Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-201-480/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: e2A-201-480/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00583-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Lina Žemaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Miško sprendimai“
Atsakovas: Z. K., T. Ž.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro

Civilinė byla Nr. e2A-201-480/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00583-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.15; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-445/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško sprendimai“ ieškinį atsakovams Z. K. ir T. Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miško sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-6790, sudarytą tarp atsakovų Z. K. ir T. Ž. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria pardavėja Z. K. pardavė pirkėjui T. Ž. miškų ūkio paskirties 8,34 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 2 855 Eur; 2) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartimi pripažintą 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-6790, pripažįstant, kad ieškovė nupirko iš atsakovės Z. K. miškų ūkio paskirties 8,34 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 2 855 Eur; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui T. Ž. 2 855 Eur; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Varėnos skyrius išsiuntė ieškovei 2021 m. kovo 16 d. raštą dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame ieškovei pirmumo teise buvo siūloma įsigyti atsakovei priklausantį žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovės nuosavybės teise valdomu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Ieškovė, nepraleisdama NŽT rašte nurodyto 15 darbo dienų termino, 2021 m. kovo 19 d. NŽT Varėnos skyriui išsiuntė sutikimą pirkti žemės sklypą. NŽT Varėnos skyrius 2021 m. balandžio 13 d. išdavė raštą dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame patvirtino, kad ieškovė 2021 m. kovo 24 d. pateikė sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą bei kad ieškovė pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 (1) straipsnio 1 dalies 2 punktą yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovė 2021 m. gegužės 20 d. atsakovei išsiuntė 2021 m. gegužės 19 d. pranešimą dėl paduodamo miškų ūkio paskirties sklypo, kuriame dar kartą išreiškė norą pirkti ginčo žemės sklypą iš atsakovės jos nurodytomis pardavimo sąlygomis ir paprašė atsakovės prieš 15 dienų informuoti apie datą ir laiką, kada pas notarą įvyks sandoris, tačiau atsakovė jokio atsakymo ieškovei nepateikė. Vėliau ieškovė sužinojo, kad 2021 m. liepos 1 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo atsakovas. Dovanojimo sutartimi sutarties šalys dovanojamą žemės sklypą įvertino 2 855 Eur verte. Ieškovės manymu, toks atsakovų sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir juo siekta pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, nes jis atsakovų buvo sudarytas su tikslu išvengti prievolės parduoti pirmenybės teise ginčo žemės sklypą gretimo žemės sklypo savininkei, šiuo atveju – ieškovei, tokiu būdu buvo pažeisti ieškovės interesai. Atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė jai priklausantį ginčo žemės sklypą pardavė atsakovui už 2 855 Eur. Atsakovų valia ir tikslas buvo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir tai patvirtina tos aplinkybės, jog atsakovė buvo pradėjusi oficialią ginčo žemės sklypo pardavimo procedūrą. Atsakovė turėjo tikslą parduoti ginčo žemės sklypą, tačiau tik konkrečiam pirkėjui, t. y. atsakovui, ir nesitikėjo, jog atsiras asmenų, norinčių įsigyti ginčo žemės sklypą pirmenybės teise. Atsiradus asmeniui, siekiančiam pirmenybės teise įsigyti atsakovės žemės sklypą, atsakovai sudarė apsimestinę dovanojimo sutartį. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį pripažinus pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovė jai priklausiusį miškų ūkio paskirties 8,34 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui už 2 855 Eur, yra pagrindas ginti ieškovės teises, perkeliant ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartimi pripažintą dovanojimo sutartį, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui jo patirtas 2 855 Eur išlaidas, t. y. dovanojimo sutartyje nustatytą nekilnojamojo turto pirkimo kainą. Papildomai nurodė, kad ieškovės atstovas niekuomet nebuvo pas atsakovę namuose, nevertė ir neprašė rašyti bei pasirašinėti jokių su žemės sklypo pardavimu susijusių dokumentų ir pan. Ieškovė niekuomet nesiuntė atsakovei jokių siūlymų ar raginimų ar kitų panašių dokumentų nei į jos namus, nei kokiu kitu adresu, išskyrus oficialius dokumentus, kurie yra detalizuoti ieškinyje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Z. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovė neturėjo nei ketinimo, nei noro, nei sieko parduoti ginčo žemės sklypo nei ieškovei, nei kuriam kitam asmeniui. Ieškovė slepia bei nutyli nuo teismo aplinkybes apie tai, kad ji iš tikrųjų jau itin ilgą laiką tendencingai, įkyriai siūlė atsakovei parduoti būtent jai žemės sklypą. Atsakovė vien dėl ieškovės spaudimo ir grasinimų parduoti žemės sklypą išsiuntė pranešimą NŽT Varėnos skyriui, sumokėjo rinkliavą ir išsiuntė paštu, tačiau per skubėjimą ir susijaudinimą ne į NŽT Varėnos skyrių, o į Vilniaus skyrių, nes iki galo nesuprato procedūrų. Vėliau atsakovė pasikalbėjo su sūnėnu – atsakovu T. Ž., kuris ją nuramino, atsakovė suprato, kad buvo ieškovės įkalbinėjama parduoti žemės sklypą, todėl daugiau NŽT Varėnos skyriui nieko nesiuntė. Visi atsakovės broliai yra mirę. Iš artimųjų ja rūpinasi ir lanko, nuolatos ryšį palaiko ir su ja bendrauja tik velionio brolio J. Ž. sūnus T. Ž., kuris irgi turi mišką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei vis dar buvo neramu dėl miško, kad koks medis gali nukristi, kad jos mišką prižiūri tik sūnėnas T. Ž., kaip ir savąjį, dėl to atsakovė nusprendė padovanoti žemės sklypą savo sūnėnui T. Ž.. Žemės sklypo vertė / kaina sutartyje buvo nurodyta 2 855 Eur, nes tokį patarimą gavo iš notarų biuro. Ta aplinkybė, kad atsakovė formaliai pateikė NŽT savo supildytą 2021 m. kovo 1 d. pranešimą dėl sutikimo parduoti žemės sklypą, nesukūrė jai jokios juridinės prievolės ar pareigos baigti procedūrą pirkimo–pardavimo sutartimi.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas T. Ž. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pakankamai dažnai bendrauja su atsakove, nes ji irgi gyvena Vilniuje, yra jo teta, visi dėdės (tėvo broliai yra jau mirę). Atsakovė yra vieniša moteris, našlė. Tarp atsakovų yra glaudus ir artimas ryšys. Atsakovas, kiek leidžia galimybės, prižiūri atsakovę, nuperka ir atveža jai maisto, vaistų, drabužių kitų daiktų, kurių atsakovė paprašo. Atsakovui vieną kartą teta minėjo (atsakovas neatsimena kada tiksliai), kad kažkokia įmonė jai skambino, ar tai 2020 m. pabaigoje, ar tai 2021 m. pradžioje, ir įkyriai siūlė parduoti mišką, aiškinant, kad ji turi tai atlikti, nes įmonė pirma visų turi teisę ir labai nori pirkti žemę su mišku. Atsakovas iš atsakovės pasakojimų suprato, kad ieškovė tiesiog vertė tetą prieš jos valią parduoti turtą. Atsakovas nurodė tetai, kad ji niekam nieko neprivalo ir neturi parduoti, nes, kaip viešai žinoma, parduoti nekilnojamąjį turtą galima tik per notarus. Atsakovas, pasidomėjęs, sužinojo, kad atitinkamų dokumentų pateikimas NŽT neįpareigoja asmens parduoti, jeigu jis nenori, ar persigalvoja. Tą pasakė ir tetai, kuri po to nusiramino, kad jos žemės sklypas niekur nedings. Atsakovas negali nurodyti, kada tiksliai ir kurio lankymosi metu, jam bendraujant su atsakove, pastaroji pasiūlė jam padovanoti žemės sklypą. Atsakovo nuomone, tai buvo kažkada 2021 m. viduryje. Teta aiškiai pasakė, kad nebenori reikalų su žemės sklypu, kad yra viską labai rimtai apsvarsčiusi, kad nusprendė padovanoti atsakovui žemės sklypą, paprašė surasti notarą. Atsakovas gerbė tetos valią ir sutiko priimti žemės sklypą, kaip dovaną. Atsakovas nevertė atsakovės sudaryti dovanojimo sutarties. Jokių pinigų savo tetai už jam padovanotą žemės sklypą nemokėjo.

