesį.
Atstovė advokato padėjėja S. R. S. nurodė, kad pervestos lėšos dukrai J. per metus laiko nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2024 m. birželio mėn. sudaro 767 Eur. Tai asmeniškai dukrai pervestos lėšos. Per tą patį laikotarpį sūnui atsakovas pervedęs 9701 Eur. Dėl gyvenamojo namo mano, kad asmenine nuosavybės teise jis Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl yra bendroji jungtinė. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019 sandoris aiškinamas pagal jo sudarymo aplinkybes. Turtas buvo dovanojamas šeimai, patys tėvai pasiūlė, ieškovas ir sakė kad šeimos poreikiams buvo dovanojamas, jis yra pasakęs, kad nieko nedarys kol nebus jų šeimos namelis. Tai yra bendroji jungtinė sutuoktinė nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašo ieškinį atmesti (DOK-41522). Nurodė, kad savo šeimyninio gyvenimo pradžioje šalys nuo 2000 iki 2011 metų gyveno pas atsakovės tėvus, tarpusavio santykiai klostėsi pakankamai gerai. 2004 metais ieškovas išvyko dirbti į Airiją, o sekančiais metais išvyko ir ji su mažamečiu sūnumi M. 2007 m. sutuoktiniai grįžo į Lietuvą. 2007 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovės tėvai V. M. D. ir S. D. padovanojo jai 751 kv. metro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu – sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (būklė: nebaigtas statyti – baigtumas -98 proc.). Namų valda buvo sodų bendrijoje, tai anksčiau buvęs vasarnamis. Kaip matyti iš Dovanojimo sutarties, dovanotojų valia buvo nekilnojamuosius daiktus padovanoti savo dukrai E. J., o ne abiem sutuoktiniams kartu. Ji sutinka su tuo, jog asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas santuokos metu buvo pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, tačiau nesutinka, kad turto pagerinimas yra esminis ir, kad tai galėtų būti pakankamas pagrindas vieno sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Šią atsakovės nuomonę patvirtina teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki ekspertizės atlikimo momento yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Tai reiškia, kad pakankamo pagrindo Atsakovės asmeninį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe nėra. Atsakovė sutinka su tuo, jog šeima yra visiškai iširusi, atkurti šeimyninių santykių nėra jokios galimybės, todėl santuoka turėtų būti nutraukta. Šalių tarpusavio santykiai pradėjo blogėti 2016 metais, ieškovui išvykus gyventi ir dirbti į Švediją. Ieškovas į namus grįždavo du kartus metuose. Alimentus, skirtus abiem vaikams, pervesdavo nereguliariai nuo 2016 m. Tarpusavio santykiai dar labiau prastėjo ir atšalo, o nuo 2022 m. pradžios faktiškai jau galutinai nutrūko, šeima iširo. 2022 m. lapkričio mėnesį Ieškovas parvyko gyventi į Lietuvą, tačiau, nors ir gyvendami „po vienu stogu“ bendro ūkio nevedė, tarpusavio šeimyninių santykių neatkūrė. Grįžęs ieškovas neprisidėjo prie būsto išlaikymo, faktiškai visus metus materialiai neišlaikė dukters. Alimentus pradėjo pervesti nuo 2024 m. sausio mėnesio. 2024 metų pradžioje Ieškovas išsikėlė gyventi atskirai. Sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų dėl vieno ar kito sutuoktinio kaltės. Po santuokos nutraukimo Atsakovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – Jankauskienė, bei neprieštarauja, kad Ieškovui liktų jo prigimtinė pavardė – J. Sutinka, kad nepilnametės dukters J. J. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl materialinio išlaikymo sutinka, kad ieškovas teiktų dukrai išlaikymą po 400 Eur kaip buvo nurodęs ir savo priešieškinyje. Ieškovas nesutinka su dukrai susidariusio išlaikymo įsiskolinimo termino pradžia, t.y. nurodo, jog šalys, kaip sutuoktiniai, bendro gyvenimo negyvena nuo 2023 m. sausio 1 d., o 2022 m. gruodžio mėnesį tariamai dar gyveno šeimyninį gyvenimą, kadangi per Šv. Kalėdas buvo išvykę į užsienį. Tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi, faktiškai šalių šeima iširo dar 2022 metų pradžioje. Kelionę į Angliją švenčių metu Atsakovė su dukra jau buvo suplanavusi anksčiau, tik neužilgo iki numatytos kelionės datos, Ieškovas išreiškė norą vykti kartu (greičiausiai todėl, kad Atsakovė su dukra vyko pas sutuoktinio giminaičius), todėl jam buvo nupirktas kelionės bilietas atskirai. Jokių šeimyninių santykių kelionės metu nebuvo. Taigi, šiuo atveju Atsakovė, nustatydama išlaikymo įsiskolinimo pradžios momentą, vertino Ieškovo teiktus išlaikymo mokėjimus 2022 metais bei tai, kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesio Ieškovas šios savo pareigos nevykdė visiškai (patvirtina banko sąskaitos išrašai). Ieškovas atsiliepime nepagrįstai teigia, kad „skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo termino pabaigą, Atsakovė nepagrįstai neišskaičiavo (neišminusavo) už 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. Ieškovo teikiamo 250 Eur mėnesinio išlaikymo dukrai, kurį jis nuo 2024-01-01 perveda į Atsakovės banko sąskaitą“. Tačiau tai yra netiesa. Ieškovo teiktą išlaikymą po 250 Eur už 2023 m. sausio ir vasario mėnesius išskaičius ir išminusavus (13 mėn. x 400 Eur =5200 Eur +2 mėn. x 150 Eur +6 d.x13 Eur = 5578 Eur). Atsakovė galėtų sutikti nebent su tuo, jog dėl apsirikimo neišskaičiavo 48 Eur, teiktų už 2023 m. kovo mėnesio 6 dienas (pagal priešieškinyje pateiktą skaičiavimą – už kovo mėn. 78 Eur), tokiu būdu Atsakovė sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas mažinamas 30 Eur ir prašoma teismo priteisti - 5548 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovė sutinka, kad Ieškovas 2023 metais teikė materialinį išlaikymą sūnui, atlikdamas bankinius pavedimus, tačiau jokiu būdu negali sutikti, jog išlaikymo sūnui neteikė ji pati. Nuo nepilnametės J. materialinio išlaikymo pareigos Ieškovas 2023 metais nebuvo atleistas ir tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. Ieškovas pradėjo teikti dukrai išlaikymą po 250 Eur ne todėl, jog tariamai buvo toks šalių susitarimas (Atsakovė nebūtų sutikusi su nurodyta suma, kadangi tai neatitinka vaiko poreikių), o todėl, jog pats 2023 m. pabaigoje inicijavo skyrybų procesą, kreipdamasis į VGTPT dėl privalomos mediacijos. Ieškovas akcentuoja, jog papildomai pervesdavo dukrai pinigų į jos sąskaitą vidutiniškai po 45 Eur. Dėl šių pavedimų Atsakovė jau yra pasisakiusi priešieškinyje, šie pinigai negali būti laikomi, kaip vaiko išlaikymui skirtos lėšos. Pripažino, jog Ieškovas per ginčo laikotarpį yra nupirkęs dukrai vienerius džinsus ir vienerius sportinius batus. Taip pat Ieškovas nurodo, kad 2023 metais, gyvendamas vienuose namuose su dukra ir Atsakove, pirko maistą, kurį nešdavo į namus ir už kurį yra sumokėjęs 2319 Eur. Tačiau Ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys apsipirkimus įvairiuose prekybos centruose, nepatvirtina, kad už nurodytą sumą buvo pirktas maistas ir kad jis buvo skirtas ir perduotas dukrai. Santuokos metu, 2020 m. liepos 7 d. šalys įsigijo automobilį BMW X REIHE, v/n (duomenys neskelbtini) už 8300 Eur. Šiai dienai jo vertė yra kur kas mažesnė. Prašo automobilį priteisti jai, nes juo naudojasi, moka draudimą, jį remontuoja, prašo priteisti Ieškovui mažesnę kompensaciją, nei jo prašoma 3933,5 Eur. Atsakovė neturi pagrindo prieštarauti, jog gyvenant su Ieškovu santuokoje, buvo atliktas jai tėvų dovanoto sodo namo remontas, pastatyta tvora su vartais ir kt., todėl visiškai teisinga būtų, nutraukiant santuoką, priteisti iš Atsakovės kompensaciją Ieškovui už santuokos metu atliktus Atsakovės turto pagerinimo