- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-13
- Bylos Nr.
- e2-79-454/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17889-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- I. J., M. S.
- Advokatai
- Marius Navikas, Sandra Ivanauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir D. B. ieškinį atsakovui I. J., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą J. J. ir M. J., atsakovui M. S., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą N. S. ir T. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. B. ir D. B. (toliau – ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų I. J. ir M. S. (toliau – atsakovai): iš atsakovo I. J. ieškovui D. B. priteisti 5 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš I. J. ieškovui D. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo M. S. ieškovui D. B. priteisti 5 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo M. S. ieškovui D. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo I. J. ieškovui D. B. priteisti 3 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo I. J. ieškovui D. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo M. S. ieškovui D. B. priteisti 3 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo M. S. ieškovui D. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme Rokiškio rūmuose 2021 m. balandžio 20 d. išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. N1-26-233/2021. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 straipsniu minėta baudžiamoji byla, kurioje M. D. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu, t. y. jis buvo kaltinamas: (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje – L. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su I. J. ir M. S., girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžūliais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent, M. S. ir I. J. kumščiais suduodant nenustatytą smūgių kiekį D. B. į galvos sritį ir D. B. į galvos sritį ir nugarą, kumščiais sudavęs nenustatytą smūgių kiekį D. B. į galvą, taip pat bendrais veiksmais, ne mažiau kaip septyniais smūgiais padaręs nukentėjusiajam D. B. kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairės akies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinį lūžį, dešinės pusės pterigoidinės plokštės lūžį, nosies kaulų lūžį bei kumščiais sudavęs D. B. į galvą, kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais, nemažiau kaip septyniais smūgiais padaręs nukentėjusiajam D. B. kraujosruvas kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sustrigdę nukentėjusiųjų D. B. ir D. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką. Atsakovai I. J. ir M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu t. y. (duomenys neskelbtini), neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Apklausti liudytojais asmenys, neturintys amžiaus, nuo kurio gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, t. y. šios bylos atsakovas I. J. nurodė, kad jis ieškovui D. B. sudavė vieną smūgį į veidą, o ieškovui D. B. – sudavė du smūgius į veidą, o atsakovas M. S. nurodė, kad jis sudavė ieškovui D. B. 2 smūgius į veidą. Ieškovas D. B. nurodė, kad atsakovas M. S. kartu su atsakovu I. J. jam sudavė bendrai 10–15 smūgių į galvos sritį, o po to, kai I. J. išsivedė mama, atsakovas M. S. jam dar sudavė 5 smūgius. 2019 m. spalio 22 d. liudytojo apklausos protokole atsakovas I. J., parodė: aš D. trenkiau du kartus, D. sėdėjo ant hamako, mane užvedė jų ankstesnės kalbos per žinutes, prie hamakų broliai nieko nesakė, bet prisiminiau žinutes. D. prie hamakų man nieko nesakė, aš priėjau prie D. ir jam nieko nesakęs trenkiau, trenkiau į galvą, taip išliejau vidinį pyktį, agresiją, aš tik norėjau sumušti, trenkiau vieną kartą į veido kairę pusę ir vieną kartą į dešinę veido pusę, jam nespyriau. Tada trenkiau D. į dešinę veido pusę, jis sėdėjo prie hamako. 2019 m. lapkričio 7 d. liudytojo apklausos protokole atsakovas M. S., parodė: aš ir I. (atsakovas I. J.) puolėme ant D. Aš trenkiau D. kumščiu gal 3 smūgius: du kartus į kairę veido pusę ir vieną į nosį. Sudaviau stiprius kumščiu smūgius. Aš sudaviau po to, kai I. (atsakovas I. J.) sudavė D. Po šio įvykio 2019 m. spalio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1243/2019 (05) nurodyta, kad ieškovui D. B. poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, dešinės pusės pterigoidinės plokštelės lūžis, nosies kaulų lūžis padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai ieškovui D. B. padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Ieškovui D. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžių, kairės akiduobės vidinės sienelės bei dešinės pusės šoninės pterigoidinės plokštelės lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei dešimt dienų laikotarpiui. 