Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ū. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendis dalyje dėl V. Ū. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, V. Ū. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu paliktas galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendis dėl V. P., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ū. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 27 d., tyrimo nenustatytą valandą, prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, esančių Vilniuje, Rinktinės g. 1, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš V. P. įgijo tyrimo metu nenustatytą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių dalį suvartojo tą pačią dieną, o likusią dalį – 0,073 g kanapių ir jų dalių – laikė automobilyje „Nissan Primera“ salone, šiuo automobiliu narkotines medžiagas atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2005 m. vasario 28 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasacinis teismas, spręsdamas teisės klausimus, remiasi žemesnės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pats faktų nenustatinėja, įrodymų netiria ir jų nevertina, todėl dėl tų kasatoriaus V. Ū. argumentų, kurie nėra susiję su teisės klausimais, kolegija nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti nustatyta, ar jie atitinka pagrindinius reikalavimus, numatytus BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas analizavo, kokiomis aplinkybėmis buvo gautas V. Ū. paaiškinimas ikiteisminio tyrimo metu, ir motyvavo, kodėl šiuo paaiškinimu remiasi kaip įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistojo V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, juos lygino tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis. Minėti parodymai esminėse detalėse sutapo su kitais bylos įrodymais (tarp jų automobilio „Nissan Primera“ apžiūros aktu, surašytu, radus narkotines medžiagas), todėl teigti, kad jie buvo prieštaringi ir melagingi, nėra pagrindo. To negalima pasakyti apie kasatoriaus V. Ū. paaiškinimus, kad šiuo automobiliu naudojosi ne tik jis, bet ir kiti draugai, kurių pavardžių, gyvenamosios vietos, mokymosi įstaigos jis negalėjo nurodyti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nerado objektyvių įrodymų patvirtinančių šią kasatoriaus versiją. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų įrodymų pakanka darant išvadą apie V. Ū. kaltės įrodytumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

BPK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės draudžia bet kokių neprocesinės prievartos priemonių naudojimą baudžiamajame procese. Parodymai gauti panaudojant smurtą, grasinimus negali būti pripažinti leistinais įrodymais. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes kaltės pripažinimas rašytiniame paaiškinime išgautas, policijos pareigūnams naudojant psichologinę prievartą. Šie argumentai prieštarauja bylos procesinių dokumentų turiniui. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje buvo balsu perskaitytas rašytinis V. Ū. paaiškinimas, aptartos jo parašymo aplinkybės, liudytojais apklausti policijos darbuotojai P. Karabanis, D. Prilepskis, A. Narušis, kurie nepatvirtino V. Ū. teiginių apie smurto naudojimą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino aplinkybes, kuriomis kasatorius surašė prisipažinimą, bei pagrįstai konstatavo, kad jo paaiškinimai buvo duoti laisva valia, jie atitinka kitus bylos faktinius duomenis. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama apie teisės į gynybą pažeidimą, nes nustatyta, kad kasatoriaus parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti savarankiškai, laisva valia, visose baudžiamojo proceso stadijose dalyvaujant gynėjui, t. y. užtikrinant kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o šio teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio nagrinėjimo ribų, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Ū. kasacinį skundą atmesti.