Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (veika 2020 m. balandžio 15 d.) pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., vieną suėmime išbūtą parą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis ir įpareigojant E. B. kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 150 Eur baudos, o visą baudą sumokėti ne vėliau kaip per 60 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d.;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (veika 2021 m. birželio 27 d.), pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, ar gydymu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 27 d. 4.45 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 14.35 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra bei 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, ar gydymu. Uždraudžiant: visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas; visą bausmės laiką bendrauti su P. K. bei A. B. Į baudos bausmę įskaityta Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu įskaitytą suėmime išbūtą laiką, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis, įpareigojant E. B. kas mėnesį mokėti ne mažiau, kaip po 150 Eur baudos. Bauda turi būti sumokėta per 50 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d. t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. B. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – 2 metų laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra ir 150 MGL dydžio bauda, įpareigojant E. B. bausmės laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu; uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas; visą bausmės laiką bendrauti su P. K. bei A. B. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis, įpareigojant E. B. kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 150 Eur baudos. Bauda turi būti sumokėta per 50 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d. t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. Į subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalys.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, iš jo žodžių mokosi (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirba, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 1 metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programose; visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei bendrauti su E. B. ir A. B.. Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi nuosprendis patikslintas, P. K. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. ir P. K. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 21.35 val., Vilniuje, Gedimino pr. 15, prie restorano „McDonald`s“, būdami neblaivūs (E. B. 2019 m. lapkričio 30 d. 22.44 val. nustatytas 1,60 promilės girtumas; P. K. 2019 m. lapkričio 30 d. 23.59 val. nustatytas 0,68 promilių girtumas), kartu, viešoje vietoje, aplinkinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukėlė muštynės ir be jokios menkavertės dingsties P. K. sudavė tuščiu buteliu per galvą nukentėjusiajam A. C., o po to E. B. sudavė nukentėjusiajam į kairįjį petį ir į kelį, padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą momens srityje, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais bendrais veiksmais E. B. ir P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Kaltinamasis E. B. teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad pažeidė viešąją tvarką, bet nespecialiai, nes gynė draugą P. K., nes jiems išeinant iš „McDonald`s“ nukentėjusysis sučiupo P. už kapišono ir pradėjo smaugti, laikyti. Taip pat nesutinka dėl menkavertės dingsties, nes nukentėjusysis smaugė ir laikė P., kuris norėjo išsivaduoti, o nukentėjusysis toliau laikė. Pripažįsta smūgio sudavimo faktą, tačiau sudavė nukentėjusiajam į kairįjį petį ir kelį, tačiau nepripažįsta, kad tai darė tyčia. Parodė, kad įvykis vyko prieš du metus, buvo eglutės įžiebimas, jie buvo prie „McDonald`s“. Jis ir P. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jie abu buvo apsirengę raudonomis striukėmis. Su P. ir keliais pažįstamais užėjo į „McDonald`s“ tualetą. Buvo ilga eilė. Prieš juos užlindo kažkokie vyrai, kurie pradėjo konfliktą. Pradėjo su jais ginčytis. Neatsimina ar būtent nukentėjusysis užlindo be eilės. Išėjo į lauką, ten ginčijosi su tais, kurie užlindo ir pradėjo kažką rėkauti. Jie (tie vyrai) klausinėjo kas nepatinka, kažką rėkavo, pasakė „eikit malaletkos (iš rusų kalbos - mažamečiai)“. Tai pasakė ne A. C. Jie jau nueidinėjo, tada išbėgo A. C., paėmė P. už kapišono ir pradėjo smaugti, tampyti, laikyti, nuplėšė striukę. Neatsimena kodėl jis (A. C.) jį (P. K.) laikė, kažkoks konfliktas buvo, tikriausiai dėl to, kad užlindo į eilę. Jis bandė atitraukti (A. C.), bet nepavyko, tada trenkė į petį ir į kelį, tačiau jis (A. C.) toliau tampė P., tada jis tiksliai nematė, bet žino, kad P. buteliu į galvą trenkė jam (A. C.). P. turėjo stiklinį butelį nuo alkoholio striukės kišenėje. Jis (E. B.) yra dešiniarankis, būna, kad smūgiuoja iš kairės. Kai sudavė, jis su nukentėjusiuoju buvo veidas į veidą. Nežino kokia koja spyrė. Į kelį pataikė, tikriausiai, kai spyrė. Po to labai greitai atvažiavo apsauga ir policija. Neatsimena ar pykosi su apsaugos darbuotoju, gali būti, kad kažkas buvo. Padarė blogai, kad sudavė. Nenorėjo specialiai sutrikdyti rimties. Jo tikslas buvo apginti draugą, kitų minčių neturėjo. Pirma sudavė jis (kaltinamasis), o po to P. su buteliu trenkė. Peržiūrint vaizdo įrašą „received_432116094367239“ parodė, kad nepamena kada buvo suduoti smūgiai į petį ir į koją, bet tuo metu — kai nukentėjusysis tampėsi su P. Vaizdo įraše matyti, kad jis (kaltinamasis E. B.) buvo šalia, sudavė, matosi, kaip jo koja nuslydo ir krito pats.

3. Kaltinamasis P. K. teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad pažeidė viešąją tvarką, sudavė buteliu, bet ne dėl menkavertės priežasties, nes buvo priežastis. Parodė, kad įvykio dieną buvo eglutės įžiebimas, jų kompanijoje buvo apie 6 žmonės, norėjo užeiti į „McDonald`s“ tualetą ir stovėjo eilėje, buvo daug žmonių. Šalia stovėjo vyrai, vienas iš jų (vyrų) eidamas jį užkabino petimi, prasidėjo žodinis konfliktas. Prie tualeto nebuvo jokių muštynių, kraujo ten nepastebėjo. „McDonald`s“ darbuotojas paprašė jo išeiti. Išėjo į lauką, kalbėjo su jais (vyrais), nukentėjusiojo nematė. E. B. ir kiti draugai irgi buvo lauke. Lauke prasidėjo muštynės. Negali pasakyti dėl ko jos prasidėjo. Viduje įvyko konfliktas, o lauke muštynės. Kažkas iš nugaros pribėgo ir griebė jį už kapišono. Jei būtų jį (kaltinamąjį) paleidęs, tai nebūtų trenkęs su buteliu. Nukentėjusysis čiupo jį iš už užpakalio už kapišono, nes matė, kad jie mušėsi. Neprisimena ką jis (nukentėjusysis) sakė. Bandė jam (nukentėjusiajam) suduoti su buteliu, viena kartą sau sudavė, o po to jam pataikė. Neprisimena ar matė nukentėjusįjį, kai pastarasis jį (kaltinamąjį) laikė. Nuo jo striukę nuplėšė A. C. Jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš A. C. Kai sudavė nukentėjusiajam, galvojo, kad muštynės tęsiasi. Nebuvo kaltas. Buvo išgėręs. Apsaugininkų nebuvo pastebėjęs. Negirdėjo, kai atvažiavo policija. Policija jį paėmė ir nuvežė į vaikų ligoninę, po to išvežė į nuovadą ir po kelių valandų paleido. Patyrė sužalojimus, jam buvo uždėtas gipsas. Ranka tikriausiai jam buvo sužalota dėl muštynių. Nukentėjusysis, tikriausiai, nesusijęs su jo rankos sužeidimu. Peržiūrint vaizdo įrašą „received_432116094367239“ parodė, kad vaizdo įraše arčiau yra jis, dėvintis raudoną striukę su baltu kapišonu. Raudonu kapišonu ant galvos yra E. B. Tas, kurį laiko nukentėjusysis, ir yra jis (kaltinamasis P. K.).

4. Nukentėjusysis A. C. teisme parodė, kad įvykio dieną su savo žmona ir dviem mažamečiais vaikais atvyko į „McDonald`s“ Gedimino prospekte.

4.1. Buvo daug žmonių su mažamečiais vaikais. Užsakę maisto, laukė savo eilės. Išgirdo smūgius į stiklo paketą, susidomėjo kas vyksta, išėjo pro duris į gatvę į Gedimino pr., pamatė prie „McDonald`s“ naktinės prekybos lango stovinčius sumuštus du jaunuolius. Vienas buvo su sudaužytu veidu, kraujo nebuvo, kitas buvo išsigandęs. Priešais juos stovėjo apsaugos darbuotojas su ginklu ir dujų balionėliu. Prieš apsaugos darbuotoją stovėjo 8-14 asmenų grupė. Vienas aršiausias buvo P., kuris šokinėjo, spjaudė, bandė suduoti apsaugos darbuotojui. Pagalvojo, kad jis turi padėti tam apsaugos darbuotojui, vienam prieš minią, ir sulaikyti aršiausią jaunuolį. Suėmė P. iš už nugaros už abiejų rankų ties alkūnėmis, kad negalėtų ištrūkti ar suduoti, girdėjo iš pašalinių asmenų, kad turi būti kviečiama policija. Galvojo sulaikys, kol atvyks policija. Sulaikius P., nuvedė už apsaugos darbuotojo nugaros, prie „McDonald`s“ įėjimo, kur nebuvo jo kompanijos. Nuvedė jį laikydamas už abiejų rankų iš už nugaros, tuo metu pajuto rankų tirpimą, tokį „atsijungimo“ momentą. Jis P. K. laikė tvirtai, bet jis išsinėrė, jo rankos atlaisvėjo ir liko tik striukė rankose. Jam buvo vienas suduotas tikslinis smūgis, buvo suduota į sprandą, smūgis jį „atjungė“ ir jo rankos atsileido, laikyti nebegalėjo. Antras smūgis po „atjungimo“ buvo sudavimas buteliu per galvą. Po butelio sudavimo tų smūgių buvo daug, nes jautėsi, kaip daužytas bulvių maišu. Po to jis kažkiek laiko nieko neatsimena. Prisimena, kad jautė galvą, perbraukė ranka ir pajuto visur kraują. Telefoną buvo palikęs vaikams ir niekam negalėjo paskambinti. Bandė įeiti į „McDonald`s“ ir susirasti savo šeimą, priėjęs prie stalo, nors sėdėjo jo vienas iš vaikų, jo nematė, nes žmona su kitu buvo išėjusi. Blaškėsi dėl tų sudaužymų į galvą. Ėjo į tualetą nusiplauti kraują, viskas buvo iškruvinta, nes labai bėgo kraujas. Grįžus į kiemą, paprašė darbuotojo, kad skambintų jo numeriu, kad prisiskambintų žmonai ir praneštų kur jis. Po to atvyko policijos darbuotojai. Atnešė jam atsigerti ir ledo.

4.2. Peržiūrint vaizdo įrašą „received_432116094367239“ nurodė, kad kokių dviejų minučių jis neprisimena, tik iš filmuotos medžiagos gali susidaryti savo pasakojimą. Tai buvo ne vienintelis smūgis. Jau sakė, kad galva buvo kvadratinė, kadangi smūgių buvo daug. Pirmas smūgis buvo ne į petį, o į galvą, galinę dalį. E. B. išjungimas turėjo būti kažkur matomas. Reikia žiūrėti visą medžiagą. Jau sakė, kad matė pirmoje medžiagoje, kai buvo pas tyrėją. Dabar tos medžiagos nemato. Kitoje kameroje turėjo būti matoma, kaip daužoma iš viršaus, liaudiškai sakant, „lesama“. Pagal prieš tas filmuotas medžiagas buvo matyti, kad pirmas smūgis buvo atjungimas, dėl to jis P. K. ir paleido, o striukė liko suspaustuose kumščiuose, nes pirmas smūgis buvo atjungimas, antras – išjungimas. Fiksuoti smūgiai buteliais į galvą buvo pataikyti ir nepataikyti. Smūgiai iš užpakalio buvo anksčiau. Laikant P. K. kažkuriuo momentu gavo pirmą smūgį į galvą, dėl to jo nesugebėjo išlaikyti ir dėl to jis išsitraukė butelį. Įraše striukė dar matosi ant P. K. pečių. Tuo metu, kai jis (nukentėjusytsis) jau buvau išjungtas, P. K. striukė liko abiejose jo (nukentėjusiojo) suspaustose rankose. Po to jis jau nieko neprisimena. E. B. turėjo būti su juoda striuke, ne su raudona. Po prokurorės pastabą, kad abu kaltinamieji buvo su raudonomis striukėmis (Tai patvirtino ir liudytojas E. B.), parodė, kad vienoje filmuotoje medžiagoje, kur įbėga vaikinas į „MacDonald“, atrodė, kad jis juoda striuke. Dar kartą patvirtino, kad į galvą buvo smūgiuota prieš suduodant smūgį buteliu. Smūgis į galvą iš užpakalio turėjo būti matomas kitoje kameroje, ten matoma, kad smūgiavo asmuo juoda striuke. Nuo tada dvi minutės jam buvo išbrauktos, vaizdą gali susidaryti iš filmuotos medžiagos. Dėl smūgio į kelį, tai turbūt interpretuota tyrėjos, nes sudavimo į kelį jis niekur neminėjo. Kelis buvo nubrozdintas ir apdaužytas, bet mano, kad tai atsitiko griuvimo metu. Kad suduota į petį, pasakyta E., ne jo. Jis to tikrai nepamena.