darbus, t. y. Atsakovė su šiuo Ieškovo reikalavimu sutinka iš dalies – sutinka, kad iš jos būtų priteista Ieškovui piniginė kompensacija, tačiau nesutinka su Ieškovo nurodyta suma. Ieškovas prašomą priteisti piniginės kompensacijos sumą apskaičiuoja, remdamasis Teismo ekspertizės akte nurodyta turto pagerinimo verte, t. y. padalina ją per pusę. Atsakovė su tokiu skaičiavimu ir nurodyta kompensacijos suma nesutinka dėl sekančių priežasčių ir aplinkybių. Prie statinio ekspertizės pridėtoje lokalinėje sąmatoje Nr. 1, 14 p. nurodoma – plastikinės lauko durys (M2 bloko) 3,78 kv. m kaina su medžiagomis ir darbais 1038,78 Eur. Su šia kaina negalima sutikti, kadangi ji nurodoma kelis kartus didesnė, nei faktiškai buvo mokėta už lauko duris. Ieškovas byloje jau yra nurodęs, kad lauko durys kainavo 300 Eur ir Atsakovė su tuo sutinka. Todėl iš lauko durų kainos turėtų būti atimta 738,78 Eur. Skyriuose stogas ir langai, įėjimo durys – išlaidos, kurių realiai nebuvo: papildomas darbo uždarbis -107,49 Eur, socialinis draudimas – 449,823 Eur; pridėtinės išlaidos – 652,99 Eur; pelnas – 523,41 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 1 turėtų būti išminusuojama 2991,73 Eur. Lokalinė sąmata Nr. 2. Išlaidos, kurių faktiškai nebuvo -šiukšlių valymas iš patalpų -73,90 Eur; papildomas darbo uždarbis -26,52 Eur; socialinis draudimas -111 Eur; pridėtinės išlaidos – 161,13 Eur; pelnas – 60,71 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 2 turėtų būti išminusuojama 524,24 Eur. Lokalinė sąmata Nr. 3. 5 Skyriuje 48 p. nurodytos medinės balkono durys 10 kv. m , kaina su medžiagomis ir darbu 874,72 Eur, tačiau tokių durų nėra (galimai apsirikimo klaida), balkono durys yra plastikinės ir eksperto buvo priskirtos prie langų. 53 p. nurodytos vidaus durys negali būti vertos 669,52 Eur, kadangi ir paties Ieškovo yra įvertintos 200 Eur, o Atsakovė su tuo pilnai sutiko, todėl iš vidaus durų kainos turėtų būti atimta 469,52 Eur. Negalima sutikti su 61 p. (6 Skyrius) nurodytų plieninių šildymo radiatorių kaina -5 vnt. 971,80, kai tuo tarpu šiandien dienai tokių pačių radiatorių vieneto kaina 67,80 Eur, todėl neįtikėtina, jog prieš 15 metų jie kainavo dvigubai daugiau. 5 šildymo radiatorių kaina buvo ne daugiau, kaip 335 Eur, todėl iš 61 p. reikia atimti 636,80 Eur. Abejonių kelia 62 p. nurodytų plastikinių šildymo vamzdžių kaina, viso su medžiagomis ir darbu 1707,98 Eur. Ieškovas visas namo santechnikos medžiagas buvo įvertinęs 1000 Eur. Todėl iš nurodytos sumos turėtų būti atimta bent jau 707,98 Eur. 65 p. nurodyto kieto kuro katilo kaina kartu su darbu ir pačiu įrenginiu -972,56 Eur. Tačiau šis kieto kuro katilas (rankų darbo) šalims kainavo 1000 Eur, šiuo metu jis yra bevertis. Ieškovui pageidaujant, jis galėtų būti dalijamas, kaip atskiras kilnojamasis daiktas, tačiau manytina, kad pagerinimo darbų vertei nustatyti jokios įtakos jis neturi. 7 Skyriuje 97 p. nurodyto praustuvo su maišytuvu kaina 174,57 Eur, tačiau faktiškai šis praustuvas buvo pirktas ne daugiau, kaip už 44,00 Eur (buvo su defektu), todėl išminusuojama 120,29 Eur. Taip pat negalima sutikti su 101 p. nurodyta 2 vnt. unitazų su nuplovimo bakeliu kaina – 263,15 Eur. Šiuo metu panašaus unitazo su bakeliu kaina yra apie 79 Eur, o tuo metu turėjo būti dar mažesnė, todėl iš nurodytos sumos reikėtų atimti bent jau 105,15 Eur. Sąmatoje nepagrįstai įrašyta ir skaičiuota vandens nugeležinimo filtrai (103 p.). Šiuos filtrus Atsakovė pirko savo lėšomis 2024 m. sausio mėnesį, t. y. šalims negyvenant bendro šeimyninio gyvenimo. 117 p. nurodyto vertikalaus elektrinio vandens šildytuvo kaina 333,82 Eur, faktiškai kainavo ne daugiau, kaip 100,00 Eur, todėl 233,82 Eur atimama. Išlaidos, kurių nebuvo – pagalbinės medžiagos -524,25 Eur; papildomi mechanizmai -15,23 Eur; papildomas darbo uždarbis -686,24 Eur; socialinis draudimas -2871,93 Eur; pridėtinės išlaidos -3242,51 Eur; pelnas -1695,04 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 3 išminusuojama 15 550,46 Eur. Lokalinė sąmata Nr. 4. 1 Skyriaus 1-6 p. nurodyta trinkelių grindinio įrengimo darbo kaina 510,80 Eur. Trinkeles sudėjo pats Ieškovas kartu su pagalbininku (kaimynu), todėl darbo kainą reikėtų dalinti per pusę. 7 p. nurodyta paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimas rankiniu būdu, įvertintas 2175,14 Eur, šioje sumoje 1668,60 Eur už darbą. Šios sumos yra visiškai nepagrįstos. Ieškovas anksčiau byloje yra nurodęs vejos užsėjimo vertę 200,00 Eur. Atsakovė patvirtina, jog daugiau, nei pastaroji suma, vejos užsėjimas nekainavo, šį darbą atliko patys sutuoktiniai, nusipirkę tik vejos sėklą. Todėl iš ginčijamos sumos pagrįstai atimama 1975,44 Eur. Išlaidos, kurių nebuvo – pagalbinės medžiagos -83,96 Eur; papildomi mechanizmai -85,31 Eur; papildomas darbo uždarbis -188,04 Eur; socialinis draudimas – 786,95 Eur; pridėtinės išlaidos – 761,56 Eur; pelnas – 494,92 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 4 išminusuojama 5603,84 Eur. Lokalinė sąmata Nr. 5. Išlaidos, kurių nebuvo: pagalbinės medžiagos – 56,19 Eur; papildomi mechanizmai – 3,13 Eur; papildomas darbo uždarbis – 108,12 Eur; socialinis draudimas – 452,48 Eur; pridėtinės išlaidos – 437,89 Eur; pelnas – 219,33 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 5 išminusuojama 1545,34 Eur. Lokalinė sąmata Nr. 6. Išlaidos, kurių nebuvo: pagalbinės medžiagos – 14,40 Eur; papildomi mechanizmai – 0,30 Eur; papildomas darbo uždarbis – 27,46 Eur; socialinis draudimas – 114,92 Eur; statybvietės išlaidos – 89,13 Eur; pridėtinės išlaidos – 111,21 Eur; pelnas – 59,53 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 6 išminusuojama 504,51 Eur. Lokalinė sąmata Nr. 7. Už sklypo tvoros darbus nurodyta 543,70 Eur, tačiau šiuos darbus atliko Ieškovas, todėl nurodyta suma neturėtų būti įtraukta į turto pagerinimo vertę. Išlaidos, kurių nebuvo: pagalbinės medžiagos – 49,67 Eur; papildomi mechanizmai -2,58 Eur; papildomas darbo uždarbis – 43,50 Eur; socialinis draudimas – 182,03 Eur; statybvietės išlaidos – 230,69 Eur; pridėtinės išlaidos – 158,54 Eur; pelnas – 147,62 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 7 išminusuojama 1643,90 Eur. Lokalinė sąmata Nr. 8. 6 p. nurodyta fotoelektrinių įrengimo darbai 664,20 Eur, naudoti mechanizmai 200,48 Eur, tačiau šių išlaidų šalys neturėjo, kadangi saulės elektrinę įrengė pats ieškovas, jokie mechanizmai už nurodytą kainą naudoti nebuvo. Kitos išlaidos, kurių nebuvo: pagalbinės medžiagos – 155,85 Eur; papildomų mechanizmų vertė – 8,16 Eur; papildomas darbo uždarbis – socialinis draudimas – 19,21 Eur; statybvietės išlaidos -605,11 Eur; pridėtinės išlaidos – 224,32 Eur; pelnas – 377,64 Eur. Viso iš lokalinės sąmatos Nr. 8 išminusuojama 2824,71 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus paaiškinimus ir skaičiavimus, iš ekspertizės akte nurodytos turto pagerinimo vertės sumos (85927,44 Eur) reikia išminusuoti 31 188,73 Eur. Gaunama 54738,71 Eur suma galėtų būti laikoma, kaip abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis atliktų Atsakovės turto pagerinimo kaina. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutinka, kad iš sakovės galėtų būti priteista ieškovui 27 369,36 Eur kompensacija. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: 1,1500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,0700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ir 2,4700 ha žemės sklypą, kuri unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ji į šį turtą nepretenduoja.