5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo NŽT Varėnos skyrius prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. gavo atsakovės 2021 m. kovo 1 d. pranešimą apie parduodamą 8,34 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad parduodamo sklypo kaina – 35 000 Eur, taip pat nurodyta, jog pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma per 6 mėnesius nuo pažymos išdavimo, o visas išlaidas, susijusias su sutarties sudarymu, apmokės pirkėjas. Vykdydamas pažymos išdavimo procedūrą, trečiasis asmuo nustatė besiribojančius žemės sklypus bei pirmumo teisę turinčius asmenis ir jiems išsiuntė raštus, kuriais informavo, kad parduodamas žemės sklypas ir jie turi pirmumo teisę jį įsigyti. Toks pranešimas ieškovei pateiktas 2021 m. kovo 16 d. trečiojo asmens raštu Nr. 3SD-1011-(14.3.104.). 2021 m. kovo 19 d. ieškovė pateikė sutikimą pirmumo teise įsigyti minėtą žemės sklypą. Trečiasis asmuo 2021 m. balandžio 13 d. išdavė pažymą Nr. 3PAŽ-162-(14.3.33.), kurioje nurodyta, kad atsakovė 8,34 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi parduoti pirmumo teisę turinčiai ir išreiškusiai pageidavimą sklypą įsigyti ieškovei. Trečiasis asmuo 2021 m. kovo 9 d. gavo atsakovo 2021 m. kovo 1 d. prašymą dėl sutikimo įsigyti 8,34 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą išdavimo. Su prašymu pateikta pirkėjo deklaracija. Trečiasis asmuo, išnagrinėjęs prašymą, 2021 m. kovo 16 d. atsakovui išdavė sutikimą Nr. 3STŽ-209-(14.3.142.), kuriuo jam leista įsigyti 8,34 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Trečiasis asmuo negali pateikti jokių duomenų apie dovanojimo sutartį ir jos sudarymo aplinkybes. Atsakovės pranešimas, atsakovo prašymas, šiems asmenims išduoti sutikimas bei pažyma ir aplinkybės, kad atsakovas prašymą dėl ginčo sklypo įsigijimo, o atsakovė pranešimą dėl ginčo sklypo pardavimo surašė tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 1 d., ir pateikė tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 9 d., atsakovui sutikimas įsigyti ginčo žemės sklypą išduotas anksčiau nei atsakovei išduota pažyma dėl ginčo sklypo pardavimo, atitinkamai 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartimi sklypas padovanotas atsakovui, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė galėjo turėti ketinimą ginčo sklypą parduoti konkrečiam asmeniui, t. y. atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams po 1 385,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 30 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2021 m. kovo mėnesį iš tiesų turėjo ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą konkrečiam pirkėjui sūnėnui atsakovui T. Ž., o jis turėjo suderintą ir dokumentais įrodytą ketinimą pirkti šį ginčo žemės sklypą, tačiau bando situaciją parodyti kitaip.

