Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B., nuteistojo P. K. ir jo gynėjo advokato Jono Leikausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su P. K..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir 150 MGL dydžio bauda, įpareigojant E. B. bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su P. K. bei A. B..

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirtas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su E. B.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant P. K. neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, visą bausmė laiką būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su E. B. ir A. B..

Iš P. K. ir E. B. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 58,56 Eur bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 258,77 Eur žalos, nukentėjusiajam A. C. 3 000 Eur neturtinės ir 135,87 Eur turtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat iš abiejų nuteistųjų po 500 Eur A. C. išlaidoms už teisinę pagalbą atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo E. B., nuteistojo P. K. ir jo gynėjo advokato J.Leikausko apeliaciniai skundai atmestini

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. E. B. ir P. K. pagrįstai pripažinti kaltais dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jų smurtiniai veiksmai negali būti vertinami kaip gynyba, o nukentėjusiojo atžvilgiu priteisti patirtos žalos dydžiai yra pagrįsti bylos medžiaga. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistiesiems ar jų gynėjams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl veikimo būtinosios ginties sąlygomis

10. Byloje nustatyta, kad E. B. ir P. K. prie restorano „McDonald‘s“, aplinkinių žmonių akivaizdoje sukėlė muštynes, P. K. nukentėjusiajam A. C. sudavė tuščiu buteliu per galvą, o po to E. B. sudavė nukentėjusiajam į kairįjį petį ir į kelį. Šių smurtinių veiksmų neginčija ir patys nuteistieji E. B. ir P. K., tačiau, jų teigimu, toks elgesys buvo atsakas į nukentėjusiojo A. C. veiksmus, kai jis griebė P. K. ir turėtų būti vertinamas kaip būtinoji gintis. Su tokiomis išvadomis nesutiktina.

11. Remiantis BK 28 straipsniu, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti, du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

12. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp nukentėjusiojo A. C. ir nuteistųjų kilo konfliktas, kai A. C. matydamas, kad grupė jaunuolių norėjo pulti apsaugos darbuotoją, rankomis sugriebė nuteistąjį P. K. ir ėmė laikyti, o P. K. bandė išsilaisvinti, E. B. siekė jam padėti tą padaryti, todėl sudavė smūgius. Visgi, iš detalios asmenų veiksmų eigos vertinimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. C. veiksmai, net ir nukreipti tiesiogiai į nuteistąjį P. K., nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio P. K. ar E. B. turėjo gintis. Nukentėjusysis A. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė tokio P. K. fizinio sulaikymo priežastį, paaiškino, kad restorane „McDonald‘s“ buvo daug žmonių su mažamečiais vaikais, jis išgirdo smūgius į stiklo paketą, susidomėjo kas vyksta, išėjo į gatvę, pamatė stovinčius sumuštus du jaunuolius, taip pat stovėjo 8-14 asmenų grupė, vienas aršiausias buvo P. K., kuris šokinėjo, spjaudė, bandė suduoti apsaugos darbuotojui, nukentėjusysis pagalvojo, kad jis turi padėti tam apsaugos darbuotojui ir sulaikyti aršiausią jaunuolį, suėmė iš už nugaros P. K. už abiejų rankų ties alkūnėmis, kad negalėtų ištrūkti ar suduoti, galvojo sulaikys, kol atvyks policija (t. 1, b. l. 24).

14. Tai, kad nukentėjusysis A. C. sulaikė P. K. ne siekdamas jam padaryti kokią nors žalą, smurtauti prieš jį, o vykdydamas pilietinę pareigą, patvirtino ir liudytojas E. B., kuris įvykio dieną dirbo apsaugos darbuotoju. Jis apklausiamas teisme parodė, kad atvykęs pamatė muštynes, kuriose dalyvavo apie 10 žmonių, muštynės vyko, 7 žmonės mušė 2, jis pribėgo, išskyrė balsu ir veiksmais, kad nesimuštų, turėjo apsaugoti nukentėjusiuosius nuo puolančiųjų ir užtikrinti, kad muštynių dalyviai nepasišalintų, bet buvo sunku jam vienam išsaugoti ir sulaikyti tiek žmonių, pradžioje vaikinai dar stovėjo tyliai, bet paskui pradėjo vieni su kitais bartis, pravardžiuoti, tada nukentėjusysis A. C. pagriebė vieną žmogų, kad nors vienas nepabėgtų iki kol atvyks policija. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir pats nuteistasis P. K. apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu nurodė priežastį, kodėl A. C. jį sugriebė – teisme pažymėjo, jog lauke vyko muštynės, nukentėjusysis čiupo jį iš už užpakalio už kapišono, nes matė, kad jie mušėsi, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu kai jis kojomis spardė jam nepažįstamą vaikiną, prie jo iš nugaros pribėgo A. C., paėmė už striukės gobtuvo ir pradėjo traukti nuo vaikino, kurį nuteistasis spardė (t. 1, b. l. 138), t. y. pripažino, jog nukentėjusiojo elgesys buvo atsakas į jo smurtą kitų asmenų atžvilgiu.

