Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

viešame mišriame nuotoliniame 2025 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. (ankstesnė pavardė – P.) ieškinį atsakovui V. P. dėl skolų pripažinimo asmeninėmis skolomis, tretieji asmenys antstolis Gintautas Puodžiukas, R. P., PlusPlus Capital AS, atstovaujamas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Moment Credit“.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. rugsėjo 12 d. 12:50 val.

1) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 6690 Eur sumą, 2500 Eur sumą, 13,28 Eur sumą;

2) įmonei PlusPlus Capital AS – 1046,26 Eur sumą, 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 63,92 Eur palūkanų sumą;

3) R. P. – 1165 Eur sumą, 726 Eur sumą, 31,76 Eur palūkanų.

3.2. Atsakovas ir tretieji asmenys PlusPlus Capital AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Moment Credit“ posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys tenkintinas.

4.1. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta L. R. (pavardė po santuokos P.) ir V. P. santuoka. Vykdant vykdomąsias bylas antstolis Gintautas Puodžiukas areštavo skolininkui (atsakovui) V. P. priklausančias sąskaitas, tačiau iš areštuotų banko sąskaitų piniginės lėšos nėra nurašomos, nes piniginių lėšų judėjimai jose nevyksta, turto skolininkas neturi. Vykdant vykdomąsias bylas antstolis nustatė, kad skolininkas V. P. nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su ieškove, vedybinės ar povedybinės sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna 2792,45 Eur darbo užmokestį. Antstolis 2025 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-25-19-5026 dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, sutuoktiniams išaiškino, jog jie per dvidešimt dienų turi galimybę pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio 2025 m. kovo 18 d. patvarkymo Nr. S-25-19-5026 duomenimis, skolininkas Valstybinei mokesčių inspekcijai skolingas 6690 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/00985), 2500 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0019/23/01043) ir 13,28 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0019/24/01525), PlusPlus Capital AS skolingas 1046,26 Eur skolos, 63,92 Eur palūkanų ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0019/23/02165), R. P. skolingas 1165 Eur skolos ir 31,76 Eur palūkanų, 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0019/24/02551).

4.2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2724-566/2025 nutraukė ieškovės ir V. P. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. birželio 25 d.;

2) atsakovo V. P. 6690 Eur ir 2500 Eur turtinės prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai atsiradimo pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. baudžiamasis įsakymas Nr. e1-1721-1155/2022, kuriuo V. P. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam skirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 Eur) bauda bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti iš V. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 6690 Eur į valstybės biudžetą;

3) 1046,26 Eur skolos, 63,92 Eur palūkanų ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų turtinės prievolės PlusPlus Capital AS atsiradimo pagrindas – atsakovo V. P. su UAB „Credit Service“ 2019 m. liepos 18 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. CS9948158001 bei Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-7818-786/2023, kuriuo ieškovui „PlusPlus Capital“ AS iš atsakovo V. P. priteista 899,28 Eur skolos, 128,53 Eur negautų pajamų, 28,45 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1046,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio; taip pat į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą priteista sumokėti 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

4) 1165 Eur sumos, 31,76 Eur palūkanų ir 726 Eur bylinėjimosi išlaidų turtinės prievolės R. P. atsiradimo pagrindas – atsakovo V. P. su R. P. 2023 m. gegužės 24 d. sudaryta paslaugų–gaminių užsakymo sutartis bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-15312-608/2024, kuriuo R. P. naudai iš V. P. priteista 1 165 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 1 165 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar atsakovo skolos susidariusios iki santuokos sudarymo yra jo asmeninės skolos, atitinkamai teismas darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas.

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024);

3) nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

6. Teisės normos ir aktuali teismų praktika, teismo išvados ir motyvai.

6.1. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninėmis prievolėmis laikomos dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos (CK 3.112 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1, 1.2 punktas).

6.2. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių turtinių prievolių klasifikacija taip pat reikšminga sutuoktinių tarpusavio santykiams, nes, tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1, Įvadas).

1) nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad byloje aptariamos atsakovo skolos yra susidariusios iki santuokos su ieškove sudarymo (duomenys neskelbtini), kad tai yra atsakovo asmeninės skolos, atsiradusios tiek dėl jam paskirtų baudų už padarytus teisės pažeidimus, tiek ir iki santuokos atsakovo savarankiškai sudarytų paskolos bei paslaugų (rangos) sutarčių, kurių ieškovė neįtakojo ir kurių kartu su atsakovu nesudarinėjo;

2) trečiasis asmuo R. P. reikalaudamas, jog pagal paslaugų (rangos) sutartį atsakytų (atsiskaitytų) ir jos nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas ir ieškovės, kaip būsimos atsakovo sutuoktinės, interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Teikdamas paaiškinimus R. P. paaiškino, kad atsakovo naudai atliko darbus, kurie buvo reikalingi atsakovo brolio kapui sutvarkyti. Tokie trečiojo asmens paaiškinimai teismui nesudaro pagrindo pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad R. P. atliko darbus kurie buvo vėliau skirti ieškovės ir atsakovo šeimos interesams tenkinti. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, jog paslaugų (rangos) ar paskolos sandoriai buvo sudaryti ir ieškovės, kaip busimos atsakovo sutuoktinės, interesais, spręstina, jog nėra pagrindo pagal paslaugų (rangos) ar kitas sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis. Aktualu ir tai, kad trečiasis asmuo R. P. civilinėje byloje Nr. e2-15312-608/2024 ieškinį buvo pareiškęs tik atsakovui V. P. ir teismas R. P. nuostolius atlygino tik iš V. P.. Ieškovė nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, todėl įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15312-608/2024 vykdymas negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms;

3) atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti asmeninėmis atsakovo V. P. skolomis Valstybinei mokesčių inspekcijai: 6690 Eur sumą, 2500 Eur sumą ir 13,28 Eur sumą; PlusPlus Capital AS: 1046,26 Eur sumą, 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 63,92 Eur palūkanų sumą; R. P.: 1165 Eur sumą, 726 Eur sumą ir 31,76 Eur palūkanų.

7.1. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

7.2. Ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visiškai, atitinkamai ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas ieškovės sumokėtas 333 Eur žyminis mokestis ir patirtos 400 Eur išlaidos advokato pagalbai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

7.3. Ieškinį patenkinus, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas atlyginti trečiajam asmeniui R. P., kuris pateikė prašymą (DOK-73594) atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jo interesai buvo priešingi ieškovei, kurios ieškinys patenkintas. Trečiasis asmuo R. P. taip pat nebuvo ir atsakovo pusėje, nes pastarasis sutiko su ieškiniu.

8. Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti ir pripažinti asmeninėmis V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) skolomis:

1) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 6690 Eur sumą, 2500 Eur sumą, 13,28 Eur sumą;

2) PlusPlus Capital AS – 1046,26 Eur sumą, 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 63,92 Eur palūkanų sumą;

3) R. P. – 1165 Eur sumą, 726 Eur sumą, 31,76 Eur palūkanų.

Priteisti ieškovės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 733 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.