Šalies argumentai
Atsakovė 2024 m. liepos 17 d. priešieškiniu (DOK-29200) prašo priteisti iš ieškovo R. J. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai J.J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo pradinio ieškinio byloje pateikimo iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš ieškovo R. J. 5 578 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai J. J., susidariusį laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki pradinio ieškinio šioje byloje pateikimo. Nepilnametės dukters J. J. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną E. J. Kadangi dukters J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, Ieškovas privalo teikti išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovas savo ieškiniu prašo teismo priteisti dukrai po 300 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės (nenurodydamas nuo kada). Atsakovės nuomone, ši suma neatitinka vaiko interesų ir poreikių, todėl priešieškiniu kelia savo reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Šiuo atveju nepilnametės J. J. poreikius per mėnesį sudaro: maistas namuose – 200 Eur; maistas mokykloje (UAB Eurofondas sąskaitos papildymas) -30 Eur; mokymosi priemonės (mokyklinė kuprinė, uniforma, pratybos, sąsiuviniai, vadovėliai pagal poreikį, piešimo, rašymo priemonės ir kt.), įvairios mokyklinės rinkliavos (klasės fondas, ekskursijos, kitos išvykos) – 58 Eur/ 696 Eur per metus; rūbai, avalynė, atitinkantys kiekvieną metų laiką – 150 Eur/1800 Eur per metus; higienos priemonės – 50 Eur; sveikatos priežiūra (tame tarpe akiniai, lęšiai, akių lašiukai), vaistai, vitaminai – 45 Eur; laisvalaikio praleidimo priemonės, atostogos (kinas, įvairūs kiti pramoginiai renginiai, koncertai, spektakliai, išvykos, ekskursijos, vasaros stovyklos, kelionės į užsienio šalis -180 Eur/2160 Eur per metus; papildomos pamokos (matematikos ir lietuvių k.) -60 Eur; kišenpinigiai – 40 Eur; meno mokyklos lankymo išlaidos (mėnesio mokestis 30 Eur + 17,00 Eur priemonėms) -47 Eur; transporto (kuro) išlaidos – 60 Eur (kasdien dukra vežiojama į progimnaziją, taip pat keturias dienas per savaitę – į meno mokyklą; atstumas nuo gyvenamosios vietos iki Marijampolės -10 km); knygoms -8 Eur/100 Eur per metus; dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis -55 Eur. Viso nepilnametei dukrai J. J. išlaikyti per mėnesį reikia 943 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti taip pat skiriami valstybės mokami vaiko pinigai (122,25 Eur), iš Ieškovo prašoma priteisti nepilnametei J. J. po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui iki dukters pilnametystės. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūros specialistės pareigose, vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra apie 1600 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, todėl turi visas realias galimybes dirbti, turėti nuolatines pajamas bei teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Taip pat Ieškovas turi asmeninio nekilnojamojo turto, iš kurio taip pat gauna pajamas (iš nuomos). Šalių tarpusavio santykiams pašlijus ir šeimai faktiškai esant ant iširimo ribos, Ieškovas nuo 2016 m. spalio mėnesio mokėjo dukrai ir sūnui materialinį išlaikymą (sąskaitos išrašai byloje pateikti). Tačiau nuo to momento (2022 m. gruodžio mėnesio), kai Ieškovas grįžo į Lietuvą iki 2023 m. pabaigos materialinio išlaikymo dukrai nemokėjo visiškai, o taip pat, kaip jau yra nurodyta aukščiau, neprisidėjo savo lėšomis nei prie būsto išlaikymo, dukros maitinimosi, kitų dukters poreikių tenkinimo bei neprisidėjo visiškai prie kitų buities reikmenų. Nuo 2024 m. sausio mėnesio Ieškovas vėl pradėjo teikti dukrai išlaikymą, tačiau nepakankamo dydžio – po 250 Eur per mėnesį. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, jog laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui yra susidaręs materialinio išlaikymo įsiskolinimas – 5620 Eur, kurį prašo iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai J. J. Šiuo nurodytu laikotarpiu šalių tarpusavio santykiai jau buvo visiškai iširę ir sutuoktiniai nevedė jokio bendro ūkio. Tačiau prie nepilnametės dukters J. išlaikymo ieškovas neprisidėjo visiškai iki 2024 m. sausio mėnesio, dukrą materialiai išlaikė viena atsakovė. Nurodytu laikotarpiu (praeitais metais) mergaitės poreikiai faktiškai buvo tokie patys, kokie yra išdėstyti tiek atsiliepime į ieškinį, tiek šiame priešieškinyje, todėl išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas, laikant, jog ieškovas turėjo teikti dukrai po 400 Eur kas mėnesį. Įsiskolinimą sudaro 5578 Eur (13 mėn. x400 Eur =5200 Eur+2 mėn. x 150 Eur +6 d.x13 Eur = 5578 Eur). Į bylą pateikiamas nepilnametės J. J. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. liepos 11 d., iš kurio matyti, kad ieškovas šiame laikotarpyje pervesdavo į dukters sąskaitą pinigų nedidelėmis sumomis, mokėjimo paskirtyje nurodydavęs pramogoms arba maistui. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio iki lapkričio dukrai pramogoms ieškovas pervedė 320 Eur. Šiuos pinigus dukra ir išleido pramogoms savo nuožiūra. Tai reiškia, kad nurodyta suma nebuvo panaudota jokioms išvykoms, ekskursijoms, vasaros stovykloms ar kelionėms į užsienio šalis, kadangi faktiškai už visas nurodytas laisvalaikio praleidimo priemones sumokėjo Atsakovė. Laikotarpyje nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. birželio 5 d. Ieškovas pervedė į dukters sąskaitą 447 Eur, nurodydamas – maistui. Tačiau šių pinigų dukra neperdavė motinai tam, kad būtų nupirktas maistas bei pati savarankiškai niekada nepirko maisto produktų į namus. Maistą į namus visada perka tik Atsakovė savo lėšomis, o už maistą mokykloje yra apmokama iš Eurofondo, į kurį Atsakovė kas mėnesį perveda ne mažiau, kaip po 30 Eur. Nors ieškovas ir pervedė dukrai 787 Eur per daugiau, kaip vienerius metus laiko, tačiau šios lėšos nebuvo perduotos Atsakovei, kad ši galėtų disponuoti jomis vaiko interesais.
Atsiliepimas
Atsakovė E. J. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. dukros išlaikymui nepervedė nei vieno cento, nei grynais nėra nedavęs. 2024 m. sausio 1 d. mokėjo 250 Eur iki 2025 m. sausio 1 d. Nuo 2025 m. sausio 1 d. moka kas mėnesį dukros išlaikymui po 350 Eur tvarkingai. Jie neveda bendro ūkio nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Iki to laiko teikė išlaikymą. Per tuos metus niekuo prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Maistą pirko pats sau, šaldytuve viršuje turėjo savo lentyną. Ten buvo dešros, mėsos gaminiai, t.y. ką valgydavo pats. Nei ji, nei dukra to maisto nevalgė. Yra nupirkęs mergaitei pieno gėrimo aktimelio ir Miau. Gal čipsų kokį paką ar du. 2023 m. dukrą buvo nusivežęs į Akropolį, nupirko vieną kartą džinsus, batus. Dovanų pirko mobilųjį telefoną, bet tai buvo gimtadieniui ar Kalėdoms. Bet jei gerai prisimena, tai buvo trys metai atgal. Gal dar juo ji naudojasi. Dukra yra paauglė, reikli drabužiams, iš Pepco drabužių neperka. Patvirtino, kad dukrai tėvas pervesdavo į sąskaitą pinigų, kai reikėdavo Macdonald sumokėti už maistą. 2023 metais jis pervedęs dukrai 320 Eur, o kaip buvo Italijoje, pervedė pernai 100 Eur kelionei. Ar į kiną einą ar pan., kartais pervesdavo tam tikslui. Ieškovas pirkdavosi maistą, bet nesitarė ir pirkosi sau ką pats valgo. Mano kad būtų leidęs jai su dukra valgyti jo maistą, bet tie produktai nebuvo joms skirti. Tai buvo dešros, karkos ir kt. jo mėgiami produktai. Dėl išlaikymo sūnui paaiškino, kad pasiskirstymo vaikais nebuvo, nes metus laiko iš viso jiedu nesikalbėjo. Sūnus pasakė, kad vieną savaitę tėvas, kitą ji vaiką išlaikys. Prieš 2023 m. Mantui padėjo kiek galėjo. Bet tokio pasiskirstymo tarp jos ir ieškovo kas kiek mokės tikrai nebuvo. Ji pilnametį sūnų taip pat išlaikė, gamino maistą, pridėdavo pusfrabrikačių, darė pervedimus ir duodavo grynais kiek tik galėjo. Taip nebuvo kad tik jis vienas teikė sūnui paramą. Ji ir dukrą maitino, nebadavo, pilnai viena išlaikė. Ginčo jo pavedimai tai dienai nesiekia net 2 eurų, laikotarpiu 2022 -12-01 iki 2024-03-06 laikotarpis kai dukrai tėvas pervedė kišenpinigių 537 Eur. Vežėsi 2 kartus į Akropolį. Dėl turto paaiškino, kad automobilį pirko už abiejų lėšas, sumokėjo 8000 Eur, tai buvo bendri pinigai. Ji davė 3000 Eur, o likusią dalį davė ieškovas. Ji turėjo pinigų iš Covid premijos. Patvirtino, kad ji viena naudojasi automobiliu, vyras buvo paėmęs gal du kartus. 2023-2024 m. draudimą Kasko ir civilinės atsakomybės draudimą mokėjo tik ji viena, bet ji automobiliu naudojosi tik viena. Kasko draudimas kainuoja 76 -78 Eur ketvirčiui, o privalomas apie 120 Eur metams. 2007 metais dovanojimo sutartimi sodo žemės sklypą su namu jai padovanojo tėvai, nes dar iki vedybų ji žinojo kad tas sodo namelis priklausys jai, tėvai taip buvo nutarę. Perrašant sodo namelį su žeme R. J. nedalyvavo, tai buvo skirta jai vienai, tai tikrai nebuvo dovana abiem. Tai tėvų turto padalinimas vyko, nes tėvai skyrėsi ir dalinosi turtą. Tėvai nepajėgė dirbti sode žemės ir norėjo kad kažkas prižiūrėtų, todėl padovanojo. Seserims tėvai buvo paskyrę kitą turtą. Nuo jaunystės ji žinojo kam ką tėvai yra paskirstę. Jie 11 metų apsivedę gyveno pas mamą su šeima. Po dovanojimo, po truputį pradėjo rengtis. Bet gyventi neplanavo. Pradžiai pinigų abu Airijoje užsidirbo ir parsivežė namelio remontui. Iš Airijos uždirbtų pinigų neužteko galutinai užbaigti remonto darbus, todėl visur pirko pigiausias medžiagas, priemones. Sutinka jį dalintis, įsipareigoja sumokėti kompensaciją. Mano, kad kompensacija už nekilnojamąjį turtą iš viso turėtų būti 27 369 Eur. Jai būtų reali galimybė gauti vartojamąją paskolą. Dėl didesnės sumos turbūt tektų parduoti namą. Atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus, iš nurodytos sąmatos sumos reikėtų išminusuoti 31 188 Eur, kuriuos sudaro pridėtiniai mokesčiai - socialinis draudimas, pridėtinės išlaidos ir pelnas, bei daiktų kainos, kaip yra nurodyta atsiliepime. Remonto darbus name atliko pats ieškovas, padėjo draugai, kaimynas. Jokia įmonė, firma nedirbo. Tik visi chaltūrino. Už darbą ieškovui nereikia sumokėti, nes jai už valgio gaminimą taip pat niekas nesumokėjo. Be to, jis 15 metų pats gyveno, naudojosi tuo turtu. Dabar yra namas nusidėvėjęs, daug daiktų keistini kaip beverčiai. Ji jau užsisakė grindis, duris, naujas lentas terasai, nes viskas nusidėvėjo kartu gyvenant. Dėl radiatorių kainos ji neprisimena kai pirko buvo litais, tai buvo 300-400 litų vienas, jokių pirkimo dokumentų sąskaitų išsaugoję neturi. Kiemo pievelės, gazonų įrengimo paaiškino kad jie patys sulygino, visi jie supylė sėklas, buvo kaip talka. Sugrebojo ir baliavojo. Nei firma, nei svetimi prie jo nedirbo. Tai namų ūkio darbas. Ji mano kad namas yra jos asmeninis, ji gavo dovanų, kaip ieškovas gavo dovanų iš savo tėvų (žemių, miškų). Jis tą žemę nuomoja bendrovei, gauna pajamų. Kai ieškovas grįžo iš Švedijos, metus laiko gulėjo ir prie išlaikymo neprisidėjo. Pirko sau maisto produktus. Jos sprendimas buvo nesinaudoti tais produktais. Kai vedė bendrą ūkį, maisto produktus pirko visi. Vienerius metus laiko iš viso su ja ieškovas nekalbėjo. Ji žinojo jo charakterį ir nelindo, neklausinėjo. Nei ji, nei ieškovas jokių veiksmų nesiėmė šeimai išsaugoti, paleido vienas kitą. Prisidėjo ir tai, kad atsakovas į namus grįždavo du kartus per metus – Kalėdoms ir Velykoms.