2019 m. spalio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1222/2019 (05) nurodyta, kad ieškovui D. B. poodinės kraujosruvos kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimai nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas ieškovui D. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai ieškovui D. B. padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Ieškovui D. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei dešimt dienų laikotarpiui. Minėto įvykio metu ieškovas D. B. patyrė poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, dešinės pusės pterigoidinės plokštelės lūžį, nosies kaulų lūžį. Ko pasėkoje po patirtų traumų jam buvo atliktos dvi operacijos. Dideli dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, fizinis skausmas, emocinė depresija tebesitęsia iki šiol dėl liekamųjų reiškinių – nuolat prisimena šio įvykio metu patirtus neigiamus išgyvenimus. Dėl padaryto sužalojimo visa jo šeima patyrė didelius išgyvenimus (tėvai, močiutė, brolis). Dar ir šiuo metu jam tebesitęsia galvos skausmai, dažnai reikia gerti nuskausminamuosius vaistus, todėl jis ir visi jo šeimos nariai pergyvena dėl pasekmių jo sveikatai. Jam labai skaudu, kad teko patirti tokius baisius išgyvenimus ir atsidurti tokioje situacijoje dėl atsakovų kaltės. To paties įvykio metu ieškovas D. B. patyrė poodines kraujosruvas kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą. Jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, fizinį skausmą. Labai pergyveno dėl brolio patirtų sunkių sužalojimų, matė kaip tėvai pergyvena dėl jų sveikatos. Atsakovas I. J. gyvena tame pačiame daugiabučiame mane, kaip ir ieškovų močiutė. Kadangi ieškovai dažnai su tėvais lanko močiutę jie pastoviai jaučia įtampą važiuodami lankyti močiutės, tiesa sakant kartais vengia važiavimo, nes būdami svečiuose pas močiutę kartais laiptinėje sutinka ir atsakovą I. J., yra stebimi. Ieškovai mano, kad siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nusikalstamais veiksmais jiems padarytą, fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmėmis pasireiškusią neturtinę žalą, kurią patyrė dėl minėto įvykio metu patirtų sužalojimų ir po jų pasireiškusių išgyvenimų turi būti parinkta tokia piniginė kompensacija, kuri padėtų bent iš dalies įgyvendinti įstatymais numatytą neturtinės žalos atlyginimo tikslą. Atsižvelgdami į įvykio metu patirtų sužalojimų pasėkoje patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie tebesitęsia iki šiol, ir likusius liekamuosius reiškinius – galvos skausmą ir svaigimą, vadovaudamiesi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, stengdamiesi realiai vertinti savo patirtas fizines kančias bei dvasinius ir emocinius sukrėtimus, išgyvenimus dėl savo sužalojimų ieškovai siekia bent iš dalies atkurti pažeistą pusiausvyrą, kompensuoti atsiradusias pasekmes bei mano, kad turi teisę gauti 16 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai reiškia civilinį ieškinį atsakovams nusikalstamais veiksmais ieškovams padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovai ir jų atstovė posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas I. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti arba teismui nusprendus esant pagrindui ieškinį tenkinti, tai tenkinti iš dalies t. y. ieškovui D. B. priteisti ne daugiau kaip 500,00 Eur, o ieškovui D. B. – ne daugiau nei 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų (ne daugiau nei 250,00 Eur D. B. ir ne daugiau 750,00 Eur D. B. iš atsakovo I. J.), kitoje dalyje ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Numatyta, kad nukentėjęs asmuo negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau, nei jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo. Pareikštu ieškiniu ieškovai iš esmės siekia antrą kartą gauti tos pačios ir net didesnės neturtinės žalos atlyginimą, kuris jau buvo priteistas 2021 m. balandžio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu. Nors atsakovai baudžiamojoje byloje nebuvo patraukti atsakovais pagal civilinį ieškinį, kadangi nebuvo teisiami minėtoje baudžiamojoje byloje dėl savo amžiaus, teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas ieškovams buvo padarytas M. D. kartu su dviem asmenimis, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, bendrais veiksmais. Taip pat teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad jį priimdamas teismas įvertino visą ieškovų patirtą ir jiems padarytą žalą ir neturtinės žalos atlyginimą iš M. D. priteisė už visų asmenų (ne tik nuteistojo) ieškovų atžvilgiu atliktus veiksmus, lėmusius neturtinės žalos ieškovams atsiradimą. Šią aplinkybę patvirtina teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybė, kad „<...