15. Būtent tokia įvykių eiga, kurią nurodė nukentėjusysis A. C. ir liudytojas E. B., matyti iš bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraše Nr. „received_432116094367239“ (t. 1, b. l. 88-89), kuriame užfiksuota, kaip P. K. spjauna į „McDonald‘s“ darbuoto pusę, po to eina link apsaugos darbuotojo laikydamas rankoje butelį, tuo metu P. K. sulaiko nukentėjusysis A. C., paėmęs viena ranka iš už nugaros už striukės, kita už dešinės rankos rankovės, ir nuveda prie „McDonald‘s“ sienos, apglėbęs laiko, P. K. bando ištrūkti, P. K. bando suduoti restorano darbuotojui, tačiau jam nepavyksta, nes jo dešinę ranką laiko nukentėjusysis A. C., P. K. ištrūksta, atsisuka veidu į nukentėjusįjį ir laikydamas rankoje butelį 2 kartus smogia nukentėjusiajam į galvą, E. B. taip pat smūgiuoja nukentėjusiojo pusėn.

16. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusysis įvykio metu neatliko jokių smurtinių veiksmų nuteistųjų atžvilgiu, o P. K. fizinis sulaikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas kitų asmenų puolimu ir kėsinimųsi būtinosios ginties kontekste. Pažymėtina, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurtą, bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta. Remdamasi pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo būtinų būtinosios ginties sąlygų, todėl nuteistųjų veiksmai, tyčia smūgiuojant nukentėjusiajam A. C., ir taip sutrikdant jo sveikatą, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, yra nusikalstami ir negali būti laikomi būtinąja gintimi.

Dėl veiksmų kvalifikavimo

17. Nuteistieji apeliaciniais skundais nurodo, kad net ir pripažinus, jos jų veiksmai yra nusikalstami, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, nes jų smurtiniai veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į nukentėjusįjį A. C., o ne siekiant sukelti viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

18. Pagal BK 284 straipsnį visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

19. Sprendžiant, ar nuteistųjų E. B. ir P. K. veiksmai prieš nukentėjusįjį A. C. atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, ar buvo nukreipti tik į A. C. ir turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas vertina, kokius padarinius sukėlė nuteistųjų viešoje vietoje naudotas smurtas. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistieji atliko viešoje vietoje – centrinėje miesto gatvėje, prie restorano „McDonald`s“, konfliktą ir smurtinius veiksmus matė daug žmonių, tarp jų ir mažamečiai vaikai. Nors, apeliantų teigimu, smurtiniu elgesiu jie tik siekė išsiaiškinti konfliktą su nukentėjusiuoju A. C., dėl, nuteistųjų vertinimu, nepagrįsto P. K. laikymo, tokia elgesio priežastis, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip neeliminuoja tokio elgesio pavojingumo. Smurtiniai nuteistųjų veiksmai nagrinėjamu atveju nulėmė aplinkinių reakciją – žmonės ramino besimušančiuosius, gynė nukentėjusįjį, įvykį tiesiogiai stebėję liudytojai, tarp jų ir nukentėjusiojo žmona ir vaikai, dėl aptarto nuteistojo elgesio buvo sukrėsti, patyrė šoką, jautė baimę, dėl įvykio reikėjo kviesti teisėsaugos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą, iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad prasidėjo sumaištis.

20. Teismo vertinimu, tokie nuteistųjų veiksmai ryškiai peržengė adekvačios reakcijos ribą atsakant į, jų vertinimu, netinkamus nukentėjusiojo A. C. veiksmus. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad nors E. B. ir P. K. veiksmai buvo nukreipti į santykių aiškinimąsi su A. C., vis dėlto, kolegijos nuomone, tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta, nuteistųjų reakcija, nors ir, jų manymu, esant priežasčiai, šioje situacijoje buvo neadekvati. Nors, nuteistųjų teigimu, jie neturėjo tyčios sukelti visuotinės tvarkos sutrikdymą, smurtinių veiksmų pobūdis ir intensyvumas leidžia spręsti, kad asmenys suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir būtent šių padarinių norėjo.

