Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko 2010 m. rugsėjo 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2022 m. balandžio 29 d. apie 21.40 val. Ozo g., Vilniuje, netoli sankryžos su Geležinio Vilko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. P. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2022 m. balandžio 29 d. jis visą dieną dirbo sode, (duomenys neskelbtini), o bedirbdamas gėrė viskį „Ballantine's“. Per dieną išgėrė apie 0,7 l viskio. Apie 21 val. norėjo važiuoti namo, mėgino skambinti įvairioms taksi firmoms, tačiau su šunimi niekas nenorėjo jo vežti. Jis jautėsi ganėtinai gerai, nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė, kad pats gali parvažiuoti namo automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sėdo prie minėto automobilio vairo ir važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Ozo g., netoli sankryžos su Geležinio Vilko g., jį sustabdė pareigūnai, kurie paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis prisipažino ir buvo patikrintas neblaivumo matuokliu. Kiek pamena, pirmu patikrinimu jam buvo nustatytas 2,70 prom. neblaivumas, o antru – 2,73 prom. neblaivumas. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Be V. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo E. K. (E. K.) parodymais, alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1680201) 2022 m. balandžio 29 d. 21.43 val. ir 22 val. rodmenimis, neblaivumo nustatymo aktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2022 m. balandžio 29 tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. P. 2022 m. balandžio 29 d. apie 21.40 val. Ozo g., Vilniuje, netoli sankryžos su Geležinio Vilko g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus V. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo suteikti ilgesnį laikotarpį jos sumokėjimui, kad įmokos netaptų jam per didele našta, turėtų galimybę mokėti laiku.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę V. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę V. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. P. – teistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui, nustatytam už nesunkų nusikaltimą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad V. P. veiką padarė būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, 2021 m. yra padaręs administracinį nusižengimą, susijusį su girtavimu, jam nustatytinas dviejų metų šešių mėnesių draudimo naudotis specialiąja teise terminas. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. gegužės 2 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo V. P., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. V. P. vairavo trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui būtų žinoma, jog V. P. jam priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gegužės mėnesio duomenimis, 2010 m. gamybos automobilio „Honda CR-V“ kaina su PVM yra 6690 Eur. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K‑17‑788/2019, 2K-195-788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. P. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 6690 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš V. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 6690 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (6690 Eur) ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.