> atlyginęs teismo priteistą žalos atlyginimą M. D. ir / ar jo tėvai galės pareikšti regresinį ieškinį M. S. ir I. J. bei jo atstovams pagal įstatymą“ (2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžio 18 l., 3 pastraipa). Todėl, neturtinė žala ieškovams dėl (duomenys neskelbtini) įvykio jau yra priteista minėtu teismo nuosprendžiu ir nėra teisinio pagrindo šią žalą priteisti dar kartą šioje civilinėje byloje. Teismui tenkinus šį ieškinį ieškovų patirta neturtinė žala faktiškai iš atsakovų būtų išieškota du kartus – pirmą kartą 2021 m. balandžio 20 d. teismo nuosprendžiu, kuriuo M. D. nustatyta regreso teisė į atsakovus dėl ieškovams priteistos bendros 4 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos (1 500,00 Eur D. B. ir 2 500,00 Eur D. B.), antrą kartą – sprendimu šioje civilinėje byloje. Tokiu būdu ieškovai gautų ne neturtinės žalos atlyginimą, o nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita. Jeigu teismas spręstų, kad ieškinio reikalavimai priteisti neturtinę žalą šioje byloje yra pagrįsti ir vertintų priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad ieškiniu ieškovai reikalauja žymiai didesnės neturtinės žalos dydžio – 16 000,00 Eur, tuo tarpu baudžiamojoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl 12 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir ieškinyje nėra nurodytos jokios aplinkybės, lėmusios tokį neturtinės žalos dydžio padidėjimą. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovai privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Nagrinėjamu atveju ieškovų reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo gerokai viršija įprastai tokiose bylose priteistinas sumas ir net viršija sumas, įprastai priteisiamas sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, ir ieškovai nėra nurodę jokių aplinkybių ir pagrindę būtinybės, kurios šiuo konkrečiu atveju lemtų poreikį nukrypti nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir priteisti ieškovams tokias dideles sumas neturtinės žalos atlyginimui. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad aptariamas konfliktas vyko labai trumpą laiko tarpą, konflikto metu atsakovai buvo nepilnamečiai, konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų ar siekio pasityčioti iš ieškovų, o dėl iki tol buvusių abipusių nesutarimų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino sudavę smūgius ieškovams ir dėl to labai gailėjosi, atsiprašė ieškovų. Taip pat svarbu ir tai, kad atsakovai yra jauno amžiaus, nepilnamečiai ir dar neturi pajamų ieškovų reikalaujamo dydžio neturtinės žalos atlyginimui, ieškinyje nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas būtų nepakeliama finansinė našta tiek atsakovui, tiek jo tėvams.
Posėdyje atsakovo atstovas visiškai palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovai neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, atliktų bendrai su kitu atsakovu šioje byloje I. J. ir M. D., kuris Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-26-233/2021, pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Taip pat, nuosprendžiu priteista iš M. D. ieškovui D. B. 229,30 Eur turtinei ir 2 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; o ieškovui D. B. 2 69,78 Eur turtinei ir 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš M. D. 248,58 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui. M. D., neturint turto ir pajamų iki jo pilnametystės priteistos sumos išieškotinos subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą – A. M. ir R. D.. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala ieškovams (nukentėjusiesiems) padaryta bendrais veiksmais kaltinamojo M. D. ir atsakovų M. S. ir I. J., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu, (duomenys neskelbtini), neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Tačiau kaltinamasis ir atsakovai visi laikytini solidariais skolininkais dėl šioje baudžiamojoje byloje nustatyto nusikaltimo. Byloje nebuvo pasisakyta dėl nuteistojo M. D. kaltų veiksmų apimties. Kaip matyti, iš baudžiamosios bylos nuosprendžio, civilinius ieškinius dėl visos padarytos turtinės ir neturtinės žalos ieškovai pareiškė vienam skolininkui kaltinamajam M. D. BPK nustatyta tvarka. Šioje civilinėje byloje ieškovas D. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. S. 5 000,00 Eur neturtinės žalos, o ieškovas D. B. – 3 000,00 Eur neturtinės žalos. Dar po tokio pat dydžio sumas ieškovai prašo priteisti iš kito atsakovo šioje byloje I. J.. Iš ieškovų, pareiškusių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinyje nurodytų argumentų matyti, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir jos dydį jie grindžia tomis pačiomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tais pačiais rašytiniais įrodymais, kuriais buvo grindžiamas ir civilinis ieškinys M. D.. Ieškovai apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje. Šiuo atveju laikytina, kad ieškovai reiškia reikalavimą tuo pačiu pagrindu, ginčija jau teismo nustatytos ir priteistos neturtinės žalos dydį.