Atstovė advokato padėjėja R. Z. nurodė, kad iš atsakovės E. J. negali būti priteista ieškovo prašomas 40 000 Eur piniginė kompensacija už jai dovanoto gyvenamojo namo pagerinimus, dar ir dėl to, kad suma nereali. Atsakovė domėjosi bankuose, tai tokio dydžio vartojimo paskolos ji negautų. Taigi tektų parduoti namą, kad sumokėti ieškovui. O su atsakove lieka gyventi 15 metų dukra, kuriai atsakovas ilgą laiką neteikė pakankamą materialinį išlaikymą ir teko išlaikyti vienai. O mergaitė yra paauglė, nori gražiai rengtis, jos poreikiai yra nemaži. Dėl automobilio tai taip pat nesutinka su ieškovo prašoma kompensacija, nes kasmet už jį viena moka Kasko draudimą, remontuoja ir pan. Ginčo gyvenamasis namas yra pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis, bet tai atliktas remontas, už kurio pusę atsakovė sutinka mokėti. Tačiau tai tikrai nėra 40 000 Eur suma, nes ekspertas kai kurių pirktų daiktų kainas nurodė neteisingai. Jie pirko mažesnėmis kainomis, iš pradžių taupė, pirko pigiausias medžiagas. Bet jokių dokumentų, čekių ar pan. neišsaugojo, nes nesitikėjo kad prireiks.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti (DOK-30838). Sutinka su priešieškinio dalimi dėl 400 Eur išlaikymo kas mėnesį priteisimo nepilnametei dukrai J. J. Tačiau nesutinka su reikalavimo dalimi priteisti 5 578 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2022-12-01 iki ieškinio šioje byloje pateikimo teismui dienos, laikant kad nurodytu laikotarpiu taip pat turėjo būti teikiamas 400 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas. Visų pirma, Šalys kaip sutuoktiniai bendro gyvenimo nebegyvena nuo 2023-01-01, nes dar 2022 m. Kalėdas visa šeima šventė užsienyje, todėl neteisingos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl termino pradžios, nuo kada galėtų būti pradėtas skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimas. Skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo termino pabaigą Atsakovė nepagrįstai neišskaičiavo (neišminusavo) už 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. Ieškovo teikiamo 250 Eur mėnesinio išlaikymo dukrai, kurį jis nuo 2024-01-01 perveda į Atsakovės banko sąskaitą. Taigi, jei ir būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, tai galėtų būti padaryta už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2024-03-07, atimant Ieškovo sumokėtus 750 Eur. Ieškovas ir Atsakovė kaip vyras ir žmona santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2023-01- 01, tačiau beveik visą tą laiką iki šiol gyvena vienuose namuose ir vaikų materialiniu išlaikymu rūpinasi bendru susitarimu. Šalys geranoriškai buvo susitarusios, kad pilnamečiam sūnui, kuris šiuo metu studijuoja ir savarankiškų pajamų neturi, taip pat reikalinga materialinė pagalba kaip ir nepilnametei dukrai, todėl pasiskirstė išlaikymo našta: motina viską turėjo pirkti ir rūpintis dukros poreikiais, o tėvas – sūnaus. Tokio susitarimo Šalys laikėsi iki 2024-01-01, nuo kurios tėvai susitarė, kad kiekvienas lygiomis dalimis teiks išlaikymą tiek dukrai, tiek sūnui, todėl Ieškovas sumažino teiktą išlaikymą sūnui ir pradėjo mokėti po 250 Eur dukrai J., išlaikymo lėšas pervesdamas į Atsakovės banko sąskaitą. Toks susitarimas paaiškina, kodėl 2023 m. Ieškovas nedarė mokėjimo pavedimų į Atsakovės sąskaitą pervesdamas išlaikymo lėšas dukrai ir kodėl Atsakovė nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo anksčiau ir kodėl ji iki pat šių metų pradžios nedarydavo mokėjimo pavedimų į sūnaus sąskaitą, o nuo šių metų pradėjo tai daryti. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas 2023 m. sistemingai sūnui pervesdavo kas mėnesį vidutiniškai po 500 – 600 Eur. Nepaisant Šalių susitarimo dėl vaikų išlaikymo, Ieškovas papildomai dukrai pervesdavo pinigų į jos sąskaitą vidutiniškai po 45 Eur kas mėnesį. Iš šių lėšų dukra tenkindavo savo asmeninius poreikius savo nuožiūra, todėl šios lėšos turi būti užskaitomos kaip kišenpinigiai, kuriuos Atsakovė taip pat įtraukia į išlaikymo bei įsiskolinimo sumą. Ieškovas taip pat 2023 m. nupirko dukrai rūbų apytiksliai už 800 Eur. Ši suma taip pat turėtų būti išskaičiuota, jeigu išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas. Visus 2023 m. Ieškovas, gyvendamas vienuose namuose su dukra ir Atsakove, pirko maistą, kurį nešdavo į namus ir už kurį per metus yra sumokėjęs beveik 2 319 Eur. Šeima naudojasi bendru šaldytuvu, todėl produktai taip pat būdavo naudojami bendrai, įskaitant ir dukros maitinimąsi. Ieškovas taip pat visus 2023 m. kas mėnesį mokėjo po 60 Eur. investicinio draudimo įmokų į saugaus vaiko fondą (Jutos draudimas). Ieškovas tai pat yra nupirkęs mobiliuosius telefonus abiem vaikams. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad išlaikymo įsiskolinimas visgi iš Ieškovo yra priteistinas, įsiskolinimo dydis negali būti apskaičiuojamas laikant, kad dukros poreikiams patenkinti 2023 m. tai pat buvo reikalinga 943 Eur suma, ir iš Ieškovo atitinkamai turėtų būti priteista po 400 Eur per mėnesį už praeitą laikotarpį. Visų pirma, turėtų būti įvertintas tėvų buvęs susitarimas dėl vaikų išlaikymo naštos pasiskirstymo, bei tėvo prisidėjimo prie dukros išlaikymo aplinkybės, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Antra, Atsakovė išlaikymo įsiskolinimo sumą turėtų įrodyti, o ne nurodyti deklaratyviai, kadangi tai yra reikalaujama suma, kuri jau faktiškai turtėtų būti išleista. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pavirtintų realiai patirtas išlaidas tokiems dukros poreikiams, kaip 58 Eur/mėn. mokymosi priemonėms; 150 Eur/mėn. rūbams ir avalynei; 50 Eur/mėn. higienos priemonėms ir 55 Eur būsto išlaikymo išlaidų daliai, kurios Ieškovo nuomone yra ženkliai per didelės. Trečia, išlaidos, kurios priskiriamos laisvalaikio praleidimo priemonėms, patvirtintos tik kelionės bilietų kainomis per metus apie 4 kartus į tą pačią šalį. Tikėtina, kad į šią bilietų kainą įeina ne tik dukros bilietas bet ir Atsakovės. Todėl klausimas yra ne tik dėl faktiškai dukros poilsiui ar atostogoms patirtų išlaidų dydžio, tačiau ir dėl paties šių kelionių būtinumo ir tikslingumo vykstant į tą pačią šalį. Šių išvykų būtinumas ir poreikis su Ieškovu nebuvo derinamas, todėl Ieškovas neprivalo padengti išlaidų, dėl kurių atsiradimo nusprendė viena Atsakovė, juolab, kad šios kelionės nėra niekaip susijusios su dukros būtinųjų poreikių tenkinimu. Ketvirta, minimali mėnesinė alga, kuri paprastai yra laikoma pagrindiniu kriterijumi apskaičiuojant vaikui teiktino išlaikymo dydį, 2023 m. buvo 625 Eur „į rankas“ , todėl priteistino išlaikymo dydis iš skyrium gyvenančių tėvų buvo 315 Eur. įvertinant dar ir tai, kad papildomai Atsakovė gaudavo valstybės mokamą išmoką vaikui.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskritis Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (DOK-51699), kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, E. J. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nebuvo, ieškovo ir atsakovės šeimoms atvejo vadyba netaikoma, vaiko teisių pažeidimų nepilnametės J. J. atžvilgiu šeimoje nefiksuota. Skyriaus specialistai 2024-12-13 lankėsi Atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė kartu su dukra gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Namas dviejų aukštų: pirmame aukšte yra svetainė ir tualetas, antrame aukšte du miegamieji ir svetainė. Namas apie 70 m2 . Name yra visi patogumai. Mergaitė turi savo atskirą kambarį, kuris nedidelis, bet jaukus. Kambaryje yra lova, stalas, drabužių spinta. