Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A -409- 383/2010 Proceso Nr.03-1-00209-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas

2010 m. birželio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, išteisintajam M. J. , nuteistojo gynėjui advokatui Klemensui Kriščiūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-03-24 nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.2d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3str.1d.1p.,303 str.5d.1p.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. buvo kaltinamas neteisėtu nedidelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, tai yra: 2010-03-10 apie 13 val. Kybartų pataisos namų, esančių Vilkaviškio r. Kybartai, J. B. g.14, nuteistųjų bendrabučio 3-o aukšto rūbų džiovykloje radęs vieną lankstinuką iš folijos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, tai yra 0,022 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė nuteistųjų bendrabučio kambaryje Nr.306 iki 2010-03-10 apie 14 val., kol šią narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gabeno iš nuteistųjų bendrabučio kambario Nr.306 į Kybartų pataisos namų baudos izoliatorių, kurią 2010-03-10 apie 14.20 val. baudos izoliatoriuje kratų patalpoje surado ir paėmė Kybartų pataisos namų pareigūnai.

Apeliaciniu skundu Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti M. J. kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d. ir jį nubausti 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d. prie 2008-03-07 Varėnos rajono apylinkės teismo paskirtos, pagal LR BK 135 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos - 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalinai pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos ir pagal LR BK 65 str. taisykles pakeistos bausmės dalį, tai yra 30 dienų ir galutinę bausmę nustatyti 5 metus 6 mėnesius ir 30 dienų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai M. J. išteisino dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos, tai yra 0,022 g kanapių gabenimo, įgijimo ir laikymo pagal LR BK 259 str. 2 d. Teismas nepagrįstai M. J. veiksmus, tai yra neteisėtą nedidelio kiekio 0,022 g narkotinės medžiagos kanapių gabenimą iš Kybartų pataisos namų nuteistųjų bendrabučio 3 aukšto kambario Nr. 306 į tų pačių pataisos namų baudos izoliatorių traktavo kaip neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų nešiojimą. Teismas vadovavosi LAT Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 13 dalimi. Teismas netinkamai traktavo šio nutarimo nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas pataisos namuose, M. J. atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kad nedidelis kiekis narkotinių medžiagų buvo gabenamas iš vieno pastato į kitą pastatą, kad veika padaryta ne namų valdoje, o Kybartų pataisos namuose, kur yra apribotas nuteistųjų judėjimas. Pataisos namų teritorijos viduje nuteistieji pastoviai yra tikrinami, patekimas iš nuteistųjų bendrabučio 3-io aukšto į pataisos namų baudos izoliatorių nėra laisvas, tai yra tam reikalingas pataisos namų administracijos leidimas, bei tam būtina praeiti du praleidimo postus. Išteisintasis slėpdamas narkotines medžiagas jas gabeno turėdamas tikslą jas nugabenti į Kybartų pataisos namų baudos izoliatorių, M. J. sugrįžimas atgal į nuteistųjų bendrabutį nebuvo galimas, todėl tokia aplinkybių visuma nenuginčijamai patvirtina, kad išteisintasis M. J. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos 0,022 g kanapių ir jų dalių neteisėtai gabeno iš nuteistųjų bendrabučio 3-io aukšto į pataisos namų baudos izoliatorių.

