Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškovės vardu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 99 Eur palūkanų priteisimo, nurodė, jog reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), ieškovei yra žinomos.

Papildomai ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2020 metų kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, taip pat nuo 2013 m. dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere bei buhaltere (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas P. Ž. nedirbo (duomenys neskelbtini), jo nėra bendrovės darbuotojų sąraše Sodros duomenų bazėje. Nurodė, kad žino, jog atsakovas P. Ž. važinėdavosi su direktoriumi V. V.. Paaiškino, kad atsakovas P. Ž. tuo metu, kai ji jam paskolino pinigus, žaidė kriptovaliuta, jam reikėjo pinigų, todėl paskambino telefonu ir paprašė paskolinti pinigų. Ji tuo metu neturėjo pinigų, tačiau pasiskolino grynųjų iš močiutės, su kuria kartu gyveno ir gyvena, juos įnešė į savo sąskaitą ir pervedė atsakovui P. Ž., mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė „paskola“. Nurodė, kad šiuo metu močiutės dėl sunkios jos sveikatos būklės nėra galimybės apklausti, kadangi ji nemato ir negirdi nuo 2018 m. Ieškovė nurodė, kad jai nesuprantami yra atsakovo paaiškinimai dėl jo darbo užmokesčio pervedimo, kadangi ji, kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterė, nepervedinėdavo iš savo asmeninės banko sąskaitos darbo užmokesčių darbuotojams. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestis būdavo mokamas įvairiai – ir pavedimais, ir grynaisiais. Ieškovė nurodė, kad sms žinutėmis atsakovas jos greičiausiai prašė pervesti (duomenys neskelbtini) jam, kaip buvusiam direktoriui, neišmokėtą darbo užmokestį, kadangi su juo tuo metu nebuvo atsiskaityta pilnai.

Liudytojas A. L. parodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio iki spalio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) darbininku, statybininku. Atsakovas P. Ž. yra buvęs jo bendradarbis, ieškovė J. S. buvo bendrovės buhalterė. Liudytojas parodė, kad dirbo kartu su P. Ž. objekte Kretingoje, tiesė medinį tiltelį, takelius, sceną koncertams prie upelio, P. buvo brigadininkas, darbų vadovas, jis nurodydavo, ką reikia daryti, kokių medžiagų užsisakyti, P. viską derindavo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi V., kuris gal ir buvo kokį kartą atvykęs į objektą. Liudytojas parodė, kad dėl darbo užmokesčio tarėsi su bendrovės direktoriumi V. V., darbo sutartimi buvo sulygtas pusės etato darbas, buvo sutarta jam mokėti minimalų darbo užmokestį, bet jį sutarė mokėti tiesiogiai į rankas – 30 Eur už dieną darbo užmokestį. Liudytojas parodė, kad darbo užmokesčio darbuotojai vykdavo atsiimti į Puodkalių kaimą, ten į kabinetą užeidavo po vieną ir darbo užmokestis būdavo išmokamas į rankas, J. S. nurodydavo, kiek dienų išdirbta ir koks darbo užmokestis išmokamas. Nurodė, kad vėliau susirado kitą darbą, tačiau jam nebuvo išmokėta išeitinė išmoka, vargo, kol ją atgavo, pinigus jam išmokėjo J. S. į rankas.

Liudytojas V. V. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, ieškovė J. S. dirba buhaltere bendrovėse. Liudytojas parodė, kad buvo momentas, kai atsakovas P. Ž., neturėdamas ką veikti, kartu su juo automobiliu važiuodavo, tačiau tie pasivažinėjimai nebuvo jo darbas (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad tvirtina, jog atsakovas P. Ž. nedirbo (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad atsakovas P. Ž. apsimetė jo draugu, o jo nurodymai buvo duodami prašymų forma. V. V. parodė, kad liudytojas A. L. (duomenys neskelbtini) dirbo vos porą savaičių, buvo skirtas su parama, lygtinai paleistas ir gyveno pas atsakovą P. Ž.. Liudytojas parodė, kad ieškovei J. S. nebuvo duodami (duomenys neskelbtini) pinigai tam, kad ji juos perduotų atsakovui P. Ž., (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai pinigų darbuotojų darbo užmokesčiui tuo metu. V. V. parodė, kad P. Ž. niekada nėra buvęs jam pavaldus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys dalyje reikalavimų tenkintinas, dalyje reikalavimų byla nutraukiama.

Dėl paskolos sutarties sudarymo.

Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl to, ar 2017 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės J. S. ir atsakovo P. Ž.. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovui suteikė 540 Eur paskolą. Atsakovas teigia, kad paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, o ieškovės pinigai atsakovui buvo pervesti už kitokios rūšies prievoles atsakovui – neišmokėtą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. S. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Luminor Bank AS į atsakovo P. Ž. sąskaitą AB SEB banke 2017 m. lapkričio 17 d. pervedė 540,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „paskola“. Kaip nurodė ieškovė, pinigus atsakovui ji paskolino investavimui į prekybą kriptovaliuta. Rašytinės formos paskolos sutartis tarp ieškovės J. S. ir atsakovo P. Ž. nebuvo sudaryta, išskyrus banko pavedimą, kitokių ieškovės ir atsakovo sudarytų rašytinių paskolos sutarčių nėra. Atsakovas neigia savo pareigą grąžinti iš ieškovės gautus pinigus, ginčydamas gautų pinigų paskirtį, neigdamas, kad tai buvo paskola. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos pinigus pervedė atsakovui už darbą (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo ir yra V. V., o šios bendrovės buhaltere tuo metu buvo ieškovė.

Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas nebūtinai gali reikšti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimą. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Būtina pažymėti, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Kaip parodė pats atsakovas P. Ž., jis (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininku 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais ir už šį laikotarpį jam pilnai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas A. L., kuris parodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio iki spalio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) darbininku, statybininku, patvirtino, kad atsakovas P. Ž. dirbo (duomenys neskelbtini), nurodė, jog P. Ž. buvo jo brigadininkas, darbų vadovas. Liudytojas V. V., kuris parodė, jog tuo laikotarpiu ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) direktorius, nurodė priešingai, kad atsakovas P. Ž. nedirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. S. pripažino, kad minėtu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere, tačiau nepripažino to, kad atsakovas P. Ž. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir ji, kaip bendrovės buhalterė, 540 Eur atsakovui iš savo asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos pervedė atsakovui kaip jam neišmokėtą darbo užmokestį. Aplinkybėms, jog dirbo (duomenys neskelbtini) patvirtinti atsakovas pateikė telefoninių pokalbių garso įrašus (kartu su 2022 m. lapkričio 17 d. atsiliepimu bei 2022 m. gegužės 9 d. prašymu). Kartu su atsiliepimu ir 2022 m. gegužės 9 d. prašymu pateiktuose garso įrašuose užfiksuoti dviejų vyriškų balsų pokalbiai, kuriuose vienas iš vyriškių duoda kitam vyriškiui įvairaus pobūdžio pavedimus (pvz. nuvykti pataisyti įrengtus laiptus, nuvykti į objektą pažiūrėti vykdomų darbų, pasiskaityti užduočių aprašymus ir pan.), užduoda klausimus, ar atlikti tam tikri darbai ir pan. Atsakovo P. Ž. teigimu, šiuose garso įrašuose užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai su (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. V. ir iš jų matyti, kaip V. V. duoda valdingus pavedimus atsakovui, kaip darbuotojui. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. nepripažino aplinkybės, jog davė darbinius pavedimus atsakovui P. Ž., nurodė, kad atsakovas P. Ž. nedirbo (duomenys neskelbtini), o tik apsimetė jo draugu, o jo nurodymai buvo duodami prašymų forma. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patvirtinta ir tai, kad šiuose atsakovo pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuoti būtent (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. pokalbiai su atsakovu. Kartu su atsiliepimu teismui taip pat pateiktas garso įrašas, kuriame, atsakovo teigimu, užfiksuotas telefoninis pokalbis su ieškove J. S., ir šis įrašas įrodo, kad ieškovė žinojo apie atsakovo neoficialų darbą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog iš garso įrašo matyti, kaip pokalbyje užfiksuoti vyriškas ir moteriškas balsai, vyriškas balsas kalba, kad „<...> juk jis man taip mokės <...>“, o moteriškas balsas atsako „<...> jo jo, jis tau juodais mokės <...>“. Pokalbyje konkrečiai neužfiksuota, kad kalbama yra apie tai, kaip atsakovui P. Ž. bus mokamas darbo užmokestis būtent (duomenys neskelbtini) ir asmuo, apie kurį kalbama, jog „<...> jis tau juodais mokės <...>“ yra V. V.. Pažymėtina, jog nėra aišku, kada yra daryti atsakovo teismui pateikti garso įrašai, taip pat šioje byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad garso įrašuose tikrai yra užfiksuoti atsakovo P. Ž. ir V. V., taip pat ieškovės J. S. balsai. Pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.). Teismas aptartų aplinkybių visumos pagrindu vertina, kad atsakovo pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai nepatvirtina, kad P. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo iki 2017 m. lapkričio mėn. dirbo būtent (duomenys neskelbtini) ir gavo iš šios bendrovės darbo užmokestį už darbą. Iš šių garso įrašų negalima nustatyti ir, kokio dydžio darbo užmokestis turėjo būti mokamas atsakovui P. Ž.. Garso įrašai taip pat nepatvirtina ir to, kad J. S. 540 Eur atsakovui P. Ž. pervedė būtent už darbą (duomenys neskelbtini).