6. Liudytoja E. C. teisme parodė, kad nukentėjusysis A. C. yra jos vyras, jie turi dvi dukras, (duomenys neskelbtini) metų. 2021 m. lapkričio 30 d. apie 21-22 val. jie buvo „McDonald‘s“, nes tą dieną buvo kalėdinės eglutės įžiebimas Katedros aikštėje.

6.1. Užsisakė maistą ir su vaikais atsisėdo pačiame tolimiausiame kampe. Vyras kelis kartus ėjo pažiūrėti, ar atėjo jų eilė atsiimti maistą. Vyras vaikščiojo pirmyn, atgal, ir kurį laiką užtruko. Mažoji duktė pasiprašė į tualetą, nuėjo į apačią, į tualetą. Eidama dar apsidairė kur yra vyras, sunerimo. Eidama į apačią pamatė didžiules kraujo balas ant laiptų ir dukrai pasakė, kad neįliptų. Kai išėjo į viršų, pradėjo blaškytis ir pamatė, kad vyko gatvėje sąmyšis, bet nekreipė dėmesio, nes tada buvo daug žmonių. Vienu metu pro ją prabėgo vaikinai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis, jie bandė išbėgti per prie stalo esantį avarinį išėjimą, bet nepavyko. Ji nematė vyro apie 20 minučių. Tada iš lauko atėjo „McDonald‘s“ darbuotojas ir paklausė ar ji ieško vyro, pasakė, kad jis lauke sužeistas. Ji išėjo su vaiku į lauką ir pamatė savo vyrą kraujuojančia galva ir nelabai suprantantį kas vyksta aplinkoje. Jo veidas kruvinas, striukė buvo kruvina, batai kruvini, džinsai, kapišone buvo pilna kraujo. Ant veido sužalojimų nebuvo, bet jis buvo pilkai mėlynas, neteko daug kraujo, jam buvo labai silpna. Priėjęs pareigūnas vyro paklausė, ar buvo prarasta sąmonė, vyras atsakė ne. Tačiau po kelių dienų jie buvo pas tyrėją ir matė vaizdo medžiagą, kad vyras buvo be sąmonės ant žemės spardomas. Po įvykio vyrą paleido su greitąja. Vyras buvo ligoninėje, jam susiuvo galvą ir paleido namo. Tą vakarą buvo visi šoke, vaikų klausimai, ašaros. Atsikėlęs ryte vyras suprato, kad negali pajudėti, skaudėjo visus šonus ir labai skaudėjo galvos gale, ko jis nepajautė apžiūros metu. Iš filmuotos medžiagos matyti, kaip jam smūgiavo iš nugaros, neteko sąmonės, sužalotas buteliu ir toliau spardomas ant žemės.

6.2. Vyras pasakė, kad gavo su buteliu per galvą, nes gynė apsaugos darbuotoją, sakė, kad paėmė tą žmogų už rankų iš už nugaros ir pasakė, kad kviečia policiją, ir po to nutirpo rankos ir nieko neprisimena. Vyras pasakė, kad ieškojo jos „McDonald‘s“, ji buvo su vaikais prie to paties stalo, o jis atsakė, kad nieko nebuvo. Vyras padėjo apsiginti apsaugos darbuotojui, tai žino iš vyro pasakojimų ir vaizdo medžiagos ir „McDonald‘s“ darbuotojo, kuris sakė, kad šoko ant jo 10 žmonių. Tarp tų 10 žmonių buvo ir P. K., kuris išsiskyrė su ryškia striuke, vaizdo medžiagoje aiškiai matosi, kaip jis mušasi. Matė filmuotoje medžiagoje kas žalojo vyrą, tai vaikinas raudona striuke, žemo ūgio. Parodė, kad tas vaikinas yra salėje (parodė į kaltinamąjį P. K.). P. K. nebandė pabėgti, bandė pabėgti kitas žmogus. Vyras buvo blaivus.

6.3. Vyras po įvykio stengėsi tuos išgyvenimus gniaužti, kad dukros nesijaudintų, nes jos verkdavo, rėkdavo naktimis apie kraujuojantį tėtį, ir tekdavo jas raminti. Po įvykio vyras buvo nedarbingas 3-4 mėnesius, bet liekamieji reiškiniai iki šiol yra. Vyras dirbo tuo metu statybų projektų vadovu. Dėl nedarbingumo vyras neteko uždarbio, tuo metu visa šeima gyveno iš jos uždarbio, kuris siekė 1 000 Eur. Striukę išskalbė, džinsai nenaudojami, batus teko valyti pas batsiuvius. Niekas iš kaltinamųjų nebandė susisiekti ir atsiprašyti. Po įvykio P. K. nematė. Jai nėra žinoma, kad P. K. buvo uždėtas gipsas.

7. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. dirbo restorane „McDonald‘s“ darbuotoju. Neprisimena to įvykio.

7.1. Teismas pagarsino liudytojo D. S. parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu. D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą dieną buvo eglutės įžiebimas, restorane buvo daug lankytojų. Vakare, galimai apie 21 val., restorane tarp lankytojų, jaunimo, prie tualetų kilo žodinis konfliktas, galimai tarp 10 jaunų žmonių, kuriuos jis paprašė išeiti iš restorano, kadangi pastarieji triukšmavo restorano viduje, o viduje tuo metu tikrai buvo nemažai kitų lankytojų. Minėta grupė jaunuolių buvo išprašyti iš restorano vidaus, o jis toliau sau ramiai darbavosi. Po to jis pamatė ir išgirdo, kad vienas iš vaikinų, apibūdinti jo negali, beldėsi iš išorės į restorano lango stiklą, išėjo į lauką jį nuraminti. Kaip tik tuo pat metu privažiavo UAB „G.“ darbuotojas, jo vardo ir pavardės pasakyti negali, matė jį pirmą kartą. Lauke prie restorano buvo daug žmonių ir jaunimo, pamatė, kad kilo konfliktas tarp jaunimo. Pagrinde labai aršus buvo vienas iš visų vaikinų, kuris vilkėjo raudonos spalvos striukę. Minėtas vaikinas su raudona striuke puolė su stikliniu buteliu UAB „G.“ darbuotoją, norėjo jam trenkti, kaip jis suprato, kadangi mojavo šiuo buteliu, bet po to metė į sieną, butelis sudužo. Kartu su minėtu vaikinu dar buvo keli vaikinai, bet kaip jie buvo apsirengę ir atrodė, pasakyti negali, atpažinti tikrai jų negalėtų, kadangi jų veido bruožų neįsidėmėjo, jie vartojo necenzūrinius žodžius. Po to matė, kad į lauką buvo išbėgusi K. M., vadybininkė. Jis kurį laiką buvo restorano viduje, po to išėjo į lauką ir pamatė stovintį jam nepažįstamą vyrą, kuris laikė rankose telefoną ir skambino policijai, matė, kad jam buvo prakirsta galva. Grįžo į vidų ir minėtam vyrui padavė vandens ir ledo. Tuo metu jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, ar buvo atvažiavusi greitoji medicininė pagalba, nežino. Nematė, kaip buvo sužalotas lauke prie restorano jam nepažįstamas vyras ir nieko apie tai pasakyti negali, galimai tuo metu jis buvo restorano viduje (t. 1, b. l. 93-95).

7.2. Liudytojas, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Parodė, kad jaunuoliai, kurie buvo restorane, buvo neblaivūs, tai matėsi iš jų elgsenos, jie tik triukšmavo. Restorano aplinkoje triukšmas buvo, bet darbas vyko normaliai. Restorane buvo daug mažamečių klientų ir tas triukšmas klientams buvo nenormalus, nejaukus, bet jam, kaip darbuotojui, dirbti netrukdė, nors ir nebuvo malonu. Prie tualetų jis buvo su K., nes ji (duomenys neskelbtini), jie kartu prašė jaunuolių išeiti iš restorano. Dėl ko vyko ginčas negirdėjo. Prie tualeto laukiančių žmonių buvo, bet nežino ar jie buvo kartu, ar atskira grupė. Pavojaus mygtukus turi K. M., nes ji (duomenys neskelbtini), turbūt ji ir paspaudė. Aplink restoraną, gatvėje, buvo žmonių ir jie buvo sustoję žiūrėjo kas vyksta, rimtis buvo sutrikdyta.

8. Liudytoja K. M. teisme parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „Premier Restaurants“ restorane „McDonald‘s“ (duomenis neskelbtini).

8.1. Tą dieną Katedros aikštėje buvo eglės įžiebimas. Buvo daug žmonių lauke ir restorane. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad vienas darbuotojas pakvietė ją, nes kažkokie vaikinai pradėjo bartis prie tualetų. Ji nuėjo pasižiūrėti ir visus vaikinus, jie buvo tokia kaip „banda“, išvarė į lauką, nes jie trukdė kitiems svečiams naudotis tualetu. Mano, kad tie vaikinai buvo išgėrę, jie keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai vaikinai išėjo, ji grįžo dirbti, atsimena, kad vienas vyras kažkaip atsitrenkė į langą ir buvo garsas „bum“. Tada ji išbėgo į lauką ir iškvietė policiją ir greitąją.

8.2. Teismas pagarsino liudytojos K. M. parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu. K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. nuo 15 val. iki 23.30 val. dirbo savo pamainoje, vakare, po renginių miesto centre restorane buvo daug klientų. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) zonoje, kuri yra netoli nuo aptarnavimo lango „walk thru“. Apie 21.30 val. būdama darbo vietoje išgirdo kaip į restorano vitrininį langą šalia serviso zonos kažkas trenkėsi. Pažiūrėjusi pamatė, kad lauke vyksta konfliktas tarp kažkur 8-10 jai nepažįstamų vaikinų. Ji tai pamačiusi iš karto paspaudė apsaugos mygtuką, po to išėjo į lauką. Lauke ji pamatė, kaip minėti vaikinai stumdėsi, mušėsi tarpusavyje, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, vieni kitus bandė skirti. Tuo metu jau buvo atvykęs ir saugos tarnybos vienas ekipažas, apsaugos darbuotojas bandė raminti kompaniją vaikinų, prašė apsiraminti, tačiau į jį niekas dėmesio nekreipė, o vienas iš vaikinų bandė spirti apsaugos darbuotojui į pilvą, tačiau ar pataikė, nepastebėjo. Ji pamatė, kad apsaugos darbuotojas nesusitvarkys su minėta kompanija, todėl nubėgo ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Policija atvyko labai greitai, o ji nuėjo aptarnauti klientus, nes jų buvo nemažai. Kai vyko konfliktas, tai matė lauke vieną iš vaikinų, kuris rankoje turėjo stiklinį butelį degtinės ir grasino, kad juo trenks apsaugos darbuotojui. Jai atrodo, apsaugos darbuotojui buteliu grasino tas pats vaikinas, kuris prieš tai ir bandė jam spirti, minėtas vaikinas buvo apsirengęs raudonos spalvos striuke ir, atrodo, baltu megztiniu, tačiau dėl megztinio nėra įsitikinusi. Atvykus policijos pareigūnams ji trumpam buvo nuėjusi į lauką ir matė vyrą sužalota galva. Nematė, kaip vyras buvo sužalotas nematė, tik vietoje, kur vyko visas konfliktas, pamatė ant žemės stiklo šukes nuo degtinės butelio. Dėl ko vyko konfliktas tarp vaikinų kompanijos pasakyti negali, ar vaikinai yra tarpusavyje pažįstami, ji taip pat nežino. Kadangi viskas įvyko labai greitai, tai vaikinų neįsidėmėjo, tik žino, kad vienas iš muštynėse dalyvavusių vaikinų buvo apsirengęs raudona striuke. Ar nukentėjo apsaugos darbuotojas, pasakyti negali. Restoranas turi sutartį su saugos tarnyba „G.“. Restorano turtas sugadintas nebuvo. Ant pastato yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 56-58).

8.3. Liudytoja, pagarsinus jos parodymus, patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Parodė, kad vyriškis sužalota galva panašus į nukentėjusįjį. Kaltinamųjų atpažinti negalėtų, prisimena tik raudoną striukę, tada buvo tamsu. Nežino ar nukentėjusysis buvo agresyvus, ar jis buvo blaivus ir ar jis puolė tuos vaikinus. Neatsimena ar kalbėjo su nukentėjusiuoju, lyg paklausė, ar reikia ledukų. O galva buvo sužalota, nes jam su buteliu buvo trenkta į galvą, lauke buvo labai daug šukių. Visuomeninė rimtis buvo sutrikdyta, nes visi žmonės norėjo pavalgyti, pasėdėti su šeimomis ir vaikais, o kai mušasi nėra smagu, jai pačiai nebuvo smagu dirbti.