8. Teismas byloje nenustatė, kad ieškovės atstovas prieš atsakovę naudojo prievartą, kuri paveikė atsakovę tiek intensyviai ir įtaigiai, kad ji užpildė 2021 m. kovo 1 d. prašymą ir jį išsiuntė NŽT ir tik po to, kaip ji nurodo, atsikvošėjo.

9. Teismas nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pradėta pirkimo–pardavimo procedūra: NŽT Varėnos skyriaus ieškovei išsiųstas 2021 m. kovo 16 d. raštas „Dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo“, susidedanti ir iš kitų paruošiamųjų veiksmų, privalėjo pasibaigti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu.

10. Teismas byloje nenustatė teisinių kliūčių, kurios trukdė sudaryti 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį ar darytų šį sandorį negaliojančiu, atsakovė, būdama veiksni, pasinaudojo sutarties laisvės principu neatlygintinai perleisti turtą konkrečiam jos pasirinktam asmeniui, nepažeidė disponavimo turtu apribojimų.

11. Teismo vertinimu, atsakovų veiksmai, siekiant išlaikyti giminės turtą, nors ieškovė ir negavo tai ko tikėjosi, nebuvo tiesiogiai nukreipti prieš ieškovės interesus. Teismas iš byloje esančių duomenų atsakovų veiksmuose nenustatė nesąžiningo elgesio požymių, todėl atmetė ieškovės prielaidą dėl atsakovų nesąžiningumo.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančio sklypo savininkui nėra absoliuti, nes negalioja dovanojimo (pasirenkamas konkretus apdovanotasis), taip pat viešųjų varžytynių (galioja didesnės kainos principas) atvejais, sprendė, jog atmetant ieškinį, nėra paneigiami Miškų įstatymo tikslai, nėra pažeidžiamas įstatymu nustatytas reguliavimas.