Dėl kaltinimo keitimo

21. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-05 nutartimi prokurorei buvo pasiūlyta patikslinti ir papildyti pareikštą kaltinimą, nes, teismo vertinimu, jame nenurodyta, kokiu elgesio būdu kaltinamieji padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistieji apeliaciniais skundais nurodo, kad prokurorė neįvykdė šio teismo įpareigojimo patikslinti kaltinimą, kuris atitiktų BK 284 straipsnio dispoziciją, ankstesnis kaltinimas tik papildytas sąvoka „įžūlus elgesys“.

22. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas. Remiantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, taigi pareiškiant kaltinimą asmeniui viešosios tvarkos sutrikdymu jam turi būti inkriminuojamas vienas iš tokių veiksmų padarymo būdų – įžūlus elgesys, grasinimai, piktybinis tyčiojimasis arba vandališki veiksmai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamiesiems ankstesniu kaltinimu buvo inkriminuotos muštynės viešoje vietoje, kurių metu buvo sužalotas A. C., t. y. asmenims pareikštame kaltinime nebuvo esminio BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo inkriminavimo požymio – tokio elgesio būdo. Tuo tarpu prokurorei pateikus naują kaltinimą šis trūkumas buvo ištaisytas ir E. B. ir P. K. buvo kaltinami sutrikdę vieša tvarką nurodant konkretų tokio elgesio būdą – pažymint, kad jie veikė įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sukėlė muštynes ir sužalojo kitą asmenį. Apylinkės teismas nuteistųjų veiksmus vertino būtent šio kaltinimo ribose ir konstatavo jo pagrįstumą, o tai, kad tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos tokios teismo išvados, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

23. Priešingai nei nurodo apeliantas E. B., jo ir P. K. veiksmai – tai, kad jie sukėlė muštynes ir be jokios priežasties buteliu sudavė nukentėjusiajam į galvą bei jį sumušė – pagrįstai apylinkės teismo teisiškai įvertinti kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme, nes tokio pobūdžio veiksmai buvo pavojingi žmogaus sveikatai, moralės požiūriu aiškiai nepriimti, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžiantys nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruojantys nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams.???? Remiantis teismų praktika, įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų E. B. ir P. K. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje, aplink esant žmonių, nuteistasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. C., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka, nes įvykio metu žmonės išsigando agresyviai nusiteikusių nuteistųjų, patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje naudojamo smurto. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai nuteistųjų E. B. ir P. K. veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

Dėl nukentėjusiojo A. C. civilinio ieškinio

25. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nuteistasis P. K. ir jo gynėjas advokatas J.Leikauskas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistais žalos dydžiais, mano, kad jie yra nepagrįsti.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl nuteistųjų E. B. ir P. K. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. C. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryta galvos žaizda, kuri buvo siuvama, nukentėjusiajam buvo taikomas gydymas, asmuo buvo nedarbingas. Atsižvelgiant į tai, jam pagrįstai priteista 135,87 Eur negautų pajamų. Gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad niekuo nepagrįstos yra vaistų, įgytų po mėnesio nuo įvykio, įgijimo išlaidos, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad išlaidos vaistams įsigyti nėra priteistos, todėl plačiau tuo klausimu nepasisakoma.

27. Dėl A. C. priteistos neturtinės žalos, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

28. Specialisto išvados duomenimis, smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda kairio momens srityje bei odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiajam padarytą neturinę žalą nurodė, jog A. C. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje, patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities, ir konstatavo, jog protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus atitinka 3 000 Eur neturtinės žalos kompensacija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu neturtinės žalos dydžio įvertinimu. Manytina, kad toks A. C. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka E. B. ir P. K. padarytos veikos pavojingumą, nuteistųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl yra taip pat nekeistinas.

29. Galiausia, sutiktina su apylinkės teismo sprendimu iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo A. C. atstovė advokatė R. J. aktyviai dalyvavo procese, jį tinkamai atstovavo, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turėjo teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą, kas ir buvo konstatuota skundžiamu nuosprendžiu priteisiant patirtas išlaidas.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir dėl nuteistųjų E. B. ir P. K. nusikalstamų veiksmų bei nukentėjusiajam A. C. priteistinos žalos dydžių yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B., nuteistojo P. K. (P. K.) ir jo gynėjo advokato Jono Leikausko apeliacinius skundus atmesti.