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu, E. J. nurodė, jog nuo 2024-10-01 dukros tėvas negyvena kartu, su dukra bendravimas minimalus, dukra per šį laiką nėra nuvykusi pas tėvą, kadangi ji net nežino, kur tiksliai tėvas apsistojęs, jis dukra nesidomi, jai nerašo ir neskambina, bet teikia dukrai išlaikymą reguliariai, po 250 Eur/mėn. Atsakovės teigimu, ankščiau dukra turėjo gerą ryšį su tėvu, vėliau tas ryšys susilpnėjo, bet kai gyveno kartu, tai tėvas su dukra bendraudavo. Motina prašo išlaikymo po 400 Eur/mėn. nurodydama, jog mergaitės poreikiai įprastiniai, ji lanko Meno mokyklą, dailės užsiėmimus. Apsilankymo šeimoje metu buvo išklausyta nepilnametės J. J. nuomonė. Mergaitė pasakojo, kad mokosi Jono Totoraičio progimnazijoje, lanko 8 klasę, jai patinka eiti į mokyklą, mokslai sekasi gerai, po pamokų lanko Meno mokyklą, o sekmadieniais eina į bažnyčią, kadangi lanko pamokas dėl sutvirtinimo sakramento. Pasakojo, kad jai patinka dailė, architektūra, nori studijuoti ją, jeigu pavyks, patinka mokykloje fizika, chemija. Mergaitė nurodė, kad gyvena tik su mama, su kuria sutaria labai gerai, ją viskuo aprūpina mama. Mergaitė pasakojo, kad ankščiau, kai gyveno kartu su tėčiu, jis taip pat ją viskuo aprūpindavo. J. J. nurodė, kad kai tėtis gyveno kartu, ji ateidavo pas tėtį ir jie bendraudavo, o dabar kai tėtis išsikraustė iš namų, jie bendrauja mažai, yra parašęs kartą. Ji su tėčiu bendrauti norėtų, jei jis pakviestų ją į svečius, ji galėtų pas jį nuvykti. Paskutinį kartą tėtį matė spalio mėnesio pabaigoje, kai buvo grįžęs brolis. Mergaitės buvo prašoma apibūdinti mamą ir tėtį vienu žodžiu, kuris geriausiai juos apibūdintų, mergaitė atsakė: „mama padedanti, bet kokioje situacijoje, galiu mamos paprašyti pagalbos ir ji padės, o tėtis supratingas“. Mergaitė nurodė, kad iki kol mokysis mokykloje norėtų gyventi su mama. Skyriaus specialistas su Ieškovu bendravo mobiliuoju telefonu. Ieškovas nurodė, jog palaiko savo reikalavimą, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, išlaikymą sutiktų teikti po 350 Eur/mėn. Ieškovas nurodė, jog dabar dukrai teikia išlaikymą po 250 Eur/mėn., išlaikymą teikia reguliariai, su dukra bendrauja minimaliai, susitinka retai, bendrauja telefonu, buvo susitikęs su dukra per šventes. Ieškovas pasakojo, kad kai gyveno visi kartu, tada su dukra bendraudavo daugiau. Skyriuje 2024-12-06 gautas raštas iš Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos, kuriame nurodoma, jog J. J. mokosi gerai, pažymių vidurkis 8,42, mokyklos lankomumas geras. J. J. į mokyklą ateina tvarkingais, sezonui tinkamais rūbais, laikosi higienos įgūdžių, turi reikiamas mokymosi priemones. Mergaitės mama E. J. nuolat bendrauja su klasės vadove ir mokytojais, jungiasi prie „TAMO“ dienyno, domisi dukros ugdymu, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Tėvas R. J. pagarbiai bendrauja su dukra, palaiko, padeda, tinkamai atstovauja vaiko interesus. Abu tėvai tinkamai atlieka savo pareigas dukros atžvilgiu. Skyrius, išklausęs nepilnamečio vaiko nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas išreiškė norą toliau gyventi su motina, kad vaikas nepertraukiamai nuo gimimo gyvena su motina, ištyręs Atsakovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad šeimos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir tobulėti, namuose yra visi būtiniausi daiktai, skirti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl gyvenamosios vietos nėra, be to, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą Ieškovo ir Atsakovės elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, Skyriaus specialistų nuomone, šiuo metu geriausiai nepilnamečio vaiko J. J. interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakove – motina E. J. Skyriaus specialistų nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš Ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, o Ieškovo ir Atsakovės prašomi priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus nuomone, nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), neapsiribojant minimalių poreikių tenkinimu, kadangi vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus. Byloje nesant duomenų, jog Ieškovas teikė atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui, Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Atstovė K. R. duotą išvadą palaikė. Nurodė, kad lankėsi atsakovės namuose, kur kartu gyvena šalių nepilnametė dukra Juta. Išklausius mergaitės nuomonę, paaiškėjo, kad ji sutinka gyventi sau mama. Tai atitinka vaiko interesus. Prašoma priteisti suma taip pat atitiktų šalių dukros poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išklausyta ieškovo ir atsakovės dukra J. J., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji gyvena su mama, su kuria geriausiai sutaria, su tėčiu bendrauja nedaug, dažniausiai ji paskambina. Jai lengviau sekasi bendrauti su mama. Kai tėtė gyveno kartu, tėvai gyveno atskiruose aukštuose ir su tėvu nelabai kalbėdavo. Tėvai nesikalbėjo, tai ir ji nesikalbėjo, nuo tėtės atsitraukė, nežinojo kaip elgtis. Tėvai nekalba ir nebendrauja tarpusavy. Tėtis iš namų išsikraustė gal jau prieš Kalėdas 2024 metais. Pas tėtę naujuose namuose nebuvo. Gyvenant jai visko užtekdavo, bet viską dažniausiai pirko mama. Tėtė parveždavo iš parduotuvės kokio gėrimo. Maisto nelabai. Valgydavo ką mama pagamindavo. Taip tęsėsi visą laiką. Į mokyklą pinigų maistui duodavo mama. Dienpinigių tėtė tai neduodavo, nebent paskambindavo ir paprašydavo pervesti pinigų už maistą kavinėje ar kokioms pramogoms. Per savaitę būdavo maždaug 10-15 Eur. Tėtis uždaras, padedantis. Irgi mama padedanti, ne tokia uždara. Dabar kai tėtis negyvena, kas savaitė nepraveda, ji nelabai prašo. Kai tėtis gyveno namuose, iki išėjimo prieš Kalėdas, kai tėvai gyveno ne kaip šeima, tėtis pirkdavo maisto sau. O jai ir mamai ne. Ji lanko papildomus būrelius – Meno mokyklą, prie to prisideda mama. Visada moka mama. Tėtė nupirko telefoną iPhoną maždaug gimtadieniui turbūt 2024 metais. O šiais metais gimtadieniui pervedė pinigų – 100 Eur. Į Akropolį važiavo kartu apsipirkti. Paskutinį kartą važiavo su tėčiu ir broliu šiais metais. Nusipirko nedaug daiktų – gal bliuzkę vieną. Dėl namuose buvusios taupyklės, tai į ją dėdavo metalinius pinigus po 2 eurus tėtė. Ją kartu su tėčiu iškratė 2023 metais ir važiavo į Akropolį už tuos pinigus apsipirkti. Gal striukę pirko. Kiek bendrauja su tėčiu, ją tenkina tiek kiek bendrauja.
Teismo psichologė S. B., dalyvavusi išklausant šalių dukros nuomonę, teismo posėdyje žodžiu davė išvadą, nurodydama, kad šalių dukra J. pasakė kad kai gyveno tėtis, jai pervesdavo pinigų. Ji pajuto iki apklausos, kad mergaitė, jaudinosi, net apsiverkė, galimai yra uždaresnio būdo. Sakė, kad tėtės nenorėjo įžeisti, jai užteko visko. Galbūt ji turi nuoskaudą, kad jai visko užtenka, balsas jos tuo metu užstrigo. Vaikas negali detaliai pasakyti ar tėtė nupirko pieno, dešros.