13. Teismas atsakovų veiksmų sudarant 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį nelaiko „pasinaudojimu įstatymo spraga“ (ne teisinė kategorija) ar „įstatymo apėjimu“ (ne teisinė kategorija), nes įstatymų leidėjas, itin griežtai siekdamas tikslo konsoliduoti žemės sklypus, būtų įrašęs, kad draudžiama dovanoti miško žemės sklypą kitam – kaimyninio sklypo nuosavybės neturinčiam asmeniui.

14. Teismas, išanalizavęs byloje esančius kredito įstaigų duomenis, nenustatė požymių, kad atsakovas bankiniais pavedimais (pavedimu) ar grynais pinigais sumokėjo ar vis dar moka atsakovei už jos perleistą ginčo žemės sklypą, todėl dovanojimo sutartį laikė tikrąją jos šalių (atsakovų) valią atitinkančiu sandoriu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Miško sprendimai“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas teisingai konstatuodamas, kad atsakovai buvo sutarę ne dovanoti, o sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį be pagrindo sprendė, jog atsakovė persigalvojo ir vietoje pirkimo–pardavimo sutarties sudarė dovanojimo sutartį, padovanojant ginčo sklypą atsakovui. Teismo teiginiai sprendime prieštarauja vieni kitiems, nes teismui sprendime konstatavus, jog atsakovų tikroji valia ir tikslas buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsisakoma ginčo dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi. Ir nors teismas sprendime konstatavo, jog atsakovai yra sąžiningi, tačiau nustatė daugybę faktų ir aplinkybių, kaip atsakovai klaidinga teismą, nurodydami neteisingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatęs esminius bylos momentus ir atskleisdamas tikrąją šalių valią bei tikslą privalėjo šia išvada ir vadovautis ir to pasėkoje priimti sprendimą – ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

15.2. Teismas neanalizavo daug kitų atsakovų atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu išsakytų teiginių bei kitų įrodymų, kurie patvirtina ne tik atsakovų nesąžiningumą, bet ir sudarytos dovanojimo sutarties apsimestinumą, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 ir 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas atsakovų nesąžiningumo, skirtingų įvykių sekos aiškinimo, duodamų parodymų nenuoseklumo ir sąmoningo melagingumo, byloje esančių prieštaravimų dėl esminių sandorių sudarymo aplinkybių, iš esmės apgynė nesąžiningų asmenų (atsakovų) teises, priėmė neteisingą teismo sprendimą, konstatuodamas atsakovų sąžiningumą, nepaisant visų atsakovų nesąžiningumą patvirtinančių faktų ir aplinkybių.

15.3. Teismas netinkamai atskleidė atsakovų sudarytos sutarties motyvus, tuo pažeisdamas esminius sprendimo motyvavimo reikalavimus (CPK 268 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą (CPK 263 straipsnis).

15.4. Teismas be pagrindo nustatė, kad atsakovai yra artimai bendraujantys asmenys, netinkamai vertino jų bendravimo ir ryšių artumą. Atsakovai nėra net artimieji giminaičiai, neturi artimų tarpusavio ryšių (priešingai, nei neteisingai nustatė teismas skundžiamame sprendime), nežino vienas kito net gimtadienių, ir tai patvirtina atsiliepime į ieškinį arba teismo posėdžio metu jų pačių duoti parodymai teismui.

15.5. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovų sudarytame sandoryje nėra įrodytas atlygintinumas, nes teismas byloje atsisakė išreikalauti duomenis iš visų atsakovų banko sąskaitų. Teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo tenkino iš dalies ir taip nepagrįstai apribojo teisę gauti svarbius duomenis byloje. Teismas nepagrįstai apribojo svarbių bylai duomenų gavimą.

15.6. Teismas pažeidė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis), reglamentuojančias apsimestinių sandorių negaliojimo pasekmes.