9. Liudytojas E. B. teisme parodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „G.“ (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 30 d. dirbant jam buvo paskambinta ir pranešta, kad paspaustas pavojaus mygtukas „McDonald‘s“. Tą dieną vyko renginys Katedros aikštėje, buvo eglutės įžiebimas. Jis dirbo ekipaže vienas, bet buvo nusiųsti du ekipažai ir tas kitas ekipažas atvyko vėliau su policija. Atvykęs pamatė muštynes, kuriose dalyvavo apie 10 žmonių, muštynės vyko, septyni žmonės mušė du. Jis pribėgo, išskyrė balsu ir veiksmais, kad nesimuštų, jie atsitraukė. Prie jo priėjo „McDonald‘s“ darbuotojas ir pasakė, kad policija iškviesta. Jam liko apsaugoti nukentėjusiuosius nuo kitų ir, kad jie nepasišalintų, bet buvo sunku išsaugoti ir sulaikyti jam vienam tiek žmonių. Pradžioje vaikinai dar stovėjo tyliai, bet paskui pradėjo vieni su kitais bartis, pravardžiuoti. Žmonės aplink buvo nepatenkinti. Nukentėjusysis pagriebė vieną žmogų, kad nors vienas nepabėgtų iki kol atvyks policija. Tada visi kiti pradėjo aršiai elgtis ir pradėjo pulti ji (liudytoją), bandė koja suduoti, grasino, o jis bandė išsisukti, neduodavo jiems (vaikinams) priežasties suduoti, bet jie 4-5 asmenys užpuolė jį vieną. Jis tada nuo jų gynėsi, bet nenukentėjo. Išgirdo riksmus prie vitrinos, akies kraštu pamatė, kad jau muša nukentėjusįjį ir pas vieną iš jų, vaikiną su raudona striuke, rankoje butelis.

9.1. Apklausiant liudytoją, žiūrimi vaizdo įrašai. Peržiūrint vaizdo įrašą „received_432116094367239“, liudytojas parodė, kad vaizdo įraše matyti, kad jis stovi prie „McDonald‘s“. Ant nugaros matyti užrašas su firmos pavadinimu. Kai jis atvažiavo, konfliktas jau vyko su kitais asmenimis, kurie pasišalino. Jis nutraukė konfliktą tarp tų asmenų. Jiems buvo pasiūlymas paprastai išeiti. Paskui atėjo nukentėjusysis, kuris tuo metu ten vaikščiojo su šeima. Žmonės, kurių buvo labai daug, pradėjo sakyti, kad tuoj išeis, niekas neatsakys. Nukentėjusysis paėmė vieną vaikiną iš teisiamųjų grupės ir prie tų žmonių, kurie prieš tai buvo mušami, nunešė. Nuo to prasidėjo konfliktas žodžiais, o po to veiksmais. Stovėjo vaikinai, nukentėjusysis paėmė vieną jų, atnešė ir pastatė. Kaltinamieji abu vilkėjo raudonas striukes, vieno truputį tamsesnė, kito – šviesesnė.

9.2. Peržiūrint vaizdo įrašą „received_2423093884468279“ parodė, kad šiame vaizdo įraše yra konflikto pradžia, ne pabaiga, kai jis išskyrė. Žmonės stovi prie „Mcdonald‘s“, filmuoja, su kuriais buvo pirmas konfliktas. Mato su buteliu P. K. (rodo). Dar matomi tie kurie puolė, bet jie paskui dingo. Kai atvažiavo, prie šitų langų vyko konfliktas. Aname vaizdo įraše matėsi tai, kas vyko paskui.

9.3. Teismas pagarsino liudytojo E. B. parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-70). E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. po eglutės įžiebimo, po 20 val., tiksliai laiko pasakyti negali, gavo iškvietimą, kad Gedimino pr. 15, Vilniuje, buvo paspaustas pavojaus mygtukas restorane „McDonald's“. Jis važiavo vienas į minėtą iškvietimą. Atvažiavęs minėtu adresu, jau privažiuodamas prie minėto restorano, lauke prie virtuvinių langų, tarp įėjimo ir langelio išsinešimui, buvo susirinkę apie 10 žmonių, matė susibūrimą, kas būtent ten buvo, jis pasakyti negali, kadangi nesuprato. Privažiavęs, jis išbėgo iš automobilio ir nubėgo prie minios, pareikalavo, kad visi išsiskirtų, visi išsiskirstė. Vieni liko vienoje pusėje, o kiti kitoje, o jis liko vidury jų. Tiek vieni, tiek kiti buvo labai agresyvūs, rėkavo, triukšmavo, matė tiktai vaikinus, kuriems apie 16 metų, merginų nematė, buvo ir kitų žmonių, kurie stovėjo šalia. Reikalavo, kad tiek vieni, tiek kiti nusiramintų ir eitų namo. Vaikinai, kurie liko prie lango, stovėjo, o kiti, kurie stovėjo netoli, grasino jiems, vartojo necenzūrinius žodžius. O šalia vaikinai, kurių buvo 5, už kurių nugarų dar stovėjo vaikinai, bet nežino, ar jie buvo kartu ar atskirai, nuo tų paminėtų 5 vaikinų. Iš tų 5 vaikinų aršesnis buvo vaikinas, apie 16 metų, apsirengęs raudona striuke, džinsais tamsios spalvos, trumpai kirptų šviesių plaukų, kitas vaikinas buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, tamsios spalvos džinsais, tamsių plaukų, o kito vaikino buvo pailga striukė, „chaki“ spalvos, buvo su kapišonu, aukštas, dar buvo keletas vaikinų, bet jų apibūdinti negali, jie tai atsirasdavo, tai išeidavo. Šiuos vaikinus jis gali atpažinti, tačiau ne visus, tik tai tuos, kurie buvo patys aršiausi. Minėti du vaikinai reiškė pretenzijas kitiems dviem vaikinams, kurių apibūdinti negali, kadangi stovėjo nugara į juos, tie du vaikinai stovėjo gan ramiai. Po to pamatė, kad vaikinas, kuris dėvėjo raudonos spalvos striukę, turi rankose tuščią butelį, iš kur jis pasiėmė minėtą tuščią butelį, pasakyti negali, nepastebėjo. Tas vaikinas norėjo prasibrauti pro jį (liudytoją) prie tų dviejų jam nepažįstamų stovinčių vaikinų, tačiau vienas iš vaikinų, kuris dėvėjo pailgintą striukę, atitraukė vaikiną, kuris dėvėjo raudonos spalvos striukę. Minėti vaikinai pradėjo trauktis. Lygtais visi ir nusiramino. Tačiau iš žmonių minios pamatė vyrą, aukšto ūgio, pilku paltu, apie 30 metų, kuris priėjo prie tų vaikinų, kurie jau traukėsi, kurie vartojo necenzūrinius žodžius, sugriebė vieną iš jų, kurio apibūdinti negali, ir nuvedė prie kitų vaikinų, kurių atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, ir kažką su jais aiškinosi. Pamatę tai, kiti vaikinai pradėjo šaukti, ką tas vyras daro, kodėl nuvedė jų draugą, šaukė, artinosi prie to jam nepažįstamo vyro. Tačiau jis juos sustabdė, neleido jiems artintis prie jų, tuomet minėti vaikinai, kas iš jų būtent, pasakyti negali, pradėjo jo (liudytojo) atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, bandė smogti koja, bet nepavyko. O paskui 4 vaikinai, tarp jų ir vaikinas, kuris dėvėjo raudonos spalvos striukę ir kitas, jau jo apibūdintas vaikinas, ir dar du vaikinai, kurių jis apibūdinti negalėjo, pašoko ant jo, užpuolė, tačiau jokių smūgių jam taip ir nesudavė, kadangi jis spėjo apsiginti. Jam (liudytojui) jokio fizinio skausmo niekas iš minėtų vaikinų ir nesukėlė. Gindamasis nuo užpuolusių vaikinų, kurie bandė suduoti, tačiau nei vienas iš jų taip ir nesudavė, jis girdėjo, kad kitoje pusėje, jam už nugaros irgi kažkas vyksta, bet kas, jis nematė, kadangi buvo atsisukęs į juos nugara, girdėjo garsą krentančios šiukšliadėžės. Po to, kai atsilaisvino nuo užpuolančių vaikinų, atsisuko ir norėjo traukti dujų balionėlį, pamatė, prie įėjimo į minėtą restoraną iš dešinės pusės suklupusį tą patį vyrą, kuris laikėsi už galvos (apsirengęs paltu), šalia jo kažkas jam padėjo, bet kas, jis šiuo metu tiksliai pasakyti negali. Visi vaikinai pradėjo šalintis, tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio jam jokia žala nepadaryta, jokio fizinio skausmo jam sukelta nebuvo. Jis gali atpažinti vaikinus, kurie buvo patys aršiausi, kitų jis atpažinti negalėtų. Girdėjo, kad policijos pareigūnai, kažką sulaikė. Dėl ko buvo šis konfliktas, jis taip ir nesuprato (t. 1, b. l. 68-70).

9.4. Liudytojas, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Parodė, kad vaikinai galėjo būti išgėrę, jie vartojo necenzūrinius žodžius jo (liudytojo) atžvilgiu, bandė įspirti. Prieš jį stovėjo 4 žmonės, kurie vienu balsu arba kažką jam sakė, arba kažką grasino, todėl juos įsiminė, P. K. buvo pats aršiausias iš jų, „Zavadila“, ir žemiausias iš visų. Jis, tramdydamas vaikinus, smurto nenaudojo. Kaltinamasis E. B. buvo šalia P. K. Aplinka buvo sutrikdyta, nes buvo labai daug praeivių, toje vietoje buvo keletas šimtų žmonių, nes ėjo minia žmonių nuo Katedros aikštės.

9.5. Teismo posėdžio metu teismui paprašius kaltinamųjų atsistoti ir nuleisti nuo veido kaukes, liudytojas E. B. atpažįno kaltinamuosius, parodė, kad P. K. buvo raudona striuke. E. B. yra aukštesnio ūgio, P. K. žemesnio ūgio, juos abu sulaikė policija. Negali pasakyti, ar P. K. sudavė su buteliu, bet girdėjo sudužusio butelio garsą. Negali pasakyti kas puolė nukentėjusį, bet greičiausiai jie (kaltinamieji) puolė, jie prasiveržė pro jį (liudytoją). Matė, kaip nukentėjusiajam buvo sužalota galva, veidas kraujuotas ir galva praskelta, nukentėjusysis įsėjo į greitosios medicinos pagalbos mašiną. Policiją iškvietė „McDonald‘s“ darbuotojas, medikus iškvietė policija. Negirdėjo, kad vaikinas su raudona striuke sakytų, kad jį patį užpuolė ar jis gynėsi. Nematė vaikino su raudona striuke, kai jį sulaikė policija ir negali pasakyti, ar buvo sužalota jo ranka.

9.6. 2019 m. gruodžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas E. B. atpažino E. B., kaip būtent tą vaikiną, kuris buvo aršesnis už visus, jis buvo kartu su kitu jo atpažintu vaikinu, kuris dėvėjo raudonos spalvos striukę, jis vartojo necenzūrinius žodžius, puolė jį, bandė su koja jam suduoti, o kitų asmenų atžvilgiu ką jis darė, pasakyti negali, nematė (t. 1, b. l. 71-73)

9.7. 2019 m. gruodžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas E. B. atpažino P. K., kaip būtent tą vaikiną, kuris turėjo ir laikė tuščią butelį, jis buvo apsirengęs raudonos spalvos striukę. Atpažino jį pagal veido bruožus (t. 1,.b.l. 74-76).

10. Liudytojas G. D. teisme parodė, kad įvykis buvo 2019 m. sausio 30 d., vyko renginys, jis dirbo su porininku V. Ž. kaip konvojaus tarnyba.

10.1. Buvo gautas pranešimas, kad prie „McDonald`s“, Vilniuje, Gedimino g. 15, vyksta muštynės. Atvažiavus į iškvietimo vietą, buvo daug žmonių, stovėjo jau kiti policijos pareigūnai, buvo jau sulaikytas asmuo (parodo į kaltinamąjį P. K.). Jam kaip konvojaus pareigūnui pardavė P. K., pasodino jį į savo tarnybinį automobilį ir laukė tolimesnių nurodymų. P. K. tada buvo nepilnametis. Buvo sužalotas jo (P. K.) dešinės rankos kumštis, todėl kvietė greitąją pagalbą ir perdavė jį (P. K.) kitiems pareigūnams vežti į ligoninę. P. K. sakė, kad nuo kažkokio vyro gynėsi, lyg su juo susipyko „McDonald‘s“.

10.2. Teismas pagarsino liudytojo G. D. parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu. G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus nurodytu adresu, jiems buvo perduotas vienas iš sulaikytųjų asmenų, P. K., kuris skundėsi rankos sumušimu, akivaizdžiai matėsi dešinės rankos patinimas. Apie tai jis informavo atsakingą asmenį, kuris ir iškvietė greitąja medicininę pagalbą. Vėliau buvo perduota ir sulaikytojo raudonos spalvos suplėšyta striukė. Sulaikytajam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri minėtą sulaikytąjį apžiūrėjo ir nusprendė papildomai apžiūrai jį pristatyti į VšĮ Santaros klinikų Vaikų ligoninę, apie ką buvo informuotas sulaikytojo tėvas. Sulaikytasis dėl rankos skausmo paaiškino, kad jis susižalojo savigynos metu, tikslių aplinkybių jis neaiškino, o jis ir neklausė. Kartu su greitosios medicininės pagalbos automobiliu P. K. buvo nuvežtas į nurodytą ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Po apžiūros pastarajam buvo uždėtas gipsas, o iš ligoninės buvo pristatytas į komisariatą (t. 1, b. l. 60-62).

10.3. Liudytojas, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Parodė, kad įvykio dieną prie Katedros aikštės vyko eglutės įžiebimas, įvykis, sutraukė aplinkinių dėmesį, tada buvo labai daug žmonių prie „McDonald‘s“, gal net 20-30, eismas buvo uždarytas. Patvirtino, kad jis vežė P. K. į ligoninę, jam buvo uždėtas gipsas. Neprisimena ar P. K. buvo blaivus. Prisimena, kad kaltinamasis P. K. buvo apsirengęs raudona striuke, kuri po įvykio jam buvo suplėšyta.

