- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-11
- Bylos Nr.
- 2K-532/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- R. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais, paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,032 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią laikė su savimi iki 2006 m. spalio 17 d. 14.45 val., kai prie namo Rasų g. 8 Vilniuje šią medžiagą rado ir paėmė jį sulaikę policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius pažymi, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad 2006 m. spalio 18 d. apklausoje, kurioje dalyvavo ir gynėjas, jis kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus dėl įtarimo. 2006 m. lapkričio 27 d. jis buvo iškviestas į papildomą apklausą. Šioje apklausoje gynėjas nedalyvavo, o pareigūnai R. S. kaip įtariamajam darė moralinį spaudimą, įkalbinėdami pripažinti kaltę, gailėtis, tikindami, kad tuomet jam nebus taikoma griežta kardomoji priemonė ir bus paskirta švelnesnė bausmė. Neturėdamas galimybės pasikonsultuoti su gynėju, jis teigia patikėjęs pareigūnais ir prisipažinęs kaltu dėl nusikaltimo, kurio realiai nepadarė. Byloje esantis sutikimas, kad gynėjas nereikalingas, esąs duotas ne laisva valia, o neturint pasirinkimo, kadangi gynėjo tuo metu realiai nebuvo. Taip buvo iš esmės suvaržytos įtariamojo procesinės teisės. Pirmosios instancijos teisme R. S. davė tuos pačius parodymus ir pripažino kaltę, nes manė, kad pakeisti parodymus jau per vėlu. Tačiau jis pažymi, kad prisipažinimas pats savaime neįrodo jo kaltės dėl nusikaltimo padarymo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia nurodęs tikrąsias įvykio aplinkybes, kad save apkalbėjo ir nėra padaręs jokio nusikaltimo, o jį sulaikę pareigūnai davė melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jo skundą, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu pasitvirtino skunde nurodytos aplinkybės, bet nuteistąjį teisinančių prieštaravimų neįvertino. Kasatorius teigia, kad policijos pareigūnai A. Š. ir I. M. jį pažinojo iki sulaikymo, yra iš anksto prieš jį nusistatę ir laiko nusikaltėliu, todėl davė melagingus parodymus, kad rado pas jį psichotropines medžiagas. Jie nurodė, kad kasatorių pastebėjo atsitiktinai, nes jis sukėlė įtarimą. Tačiau nesuinteresuota liudytoja pataisos darbų inspekcijos darbuotoja O. S. nurodė, kad policijos pareigūnai pas ją atvykusį R. S. išsivedė iš jos kabineto. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino akivaizdžiai melagingų policijos pareigūnų parodymų dėl sulaikymo aplinkybių ir skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo dokumentuose nurodytos skirtingos psichotropinės medžiagos radimo vietos. Policijos pareigūnai nurodo, kad maišelį su medžiaga rado ir paėmė prie Rasų g. 8 namo Vilniuje, o užduotyje specialistui nurodoma, kad medžiaga paimta policijos įstaigos patalpose Vilniaus g. 37. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai yra tyrėjos padaryta rašymo klaida, tačiau kasatorius mano, kad toks vertinimas neteisingas ir prieštaravimas turi būti vertinamas jo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų
Skundo teiginiai, kad byloje vertinant įrodymus padaryti BPK 20 straipsnio pažeidimai, yra deklaratyvūs. Juos paneigia byloje esančių dokumentų turinys. Argumentai dėl policijos pareigūnų A. Š. ir I. M. parodymų patikimumo, jų neatitikimo liudytojos O. S. parodymams, psichotropinės medžiagos radimo pas nuteistąjį aplinkybių bei vietos, buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo skundą patikrinęs bylą, atliko įrodymų tyrimą ir motyvuotai konstatavo, kad apelianto iškeltų prieštaravimų bylos duomenys nepatvirtina. Apeliacinės nutarties motyvai rodo, kad nepašalintų prieštaravimų nėra. Šiuo požiūriu apeliacinė nutartis atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Dėl teisės į gynybą
Nuteistasis nurodo, kad pažeista jo teisė į gynybą, nes buvo daromas psichologinis spaudimas prisipažinti, nesuteikta galimybė konsultuotis su advokatu. Šis argumentas, viso bylos proceso metu pirmą kartą iškeliamas kasaciniame skunde, nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad prisipažinimą R. S. parašė 2006 m. spalio 17 d. Apklausoje spalio 18 d., kurioje dalyvavo gynėjas, jis atsisakė duoti parodymus. Apklausoje lapkričio 27 d. jis, atsisakęs gynėjo, davė parodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo tas pats gynėjas, kuris dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo metu spalio 18 d. įvykusioje apklausoje. Teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, o gynėjas baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad jo ginamojo atgaila nuoširdi. Kaltinamojo ir gynėjo suderinta gynybos pozicija paneigia kasatoriaus teiginius apie tai, kad jis neturėjo galimybės pasikonsultuoti su gynėju.
R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorašą gavo 2007 m. sausio 30 d. Tų pačių metų vasario 12 d. išrašytas advokato orderis, kuriuo pavedama susipažinti su R. S. baudžiamąja byla ir ginti jį apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde, kuris surašytas vėliau, vasario 15 d., t. y. bylos procese jau dalyvaujant gynėjui, prašoma atsižvelgti į nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir ginčijamas bausmės griežtumas. Tai pozicija, priešinga kasacinio skundo teiginiams. Apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose gynėjas dalyvavo ir teikė prašymus apklausti liudytojus, kuriuos teismas tenkino. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad byloje advokato dalyvavimas buvo užtikrintas tiek, kiek to norėjo nuteistasis R. S. Jo teisė į gynybą šioje baudžiamojoje byloje nepažeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.