16. Atsakovai Z. K. ir T. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

16.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo tik formalius pagrindus, deklaratyvias abejones, prielaidas bei spėliones (o ne konkrečius argumentus), kuriais remiantis prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir tuo labiau nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo. Apeliaciniu skundu siekiama iš naujo nagrinėti tą patį ginčą.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Pirmosios instancijos teismas reikalavimų dėl įrodinėjimo taisyklių ir sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai sprendimu konstatavo, kad tarp atsakovų pagrįstai buvo sudaryta neatlygintinė dovanojimo sutartis dėl žemės sklypo ir tai atitiko atsakovų valią.

Motyvuojamoji dalis

16.3. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu pagrįstai ir motyvuotai sprendė ieškovės prašymus, dėl ieškovės prašymų išreikalauti sąskaitų duomenis priėmė nutartis.

Žemesnės instancijos teismas

16.4. Sudarant dovanojimą jokios teisės normos ir apelianto teisės nebuvo pažeistos, o sandoris įvyko laisva valia, abiejų atsakovų galutiniu apsisprendimu tokį sandorį sudaryti.

16.5. Nesutinka su skundo motyvais apie tai, kad atsakovai klaidino teismą ir pan. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovų parodymų neteisingi, kadangi ieškovė sąmoninai teigia atskiras frazes iš visų duotų atsakovų parodymų ir nutyli parodymų esmę. Byloje esantys atsakovo ir atsakovės parodymai kardinaliai skiriasi nuo dėstomos pozicijos apeliaciniame skunde.

16.6. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovų galutinis apsisprendimas buvo sudaryti būtent dovanojimo sutartį, t. y. atsakovės (tetos) galutinis apsisprendimas perleisti / padovanoti ginčo sklypo nuosavybės teisę savo sūnėnui neatlygintinai, su kuriuo ji artimai bendrauja ir palaiko gerus artimus ryšius, o atsakovo (sūnėno) ketinimas ir valia buvo – šią tetos dovaną priimti. Tą atsakovai patvirtino 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu.

16.7. Argumentai, kuriais ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, ką nors būtų realiai pažeidęs – nėra pagrindas tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą ir ieškinį, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Trečiasis asmuo NŽT Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo, kad apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiajam asmeniui nėra priskirta vertinti, ar tarp privačių asmenų sudaryti sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl trečiasis asmuo nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų bei nevertina skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl įrodymų išreikalavimo

20. Ieškovė UAB „Miško sprendimai“ (toliau – ir apeliantė arba ieškovė) apeliaciniame skunde suformulavo prašymus: 1) išreikalauti iš atsakovų bankų ir / ar kredito įstaigų pažymas apie jų vardu atidarytas / uždarytas banko sąskaitas (indėlius), esančius Lietuvos bankuose (kredito įstaigose) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., ir jų vardu atidarytų / uždarytų ir veikiančių Lietuvos bankų (kredito įstaigų) sąskaitų (indėlių) detalizuotus išrašus laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.; 2) išreikalauti iš UAB LTex group turimos AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Luminor Bank AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) detalizuotus išrašus laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad tokie apeliantės prašymai turėtų būti atmesti, nes yra pateikti nesavalaikiai, yra nepagrįsti, teikiami pažeidžiant CPK nuostatas, neturintys ryšio su nagrinėjama byla ir joje kilusiu ginču.

22. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, įrodymus, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta pirmosios instancijos teisme, vien todėl ieškovės prašymas yra nesavalaikis.

23. Pažymėtina, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 302 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; kt.). Be to, pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, net ir nustačius tam tikro įrodymo sąsajas su byloje nagrinėjamu klausimu, tokio įrodymo neišreikalavimas pats savaime nesudaro prielaidų panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą, jei nustatoma, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų teismo išvadoms pagrįsti (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-573-823/2016).