10.4. 2019 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos vyriausiojo postinio G. D. tarnybinio pranešimo duomenimis užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė liudytojas T. U. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 14).

11. Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d., 22 val. jis budėjo su postiniu G. D.. Buvo gautas iškvietimas į Gedimino prospektą, prie „McDonald‘s“ kažkas vyko. Atvykus suprato, kad buvo muštynės, bet jų nematė. Buvo sulaikytas jaunuolis. Kuris iš kaltinamųjų buvo sulaikytas, tiksliai pasakyti negali, žino, kad buvo nepilnametis, turbūt žemesnio ūgio. Jam buvo kažkas rankai, nes buvo atvykusi greitoji. Jis su juo buvo greitosios mašinoje, medikai nusprendė, kad reikia vežti į ligoninę.

11.1. Teismas pagarsino liudytojo V. Ž. parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu. V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus nurodytu adresu, jiems buvo perduotas vienas iš sulaikytųjų asmenų, P. K. (iš pačio žodžių, jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė), kuris skundėsi rankos sumušimu, akivaizdžiai matėsi dešinės rankos patinimas. Apie tai jis informavo atsakingą asmenį, kuris ir iškvietė greitąja medicininę pagalbą. Vėliau buvo perduota ir sulaikytojo raudonos spalvos suplėšyta striukė. Sulaikytajam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Sulaikytasis dėl rankos skausmo paaiškino, kad jis susižalojo savigynos metu, tikslių aplinkybių jis neaiškino, o jis ir neklausė. Po apžiūros pastarajam buvo uždėtas gipsas (t. 1, b. l. 64-66).

11.2. Liudytojas, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Parodė, kad nematė pačio įvykio, jis turėjo tik pristatyti asmenį į ligoninę. Jaunuolio girtumo nenustatinėjo, dėl to apie blaivumą nieko pasakyti negali. Kai atvyko, buvo daug žmonių, pareigūnų, kaltinamieji jau buvo sulaikyti, sunku buvo suprasti kas ten vyksta.

12. Liudytojas T. U. teisme parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. patruliavo, prisimena tiek, kad buvo iškvietimas.

12.1. Teismas pagarsino liudytojo T. U. parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu. T. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. J. apie 21.35 val. gavo pranešimą, kad Gedimino pr. 15, Vilniuje, vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu jiems buvo perduotas sulaikytasis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. B., kuris jokiais skausmais nesiskundė ir apie įvykį su juo nebendravo (t. 1, b. l. 78-79).

12.2. Liudytojas, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Parodė, kad sulaikytas asmuo buvo apsirengęs raudona striuke. Liudytojas teismo posėdžių salėje parodė į kaltinamąjį E. B.

13. 2019 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „V.“ vyriausiojo patrulio T. U. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė liudytojas T. U. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 13).

14. Liudytojas Ž. Š. teisme parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. dirbo pagal viešosios tvarkos užtikrinimo planą eglės įžiebimo renginyje Vilniaus Katedros aikštelėje.

14.1. Teismas pagarsino liudytojo Ž. Š. parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60-62). Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną apie 21.36 val. gavo pranešimą, kad Gedimino pr. 15, Vilniuje, prie maitinimo įstaigos „McDonald’s“ vyksta masinės muštynės. Vykstant į nurodytą vietą buvo pranešta, kad muštynių nebėra ir kad visi muštynių dalyviai išsibėgiojo. Atvykus minėtu adresu pamatė, kad gatvėje būriuojasi daug žmonių. Tuo metu privažiavo ir kiti policijos pareigūnai, kurie dirbo minėtame renginyje. Prie jo priėjo pareigūnas ir pasakė, kad yra sulaikytas asmuo, kuris galimai dalyvavo muštynėse. Prie policijos automobilio stovėjo sulaikytas asmuo, kuris vilkėjo baltos spalvos megztinį su gobtuvu. Sulaikytas pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, P. K., kuris pasakė, kad nesimušė, o tiktai gynėsi. Taip pat pridūrė, kad kažkur prie įėjimo į „McDonald’s“ guli raudonos spalvos striukė. Nuėjus prie „McDonald’s“ įėjimo rado numestą suplėšytą raudonos spalvos striukę. Besiaiškinant aplinkybes prie jo priėjo vyras, kuris pasakė, kad šalia tarp žmonių yra vyriškis su praskelta galva. Nuėjus patikrinti informaciją pamatė vyriškį, kuriam stipriai kraujavo galva. Vėliau paaiškėjo, kad sužalotas vyriškis yra A. C., kuris paaiškino, kad jam kažkas trenkė buteliu per galvą. Taip pat jis nurodė, kad asmuo, kuris trenkė jam buteliu per galvą, kaip tik tas asmuo, kuris stovi sulaikytas prie policijos pareigūnų automobilio, bei parodė į sulaikytą P. K., kuris vilkėjo baltos spalvos megztinį su gobtuvu. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir pastarasis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes prie jo priėjo mergina, kuri neprisistatė, todėl jos duomenų pateikti negali, pasakė, kad matė vykusias muštynes ir jas užfiksavo savo mobiliuoju telefonu. Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, aiškiai matėsi, kaip muštynių metu P. K. trenkė buteliu A. C. į galvą. Minėtą vaizdo įrašą jis paprašė šios merginos persiųsti jam, ką ji ir padarė, ir po to pasišalino, kur, jis nežino, todėl jos duomenų neužsirašė. Kadangi P. K. skundėsi rankos skausmu, jam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir jis buvo pristatytas į Santaros klinikas. Be to, aiškinantis įvykio aplinkybes dėl tų pačių muštynių, buvo sulaikytas dar vienas jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. B. Muštynėse taip pat dalyvavo saugos tarnybos „G.“ darbuotojas vardu E., kuris reagavo į iškvietimą prie maitinimo įstaigos „McDonald’s“ (t. 12, b. l. 85-87).

14.2. Liudytojas, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai. Parodė, kad atvykus buvo daug žmonių, muštynių jau nebuvo, buvo atvažiavęs kitas ekipažas ir Kelių patrulių rinktinė. Su nukentėjusiuoju bendravo trumpai ir jis buvo blaivus, visiškai adekvatus, jis buvo atėjęs su šeima. Figūravo raudona drabužių spalva, dar buvo vaikinas su baltu džemperiu, P. K., greitai buvo sulaikytas, o su raudonu, paskui kažkas iš ekipažo sulaikė, vieno iš mušeikų striukė voliojosi prie įėjimo. Tikėtina, kad striukė buvo sulaikyto asmens, nes striukę pakėlė ir atidavė P. K. Jis nesidomėjo, kas suplėšė striukę, bet iš filmuotos medžiagos matėsi, kad tada, kai nukentėjusysis gavo su buteliu per galvą, mušėsi abu vaikinai su raudonomis striukėmis. Daug žmonių sakė kas mušėsi, rodė pirštais, mušėsi ne tik šie du vaikinai, dalyvavo ir daugiau žmonių, bet šitie du buvo aktyviausi. Jo nuomone, nukentėjusysis vykdė pilietinę pareigą ir jo veiksmuose nebuvo agresijos, jis tiesiog mėgino sulaikyti vaikiną, kuris mušėsi, jis nenaudojo fizinių veiksmų. Nukentėjusysis bandė sulaikyti P. K., apkabino jo rankas, kad jis nesimuštų ir bandė atitraukti arčiau „McDonalds“ įėjimo kur saugiau, tuo pačiu tikėjosi iš apsaugos darbuotojo pagalbos, bet jis nepastebėjo to veiksmo. Prieš suduodant smūgį nukentėjusiajam, kaltinamasis bandė suduoti, ar apsauginiui, ar darbuotojui, o nukentėjusysis laikė asmenį, kad tas asmuo nesimuštų. Viešoji tvarka akivaizdžiai buvo pažeista, paties įvykio nematė, tačiau matė filmuotą medžiagą, iš to galima spręsti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, asmenys provokavo, spjaudėsi, lindo į konfliktą, neatsitraukinėjo, nuėjo pasiėmė butelį, o tai rodo agresyvius veiksmus. Prie „McDonald‘s“ buvo daugiausiai nepilnamečių asmenų. Matė vyrą sužalota galva, bet jo dabar neatpažintų. Su kaltinamaisiais beveik nebendravo, todėl būtų sunku atpažinti jų veidus.

15. 2019 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos vyresniojo specialisto Ž. Š. tarnybinio pranešimo dėl muštynių prie maitinimo įstaigos McDonald‘s, Gedimino pr. 15 duomenimis užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė liudytojas Ž. Š. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu (t. 1., b. l. 11-12).

16. Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenimis, 2019 m. lapkričio 30 d. 21.33 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad prie „McDonald‘s“ mušasi apie 8 žmonės. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Vietoje yra apsauga (t. 1, b. l. 4).

17. Įvykio vietos apžiūros 2019 d. gruodžio 1 d. protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti priešais restoraną „McDonald`s“, Vilniuje, Gedimino pr. 15. Iš abiejų pastato pusių virš langų ribos yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į centrinį įėjimą (t. 1, b. l. 5-10).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 2 d. išvadoje Nr. G 4308/2019(01) nurodyta, kad A. C. nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Muštinė žaizda padaryta kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, odos nubrozdinimas - kontaktuojant su kietu buku daiktu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (išvadoje apsirikta nurodant datą – 2019 m. spalio 30 d., vietoj 2019 m. lapkričio 30 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro darbingumo netekimas (sužalojimo pasekmės) gali būti vertinami mažiausiai 4 mėnesiai po įvykio, pilnai užbaigus gydymą. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus nedidelis ir neįtakos sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 30-31).

19. 2019 m. gruodžio 2 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad A. C. 2018 m. liepos 25 d. radiologinio tyrimo metu tiriant juosmens stuburo dalį, buvo fiksuota (duomenys neskelbtini) požymiai, (duomenys neskelbtini) krašto (duomenys neskelbtini). Turint radiologo įvertinimą, daroma išvada, kad minėtoje stuburo srityje jau buvo pakitimai kauliniame audinyje. 2019 m. lapkričio 30 d. dienos trauma nėra sietina su po įvykio atsiradusiais juosmeninės dalies nusiskundimais dėl kurių A. C. kreipėsi į Viešąją įstaigą (toliau – VŠĮ) „Centro poliklinika“, nes minėti pakitimai jau buvo fiksuoti prieš traumą. A. C. nustatyti sužalojimai, kurie aprašyti specialisto išvadoje Nr. G 4308/2019(01) yra padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. (t. 1, b. l. 47).

20. 2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EG 2901/2020(01) nurodyta, kad tarp A. C. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. nustatytų diagnozių, kuriomis buvo pagrįstas jo gydymas ir laikinas nedarbingumas, ir 2019 m. lapkričio 30 patirtos traumos priežastinio ryšio nenustatoma, nes tam nėra objektyvių medicininių duomenų. Tokios diagnozės kaip nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, kiti patikslinti galvos skausmo sindromai, galvos skausmas ir lėtinis potrauminis galvos skausmas konstatuoja tik subjektyvius, paties A. C. nurodytus reiškinius (sąmonės netekimą ir galvos skausmą) po minėto įvykio. Objektyvių medicininių neurologinių simptomų, kurie patvirtintų aukščiau minėtas ir smegenų sukrėtimo diagnozes, nenustatyta. Toliaregystė priklauso nuo akies lęšio laužiamosios gebos pasikeitimo ir niekaip nesusijusi su trauma, nepažeidžiant akies struktūrų. Nekomplikuota galvos žaizda, kuri buvo padaryta nukentėjusiajam, paprastai per vieną savaitę sugyja. Jei žaizda būtų komplikavusi, tai turėjo būti aprašoma, kai šiuo atveju jokių užuominų apie tai nėra. Žaizdai sugijus jos vietoje lieka randas. Nugaros skausmai susiję su (duomenys neskelbtini), kurie A. C. nustatyti prieš eilę metų ir nuo kurių jis periodiškai gydėsi. Į lėtinių ligų paūmėjimą nustatant sveikatos sutrikdymo mastą neatsižvelgiama (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktas). Specialisto išvadoje Nr. G 4308/2019(01) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nekeičiamas, nes tam nėra objektyvaus pagrindo. Objektyvių medicininių duomenų, kad A. C. padarytos žaizdos galvoje gijimas užtruko ilgiau 10 dienų ir sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Objektyvių medicininių duomenų, kurie leistų prognozuoti, kad A. C. 2019 m. lapkričio 30 d. patirta trauma sukels pastovų darbingumo sumažėjimą, nėra (t. 2, b. l. 153-156).