Teismo ekspertas J. G. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad jis yra atlikęs šalių ginčo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninę ekspertizę. Atliekant ekspertizę, dalyvavo abi pusės ir atsakovės atstovė advokato padėjėja. Ką jam parodė vietoje, jis apmatavo ir pagal jų pasakytus metus sudarė lokalinę ir objektinę sąmatą, kur matosi galutinė kaina. Jie rodė darbus ir nurodė laikotarpius kada jie atlikti ar pirktos medžiagos. Jokių įsigijimo dokumentų neturėjo, jų neteikė. Todėl jis darbus ir medžiagas apskaičiavo vidutinėmis to meto rinkos kainomis pagal ministro įsakymą, kurios nurodytos ne iš jų pirkimo bet iš kainynų. Nusidėvėjimo neskaičiavo. To jis nevertino. Dabartinėmis kainomis skaičiuojant būtų žymiai brangiau. Kainos ne 2024 metų, bet tų metų kai sudėta (pirkta). Paanalizavo sąmatas pagal šalių ir jų atstovų užduotus klausimus taip: sąmata Nr. 1 14 pozicija nesutiko atsakovai dėl durų – tokią kainą duoda to meto kainynai. Jei nėra dokumentų, tai iš kainyno, tai yra 2008 m. kovo mėn. kainos. Tuo laiku buvo aukštos statybinių medžiagų kainos, o po to užėjus ekonominei krizei nukrito perpus. Sąmata Nr. 3 48 pozicija - medinės balkono durys. Jos ne medinės yra. Čia vidaus durys 10 kv. metrais tai yra 5 ar 6 durys. Čia viso 5 vidaus durys, kurių plotas yra 10 kv.m. Jos yra medinės durys. 53 pozicija nurodyta ir ūkiniam pastate durys. 117 pozicija tai vienos durys ir yra. Dėl elektrinio vandens šildytuvo Sąmata 3, 117 pozicija kaina atrodo didelė, 2010 metų kaina. Jas duoda kainynas. Radiatorių kaina sąmatoje Nr. 3 61 pozicijoje nurodyta vienetas apie 200 Eur, o dabar 67 eurai. Viską automatiškai skaičiavo programa. Čia duodama vidutinė kaina, vidurkis, nes gali rasti ir pigesnių ir brangesnių daiktų. Žiūrint kur perki. Tai diapazonas skiriasi. Daugiausia abejonių sukėlė pridėtinės sumos - socialinis draudimas, pelno mokesčiai, pridėtinės išlaidos, papildomas darbo uždarbis. Čia tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Visos išlaidos paskaičiuotos taip, lygtai dirbo juridiniai asmenys – įmonės. Pridėtinės išlaidos 35 proc., tai maksimali suma, Sodra ir pan. Jei darbus darė patys, ūkio būdu, jos visos nusibraukia. Lieka tik medžiagos, priskaičiavimai taip vadinami. O jeigu darbus atliko asmenys su verslo liudijimu (patentu) tai tokių mokesčių taip pat nemoka. O jei vykdo individualią veiklą, tai Sodros moka nuo 16 proc. Mokesčiai tuomet būtų paskaičiuoti kitaip. Dėl šalims išduoto sąvado paaiškino, kad jei sąvadas ir buvo išduotas, bet tai jei nėra projekto tai jis nieko nereiškia. Jei projekto neparuošta, tai yra niekinis. Paaiškino, kas įtakojo kad tai ne rekonstrukcija o paprastas remontas. Rekonstrukcija būtų buvusi, jei keičiasi namo tūris, aukštis. Remontas, kai stiprinamos, keičiamos konstrukcijos. Šiuo atveju yra pastatytas garažas, tačiau jis yra atskiras statinys, jam nereikia leidimo, projekto, jis stovi sode atskiras. Jis turi bendras sienas su nameliu, bet negali turėti įėjimo iš namo į garažą. Todėl priblokuotas kaip atskiras statinys. Jei iš jo būtų įėjimas, tai jau rekonstrukcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. J. su atsakove E. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)Marijampolės CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-1961).
Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų, iš kurių J. J., gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra nepilnametė.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau abi šalys prašė susitaikymo neskirti, santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovas nurodo, kad jie su atsakove nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kai sugrįžo iš Anglijos atšventę Kalėdas. Gi atsakovė įsitikinusi, kad jie kaip šeima negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. lapkričio mėn., nes kai 2022 m. spalio mėn. atsakovas grįžo gyventi iš užsienio į Lietuvą, jie kaip pora jau nemokėjo ir nenorėjo gyventi kartu. O kelionė į Angliją metu jiedu jau nesikalbėjo ir kaip sutuoktiniai nebuvo kartu. Todėl laikytina, kad ieškovas su atsakove bendro ūkio neveda ir kaip šeima kartu negyvena nuo 2022-12-01, o terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka visiškai.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai sutiko, kad dėl ieškovo ilgalaikio gyvenimo ir darbo Švedijoje, kai į namus sugrįždavo tik kelis kartus per metus, jie atitolo ir 2022 m. spalio mėnesį ieškovui sugrįžus į namus gyventi nuolatos, tiesiog nemokėjo ir nenorėjo būti kartu. Kaip paaiškino pats ieškovas, jis vienerius metus 2023 m. su atsakove visiškai nekalbėjo ir nebendravo. Svarbių tokio elgesio priežasčių nurodyti negalėjo, paaiškino, kad jo toks būdas. Atsakovė taip pat nevykdė savo pareigų, t.y. atsakovo negerbė ir nerėmė morališkai, nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių, nedėjo jokių pastangų šioje situacijoje šeimą bandyti išsaugoti, kaip ji paaiškino, žinojo ieškovo būdą ir pasirinko jo nekalbinti. O tai lėmė galutinį santykių atšalimą ir šeimos iširimą.
Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Todėl darytina išvada, kad
Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vertindamas ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, santuoka, sudaryta tarp R. J. ir atsakovės E. J. (duomenys neskelbtini) Marijampolės CMS (akto įrašo Nr. 307) nutrauktina, nustatant, kad ji iširo dėl ieškovo ir atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2, 3 d.).
Dėl santuokinių pavardžių
Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės, nes dėl to ginčo nėra.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, todėl išlaikymas joms nepriteistinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. J., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Ieškovas prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka visiškai. Teismo posėdyje išklausyta dukra J. patvirtino, kad su mama jai gyventi gera, jų santykiai puikūs. Su atskirai gyvenančiu tėčiu taip pat bendrauja. Nagrinėjamu atveju šalys sutaria dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių nepilnametės dukros J. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.165 str. 2 d.).
Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Šalys bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad skyrium gyvenantis atsakovas su dukra J. bendraus be apribojimų, laisvu susitarimu. Atsakovė tam kliūčių nedaro ir nedarys ateityje. Įvertinus tai, kad šalių dukra J. jau yra 15 metų amžiaus ir pati susisiekia su tėčiu bei susitaria dėl išvykimo apsipirkti, pramogauti ir pan., tikėtina kad ir ateityje bendraus su tėčiu pagal abiejų užimtumą ir suderintą laiką. Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Nustačius nepilnametės šalių dukros J. gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
Tėvai yra skatinami susitarti dėl išlaikymo vaikui dydžio, formos ir mokėjimo tvarkos. Ieškovas savo patikslintu ieškiniu (DOK- 36693) prašė priteisti iš jo dukrai J. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamas, nustatant, kad išlaikymo lėšas atsakovė tvarkys uzufrukto teise vaiko interesais. Atsakovė 2024 m. liepos 17 d. priešieškiniu (DOK-29200) prašė priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai J. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo pradinio ieškinio byloje pateikimo iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas su šiuo reikalavimu sutiko, taigi ginčo šioje bylos dalyje neliko. Todėl priešieškinis šioje dalyje tenkintinas visiškai ir šalių dukrai J. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J. priteistinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo ieškinio byloje pateikimo dienos, t.y. 2024-03-07 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas atsakovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus.
Dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo dukrai Jutai priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.
Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti dukrai J. iš ieškovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienos –2024-03-07, t.y., skaičiuojant po 400 Eur kas mėnesį. Teigia, kad šiuo laikotarpiu šalys bendro ūkio nevedė, tačiau tėvas privalėjo prisidėti prie nepilnametės dukters J. išlaikymo. Ieškovas jau visiškai prie išlaikymo neprisidėjo iki 2024 m. sausio mėnesio. Nurodytu laikotarpiu (praeitais metais) mergaitės poreikiai faktiškai buvo tokie patys, kokie yra išdėstyti tiek atsiliepime į ieškinį. Atsakovės skaičiavimais, įsiskolinimą sudaro 5578 Eur (13 mėn. x 400 Eur =5200 Eur+2 mėn. x 150 Eur +6 d. x 13 Eur = 5578 Eur).
Kaip matyti iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo (DOK-29200), už laikotarpį nuo 2023-05-13 iki 2024-06-05, t.y. už 12,5 m. ieškovas šiame laikotarpyje pervesdavo į dukters sąskaitą pinigų nedidelėmis sumomis maistui ir pramogoms, kas per dieną sudaro 2 Eurus, o per mėnesį - 62 Eur (iš viso 767 Eur). Šiuos pinigus dukra ir išleido maistui ir pramogoms savo nuožiūra. Kaip patvirtino ir apklausta dukra J., ji šių pinigų mamai nepervedė, naudojo savo poreikiams tenkinti. Tačiau negalima nepastebėti, kad tokiu būdu atsakovei nereikėjo apmokėti jos sąskaitų Makdonalde ar kitoje maitinimo įstaigoje, dukra tuo būdu pavalgydavo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad „nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas, sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo" (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2010-03-16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).
Šis klausimas yra aptartas ir 2005 m. birželio 23 d Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje„ 8 straipsnyje, kur nurodyta, kad „teismas privalo atsižvelgti ir į natūra teikiamą išlaikymą" spręsdamas priteistiną išlaikymo sumos dydį.
Taigi darytina išvada, kad tokios sumos yra vertintinos kaip kišenpinigiai ir įskaitytini į jo suteikto materialinio išlaikymo dukrai J. sumą.
Kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitų, ji ginčo laikotarpiu apmokėdavo dukros mokslus Meno mokykloje, mokėjo į Eurofondo sąskaitą už maitinimą mokykloje, mokėjo už suvartotą elektros energiją UAB Enefit.