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kadangi nagrinėjamoje byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadas dėl pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad UAB LTex group nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš minėtos bendrovės neatitinka sąsajumo su byla kriterijaus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius (toliau – NŽT) 2021 m. kovo 9 d. gavo atsakovės Z. K. 2021 m. kovo 1 d. pranešimą apie parduodamą 8,34 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas). Pranešime nurodyta, kad parduodamo sklypo kaina – 35 000 Eur, pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma per 6 mėnesius nuo pažymos išdavimo. NŽT 2021 m. kovo 9 d. taip pat gavo atsakovo T. Ž. 2021 m. kovo 1 d. prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės sklypą išdavimo. Su prašymu pateikta pirkėjo deklaracija. Vykdydama pažymos išdavimo procedūrą, NŽT nustatė besiribojančius žemės sklypus bei pirmumo teisę turinčius asmenis ir jiems išsiuntė raštus, kuriais informavo, kad parduodamas žemės sklypas ir šie asmenys turi pirmumo teisę jį įsigyti. Toks pranešimas ieškovei pateiktas 2021m. kovo 16 d. NŽT raštu Nr. 3SD-1011-(14.3.104). Ieškovė 2021 m. kovo 19 d. pateikė sutikimą pirmumo teise įsigyti minėtą žemės sklypą. Išnagrinėjusi prašymą, NŽT 2021 m. kovo 16 d. T. Ž. išdavė sutikimą Nr. 3STŽ- 209-(14.3.142.), kuriuo jam leista įsigyti žemės sklypą (sutikimas išduotas su sąlyga, kad įsigyto sklypo plotas nebus didesnis nei 1 500 ha). NŽT 2021 m. balandžio 13 d. išdavė Z. K. pažymą Nr. 3PAŽ-162-(14.3.33), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, ji žemės sklypą turi parduoti pirmumo teisę turinčiai ir išreiškusiai pageidavimą sklypą įsigyti ieškovei. 2021 m. liepos 1 d. tarp atsakovų buvo sudaryta dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. SK-6790), kuria Z. K. žemės sklypą padovanojo T. Ž..

Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo

26. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

27. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus arba jų visai nevertino, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles bei materialinės teisės normas, netinkamai jas taikė, aiškino, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei sudarė sąlygas atsakovams negerbti įstatymų nustatytų reikalavimų, įpareigojančių pirmenybės teise miško žemę parduoti greta esančių miško žemių savininkams.

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad beveik visi jame dėstomi argumentai jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, kuris dėl jų išsamiai pasisakė ir tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl išsamių pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Be to, susipažinusi su apeliacinio skundo turiniu ir civilinės bylos medžiaga, konstatuoja, jog apeliaciniame skunde suformuluoti reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti.

29. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

30. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 23 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022 35 punktas; kt.).

33. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 25 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant pridengti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai sprendime prieštarauja vieni kitiems, nes teismui sprendime konstatavus, jog atsakovų tikroji valia ir tikslas buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsisakoma ginčo dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, neatitinka skundžiamo sprendimo turinio ir yra nepagrįsti.

36. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė Z. K. 2021 m. kovo mėnesį turėjo ketinimą parduoti žemės sklypą konkrečiam pirkėjui sūnėnui atsakovui T. Ž., o jis turėjo suderintą ir dokumentais įrodytą ketinimą pirkti šį žemės sklypą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pradėta pirkimo–pardavimo procedūra, susidedanti iš kelių paruošiamųjų veiksmų, privalėjo pasibaigti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu. Teismas teisingai byloje nenustatė teisinių kliūčių, kurios trukdė sudaryti 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį ar darytų šį sandorį negaliojančiu. Atsakovė, būdama veiksni, pasinaudojo sutarties laisvės principu neatlygintinai perleisti turtą konkrečiam jos pasirinktam asmeniui, nepažeidė disponavimo turtu apribojimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tas aplinkybes, kad atsakovai, artimai bendraujantys sūnėnas ir savo vaikų neturinti teta, turėjo siekį mišką (žemės sklypą) išlaikyti kaip giminės turtą, kuris yra išlikęs po ieškovės tėvo mirties ir yra paveldėtas, t. y. pirmenybę teikė emociniam prisirišimui prie konkretaus miško, tarpusavio santykiams, o ne pinigams, atitinkamai vadovavosi ne verslui būdinga logika, būtent kurią taip akcentuoja ieškovė. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, netgi ta aplinkybė, kad atsakovai pasirinko kitą sandorio rūšį, t. y. persigalvojo sužinoję apie teisinį reguliavimą dėl besiribojančio sklypo savininko pirmumo teisės pirkti arba paaiškėjus, kad atsirado bendrovė norinti įsigyti žemės sklypą ir nepavyks sklypo parduoti norimam asmeniui, rodo prioritetų perdėliojimą savo tikslui pasiekti (2021 m. kovo mėnesį buvo du tikslai: giminės nuosavybė ir pinigai, 2021 m. liepos 1 d. liko tik tikslas giminės nuosavybė), tačiau nerodo atsakovų veiksmų nesąžiningumo. Taigi, skundžiamo sprendimo turinio ir bylos duomenų (įrodymų) sisteminė analizė, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir aukščiau nurodyta teismų praktika, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai, chronologine tvarka išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes, atskleidžiančias dovanojimo priežastis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai netaikė apsimestinio sandorio institutą reglamentuojančių teisės normų, todėl 2021 m. liepos 1 d. dovanojimo sutarties pagrįstai nepripažino apsimestine.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo daug kitų atsakovų atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu išsakytų teiginių, netinkamai atskleidė atsakovų sudarytos sutarties motyvus, vertintini kaip nepagrįsti. Sprendimo motyvų neišsamumas šiuo klausimu (nepasisakymas dėl kiekvieno atsakovų argumento) pats savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, nes, viena vertus, procesinės teisės normų pažeidimas nebūtinai reiškia sprendimo neteisėtumą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), antra vertus, teismui nėra keliama pareiga detaliai pasisakyti dėl kiekvieno argumento. Jau minėta, teismas vertina įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties motyvus, o apeliantė tiesiog pareiškė savo subjektyvią nuomonę dėl tų pačių motyvų ir bylos aplinkybių.

38. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, jog atsakovai yra artimai bendraujantys asmenys, netinkamai vertino jų bendravimo ir ryšių artumą. Nurodo, kad atsakovai nėra net artimieji giminaičiai, neturi artimų tarpusavio ryšio. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip visiškai nepagrįstus.

39. 2004 m. rugsėjo 20 d. archyvo pažymėjimo, 2021 m. gruodžio 22 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, Ž. M. ir M. R. santuokos liudijimo, Ž. J. gimimo liudijimo, Ž. T. gimimo liudijimo duomenimis yra nustatytas atsakovų Z. K. ir T. Ž. ryšys ir tuo pačiu giminystė pagal šoninę giminystės liniją (CK 3.133 straipsnis) – t. y. teta ir sūnėnas. Pastebėtina, vardas M. yra trumpinys iš vardo M.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis patvirtina atsakovo T. Ž. aiškinimą, kad visi jo dėdės (tėvo broliai) jau yra mirę, o atsakovė yra vienintelė likusi gyva tėvo sesuo. Iš esmės sutampantys atsakovų paaiškinimai apie jų tarpusavio ryšius (T. Ž. yra Z. K. brolio sūnus ir daugiau giminaičių Vilniuje ji neturi, T. Ž. padeda Z. K., gyvena tame pačiame rajone, ją lanko, padėjo per karantiną, palaiko tarpusavyje nuolatinį ryšį ir kt.) nekelia abejonių ir yra pakankamas pagrindas spręsti apie jų tarpusavio santykių buvimą. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovės atstovas prieš atsakovę naudojo prievartą, kuri paveikė atsakovę, kad ji užpildė 2021 m. kovo 1 d. prašymą ir jį išsiuntė NŽT, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, esant byloje įrodymams, jog ieškovė dar nuo 2020 m. gruodžio 22 d. domėjosi ir rinko duomenis apie atsakovės nekilnojamąjį turtą (VĮ Registro centro asmens duomenų teikimo suvestinės), skambučių išklotinei ir UAB „Miško sprendimai“ kontaktiniams duomenims (iš rekvizitai.lt), pakankamai įtikinamas yra atsakovės aiškinimas, kad žemės sklypo perleidimą nulėmė ieškovės įkyrus įkalbinėjimas ir nurodytos galimos problemos sklypo nepardavus, ir būtent apie tai ji aptarė su atimu giminaičiu – atsakovu. Jau minėta, atsakovei, tikėtina jos aiškinimu neturinčiai teisinio išsilavinimo ir nežinančiai teisinio reguliavimo, pateikus NŽT 2021 m. kovo 1 d. pranešimą, tos pačios dienos prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės sklypą NŽT pateikė ir atsakovas. Tai taip pat patvirtina atsakovų aiškinimą apie atsakovės apsisprendimą ir siekiamą tikslą išlaikyti giminės turtą.

40. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog atsakovų sudarytame sandoryje nėra įrodytas atlygintinumas. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė Z. K. jokių pinigų už žemės sklypą negavo, o atsakovas T. Ž. jokių pinigų Z. K. nemokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas T. Ž. bankiniais pavedimais (pavedimu) ar grynais pinigais sumokėjo ar vis dar moka Z. K. už jos perleistą ginčo žemės sklypą, todėl dovanojimo sutartis laikoma tikrąją jos šalių (atsakovų) valią atitinkančiu sandoriu, pripažintina teisinga, pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, visapusiškai argumentuota.