21. Iš keturių vaizdo įrašų, kurios pateikė liudytojas Ž. Š. pagal savanoriško daiktų, dokumentų protokolą (t. 1, b. l. 88-89) matosi:

21.1. Vaizdo įraše Nr. 4 „received_2423093884468279“ matosi kairėje pusėje stovintys vaikinai, P. K. nusiteikęs agresyviai, jį ramina restorano darbuotojas, už rankovės laiko E. B. Po to E. B. už rankos laiko kitas draugas. Restorano darbuotojas ramina ir prie restorano sienos stovinčius kitus vaikinus (ne iš kaltinamųjų kompanijos), matosi su įjungtais švyturėliais apsaugos automobilis, paženklintas skiriamaisiais ženklais. Įrašo 0.16 s matosi nueinantys kaltinamieji ir jų kompanija. 0,19 įrašo sekundę matosi, kaip grįžta agresyviai nusiteikęs E. B., o iš kart už jo, E. B. aplenkdamas, sugrįžta P. K., dešinėje rankoje laikydamas stiklinį butelį. Prieina prie apsaugos darbuotojo, kažką pastarajam sako. Prieina prie (duomenys neskelbtini) darbuotojo ir E. B. bei kiti kaltinamųjų draugai. Matosi vaikštantis restorano darbuotojas, kuris ramina tai prie restorano sienos stovinčius vaikinus, tai kaltinamuosius. Restorano darbuotojai paprašius nefilmuoti, kamera nusukama. Po to matosi, kaip restorano „McDonald's“ darbuotojas stovi jau prieš restoraną, ant važiuojamosios dalies.

21.2. Vaizdo įraše Nr. 1, kurio pavadinimas „received_432116094367239“, trukmė 0.53 sek. matosi priešais stovintis restorano „McDonald's“ darbuotojas, šalia saugos darbuotojas „G.“, priešais juos matosi vaikinas (toliau – vaikinas Nr. 1- P. K.), vilkintis atsegtą raudonos spalvos striukę, baltos spalvos megztinį su gobtuvu, už P. K. matosi dar 3 vaikinai, 2 iš jų apsirengę tamsios spalvos drabužiais, o trečias – raudonos spalvos striuke (E. B.). P. K. spjauna į „McDonald‘s“ darbuoto pusę. Po to eina link saugos darbuotojo „G.“, laikydamas rankoje butelį. Tuo metu P. K. sulaiko nukentėjusysis, paėmęs viena ranka iš už nugaros už striukės, kita už dešinės rankos rankovės, ir nuveda prie „McDonald‘s“ sienos, apglėbęs laiko. P. K. kažkas pastumia, jis atsisuka į nukentėjusįjį, pasižiūri, bando ištrūkti. Nukentėjusiajam neleisti P. K. ištrūkti padeda restorano darbuotojas, P. K. restorano darbuotojui bando suduoti buteliu, laikomu dešinėje rankoje, tačiau jam nepavyksta, nes pastarojo dešinę ranką laiko nukentėjusysis. Tuo metu matosi, kaip 4 pirmiau minėti vaikinai, tarp kurių yra ir E. B., puola vienu metu apsaugos darbuotoją, smūgiuoja jo pusėn spiria, E. B. taip pat kumščiais smūgiuoja apsaugos „G.“ darbuotojo pusėn. Matosi, kad taip vaikinai bando prasiveržti prie laikomo P. K. P. K. bando suduoti nustumtam saugos darbuotojui buteliu, bet jam nepavyksta. P. K. toliau bando ištrūkti, nukentėjusysis jį iš už nugaros apglėbia per dešinį petį, žemiau kaklo. Po to P. K. ištrūksta, atsisuka veidu į nukentėjusįjį ir laikydamas rankoje butelį du kartus smogia nukentėjusiajam į galvą. Po to matosi, kad E. B. taip pat smūgiuoja nukentėjusiojo pusėn, kiek kartų nesimato, kadangi filmavimas pereina į kitą pusę, į dešinę, kur stovi saugos darbuotojas „G.“ ir restorano darbuotojas. Po to jie paeina kiek kairiau, kur jokio konflikto jau nevyksta.

21.3. Vaizdo įrašas Nr. 2, kurio pavadinimas „received_481396252725612“ ir vaizdo įrašas Nr. 3, kurio pavadinimas „received_1504746166348538“, trukmė 0.53 sek., analogiški vaizdo įrašui Nr. 1. (vaizdo įrašai kompaktiniame diske, esančiame voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio).

22. Alkotesterio kvitų duomenimis 2019 m. lapkričio 30 d. 23.59 val. P. K. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 126). 2019 m. lapkričio 30 d. 22.44 val. E. B. nustatytas 1,60 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 180).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

23. E. B. ir P. K. kaltinami kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu sukėlę muštynes, kurių metu be jokios menkavertės priežasties P. K. sudavė tuščiu buteliu per galvą nukentėjusiajam A. C., o po to E. B. sudavė nukentėjusiajam į kairįjį petį ir į kelį. Tokiais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam A. C. padaryta muštinė žaizda momens srityje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

24. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn asmenys traukiami tada, kai jie viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

25. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

26. Byloje neginčytinai nustatyta, kad P. K. sudavė stikliniu buteliui nukentėjusiajam A. C. į galvą bei, kad E. B., po P. K. veiksmų, taip pat panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į kairį petį ir vieną kartą į kelį. Šios aplinkybės įrodytos kaltinamųjų prisipažinimu, vaizdo medžiaga, specialisto išvada dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų.

27. Kaltinamasis P. K. sutinka pažeidęs viešąją tvarką, tačiau nesutinka, kad prieš nukentėjusįjį A. C. smurtavo be priežasties. Kaltinamasis E. B. taip pat sutinka, kad pažeidė viešąją tvarką, tik ne tyčia, o gindamas draugą nuo A. C., nes pastarasis draugo nepaleido.

28. Kaltinamasis P. K. nurodė, kad pažeidė viešąją tvarką, sudavė buteliu, bet ne dėl menkavertės priežasties, nes buvo priežastis. Lauke, nežinia dėl ko, prasidėjo muštynės, kažkas iš nugaros pribėgo ir griebė jį už kapišono, jei būtų jį (kaltinamąjį) paleidęs, tai nebūtų trenkęs su buteliu. Bandė jam (nukentėjusiajam) suduoti su buteliu, viena kartą sau sudavė, o po to jam pataikė. Nurodė, kad nematė apsaugos darbuotojo. Jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš A. C. Kai sudavė nukentėjusiajam, galvojo, kad muštynės tęsiasi. Kalbėdamas apie konflikto priežastį nurodė, kad jų kompanijoje buvo apie 6 žmonės, norėjo užeiti į „McDonald`s“ tualetą ir stovėjo eilėje, buvo daug žmonių. Šalia stovėjo vyrai, vienas iš jų (vyrų) eidamas jį užkabino petimi, prasidėjo žodinis konfliktas. Prie tualeto nebuvo jokių muštynių, kraujo ten nepastebėjo. „McDonald`s“ darbuotojas paprašė jo išeiti. Išėjo į lauką, kalbėjo su jais (vyrais), nukentėjusiojo nematė, E. B. ir kiti draugai irgi buvo lauke, kur prasidėjo muštynės. Buvo išgėręs.

29. Kaltinamasis E. B. nurodė, kad jiems jau nueinant nuo „McDonald‘s“ atbėgo A. C. ir pradėjo P. K. smaugti, tampyti, laikyti, nuplėšė striukę. Neatsimena kodėl jis (A. C.) jį (P. K.) laikė, kažkoks konfliktas buvo, tikriausiai dėl to, kad užlindo į eilę. Jis bandė atitraukti (A. C.), bet nepavyko, tada trenkė į petį ir į kelį, tačiau jis (A. C.) toliau tampė P., tada jis tiksliai nematė, bet žino, kad P. buteliu į galvą trenkė jam (A. C.). Mano, kad pirma sudavė jis (kaltinamasis), o po to P. su buteliu trenkė. Nurodė, kad nelabai pamena. Kalbėdamas apie konflikto priežastį nurodė, kad jis su P. K. ir keliais pažįstamais užėjo į „McDonald`s“ tualetą, buvo ilga eilė, prieš juos užlindo kažkokie vyrai, kurie pradėjo konfliktą. Pradėjo su jais ginčytis. Neatsimina ar būtent nukentėjusysis užlindo be eilės. Išėjo į lauką, ten ginčijosi su tais, kurie užlindo ir pradėjo kažką rėkauti. Jie (tie vyrai) klausinėjo kas nepatinka, kažką rėkavo, pasakė „eikit malaletkos (iš rusų kalbos - mažamečiai)“, tai pasakė ne A. C. Jie jau nueidinėjo, tada išbėgo A. C. ir paėmė P. už kapišono bei pradėjo smaugti, tampyti, laikyti, nuplėšė striukę. Nurodė, kad P. turėjo stiklinį butelį nuo alkoholio striukės kišenėje. Jis (E. B.) yra dešiniarankis, būna, kad smūgiuoja iš kairės. Kai sudavė, jis su nukentėjusiuoju buvo veidas į veidą. Nežino kokia koja spyrė. Į kelį pataikė, tikriausiai, kai spyrė. Po to labai greitai atvažiavo apsauga ir policija. Neatsimena ar pykosi su apsaugos darbuotoju, gali būti, kad kažkas buvo.

30. Teismas kaltinamųjų parodymus, kad ne jie prad4jo mu6tynes, kad jie prieš nukentėjusįjį smurtavo ne be priežasties, kad buvo veikiama tik prieš nukentėjusįjį A. C., kad P. K. nematė apsaugos darbuotojo, kad nukentėjusysis sulaikė jau nueinantį P. K., kad P. K. pažeidė viešąją tvarką ne tyčia, kad jos pažeisti nenorėjo, kad E. B. tik gynė P. K. — paneigia kitų byloje surnktų įrodymų visuma: liudytojo Ž. Š. pateikti vaizdo įrašai; nukentėjusiojo A. C. parodymai; liudytojo, UAB „G.“ apsaugos darbuotojo E. B. parodymai, restorano „McDonald‘s“ darbuotojų — liudytojų K. M. ir D. S. parodymai, taip pat ir kaltinamųjų parodymai, kurie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms; specialisto išvados, kuriose nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam.

31. Tai, kad muštynes pradėjo P. K. su E. B. bei savo draugais, patvirtina restorano darbuotojo, liudytojo D. S. parodymai, kad vakare, galimai apie 21 val., restorane tarp lankytojų, jaunimo, prie tualetų kilo žodinis konfliktas, galimai tarp 10 jaunų žmonių, kuriuos jis paprašė išeiti iš restorano. Po to jis pamatė ir išgirdo, kad vienas iš vaikinų, apibūdinti jo negali, beldėsi iš išorės į restorano lango stiklą, išėjo į lauką jį nuraminti. Kaip tik tuo pat metu privažiavo UAB „G.“ darbuotojas. Konfliktas vyko tarp jaunimo. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad aršiausias buvo P. K. (vaikinas su raudona striuke, su stikliniu buteliu rankoje), kuris su stikliniu buteliu puolė apsaugos darbuotoją, norėjo jam trenkti. Kartu su minėtu vaikinu dar buvo keli vaikinai. Jis kurį laiką buvo restorano viduje, po to išėjo į lauką ir pamatė stovintį jam nepažįstamą vyrą, kuris laikė rankose telefoną ir skambino policijai, matė, kad jam buvo prakirsta galva. Grįžo į vidų ir minėtam vyrui padavė vandens ir ledo. Tuo metu jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai.

32. Šio liudytojo parodymus papildo ir patvirtina liudytojo, UAB „G.“ apsaugos darbuotojo E. B. parodymai, kad atvykęs pamatė muštynes, kuriose dalyvavo apie 10 žmonių, septyni žmonės mušė du. Jis pribėgo, išskyrė balsu ir veiksmais, kad nesimuštų, jie atsitraukė. Prie jo priėjo „McDonalds“ darbuotojas ir pasakė, kad policija iškviesta. Jam liko apsaugoti nukentėjusiuosius nuo kitų ir, kad jie nepasišalintų, bet buvo sunku išsaugoti ir sulaikyti jam vienam tiek žmonių. Pradžioje vaikinai dar stovėjo tyliai, bet paskui pradėjo vieni su kitais bartis, pravardžiuoti vieni kitus. Nukentėjusysis pagriebė vieną iš kaltinamųjų – P. K., kad nors vienas nepabėgtų iki kol atvyks policija. Tada visi kiti pradėjo aršiai elgtis ir pradėjo pulti jį (liudytoją), bandė koja suduoti, grasino, o jis bandė išsisukti, neduodavo vaikinams priežasties suduoti, bet jie 4-5 asmenys užpuolė jį vieną. Jis tada nuo jų gynėsi, bet nenukentėjo. Išgirdo riksmus prie vitrinos, akies kraštu pamatė, kad jau muša nukentėjusįjį ir pas P. K., vilkintį raudona striuke, rankoje butelis. Parodė, kad vaikinai galėjo būti išgėrę, jie vartojo necenzūrinius žodžius jo (liudytojo) atžvilgiu, bandė įspirti. Prieš jį stovėjo 4 žmonės, kurie vienu balsu arba kažką jam sakė, arba kažką grasino, todėl juos įsiminė, P. K. buvo pats aršiausias iš jų, „Zavadila“, ir žemiausias iš visų. Jis, tramdydamas vaikinus, smurto nenaudojo. Kaltinamasis E. B. buvo šalia P. K.. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat parodė, kad abi konfliktavusios kompanijos elgėsi agresyviai, rėkavo, triukšmavo. Jis reikalavo, kad tiek vieni, tiek kiti nusiramintų ir eitų namo. Vaikinai, kurie liko prie lango, stovėjo, o kiti, kurie stovėjo netoli, grasino jiems, vartojo necenzūrinius žodžius. Aršiausias buvo P. K.. Nurodė, kad po to vaikinas, kuris dėvėjo raudonos spalvos striukę ir turėjo rankose tuščią butelį, norėjo prasibrauti pro jį (liudytoją) prie tų dviejų jam nepažįstamų stovinčių vaikinų. Nukentėjusysis sulaikė P. K., o pamatę tai kiti vaikinai pradėjo šaukti, ką tas vyras daro, kodėl nuvedė jų draugą, šaukė, artinosi prie to jam nepažįstamo vyro. Jis juos stabdė ir tuomet minėti vaikinai, pradėjo jo (liudytojo) atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, bandė smogti koja, bet nepavyko, puolė jį, tačiau jokių smūgių jam taip ir nesudavė, kadangi jis spėjo apsiginti. Jis girdėjo, kad kitoje pusėje, jam už nugaros irgi kažkas vyksta, bet kas. Kai atsilaisvinęs atsisuko, pamatė nukentėjusįjį suklupusį (t. 1, b. l. 68-70). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, atpažino E. B., kaip vaikiną, kuris buvo aršesnis už visus, jis buvo kartu su kitu jo atpažintu vaikinu, kuris dėvėjo raudonos spalvos striukę, jis vartojo necenzūrinius žodžius, puolė jį, bandė su koja jam suduoti, o kitų asmenų atžvilgiu ką jis darė, pasakyti negali, nematė (t. 1, b. l. 71-73), P. K. atpažino kaip vaikiną, kuris turėjo ir laikė tuščią butelį, apsirengęs raudonos spalvos striukę (t. 1, b. l. 74-76). Teisme taip pat parodė, kad abu kaltinamieji vilkėjo raudonas striukes.