Be to, teismas neteisingai išteisino M. J. dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – 0,022 g kanapių, neteisėto įgijimo ir laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, priskirdamas administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 44 str., nemotyvavo ir nepagrindė, tik nurodė, kad tokie kaltinamojo veiksmai pilnai atitinka LR ATPK 44 str. dispoziciją. M. J. padaryta veika turėtų būti vertinama pagal baudžiamuosius įstatymus, nes vadovaujantis LR ATPK 9 str. 2 d. administracinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai už tokį teisės pažeidimą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, ką patvirtina susiformavusi teismų praktika 2K-532/2007, 2K-415/2007, 2K-69/2007, 2K-242/2007 ir 2K-42/2005, kuriomis palikti galioti žemesnės instancijos teismų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais asmenys nuteisti už nedidelio kiekio, atitinkamai 0,581; 3,01; 0,073 ir 0,347 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių neteisėtą įgijimą, laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Atsakomybės prasme esant administracinių ir baudžiamųjų normų konkurencijai teismas turėjo esminiai motyvuoti, kodėl M. J. atžvilgiu taikytina administracinė atsakomybė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad baudžiamasis nusižengimas padarytas įkalinimo įstaigoje, be to, baudžiamąjį nusižengimą M. J. padarė būdamas recidyvistu bei atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, jis ne kartą baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl M. J. išteisinimo pagal LR BK 259 str. 2 d., nurodo, jog M. J. išteisintas dėl paminėtos nusikalstamos veikos nepagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai M. J. išteisino, nenustačius, jog M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Prokuroras nepagrįstai skunde nurodo, kad tai, jog M. J. narkotines medžiagas nešiojo iš vienos patalpos į kitą, laikytina gabenimu, kadangi nusikalstama veika padaryta pataisos namuose. Teismas teisingai vadovavosi nuosprendyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimo Nr.37 išaiškinimu ir pagrįstai padarė išvadas, kad tai, jog M. J. 2010-03-10 apie 13 val. narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis) įgijo jas surasdamas džiovyklos patalpose, šią medžiagą nešiojo su savimi sau suvartoti ir kurią kratos metu 14.20 val. rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai, ir kad, sutinkamai su anksčiau paminėtu Senato nutarimu, toks narkotinės medžiagos nešiojimas su savimi iš vienos patalpos į kitą, iš vieno pastato į kitą tuose pačiuose pataisos namuose, negali būti laikomas gabenimu, kai narkotinė medžiaga buvo skirta pačiam kaltinamajam sunaudoti, neturint tikslo jos platinti ar parduoti. Teismas dėl to padarė išvadą, jog surinktų įrodymų pagrindu nesant narkotinės medžiagos gabenimo požymio, kaltinamojo veiksmai pilnai atitinka ATPK 44 straipsnio dispoziciją, kuri numato neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Iš tiesų paminėto Senato nutarimo 13 punkte nurodyta, jog gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą, toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ir pan. Gabenimas pagal Senato nutarimą yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais, medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. M. J. veiksmuose iš tikrųjų nėra gabenimo požymio. Tačiau M. J. padaryta nusikalstama veika atitinka ATPK 44 str. dėl objektyviosios pusės požymio – dalyko.

Teismas priėmė teisingą sprendimą ir M. J. išteisino dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos, tai yra 0,022 g kanapių gabenimo, įgijimo ir laikymo pagal LR BK 259 str. 2 d. Tačiau, sutinkamai su prokuroro skundu, nemotyvavo, dėl ko yra taikoma administracinė atsakomybė. Teismas nepakankamai vertino patį nusikalstamos veikos dalyką – narkotinių medžiagų kiekį.

BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu jas teikia sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Pagal minėtas rekomendacijas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis neviršija 5 g kanapių ir jų dalių. Kolegijos nuomone, M. J. įgytas ir laikytas neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti kanapių ir jų dalių kiekis (0,022 g) laikomas itin nedideliu.