Savo teiginiams apie pinigų pervedimo tikrąją paskirtį patvirtinti atsakovas P. Ž. taip pat kartu su atsiliepimu pateikė SMS žinučių kopijas. Iš šių žinučių turinio ir byloje esančių kitų duomenų (2022 m. balandžio 19 d. „Perlas“ pinigų pervedimo kvito, kuriame nurodytas ieškovės telefono numeris) matyti, kad susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 15 d. tikrai vyko su ieškove J. S.. 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovas P. Ž. rašo ieškovei J. S. „Labas J. Man dar paskaičiuok atlyginimą pas V.“, tą pačią dieną J. S. atsako „Laba, paskaičiuosiu šiandien <...>“. 2017 m. lapkričio 15 d. P. Ž. rašo „Jurgita. Praveskite su V. man pinigus i SEB banką <...>“. 2017 m. lapkričio 16 d. J. S. atsako „Ok P. šią savaitę, nes sunkiai žiauriai“. Kaip parodė ieškovė teisminio nagrinėjimo metu, šiame susirašinėjime greičiausiai buvo kalbama apie neišmokėtą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), o nes (duomenys neskelbtini). Atsakovas P. Ž. nurodė, kad pokalbis su ieškove buvo būtent dėl (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, o ne (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu, kai V. V. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jis jau nebedirbo (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 8 d. juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovas P. Ž. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo iki 2017 m. spalio 31 d., o V. V. (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas 2017 m. lapkričio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės 2019 m. balandžio 19 d. išrašas patvirtina, kad atsakovas P. Ž. 2017 m. spalio 31 d. buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateikto jo banko sąskaitos AB SEB banke išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su atsakovu 2017 m. gruodžio 18 d. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovo teiginiai dėl to, jog jis nebedirbo (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai šios bendrovės direktoriumi buvo V. V. yra teisingi, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje esminis klausimas yra, ar 540 Eur suma iš ieškovės asmeninės sąskaitos yra pervesta atsakovui tikrai kaip darbo užmokestis už darbą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tai, jog ieškovė J. S. ir atsakovas P. Ž. susirašinėjime SMS žinutėmis kalba apie atlyginimo pas V. paskaičiavimą vienareikšmiškai nepatvirtina, kad ieškovė iš savo asmeninės sąskaitos 540 Eur sumą kaip darbo užmokestį atsakovui pervedė už bendrovę (duomenys neskelbtini). Nėra įprasta praktika, kad bendrovės buhalterė iš savo asmeninės sąskaitos pervedinėtų esamiems ar buvusiems darbuotojams jų darbo užmokestį. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei būtų duotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. pavedimas iš ieškovės asmeninės sąskaitos pervesti neišmokėtą darbo užmokestį atsakovui P. Ž.. Nesant rašytinės darbo sutarties su atsakovu, nėra įrodymų ir dėl to, kad su atsakovu P. Ž. buvo sutarta, jog (duomenys neskelbtini) jam mokės būtent 30 Eur darbo užmokestį už dieną. Nors liudytojas A. L. ir parodė, kad jam buvo mokamas 30 Eur už dieną darbo užmokestis, tačiau tai nereiškia, kad ir atsakovui P. Ž. buvo mokamas toks pats darbo užmokestis, juolab, kad kaip parodė liudytojas, P. Ž. buvo jo darbų vadovas, o jis pats užėmė darbininko, statybininko pareigas. Taip pat nėra įrodymų, kad 500 Eur suma, kuri buvo įnešta grynaisiais pinigais į ieškovės J. S. atsiskaitomąją sąskaitą Luminor bank AS (byloje esantis Luminor bank AS sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), buvo duota grynais pinigais (duomenys neskelbtini) ieškovei tam, kad ji galėtų pervesti iš savo asmeninės sąskaitos darbo užmokestį P. Ž.. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 500 Eur suma buvo įnešta pasiskolinus ją iš močiutės, su kuria kartu gyveno, o šiuo metu močiutės dėl sunkios jos sveikatos būklės nėra galimybės apklausti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sumos nesutampa (įnešta grynaisiais 500 Eur, o atsakovui pervesta 540 Eur). Jeigu pinigai būtų duoti ieškovei iš (duomenys neskelbtini), labiau tikėtina, kad sumos sutaptų, nes ieškovė, būdama bendrovės buhaltere, vargu, ar iš savo asmeninių lėšų mokėtų dalį (40 Eur) darbo užmokesčio atsakovui. Pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Teismas išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu sprendžia, kad byloje nėra įrodyti atsakovo teiginiai, jog ieškovės 2017 m. lapkričio 17 d. pervesti 540,00 Eur yra ne paskolos, o kito teisinio santykio pasekmė – darbo užmokestis už darbą (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovės J. S. ir atsakovo P. Ž. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas vertina, kad galima daryti išvadą, jog ieškovės pinigai buvo perduoti esant atsakovo įsipareigojimui juos grąžinti ieškovei, o ne esant ieškovės įsipareigojimui atsiskaityti su atsakovu už (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokestį ar kitas turtines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės J. S. reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo P. Ž. tenkina.