Byloje nekilo ginčo, kad kilus konfliktui ieškovas ir atsakovė bendro ūkio kaip sutuoktiniai nebevedė nuo 2022-12-01. Nurodytu laikotarpiu atsakovė pirko dukrai priemones, maistą ir pan., tačiau būstu aprūpino abu tėvai. R. J. 2024-01-16 už 1129,24 Eur dukrai nupirko mobilųjį telefoną Apple 15 Pro (DOK-30838), dukrą yra apdraudęs ir moka 60 Eur. Kaip paaiškino dukra J., yra keletą kartų nupirkęs drabužių Akropolyje, tačiau tai buvo epizodiškas dalyvavimas išlaikant dukrą (vienkartinis drabužių, mobilaus telefono gimtadienio proga pirkimas, pavaišinimas ar kišenpinigių dienai apie 2 Eur mokėjimas) negali būti pakankamas spręsti, jog ieškovas vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, negali būti pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Kaip matyti iš E. J. banko sąskaitos išrašo (DOK-16600), ieškovas nuo 2022-02-11 iki 2022-11-29 jai yra pervedęs už 9,5 mėn., kaip nurodęs mokėjimo paskirtyje “alimentai“ iš viso 5981,28 Eur. Mėnesiui tai sudarytų po 630 Eur. Nuo 2024-01-01 į atsakovės banko sąskaitą yra pervedęs dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį. Tačiau duomenų, kad būtų mokėjęs nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024-03-07, byloje nėra (išskyrus tai, 2023-05-13 iki 2024-06-05 sumokėjo dukrai kišenpinigius)
Dar daugiau abejonių kelia ieškovo pateikti išrašai apie apsipirkimą Lidl, Iki ir kitose maisto prekių parduotuvėse, nes iš jų negalima spręsti kas ir kam pirko maistą, neaišku ar šie mokėjimai buvo skirti dukrai maitinti ir išlaikyti. Priešingai, atsakovė ir dukra nuosekliai paaiškino, kad ieškovas gyvendamas tame pačiame name, tačiau atskiruose aukštuose, turėjo savo lentyną šaldytuve, kuriame laiką savo maistą ir jo niekas neimdavo. Be to, ir pats patvirtino, kad nesidomėjo ko reikia nupirkti dukrai ir sutuoktinei, su sutuoktine visiškai nekalbėjo. Todėl ieškovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu 2 319 Eur išleido vaiko išlaikymui. Iš byloje ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, parduotuvių kvitų neįmanoma nustatyti, ar ginčo laikotarpiu ieškovo įsigyti daiktai buvo skirti dukrai. Todėl teismo įsitikinimu, ieškovas turėjo vaiko išlaikymo klausimą spręsti (suderinti) su atsakove, o ne veikti kaip jam atrodo tinkama. Todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu ieškovas maisto produktus pirko išimtinai savo poreikiams tenkinti ir tos sumos negali būti įskaitomos į dukros išlaikymą.
Kaip paaiškino ieškovas, jis su atsakove turėjo žodinį susitarimą, kad rems paramos reikalingą sūnų studentą, kuris nuo 2021 m.studijuoja Vilniaus universitete, o ji – nepilnametę dukrą. Tačiau E. J. paneigė buvus tokį susitarimą, o kitų įrodymų byloje nėra. Todėl toks epizodiškas materialinio išlaikymo dukrai ginčo laikotarpiu teikimas negali būti laikomas nei atsakingu, nei tinkamu savo pareigos nepilnamečiam vaikui vykdymu.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė dėl materialinio išlaikymo dukrai priteisimo iš ieškovo nesikreipė iki tol, kol jis nepareiškė ieškinio dėl santuokos nutraukimo. Kaip paaiškino J., jai nieko netrūko. Vadinasi didesnę išlaikymo naštą buvo prisiėmusi viena atsakovė.
Kaip jau buvo minėta, E. J. prašo priteisti išlaikymo dukrai įsiskolinimą nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienos –2024-07-18, skaičiuojant po 400 Eur kas mėnesį. Byloje nekilo ginčo kad atsakovas nuo 2024-01-01 mokėjo dukrai kas mėnesį po 250 Eur, pastaruoju metu moka po 300 Eur. Iki 2022-11-29 mokėdavo alimentus po 630 Eur tačiau tikėtina kad tai abiem su sutuoktine. Todėl nuo 2022-12-01 iki 2024-01-01 priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį, įskaitant, kad atsakovė gavo iš savivaldybės vaiko pinigus, atsakovas dukrai duodavo kišenpinigių, nupirko drabužių, kanceliarinių reikmenų, taip pat, nors tai nėra aktualu ginčo atveju, bet vis tik teikė nemažą paramą pilnamečiam sūnui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje.
Todėl ieškovui neįrodžius, jog ginčo laikotarpiu jis tinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką, teismas tenkina iš dalies atsakovės reikalavimą ir priteisia iš ieškovo dukrai J. 3250 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 13 mėnesių, nuo 2022-12-01 iki 2024-01-01 skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį, nustatant, kad gautas lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina E. J.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensavimo už vienam sutuoktiniui priteistiną turtą natūra
Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto automobilio padalinimo (kompensacijos dydžio) bei atsakovės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jų padalinimo.
Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (DOK-1961). Dėl registruotų kilnojamųjų daiktų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys santuokos metu, 2020 m. liepos 7 d. įsigijo automobilį BMW X REIHE, v/n (duomenys neskelbtini) už 8300 Eur, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jo vertė remiantis VšĮ „Emprekis" duomenimis yra 7867 Eur. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovas prašo transporto priemonę dalinti pusiau, atsakovei, kuri naudojasi šia transporto priemone, jį palikti natūra, o jam priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 3933,50 Eur,
Atsakovė pateikė 2024-11-09 turto vertintojo S. T. atliktą individualų ginčo automobilio BMW, X1/VP31/5S, X REIHE, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), vertinimą (DOK-45865). Turto vertintojas nustatė, kad lengvojo automobilio rinkos vertė vertinimo dienai (2024-11-09) yra 6400 Eur su PVM. Todėl ½ dalis jo vertės sudarytų 3200 Eur. Atsakovė pageidauja, kad automobilis būtų priteistas jai, o ieškovui - piniginė kompensacija.
Atsakovė teigia, jog į šį automobilį ji yra investavusi lėšas jo kasmetiniam Kasko draudimui, remontui ir pan., gi ieškovas prie to neprisidėjo. Tačiau nustatyta ir šio fakto neginčijo nei ieškovas, nei atsakovė, kad automobiliu nuo jo įsigijimo naudojasi vien tik atsakovė, todėl automobilį ir draudė privalomuoju bei savanoriškuoju draudimu, taip pat jį remontavo, t.y. rūpinosi jo eksploatacinėmis išlaidomis. Todėl priteistinos kompensacijos dydis nemažintinas dėl automobilio eksploatavimo išlaidų ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Šalių santuokoje įgytas automobilis dalintinas pusiau, jį natūra priteisiant atsakovei E. J., o ieškovui priteisiant 3200 Eur piniginę kompensaciją. (1/2 dalis 6400 Eur vertės).
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįregistruotus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ieškovui ½ šio pagerinimų vertės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovas reiškia reikalavimą:
1. pripažinti, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįregistruoti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ieškovui ½ šio pagerinimų vertės; žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei;
2. netenkinus patikslinto ieškinio 5 punkte numatyto reikalavimo, priteisti ieškovui iš atsakovės ½ dalį namo ir naujai pastatytų kiemo statinių pagerinimų vertės kompensaciją - 42 963,72 Eur
Byloje nėra ginčo, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovės tėvai V. M. D. ir S. D. padovanojo E. J. 751 kv. metro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu – sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (būklė: nebaigtas statyti – baigtumas -98 proc.) (dovanojimo sutartis, DOK-1961). Dovanojimo sutartį sudarant, dalyvavo viena apdovanotoji E. J., ieškovas sudaryti sandorio kviečiamas nebuvo, jokio jo sutikimo priimti dovaną ar pan. nereikėjo. Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis sodo namas įregistruotas vienos atsakovės vardu, tačiau kad tai būtų asmeninė nuosavybė, nenurodyta. Tačiau įvertinus šalių paaiškinimus, tikruosius šalių ketinimus, darytina išvada, kad tai yra atsakovės asmeninė nuosavybė, įgyta dovanojimo sandorio pagrindu.
Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad įsigytas namas buvo vasarnamis, kad pritaikyti šeimai gyventi, reikėjo nemažų investicijų, dėl ko jis tiek pagerintas, kad tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikalavimą pripažinti namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu lėšomis ir darbu, taigi ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai.
Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
Sutinkamai su LR Statybos įstatymo 2 str. 21 p., Statinio paprastasis remontas – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad jokių čekių, medžiagų ar darbų pirkimo dokumentų, sutarčių su rangovais ar pan. neturi, nes neišsaugoję, sutarčių apskritai su niekuo sudarę nebuvo. Namo remontui lėšas tiek ieškovas, tiek atsakovė užsidirbo, abu prisidėjo savo darbu. Kadangi išsiskyrė ieškovo ir atsakovės namo pagerinimų vertinimas (ieškovas teigė, kad atlikta namo rekontrukcija, pristatytas garažas, kiemo statiniai, išplėstas namo plotas, įrengta šildymo sistema, saulės elektrinė ir pan.), gi atsakovė teigė, jog atliktas paprastasis namo remontas, kuris šiuo metu yra nusidėvėjęs, bylos nagrinėjimo metu 2024 m. liepos 23 d. teismo nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. G. 2024-08-22 surašytas Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-33769). Ekspertui buvo užduoti šie klausimai:
1. kokią statybos rūšį atitinka atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio (statybos darbų pradžia) iki ekspertizės atlikimo momento ir ar šie darbai buvo esminiai, pagerinant turtą;
2. kaip pasikeitė (padidėjo/sumažėjo) viso nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė dėl naujai sukurtų (pastatytų) statinių (inžineriniai, kiemo statiniai ar kt.);
3. kokia buvo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų, atliktų nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio, vertė?
Į 1-ąjį klausimą buvo atsakyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio (statybos darbų pradžia) iki ekspertizės atlikimo momento yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys"
Į 2-ąjį klausimą atsakyta, kad viso nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) padidėjo. Konkreti rinkos vertė turi būti nustatyta atliekant turto vertinimą, kurį atlieka atestuoti turto vertintojai
Į 3-ąjį klausimą atsakyta, kad visų atliktų nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio statybos darbų gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 71014,42 Eur PVM 21% 14913,02 Eur. Viso 85927, 44 Eur. Žiūrėti objektinę sąmatą ekspertizės akto priede. Lokalinės sąmatos sudarytos tuo metu galiojusiomis vidutinėmis rinkos kainomis. Lokalinėse sąmatose yra priskaičiuoti visi mokesčiai, įmonės pridėtinės išlaidos, įmonės pelnas. Žiūrėti lokalines sąmatas.