Administracinė atsakomybė iškyla dėl nusikalstamos veikos dalyko. Teismų praktikoje yra atvejų, kai asmenys nuteisti pagal BK 259 str. 2 d. už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių neteisėtą įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tai patvirtina ir susiformavusi teismų praktika, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-532/2007, 2K-415/2007, 2K-69/2007, 2K-242/2007 ir 2K-42/2005, kurias skunde paminėjo prokuroras, ir kuriomis palikti galioti žemesnės instancijos teismų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais asmenys nuteisti už 0,581, 3,01, 0,073, 0,347 g kanapių ir jų dalių neteisėtą įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šioje byloje kaltinimai M. J. buvo pateikti dėl 0,022 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo, laikė nuteistųjų bendrabučio kambaryje ir vėliau nešėsi iš nuteistųjų bendrabučio kambario į Kybartų pataisos namų baudos izoliatorių. Teismų praktikoje yra ir daugiau teismų sprendimų, paliktų galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2K-352/2008, 2K-148/2009, 2K-303/2008, 2K-110/2007), kuriuose asmenys nuteisti dėl palyginti labai mažo kiekio - 0,872, 0,545, 0,523, 0,158 g kanapių ir jų dalių neteisėto įgijimo, laikymo, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti. Iš paminėtų teismų sprendimų matyti, kad teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, nedideliu kiekiu laiko kanapių ir jų dalių kiekį, kuris sudaro ne mažiau kaip 0,1 g. Kaip matyti iš 2010-03-17 specialisto išvados Nr. 64-8-ISI-133, šioje byloje nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės ir jų dalys, kurių masė lygi 0,022 g. Apžvelgus teisminę praktiką, darytina išvada, kad pagrindinai baudžiamąją atsakomybę teismai taiko, kai kanapių ir jų dalių kiekis viršija daugiau kaip 0,1g. Tik vienoje byloje yra taikyta baudžiamoji atsakomybė, kai kanapių ir jų dalių kiekis nustatytas 0,073g. M. J. buvo kaltinamas įgijęs 0.022g. kanapių ir jų dalių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pas M. J. rastų kanapių ir jų dalių kiekis yra daugiau negu tris kartus mažesnis už kiekį ( 0.073g. ) , už kurį yra taikyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl darytina išvada, kad kanapių ir jų dalių 0.022g. yra itin mažas kiekis.

Teismas, spręsdamas kaltininko atsakomybės klausimą, vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 "Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų" ( Valstybės Žinios, 2003, Nr. 41-1899), kuriame nurodyti šių medžiagų kiekiai, pagal kuriuos yra kvalifikuojama kaltininko padaryta nusikalstama veika. Aukščiau paminėto LAT Senato nutarimo Nr. 37 6 dalyje išaiškinta, kad lentelėje nurodytas medžiagų kiekis kaip nedidelis kiekis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismai, spręsdami atsakomybės klausimą, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes), gali peržengti šioje lentelėje nustatytas ribas, nurodydami savo sprendimų motyvus. Šioje byloje teisėjų kolegija vadovaujasi paminėtu Senato išaiškinimu, ir sprendžia, kad M. J. padaryta nusikalstama veika, nors ir turinti BK 259 str. 2 d. požymių, tačiau kvalifikuotina kaip ATPK 44 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas. Kanapių ir jų dalių kiekis, dėl kurio pateiti kaltinimai M. J. , laikytinas itin nedideliu, kadangi teismų praktikoje nėra pasitaikę atvejų, jog asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už įgijimą ar laikymą tokio itin nedidelio kiekio narkotinių medžiagų. Tačiau, įvertinant tai, jog narkotinių medžiagų įgijimas ar laikymas šiuo metu galiojančių įstatymų pripažintas pavojinga veika, toks asmuo negali likti nenubaustas. Kolegijos nuomone, M. J. padaryta veika dėl įgijimo ir laikymo itin nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kvalifikuojama kaip neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti pagal ATPK numatytą straipsnį. Be to, pats kaltinamasis taip pat pripažino, kad jis ketino suvartoti narkotines medžiagas savo reikmėms. Tokiu būdu M. J. neinkriminuojamas baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 str. 2 d., o inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 44 str.

Kadangi bausti asmenį pagal ATPK 44 str. yra ne šio teismo kompetencija, M. J. pagrįstai apylinkės teismo išteisintas pagal LR BK 259 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegijos nuomone, narkotinės medžiagos rūšis, itin nedidelis jos kiekis apsprendžia M. J. priešingą teisei elgesį, tačiau dėl itin nedidelio kiekio narkotinių medžiagų jis yra mažiau pavojingas, ir laikytinas administraciniu teisės pažeidimu.

Darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai išteisino M. J. pagal LR BK 259 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.