Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį areštu penkiolikai parų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; BK 63 ir 65 straipsnių pagrindu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir nustatyta galutinė bausmė dveji metai penkios dienos, ją atliekant pataisos namuose.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti B. B. ir L. G. (L. G.), jie kasacine tvarka nesiskundžia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį V. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 28 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Medeinos g. 41–34, iš L. G. neatlygintinai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį 0,158 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią atgabeno į 9–ojo namo Čiobiškio g. laiptinę ir ten apie 16.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį V. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 28 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Medeinos g. 41–34, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirko iš L. G. už 220 Lt nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurią atgabeno į 9–ojo namo Čiobiškio g. laiptinę ir tą pačią dieną, apie 12.15 val., pardavė B. B. 0,032 g narkotinės medžiagos – heroino už 20 Lt, po to nenustatytą kiekį šios narkotinės medžiagos pardavė už 20 Lt nenustatytam asmeniui, o likusią dalį laikė su savimi iki 16.20 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad, abiejų instancijų teismams netinkamai pritaikius BK bendrosios dalies normas, buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nuteistojo V. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini dėl netinkamo BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Nuteistojo V. B. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatoriaus argumentas, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, gailėjimasis, gera charakteristika iš darbovietės, civilinio ieškinio byloje nebuvimas yra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, nepagrįstas.

V. B. nuteistas už veiką, už kurią įstatymo sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė (nuo dvejų iki aštuonerių metų). Skirti kitokios rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teismas gali, bet neprivalo, tik nustatęs visumą BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Taikyti šio straipsnio 2 dalį teismas gali, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Tokių aplinkybių byloje nėra, todėl kasatoriui V. B. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 61 straipsnio 1, 2 dalies ir 54 straipsnio taikymo

BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bylos duomenimis, teismas nustatė vieną V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, tiek už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tiek už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, V. B. paskyrė minimalias bausmes – areštą penkiolikai parų ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nustatydamas bausmės dydį BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Kasatorius klysta teigdamas, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų ir arešto bausmė. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. B., bendrindamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), esant įstatymo numatytam pagrindui taikyti bausmių apėmimą. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra numatyta, kad tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, teismas taiko bausmių apėmimą. Kadangi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, o BK 260 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas, be to, jis priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), dėl šių aplinkybių V. B. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Šios klaidos apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis dėl V. B. keistini, nuteistajam V. B. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį dėl V. B. pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. B. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.