6. Šių liudytojų parodymus papildo ir pagrindžia nukentėjusiojo A. C. parodymai, iš kurių matyti, kad jis įvykio dieną su savo žmona ir dviem mažamečiais vaikais atvyko į „McDonald`s“ Gedimino prospekte, laukė savo eilės, išgirdo smūgius į stiklo paketą, susidomėjo kas vyksta, išėjo pro duris į gatvę į Gedimino pr., pamatė prie „McDonald`s“ naktinės prekybos lango stovinčius sumuštus du jaunuolius. Vienas buvo su sudaužytu veidu, kraujo nebuvo, kitas buvo išsigandęs. Priešais juos stovėjo apsaugos darbuotojas su ginklu ir dujų balionėliu. Prieš apsaugos darbuotoją stovėjo 8-14 asmenų grupė. Vienas aršiausias buvo P. K., kuris šokinėjo, spjaudė, bandė suduoti apsaugos darbuotojui. Pagalvojo, kad jis turi padėti tam apsaugos darbuotojui, vienam prieš minią, ir sulaikyti aršiausią jaunuolį. Suėmė P. K. iš už nugaros už abiejų rankų ties alkūnėmis, kad negalėtų ištrūkti ar suduoti, girdėjo iš pašalinių asmenų, kad turi būti kviečiama policija. Galvojo sulaikys, kol atvyks policija. Sulaikęs P., jį nuvedė už apsaugos darbuotojo nugaros, prie „McDonald`s“ įėjimo, kur nebuvo jo kompanijos. Nuvedė jį laikydamas už abiejų rankų iš už nugaros, tuo metu pajuto rankų tirpimą, tokį „atsijungimo“ momentą. Jis P. K. laikė tvirtai, bet jis išsinėrė, jo rankos atlaisvėjo ir liko tik striukė rankose. Jam buvo suduotas vienas tikslinis smūgis, buvo suduota į sprandą, smūgis jį „atjungė“ ir jo rankos atsileido, laikyti nebegalėjo. Sudavė asmuo, vilkintis juoda striuke, tai matė iš vaizdo įrašų. Antras smūgis po „atjungimo“ buvo sudavimas buteliu per galvą. Po butelio sudavimo tų smūgių buvo daug, nes jautėsi, kaip daužytas bulvių maišu. Po to jis kažkiek laiko nieko neatsimena. Neatsimena ar jam buvo suduota į petį, o kelį galimai nusibrozdino, kai krito. Prisimena, kad jautė galvą, perbraukė ranka ir pajuto visur kraują. Blaškėsi dėl tų sudaužymų į galvą.

7. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad mušėsi abu vaikinai su raudonomis striukėmis. Daug žmonių sakė kas mušėsi, rodė pirštais, mušėsi ne tik šie du vaikinai, dalyvavo ir daugiau žmonių, bet šie du buvo aktyviausi.

8. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo Ž. Š. pateikti vaizdo įrašai. Pasak liudytojo E. B., vaizdo įraše „received_2423093884468279“ užfiksuotos aplinkybės, po to, kai pirminis konfliktas tarp dviejų kompanijų, iš kurių viena – kaltinamųjų kompanija, buvo nuramintas. Vaizdo įraše „received_2423093884468279“ matosi kairėje pusėje stovintys vaikinai, P. K. nusiteikęs agresyviai, jį ramina restorano darbuotojas, už rankovės laiko E. B. Po to E. B. už rankos laiko kitas draugas. Restorano darbuotojas ramina ir prie restorano sienos stovinčius kitus vaikinus (ne iš kaltinamųjų kompanijos), matosi su įjungtais švyturėliais apsaugos automobilis, paženklintas skiriamaisiais ženklais. Įrašo 0.16 s matosi nueinantys kaltinamieji ir jų kompanija. 0,19 įrašo sekundę matosi, kaip grįžta agresyviai nusiteikęs E. B., o iš kart už jo, E. B. aplenkdamas, sugrįžta P. K., dešinėje rankoje laikydamas stiklinį butelį. Prieina prie apsaugos darbuotojo, kažką pastarajam sako. Prieina prie apsaugos darbuotojo ir E. B. bei kiti kaltinamųjų draugai. Matosi vaikštantis restorano darbuotojas, kuris ramina tai prie restorano sienos stovinčius vaikinus, tai kaltinamuosius. Vaizdo įraše „received_432116094367239“ matosi prieš apsaugos darbuotoją E. B. ir restorano darbuotoją D. S. stovi P. K. su buteliu dešinėje rankoje, netoliese stovi E. B. ir du kiti kaltinamųjų draugai. Matosi, kad P. K. spjauna į „McDonald‘s“ darbuotojo D. S. pusę, o po to eina link saugos darbuotojo „G.“, laikydamas rankoje butelį. Tuo metu P. K. nuo apsaugos darbuotojo atitraukia nukentėjusysis A. C., suėmęs P. K. viena ranka iš už nugaros už striukės, kita už dešinės rankos rankovės ir nuveda prie „McDonald‘s“ sienos. Vedamą P. K. kažkas pastumia, jis atsisuka į nukentėjusįjį, pasižiūri, po to bando ištrūkti. Nukentėjusiajam, bandančiam išlaikyti P. K., neleisti pastarajam ištrūkti, padeda restorano darbuotojas, kuriam P. K. bando suduoti buteliu, laikomu dešinėje rankoje, tačiau jam nepavyksta, nes pastarojo dešinę ranką laiko nukentėjusysis. Tuo metu, kai P. K., einantį link apsaugos darbuotojo, sulaiko nukentėjusysis, 4 pirmiau minėti vaikinai, tarp kurių yra ir E. B., vienu metu puola apsaugos darbuotoją, smūgiuoja kumščiais jo pusėn, spiria, E. B. taip pat kumščiais smūgiuoja apsaugos „G.“ darbuotojo E. B. pusėn. Matosi, kad taip vaikinai bando prasiveržti prie laikomo P. K.. P. K. bando suduoti nustumtam saugos darbuotojui buteliu, bet jam nepavyksta. P. K. toliau bando ištrūkti. Nukentėjusysis jį iš už nugaros apglėbia per dešinį petį žemiau kaklo. Po to P. K. ištrūksta, atsisuka veidu į nukentėjusįjį ir laikydamas rankoje butelį du kartus su užsimojimu smogia nukentėjusiajam į galvą. Tuo metu E. B. yra už P. K. nugaros, į P. K. įsikabinęs ir viską mato. Po to matosi, kad E. B. taip pat smūgiuoja nukentėjusiojo pusėn, kiek kartų nesimato, kadangi filmavimas pereina į kitą pusę, į dešinę, kur stovi saugos darbuotojas „G.“ ir restorano darbuotojas.

9. Aptarti įrodymai atskirai, tiek jų visuma, patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad kaltinamieji pradėjo muštis dėl konflikto, įvykusio su kitais dviem vaikinais. Pasak liudytojo E. B. – septyniese mušė du. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis išėjęs pamatė vieną sužalotą ir kitą išsigandusį vaikiną. Teisme apklaustas E. B., peržiūrint vaizdo įrašą nurodė, kad jame prie „McDonald‘s“ sienos matosi du vaikinai, kurie prieš tai mušėsi su kaltinamųjų kompanija. Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenimis, pranešta, kad mušasi apie 8 žmones (t. 1, b. l. 4). Taip pat patvirtina, kad po apsaugos darbuotojo atvažiavimo negalėjo ramiai išeiti, grįžo grėsmingai nusiteikę ir bandė prasibrauti prie asmenų, su kuriais pirmiau mušėsi, agresija buvo nukreipta ir į restorano darbuotoją bei apsaugos darbuotoją, bandžiusį juos sulaikyti.

10. Kaltinamųjų tiek verbalinis (necenzūrinių žodžių vartojimas, grasinimas (liudytojo E. B. parodymai), tiek neverbalinis elgesys, t. y. agresyvi E. B. ir P. K. poza, demonstratyvus P. K. butelio atsinešimas ir spjaudymasis (P. K. spjovė į restorano darbuotoją D. S.), bandymas prasibrauti pro specialia apranga vilkintį apsaugos darbuotoją prie vaikinų, su kuriais mušėsi iki atvyko apsaugos darbuotojas, gąsdinant apsaugos darbuotoją stikliniu buteliu ir taip parodant, kad šis butelis gali būti prieš asmenis bet kada panaudotas. O vėliau, kai nukentėjusysis P. K. sulaikė, kaltinamasis E. B. su dar trimis draugais vienu metu puolė apsaugos darbuotoją, bandydami prasibrauti, E. B. smūgiuojant kumščiais ir bandant įspirti. Iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad nei apsaugos darbuotojas, nei nukentėjusysis smurto prieš kaltinamuosius nenaudojo. Taigi pagrindo prieš juos naudoti smurtą nebuvo. Po muštynių agresija buvo nukreipta siekiant išlaisvinti P. K., kad kartu pasišalinti. Visa tai rodo, kad kaltinamieji puikiai suprato, jog demonstruoja jėgą prieš žmones, kad demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir nori taip veikti, t. y. veikia tyčia. Taip pat tai rodo, kad priešingai nei teigia kaltinamieji, P. K. veiksmai nebuvo nukreipti tik siekiant išsilaisvinti, o E. B. – siekiant apginti draugą.

11. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti, kad E. B., kuris buvo taip pat aktyvus muštynių dalyvis ir kuris, stovėdamas už kaltinamojo P. K. matė, kaip pastarasis buteliu smūgiuoja nukentėjusiajam, dėl ko nukentėjusysis krito, po to ir pats smurtavo prieš nukentėjusįjį, o tai dar kartą patvirtina, kad E. B. ne gynė P. K., o bandė išlaisvinti, kad galėtų visi pasišalinti, kaip nurodė ir liudytojai E. B., D. S., nukentėjusysis.

12. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. C. nurodė manantis, kad E. B. jam dar prieš smūgį buteliu sudavė tikslinį smūgį į galvą, dėl ko jį apleido jėgos ir jis nebegalėjo išlaikyti P. K.. Taip pat nurodė, kad pagal jo matytus vaizdo įrašus, tai padarė asmuo, vilkintis juoda striuke. Byloje yra pateikti vaizdo įrašai restorano „McDonald‘s“, tačiau teismas jais nesivadovauja, nes vaizdo įrašus labai sudėtinga peržiūrėti, kadangi vaizdo įrašai stringa arba dingsta. Matosi į restoraną ateinantys ir išeinantys žmonės. O peržiūrėjus liudytojo pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad E. B. vilkėjo raudona striuke, tai patvirtino ir kaltinamieji, liudytojai E. B., T. U. (pareigūnas, sulaikęs E. B.), tai matyti ir iš vaizdo medžiagos. Iki smūgio sudavimo buteliu per galvą E. B. visad buvo kameros fiksavimo lauke, bandė prasibrauti pro apsaugos darbuotoją prie laikomo P. K.. Visa tai rodo, kas smūgį iš nugaros į galvą nukentėjusiajam sudavė ne E. B., o kitas, nenustatytas asmuo.

13. Kaltinamasis P. K. teigė manęs, jog toliau vyksta muštynės, todėl buteliu smūgiavo nukentėjusiajam. Tačiau matyti, kad smurto nukentėjusysis prieš P. K. nenaudojo, laikė jį iš pradžių už striukės, o po to viena ranka apkabinęs, neleisdamas smūgiuoti kitiems. P. K. elgesys, kai jis išsilaisvinęs iš nukentėjusiojo, kuris smurto prieš jį nenaudojo, smūgiuoja didele jėga (su užsimojimu) du kartus nukentėjusiojo galvos pusėn, rodo ne gynybą, o puolimą. Jokios priežasties naudoti smurto prieš nukentėjusįjį jam nebuvo, nes iš vaizdo įrašų matyti, jog jokios gynybinės situacijos nebuvo. Priešingai, matosi, kad nukentėjusysis tik laiko P. K., taip bandydamas sulaikyti jį nuo jo agresyvių veiksmų prieš aplinkinius, prieš apsaugos ir restorano darbuotojus bei siekdamas, kad P. K. nepasišalintų iš įvykio vietos. Ši išvada daroma atsižvelgus ir į kaltinamojo P. K. veiksmus dar prieš nukentėjusiajam jį sulaikant, kurie aprašyti pirmiau.

14. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad muštynės kilo dėl kaltinamųjų bei, kad kaltinime nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai, kuriuos pagrindžia ir specialisto bei eksperto išvados, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų neteisėtais veiksmais.

15. Taip pat nekyla abejonių, kad visuomenės rimtis bei tvarka buvo sutrikdyta, nes prie restorano buvo daug žmonių, taip pat daug žmonių buvo ir pačiame restorane, dalis jų viską stebėjo pro restorano langus, fiksavo mobiliaisiais telefonais. Taip pat įvykio vietoje buvo daug mažamečių vaikų, lauke būriavosi įvykį stebintys žmonės. Visi apklausti liudytojai patvirtino, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

16. Teismas neabejoja ir tuo, kad kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jų veiksmams. E. B. nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, 2019 m. lapkričio 30 d. 23.59 val. P. K. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės neginčijo ir kaltinamieji.

17. Kaip minėta, pagal BK 284 straipsnį, viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Pirmiau nustatytas kaltinamųjų agresyvus elgesys, smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo aplinkybės, muštynių sukėlimas be jokios priežasties, rodo, kad kaltinamieji veikė įžūliai.

18. Taip pat, pirmiau nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji veikė bendrai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, muštynes įtakojo abiejų kaltinamųjų veiksmai, kurių metu, po to, kai P. K. sudavė buteliu į galvą nukentėjusiajam, pastarąjį mušti pradėjo ir E. B., taigi kiekvienas iš kaltininkų atliko dalį bendros nusikalstamos veikos, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, sužalotas nukentėjusysis, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinami asmenys veikė, kaip bendravykdžiai.

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji sukėlė muštynes iš chuliganiškų paskatų, priežasties tam jokios nebuvo. Kaltinamieji pagrindo smurtauti prieš nukentėjusįjį neturėjo, nukentėjusysis prieš juos nesmurtavo. Kaltinamojo P. K. smurtas buvo nukreiptas į nukentėjusįjį manant, kad toliau vyksta muštynės, o E. B. – tikslu padėti sulaikytam draugui ištrūkti. Jų abiejų veiksmai buvo agresyvūs, įžūlūs. Teismas ginčo prie tualeto nelaiko net menkaverte priežastimi pradėti muštynių. Tai rodo, kad iš esmės kaltinamieji, kurių sprendimams ir elgesiui turėjo įtakos pakankamai didelis apsvaigimas nuo alkoholio, esant bet kokiai dingsčiai (nesutarimams) buvo pasiruošę pademonstruoti savo galią prieš kitus. Nukentėjusysis sužalojimus, nurodytus kaltinime, patyrė dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų. Savo veiksmais abu kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu P. K. ir E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

20. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

21. Kaltinamųjų E. B. ir P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

22. Kadangi P. K. nusikalto būdamas nepilnametis, be bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius), teismas vadovaujasi ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

23. E. B. padarė nusikaltimą būdamas (duomenys neskelbtini), todėl teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

24. Kaltinamasis E. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmonių sveikatai ir gyvybei, veika baigta. Nėra nustatyta E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti. E. B. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, tai pirma jo nusikalstama veika. Po to jis teistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (veika 2020 m. balandžio 15 d.) pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 291 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (veika 2021 m. birželio 27 d.), taip pat 2 kartus teistas už analogišką veiką (BK 284 straipsnis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu (t. 3, b. l. 88-92, 125-129). Šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. 2021 m. lapkričio 71 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per penkis metus E. B. buvo baustas administracine tvarka dešimt kartų, iš jų šešis kartus baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto; du kartus baustas už važiavimą automobiliu keleivio vietoje neužsisegus saugos diržo; už tai, kad būdamas pradedantysis vairuotojas nepritvirtino prie automobilio skiriamojo ženklo; už alkoholinių gėrimų vartojimą; taip pat baustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą; už tai, kad perėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui; už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Beveik visos baudos yra sumokėtos (t. 2, b. l. 18-21; t. 3, b. l. 130-135). Mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24), šiuo metu oficialiai nedirba. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

25. Kaltinamasis P. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmonių sveikatai ir gyvybei, veika baigta. Nėra nustatyta P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti. P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, (duomenys neskelbtini) amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini), dar (duomenys neskelbtini) asmenybė, tačiau 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė, pritaikius BK 93 straipsnį, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 3, b. l. 93-96). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas už tapatų nusikaltimą, pagal BK 284 straipsnį. Šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,68 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. 2021 m. lapkričio 17 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per penkis metus P. K. buvo baustas administracine tvarka penkiolika kartų, 11 kartų baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą; baustas už karantino sąlygų nesilaikymą; baustas už važiavimą automobiliu keleivio vietoje neužsisegus saugos diržo ir už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Dvi baudos yra sumokėtos, informacijos apie kitų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 166-170; t. 3, b. l. 139-145). P. K. teigiamai charakterizuoja tai, kad mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 172). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nepilnamečio individualaus vertinimo duomenimis (duomenis neskelbtini) P. K. yra malonus, tvarkingas, judrus, teigiamai nusiteikęs bendravimui, geba numatyti socialinių veiksmų pasekmes, greitai sugeba apdoroti informaciją (t. 1, b. l. 174-178). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

26. Teismas įvertinęs tai, kad abu asmenys veikdami bendrai pažeidė viešąją tvarką ir elgėsi vienodai agresyviai, kad P. K. smurtiniai veiksmai sukėlė sunkesnes pasekmes nukentėjusiajam, taip pat kiekvieną asmenį charakterizuojančias aplinkybes, svarbias bausmės individualizavimui, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta kaltinamiesiems būnant neteistiems, o P. K. buvo (duomenis neskelbtini), E. B. neseniai sulaukęs (duomenys neskelbtini) m. ir kitas, aptartas 24 ir 25 punktuose, taip pat dabartinį jų amžių, sutinka su prokurorės nuomone, kad abiem kaltinamiesiems tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmes su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais.

27. Bylos duomenimis P. K. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besiformuojantis. Nors nagrinėjama veika padaryta būnant neteistam, praeityje jis už padarytą nusikalstamą veiką jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o vėliau nuteistas ir už tapatų nusikaltimą. Taigi, įvertinęs visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas mano, kad BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ne pačią griežčiausią bausmę, tačiau ir ne švelniausią, didesnio nei vidutinio termino laisvės apribojimo bausmę (1 metus 6 mėnesius) su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktu, 5 dalies 2 ir 4 punktu, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programose; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis. Taip pat tikslinga bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bendrauti su E. B.

28. Pirmiau išdėstytos aplinkybės taip pat pakankamai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį E. B. ir rodo, kad nusikalstamas elgesys yra besiformuojantis. Tačiau, teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. B. yra dar nebrandi asmenybė, nusikalto būdamas neteistas, į resocializacijos tikslus, sutinka su prokurorės nuomone, kad bausmės tikslams pasiekti turi būti skiriama trečia pagal griežtumą, sankcijoje numatyta bausmė – didesnio nei vidutinio termino 1 metų ir 4 mėnesio laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra. Siekiant, kad būtų pasiekti resocializacijos tikslai, skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programose; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat tikslinga uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei bendrauti su P. K. (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktai; 5 dalies 3 ir 4 punktai).

29. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

30. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką abu kaltinamieji padarė dar prieš pirmų nuosprendžių jiems priėmimą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, su kitais nuosprendžiais/baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis (žr. nuosprendžio įžanginę dalį) bendrinama taikant BK 63 straipsnio nuostatas, bausmes iš dalies sudedant ir į bausmės laiką įskaitant atliktų bausmių laiką. Subendrinus bausmes E. B. skiriamas maksimalus laisvės apribojimo terminas su intensyvia priežiūra, paliekant visus įpareigojimus ir draudimus, o P. K. – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimas, paliekant visus įpareigojimus ir draudimus.

31. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. lapkričio 30 d., 22 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d. 17.10 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 183-184), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

32. Ikiteisminio tyrimo metu P. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 30 d., 22 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d. 14.26 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 128-130), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

33. Kaltinamiesiems E. B. P. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 157-158; t. 2, b. l. 11-12) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Dėl A. C. civilinio ieškinio

34. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

35. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. B. ir P. K. atsakingi už nukentėjusiojo A. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstama veika padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl būtent jiems tenka pareiga solidariai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą, susijusią priežastiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais.

36. Nukentėjusysis A. C. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti jam solidariai iš E. B. ir P. K. 10 000 Eur neturtinei ir 936,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisti solidariai iš E. B. ir P. K. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b. l. 84-99).

37. Teisme nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė. A. C. atstovė advokatė Renata Janušytė teismo posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos – pirkti vaistai, pateikti receptai, kurių sumą sudaro 121,58 Eur. Taip pat prašoma priteisti negautas pajamas 815 Eur – už 2 mėnesių laikotarpį, kai A. C. buvo nedarbingas ir jam už du mėnesius išmokėta ligos išmoka 1 818,94 Eur. Pateikti išrašai iš nukentėjusiojo darbovietės ir paskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokesčio vidurkis, skaičiuojant pagal darbo užmokestį už 3 mėnesius (už 2019 m. rugsėjį, spalį, lapkritį), kuris sudarė 1 316, 96 Eur, dviejų mėnesių — 2 633,92 Eur. Apskaičiavo negautas pajamas iš vidutinio darbo užmokesčio atėmę gautą ligos išmoką (2 633,92 Eur – 1 818,74 Eur) ir nurodė, kad A. C. negavo pajamų už du mėnesius 815,18 Eur. Ši suma ir su sveikatos grąžinimu susijusi suma sudaro bendrą turtinę žalą 936,76 Eur. Prie ieškinio pridėti minėti dokumentai, pagrindžiantys nurodytus duomenis (t. 2, b. l. 94-95).

38. Kaltinamieji nurodė, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes prašomos priteisti sumos per didelės.

39. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinamas iš dalies.

40. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

41. Iš 2019 m. lapkričio 30 d. Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. C. nurodė, kad be sąmonės nebuvo, sąmonė buvo pritemusi, skausmą įvardijo 2 balais iš 10. Apžiūrėjus nukentėjusįjį (patikrinus akis, judesius, jėgą, refleksus, koordinaciją, eiseną, Rombergo pozą, jutimus, meninginius simptomus) nurodyta, kad duomenų „už galvos smegenų traur“ nepakako. Rekomenduotas šaltis lokaliai, tausojantis režimas, perrišimai, siūlų išėmimas po 10-12 d., atsižvelgiant į žaizdos gijimą (t. 2, b. l. 89). Po radiologinio tyrimo 2019 m. gruodžio 4 d. nurodyta, kad galvos smegenyse patologinio tankio židininių pakitimų nematyti. Papildomai skirti analgetikai (t. 2, b. l. 91). Nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas Teismo medicinos specialisto išvada ir medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame pateikta teismo medicinos specialistės išvada, o taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktu 2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 2901/2020(01), iš kurių matyti, kad A. C. nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus nedidelis ir neįtakos sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 30-31). A. C. 2018 m. liepos 25 d. radiologinio tyrimo metu tiriant juosmens stuburo dalį, buvo fiksuota (duomenys neskelbtini) požymiai, L5 apatinio užpakalinio krašto (duomenys neskelbtini) mm. Turint radiologo įvertinimą, padaryta išvada, kad minėtoje stuburo srityje jau buvo pakitimai kauliniame audinyje ir 2019 m. lapkričio 30 d. trauma nėra sietina su po įvykio atsiradusiais juosmeninės dalies nusiskundimais, dėl kurių A. C. kreipėsi į VŠĮ Centro polikliniką, nes minėti pakitimai jau buvo fiksuoti prieš traumą. A. C. nustatyti sužalojimai, kurie aprašyti specialisto išvadoje G 4308/2019(01) yra padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 47). 2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 2901/2020(01) nurodyta, kad tarp A. C. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. nustatytų diagnozių, kuriomis buvo pagrįstas jo gydymas ir laikinas nedarbingumas, ir 2019 m. lapkričio 30 d. patirtos traumos priežastinio ryšio nenustatoma, nes tam nėra objektyvių medicininių duomenų. Tokios diagnozės, kaip nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, kiti patikslinti galvos skausmo sindromai, galvos skausmas ir lėtinis potrauminis galvos skausmas konstatuoja tik subjektyvius, paties A. C. nurodytus reiškinius (sąmonės netekimą ir galvos skausmą) po minėto įvykio. Objektyvių medicininių neurologinių simptomų, kurie patvirtintų aukščiau minėtas ir smegenų sukrėtimo diagnozes, nenustatyta. Toliaregystė priklauso nuo akies lęšio laužiamosios gebos pasikeitimo ir niekaip nesusijusi su trauma, nepažeidžiant akies struktūrų. Nekomplikuota galvos žaizda, kuri buvo padaryta nukentėjusiajam, paprastai per vieną savaitę sugyja. Jei žaizda būtų komplikavusi, tai turėjo būti aprašoma, kai šiuo atveju jokių užuominų apie tai nėra. Žaizdai sugijus jos vietoje lieka randas. Nugaros skausmai susiję su lėtiniais degeneraciniais stuburo pakitimais, kurie A. C. nustatyti prieš eilę metų ir nuo kurių jis periodiškai gydėsi. Į lėtinių ligų paūmėjimą nustatant sveikatos sutrikdymo mastą neatsižvelgiama (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktas). Specialisto išvadoje Nr. G 4308/2019(01) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nekeičiamas, nes tam nėra objektyvaus pagrindo. Objektyvių medicininių duomenų, kad A. C. padarytos žaizdos galvoje gijimas užtruko ilgiau 10 dienų ir sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Objektyvių medicininių duomenų, kurie leistų prognozuoti, kad A. C. 2019 m. lapkričio 30 d. patirta trauma sukels pastovų darbingumo sumažėjimą, nėra (t. 2, b. l. 153-156).

42. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, A. C. nedarbingume išbuvo nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 30 d., tačiau, byloje ištirti įrodymai pagrindžia tik sveikatos sutrikdymą dėl įvykio 10-čiai dienų. Be to, smurtą nukentėjusysis patyrė ne 2019 m. lapkričio 28 d., o jau būdamas nedarbingume – 2019 m. lapkričio 30 d. Iš eksperto nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp A. C. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. nustatytų diagnozių, kuriomis buvo pagrįstas jo gydymas ir laikinas nedarbingumas, ir 2019 m. lapkričio 30 d. patirtos traumos priežastinio ryšio nenustatoma, nes tam nėra objektyvių medicininių duomenų. Taigi, likęs nedarbingumo laikotarpis (atskaičius 10 d.) susijęs su senesnėmis stuburo ligomis, nuo kurių nukentėjusysis periodiškai gydėsi ir anksčiau. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl patirto smurto paūmėjo degeneraciniais stuburo procesai, byloje nėra, todėl šioje dalyje ieškinį teismas tenkina iš dalies ir iš kaltinamųjų solidariai priteisia A. C. 135,87 Eur (10x815,18:60) negautoms pajamoms atlyginti. Kitoje dalyje dėl negautų pajamų reikalavimą atmeta.

43. Ieškinyje prašoma priteisti ir 121,58 Eur už išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu. Trauma patirta 2019 m. lapkričio 30 d. Kaip jau minėta, nukentėjusysis buvo sumuštas jau turėdamas nedarbingumą dėl stuburo ligų. Iš pateiktų kvitų matyti, kad dalis kvitų datuojami 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 11 d.; 2020 m. balandžio 6 d. Tai yra medikamentai pirkti praėjus ilgam laiko tarpui po traumos, nedarbingumo, susijusio su stuburo degeneraciniais procesais laikotarpiu ir po jo, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad jie yra susiję su sužalojimais, priežastiniu ryšiu susijusiais su kaltininkų veiksmais. Tas pats pasakytina ir apie kvitus, patvirtinančius vaistų pirkimą neužilgo po įvykio ir kvitus už paslaugas. Iš vaistų aprašymo viešai prieinamoje interneto svetainėje vaistai.lt matyti, kad: vaistas „Aroxia“ skirtas raumenų ir skeleto gydymui; „Brufen“ – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo; 2019 m. gruodžio 10 d. pirktas „Sirdalut“, vaistas slopinti nevalingus raumenų skausmus, susijusius su stuburo patalogija; 2019 m. gruodžio 17 d. pirktas „Brexin“, vaistas skirtas degeneracinėm sąnarių ligomis. Iš kitų kvitų matyti, kad 2019 m. gruodžio 4 d. sumokėta už kompiuterinio tyrimo vaizdų įrašymą (nėra duomenų už kokį), vienas kvitas neįskaitomas (t. 2, b. l. 99). 2020 m. sausio 30 d. buvo įsirašomi poliklinikoje skaitmeniniai (nenurodyta kokie) duomenys. 2019 m. gruodžio 30 d. mokėta už skaitmeninę burnos nuotrauką (t. 2, b. l. 98). O iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl galvos traumos buvo siūloma šalčio terapija, tausojantis režimas ir analgetikai.

44. Kaip minėta, patirti nuostoliai turi būti priežastiniu ryšiu susiję su kaltininkų neteisėtais veiksmais, tačiau iš kvituose (čekiuose) esančių duomenų matyti, kad su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos yra susijusios su stuburo degeneracinių procesų gydymu, iš dalies duomenų negalima nustatyti. Taip pat nėra aišku, kokios paslaugos – skaitmeninių duomenų įrašymas, suteiktos dėl sužalojimo, o kokios dėl ligos. Pažymėtina, kad teismas neabejoja, kad nukentėjusysis galėjo ir patyrė turtinę žalą, tačiau jos dydį įrodyti kyla pareiga civiliniam ieškovui, o šiuo atveju to nepadaryta, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas.

45. A. C. teisme nurodė, kad turtinę žalą sudaro ir striukė bei avalynė, tačiau jokių duomenų, kas sudaro šią žalą ir jos dydį, nėra.

46. Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo patirtas 1 000 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. C. sumokėjo advokatei Renatai Janušytei už jo atstovavimą byloje ir procesinių dokumentų paregimą 1 000 Eur (t. 2, b. l. 100, 101). Pagal BPK 106 straipsnį, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Teismo vertinimu šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos, jų dydis protingas ir proporcingas suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl jos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, po 500 Eur.

47. Nukentėjusysis A. C. iš E. B. ir P. K. solidariai prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

48. A. C. parodė, kad neturtinė žalai, tai jo, jo žmonos su dukroms suniekinimas. Iki šiol sėdint kavinėje, kai vaikai pamato panašios išvaizdos asmenį — bijo. Praėjus dviem metams jos bijo, nenori eiti į renginius, mergaitėms yra didžiulė trauma. Mano, kad tai labai maža suma, lyginant su vaikų išgyvenimais. Fizinį skausmą patyrė – iki 4 mėnesių vartojo vaistus nuo skausmo. Pagrindas buvo galvos skausmas. Sprando ištinimai išnyko, šiai dienai turi su rega problemų, bet nežino ar visa tai to pasekmės. Dėl dvasinių išgyvenimų – šiai dienai einant su šeima mieste jam yra nejauku, kyla mintis išsiimti ginklą savisaugai ir vaikščioti su juo, nes už nieką taip yra talžoma. Po tiek smūgių, jam pasisekė, kad liko gyvas. Jaučia nuolatinį nerimą. Jaučiasi nesaugiai išėjęs į renginį, į visus žiūri įtartinai, nes atrodo, kad pas mus tokių žmonių yra daug. Turėtas nedarbingumas buvo susijęs su šiais sužalojimais. Iki įvykio turėjo 3-4 dienas nedarbingumą. Per patį įvykį turėjo nedarbingumą dėl nugaros skausmų.

49. Nukentėjusiojo sutuoktinė E. C. parodė, kad vyras buvo ligoninėje, jam susiuvo galvą ir paleido namo. Tą vakarą buvo visi šoke, vaikų klausimai, ašaros. Atsikėlęs ryte vyras suprato, kad negali pajudėti, skaudėjo visus šonus ir labai skaudėjo galvos gale, ko jis nepajautė apžiūros metu.

50. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

51. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, taip pat atsižvelgiama į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

52. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (be priežasties buvo trankomas į galvą stikliniu buteliu, nukritęs toliau mušamas, smūgiai buvo stiprūs, pavojingi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, nes smūgiuota į galvą) nukentėjusysis A. C. patyrė neigiamus išgyvenimus, nerimą dėl ateities ir, kad dabar jį patiria (nežinomybė dėl galimų pasekmių, kurios gali pasireikšti vėliau). Nerimas dėl dukrų stiprių neigiamų išgyvenimų ir patirto streso (matė stipriai sužalotą tėtį, pasak nukentėjusiojo, jaučia baimę viešose vietose ir dabar). Taigi, nukentėjusysis turi teisę į neturtinę žalą.

53. Nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į aprašytas aplinkybes dėl padarytų sužalojimų pobūdžio, dėl patirtų ir patiriamų neigiamų išgyvenimų dėl sužalojimo įtakos sveikatai, dukrų stiprių neigiamų išgyvenimų ir baimės, bet ir į tai, kad nėra duomenų, patvirtinančių sužalojimų negrįžtamas pasekmes (be rando) ar įtakos darbingumo sumažėjimui ateityje. Taip pat atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), į kaltinamųjų realias galimybes atlyginti žalą (jauno amžiaus, darbingi, šiuo metu nedirba, mokosi), konstatuoja, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (10 000 Eur) yra per didelis, jis neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų, pažeistų nukentėjusiojo ir kaltinimų interesų pusiausvyrą, todėl nukentėjusiojo A. C. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 3 000 Eur.

54. Ieškinyje prašoma priteisti 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas tenkina civilinio ieškovo reikalavimą priteisti A. C. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tačiau priteisimo terminą skaičiuoja nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl VSDFV ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinių

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, <...> kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, o nedarbingumo išmokas mokėjo VSDFV, todėl jos turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek patirta žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltininkų veiksmais.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau — PSDFV) biudžetui padarytą žalą 58,56 Eur už nukentėjusiojo A. C. gydymą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš 2020 m. sausio 15 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad žalą sudaro 2019 m. lapkričio 30 d. skubios medicinos pagalbos IV paslauga, kurios vertė 35,44 Eur ir neurochirurgo paslauga, kurios vertė 16,79 Eur (t. 1, b. l. 98-102). Bylos nagrinėjime nedalyvavo, bet raštu nurodė, jog ieškinį palaiko (t. 2, b. l. 109-110; t. 3, b. l. 19-21, 114-116).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad A. C. nesunkiai sutrikdyta sveikata kaltinamųjų bendrais neteisėtais veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamųjų E. B. bei P. K. solidariai priteistina 58,56 Eur už A. C. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltininko 1 552,63 Eur žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų A. C. buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 107-111). Už laikiną nedarbingumą nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. sausio 31 d. A. C. paskirta 1 552,63 Eur išmoka (t. 1, b. l. 107-113). Bylos nagrinėjime nedalyvavo, bet raštu nurodė, jog ieškinį palaiko (t. 2, b. l. 74; t. 3, b. l. 17-18, 111-112).

Teismas ieškinį tenkina iš dalies. Šį sprendimą priima, atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad nedarbingumas, priežastiniu ryšiu susijusio su kaltinamųjų smurtiniais veiksmais, galėjo trukti iki 10 dienų (žr. 41-42 punktus), todėl civilinei ieškovei iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.276 straipsnio 2 dalis) priteisiama 258,77 Eur žalai atlyginti.

6. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirto ir nagrinėti klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Vokas su tyrimo objektu –nuoplova, paimta nuo baltos spalvos megztinio, priklausančio P. K., saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (t. 1, b. l. 115-116) – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinis diskas, saugomas byloje prie 2 tomo bylos viršelio – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) ambulatorinė asmens sveikatos istorija (medicininė kortelė) – gražintina VšĮ „Centro poliklinika“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais; 5 dalies 2 ir 4 punktais, E. B. įpareigoti:

· neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje;

· visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

· visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

· visą bausmės laiką bendrauti su P. K..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu ir E. B. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir 150 MGL dydžio baudą. Įpareigoti E. B. bausmės laikotarpiu:

· neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje;

· visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

· būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

· visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

· visą bausmės laiką bendrauti su P. K. bei A. B..

Bauda turi būti sumokėta iki 2025 m. rugpjūčio 4 d., kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 150 Eur baudos.

Į subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir baudos dalį, atliktas laisvės apribojimo bei baudos bausmių dalis.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 30 d. 22 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d. 14.26 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

P. K. (P. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais; 5 dalies 2 ir 4 punktais, P. K. įpareigoti:

· neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje;

· visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

· visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

· visą bausmės laiką bendrauti su E. B.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje.

· neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje;

· visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

· visą bausmė laiką būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

· visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

· visą bausmės laiką bendrauti su E. B. ir A. B..

Į subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 30 d., 22 val. iki 2019 m. gruodžio 1 d. 17.10 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir jai solidariai iš P. K. ir E. B. priteisti 58,56 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 56 euro centus) už A. C. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už A. C. gydymą“.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai solidariai iš P. K. ir E. B. priteisti 258,77 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 77 euro centus) žalai atlyginti. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (juridinio asmens kodas 191630223) į gavėjo banko AB „SEB“ banko sąskaitą LT337044060007740589, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtyje nurodant „žala VSDFV Vilniaus skyriui“.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam solidariai iš P. K. ir E. B. priteisti 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai ir 135,87 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 87 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat A. C. priteisti po 500 (penkis šimtus) Eur iš P. K. ir E. B. išlaidoms už teisinę pagalbą atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Voką su tyrimo objektu – nuoplova, paimta nuo baltos spalvos megztinio, priklausančio P. K., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip tyrimo medžiagą.

VšĮ Centro poliklinikos ambulatorinę A. C. sveikatos istoriją (medicininę kortelę) – gražinti VšĮ Centro poliklinikai po nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.