Teismo ekspertas davė išvadą, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi statybos darbai (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio (statybos darbų pradžia) iki ekspertizės atlikimo momento yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Visų atliktų nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio statybos darbų gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. 4400-1217-5138, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 71 014, 42 Eur PVM 21% 14913, 02 Eur. Viso 85 927, 44 Eur.
Gavus eksperto išvadas, šalys jos neginčijo, ir nors ieškovas abejoja eksperto J. G. išvadomis, kad atliktas namo paprastasis remontas, mano, kad galimai buvo atlikta statinio rekonstrukcija, tačiau abejoti eksperto, kuris atliko padarytų statybos darbų vertinimą, išvada, nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad ekspertas J. G. turi reikalingą kvalifikaciją ir patirtį atlikti tokios srities ekspertizę. Eksperto išvados neprieštarauja kitiems bylos duomenims, o ieškovas iš esmės nepaneigė ekspertizės metu nustatytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2013).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jam 40000 Eur piniginę kompensaciją, atsakovė sutinka sumokėti 27 369,36 Eur, nes jos nuomone, kai kurios medžiagos ir darbe ekspertizės akte įvertinti neteisingai, per aukštomis kainomis, pvz. jie už įsigytus pvz. radiatorius, mokėjo žymiai mažiau ir pan. (žr. atsakovės atsiliepimą ieškinį (DOK-41522). Be to, nebuvo pridėtinių išlaidų, kaip soc. draudimo mokesčiai, pelnas, mechanizmų ir įrenginių naudojimo išlaidos ir pan. Be to, saulės elektrinę įrengė pats ieškovas, jokie mechanizmai už nurodytą kainą naudoti nebuvo.
Teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. G., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą paaiškino, kad pagal šalių nurodytas darbų ir medžiagų įsigijimo datas ir nustatytus kainynus, ginčo turto statybos/remonto darbai vyko iš esmės nuo 2007 metų, todėl tiksliai nustatyti kiekvieno darbo datą, kainą tai dienai yra neįmanoma tiek ekspertams, tiek pačioms šalims. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad natūralu, jog gyvenant šeimoje šalys nerenka visų čekių, nefiksuoja visų darbų, nes vieni kitais pasitiki, todėl šioje byloje nustatyti tikslias medžiagų ir darbų kainas yra praktiškai neįmanoma.
Tačiau akivaizdu, kad atlikti darbai priskirtini paprastajam namo remontui, darbus atliko ne įmonės, bet privatūs asmenys (galimai su verslo liudijimais ar vykdantys individualią veiklą), kaip paaiškino ieškovas, surasti pagal skelbimus. Neatmetama galimybė, kad tokie per skelbimus surasti asmenys galėjo visiškai nemokėti jokių mokesčių.
Ekspertas J. G., duodamas paaiškinimus byloje nurodė, kad jei darbai atlikti ne įmonių ar firmų (pačių arba ūkio būdu), ar patentininkų, ar vykdančių individualią veiklą asmenų, yra taikomi kitokie mokesčiai arba visiškai netaikomi. Todėl paaiškėjus, kad neišlikę jokių dokumentų, patvirtinančių darbų kainas ir vykdytojus (rangovus), darytina išvada, kad pridėtinės išlaidos, nurodytos lokalinėse sąmatose „už brūkšnio“, t.y. pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo užmokestis, soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelno mokestis, įrengimai, šių išlaidų pridėtinės vertės mokestis yra neskaičiuojamas. Todėl nagrinėjamu atveju visų atliktų nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio statybos darbų gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 53 379,59 Eur.
R. J. teigė, kad namo vertė yra apie 100 00 Eur, todėl padalinus pusiau jam priklauso didesnė kompensacija, tačiau nekilnojamųjų daiktų turto vertinimo atlikti nepageidavo, tiek ieškovas tiek atsakovė iš esmės su turto eksperto išvadomis sutiko, pakartotinės ekspertizės atlikti neprašė, todėl teismas daryti kitų išvadų nesant įrodymų daryti negali.
Sutiktina, kad šalims gyvenant kartu visos darbų sąskaitos, sutartys nebuvo renkamos; be to atsakovė nurodė, kad siekiant sutaupyti, dalis statybos darbų buvo atlikta ūkio būdo, samdant kaimyną, perkant pigiausias ir ne pačios geriausios kokybės medžiagas, galimai ir be sąskaitų ar apmokėjimo dokumentų. Todėl ginčo situacijai ir buvo pasitelktas ekspertas, kuris įvertino ir paskaičiavo atliktų darbų kainą tuo metu vidutinėmis rinkos kainomis, nes kito būdo tiksliai pasakyti darbų kainą nėra galimybės.
Esant išvadai, kad ginčo laikotarpiu atlikti statybos remonto darbai Name priskiriami paprastajam remontui; jų vertė 53 379,59 Eur (be pridėtinių mokesčių), laikytinas atitinkantis teismų formuojamą praktiką išvadai buvus pagerinimams šalių santuokos metu, kai šalys iki 2022-12-01 gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu, ir nors dalį darbų atliko pats ieškovas (griovimo, tvarkymo, saulės elektrinių pastatymo ir sumontavimo), tačiau visą tą laiką dirbo ir atsakovė, taigi prie ginčo turto pagerinimo prisidėjo savo darbu, ieškodama medžiagų (ieškovas siuntė pinigus iš Švedijos); pirkdama namui reikalingas priemones, be to prisidėdama ir savo pajamas, ruošdama šeimai maistą, tvarkydamasis buityje ir pan., teismas daro išvadą, kad šalys pagerino atsakovei dovanotą gyvenamąjį namą ir tenkinant ieškinį iš dalies, atsakovei priteistinas gyvenamasis namas su kiemo statiniais natūra, o ieškovui – piniginė kompensacija, lygi ½ daliai pagerinimų, t.y. 26 689,80 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka sumokėti ieškovui 27 369,36 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimą, galimai atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atliko kai kuriuos darbus pats (pvz. sumontavo saulės elektrinę ir pan.)
Ieškovas nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstravimui buvo išduotas Statinio projektavimo sąlygų sąvadas, kuris pagal LR Statybos įstatymą yra – savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Tačiau kaip paaiškino teismo ekspertas, sąvadas yra niekinis ir negalioja, jeigu po to neparengiamas namo projektas (rekonstrukcijai) ir jis nepatvirtinamas Savivaldybėje. Šalys to neatliko, todėl šie argumentai atmestini kaip neturintys jokios reikšmės bylai, nes šalys jokio projekto neparengė ir nepasitvirtino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Byloje reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo yra mokamas žyminis mokestis už santuokos nutraukimą, tai yra neturtinis reikalavimas, pagal teismų praktiką į šį reikalavimą įeina vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas.
Ieškovas prašo priteisti 3739 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių - 1500 Eur išlaidų teisinei advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (DOK-13477), 1039 Eur sumokėto žyminio mokesčio (ZM86939, ZN51398), 1200 Eur už teismo ekspertizės atlikimą (DOK-30376)
Atsakovė prašo priteisti 2840 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių - 2490 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, 250 Eur už automobilio turo vertinimą (DOK- 13462), 100 Eur už eksperto apklausą, dar 300 Eur už eksperto apklausą liko nepanaudoti, todėl atsakovei grąžintini.
Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies (ieškovo reikalavimų patenkinta – 81 proc., atsakovės reikalavimų pagal priešieškinį – 80 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai – ieškovui iš atsakovės priteistina 3028,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (3739 Eur x 81 proc.), atsakovei priteistina iš ieškovo 539,60 Eur (2840 Eur x 19 proc.).
Pagal priešieškinį atsakovei iš ieškovo priteistina 2272 Eur (2840 Eur x 80 proc.), ieškovui iš atsakovės - 747,80 Eur (3739 Eur x 20 proc.)
Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 964,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (3776, 40 Eur – 2811,60 Eur)
Tačiau, be to, dar byloje būtina įvertinti priteisto išlaikymo dydį ir už jį mokėtino žyminio mokesčio dydį. Šiuo atveju atsakovė prašė priteisti 400 Eur dydžio išlaikymą dukrai iš ieškovo, ieškovas – prašė priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą dukrai, tačiau teismas priteisia 400 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovo.
Šiuo atveju už reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo atsakovė valstybei žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra atleista nuo jo mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl reikalavimą tenkinus, priteisiant išlaikymą, 181 Eur žyminis mokestis jis priteistinas iš ieškovo (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) 108 Eur bei 73 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą priteisti šalių dukrai iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą (3250 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidariusios 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti tarp ieškovo R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Marijampolės CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, R. J. palikti prigimtinę pavardę „J.“, o E. J. - „J“.
Nustatyti nepilnametės dukters J. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2024-03-07 iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant motiną E. J. vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti nepilnametei dukrai J. J., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3250 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimų vertės kompensaciją - 27 369,36 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 36 ct).
Padalinti santuokoje įgytą lengvąjį automobilį BMW X REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6400 Eur vertės, jį priteisiant atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui R. J. priteisti iš atsakovės ½ dalį automobilio vertės, t.y. 3200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) piniginę kompensaciją.
Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės E. J. 964,80 Eur (devynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus 50) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. J. 181 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio sumokant į vieną iš surenkamųjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Grąžinti atsakovei E. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) jos sumokėto ir nepanaudoto avanso už eksperto apklausą. Lėšas grąžinti į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke.
Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus sprendimui, jį išsiųsti į VĮ Registrų centrą, AB Regitra, Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.