Dėl ieškovės J. S. ieškinio reikalavimo atsisakymo.

Ieškovė J. S., atstovaujama atstovo advokato, bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 99 Eur palūkanų priteisimo ir prašė bylą šioje dalyje reikalavimų nutraukti. Nurodė, jog ieškovei procesinės reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, žinomos.

Pažymėtina, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys turi teisę atsisakyti savo pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šioje civilinėje byloje ieškovė šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto ieškinio reikalavimo dėl 99 Eur palūkanų priteisimo atsisakė. Kadangi ieškovė J. S. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 99 Eur palūkanų priteisimo, teismas nenustatė, kad atsisakymu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos ar viešasis interesas, šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ieškovei reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, yra žinomos, priimtinas ieškinio dalies atsisakymas ir civilinė byla dalyje dėl 99 Eur palūkanų priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti procesines palūkanas (šiuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinys dalyje reikalavimų (84,51 %) tenkinamas visiškai, dalyje reikalavimų (15,49 %) byla nutraukiama ieškovei atsisakius reikalavimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė J. S. teismui yra iš viso sumokėjusi 25 Eur žyminį mokestį, jai proporcingai atsisakytam reikalavimui grąžinama 1,67 Eur žyminio mokesčio suma. Dėl likusios dalies (25 %) 0,56 Eur žyminio mokesčio pažymėtina, jog teismas vertina, jog šio reikalavimo ieškovė J. S. atsisakė savo laisva valia, ne dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, ši žyminio mokesčio dalis 0,56 Eur iš atsakovo ieškovei nepriteistina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 22,77 Eur jos išlaidų dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimas paskirstytinos šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė J. S. turėjo 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, o atsakovas P. Ž. turėjo 900 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio. Šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinys dalyje reikalavimų (84,51 %) tenkinamas visiškai, dalyje reikalavimų (15,49 %) byla nutraukiama ieškovei atsisakius reikalavimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog, kaip jau nurodyta aukščiau, bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Pažymėtina, jog šiuo atveju vertinant šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina, jog bylą nagrinėjant teisme ieškovė J. S. savo laisva valia nusprendė atsisakyti vieno iš pareikštų ieškinio reikalavimų, ieškovės procesinis elgesys šiuo atveju nulėmė tai, jog buvo atsisakyta vieno reikalavimo ir byla šioje dalyje nutraukiama, todėl būtent ieškovė yra atsakinga už šią dalį (15,49 %) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jos atitinkamai priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės, o ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 84,51 % ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo P. Ž. ieškovės J. S. naudai priteistinos jos turėtos 253,53 Eur (300 Eur × 84,51 % = 253,53) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, o atsakovo P. Ž. naudai iš ieškovės priteistina 139,41 Eur (900 Eur × 15,49 % = 139,41) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį dalyje reikalavimų tenkinti, dalyje reikalavimų bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 540,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

253,53 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos bei

22,77 Eur (dvidešimt du eurus ir septyniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priimti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 99 Eur palūkanų atsisakymą ir bylą šioje dalyje reikalavimų nutraukti.

Grąžinti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,67 Eur (vieną eurą ir šešiasdešimt septynis euro centus) valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 139,41 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt vieno euro cento) bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.