41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog atsakovų sudarytame sandoryje nėra įrodytas atlygintinumas. Šiems savo argumentas pagrįsti nurodo, kad teismas byloje atsisakė išreikalauti duomenis iš visų atsakovų banko sąskaitų ir nepagrįstai apribojo svarbių bylai duomenų gavimą. Nurodytus argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

42. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei buvo suteikta galimybė rinkti ir teikti, jos manymu, svarbius bylai duomenis. 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir nutarė išreikalauti: atsakovės Z. K. visų jos turimų sąskaitų (indėlių), esančių AB SEB banke, UAB Medicinos banke, „Swedbank“, AB, Luminor Bank AS, detalizuotus išrašus (informaciją apie lėšų įskaitymus / išlaidas) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.; atsakovo T. Ž. visų jo turimų sąskaitų (indėlių), esančių AB SEB banke, UAB Medicinos banke, „Swedbank“ AB, Luminor Bank AS, detalizuotus išrašus (informaciją apie lėšų įskaitymus / išlaidas) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pati atsakovė 2022 m. sausio 28 d. pateikė duomenis apie indėlius banke (2022 m. sausio 31 d. Nr. DOK-3400). 2022 m. vasario 3 d. „Swedbank“, AB pateikė abiejų atsakovų banke esančių sąskaitų išrašus (2022 m. vasario 25 d. Nr. DOK-6895). 2022 m. gegužės 23 d. teismas priėmė nutartį išreikalauti atsakovo T. Ž. visų jų turimų sąskaitų (indėlių), esančių AB Šiaulių banke, detalizuotus išrašus (informaciją apie lėšų įskaitymus / išlaidas) ir visų jų turimų sąskaitų (indėlių), esančių „Paysera LT“, UAB, detalizuotus išrašus (informaciją apie lėšų įskaitymus / išlaidas), laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2022 m. birželio 14 d. AB Šiaulių bankas pateikė atsakovo T. Ž. banke turimos sąskaitos duomenis (2022 m. birželio 14 d. Nr. DOK-22577). Pats atsakovas pateikė savo vardu atidarytos „Paysera LT“, UAB turimos sąskaitos detalizuotą išrašą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2022 m. (2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. DOK-28480). 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi teismas nutarė išreikalautini atsakovo T. Ž. visų jo turimų sąskaitų (indėlių), esančių „Paysera LT“, UAB detalizuotus išrašus (informaciją apie lėšų įskaitymus / išlaidas) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pats atsakovas pateikė teismui 2022 m. rugpjūčio 4 d. „Paysera LT“, UAB raštą (2022 m. rugpjūčio 4 d. Nr. DOK-28729). Kaip teisingai nurodo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, UAB „LTex group“ nėra proceso šalis, šios bendrovės turtas nėra atsakovo T. Ž. turtas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 2, 4 dalys), todėl vien prielaidomis grįsti ieškovės reikalavimai dėl minėtos bendrovės banko sąskaitų detalizuotų išrašų išreikalavimų pagrįstai nebuvo tenkinti ir nėra pagrindo jų tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė CPK 178, 179,199 straipsnių nuostatas, užkirsdamas kelią galimybei byloje įgyvendinti realų teisingumą.

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais keisti, naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45. Atsakovai prašo priteisti po 1 331 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad abiejų atsakovų vardu advokatas parengė vieną atsiliepimą į apeliacinį skundą ir bendra atsakovų turėtų išlaidų suma už atsiliepimo parengimą yra 2 662 Eur. Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurį sumokėta 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d., buvo 2 314,65 Eur, todėl darytina išvada, kad atsakovų prašoma priteisti bendra suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą dydį, todėl ji mažintina iki Rekomendacijose nurodyto dydžio (t. y. 2 314,65 Eur) ir atmetus apeliantės skundą, priteistina lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui po 1 157, 33 (1 157, 32) Eur iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško sprendimai", juridinio asmens kodas 303132565, atsakovei Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 157,33 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 33 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško sprendimai", juridinio asmens kodas 303132565, atsakovui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 157,32 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 32 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Lina Žemaitienė