Posėdyje atsakovo atstovė visiškai palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Panevėžio apylinkės teisme Rokiškio rūmuose 2021 m. balandžio 20 d. išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. N1-26-233/2021. Vadovaujantis BPK 220 straipsniu minėta baudžiamoji byla, kurioje M. D. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu, t. y. jis buvo kaltinamas: (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su I. J. ir M. S., girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžūliais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent, M. S. ir I. J. kumščiais suduodant nenustatytą smūgių kiekį D. B. į galvos sritį ir D. B. į galvos sritį ir nugarą, kumščiais sudavęs nenustatytą smūgių kiekį D. B. į galvą, taip pat bendrais veiksmais, ne mažiaus kaip septyniais smūgiais padaręs nukentėjusiajam D. B. kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairės akies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinį lūžį, dešinės pusės pterigoidinės plokštės lūžį, nosies kaulų lūžį bei kumščiais sudavęs D. B. į galvą, kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais, nemažiau kaip septyniais smūgiais padaręs nukentėjusiajam D. B. kraujosruvas kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sustrigdę nukentėjusiųjų D. B. ir D. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką. Atsakovai I. J. ir M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Baudžiamojoje byloje jie apklausti liudytojais. 2019 m. spalio 22 d. liudytojo apklausos protokole atsakovas I. J., parodė: aš D. trenkiau du kartus, D. sėdėjo ant hamako. D. prie hamakų man nieko nesakė, aš priėjau prie D. ir jam nieko nesakęs trenkiau, trenkiau į galvą, taip išliejau vidinį pyktį, agresiją, aš tik norėjau sumušti, trenkiau vieną kartą į veido kairę pusę ir vieną kartą į dešinę veido pusę, jam nespyriau. Tada trenkiau D. į dešinę veido pusę, jis sėdėjo prie hamako. 2019 m. lapkričio 7 d. liudytojo apklausos protokole atsakovas M. S., parodė: jis ir I. (atsakovas I. J.) puolėme ant D. Jis trenkė D. kumščiu gal 3 smūgius: du kartus į kairę veido pusę ir vieną į nosį. Sudavė stiprius kumščiu smūgius. Sudavė po to, kai I. (atsakovas I. J.) sudavė D. 2019 m. spalio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1243/2019 (05) nurodyta, kad ieškovui D. B. poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, dešinės pusės pterigoidinės plokštelės lūžis, nosies kaulų lūžis padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai ieškovui D. B. padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Ieškovui D. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžių, kairės akiduobės vidinės sienelės bei dešinės pusės šoninės pterigoidinės plokštelės lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei dešimt dienų laikotarpiui. 2019 m. spalio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1222/2019 (05) nurodyta, kad ieškovui D. B. poodinės kraujosruvos kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimai nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Ieškovui D. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai ieškovui D. B. padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Ieškovui D. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei dešimt dienų laikotarpiui. Minėto įvykio metu ieškovas D. B. patyrė poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, dešinės pusės pterigoidinės plokštelės lūžį, nosies kaulų lūžį.
Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių ir teismo įvertintų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ginčo nėra. Atsakovų atstovai nurodė, jog civilinių ieškinių atlyginimo klausimas išspręstas baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Todėl ieškovai su ieškiniu atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi pagrindo kreiptis dėl to paties dalyko.
Byloje kilo ginčas dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nutraukus ikiteisminį tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu atsakovai nebuvo tokio amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 5 punktą. Šiuo metu atsakovai yra sulaukę pilnametystės. Todėl ieškovai neturėjo galimybės pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje atsakovams dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę pasirinkti kaip ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ar reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi nukentėjusieji, šios bylos ieškovai, net ir neturėjo galimybės pareikšti civilinio ieškinio ir teikti įrodymų šiam ieškiniui pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimas neužkerta kelio ieškovams pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Todėl ieškovų ieškinys yra teisiškai pagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Iš įsiteisėjusio teismo nuosprendžio matyti, kad šios bylos atsakovai, baudžiamojoje byloje buvo apklausti kaip liudytojai. Atsakovai nurodė, kad ieškovams jie trenkė po keletą kartų į galvos sritį. Specialisto išvadose nurodyta, kad ieškovui D. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžių, kairės akiduobės vidinės sienelės bei dešinės pusės šoninės pterigoidinės plokštelės lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui, ieškovui D. B. poodinės kraujosruvos kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimai nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje – lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Ieškovų traumos atsirado dėl atsakovų smurtinių veiksmų, t. y. nusikalstamos veikos. Todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Nors atsakovams ir nebuvo taikytina baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai neužkerta kelio ieškovams ginti savo teises pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka ir nepaneigia atsakovų veiksmų neteisėtumo, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydį bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovams neturtinė žala atsirado dėl jų atžvilgiu padaryto nusikaltimo, todėl ieškovų reikalavimas priteisti neturtiną žalą yra teisiškai pagrįstas. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1611/2013).
Ieškovams neturtinė žala atsirado dėl jų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Specialistų išvadomis konstatuoti kūnų sužalojimai: ieškovui D. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl nosies kaulų lūžių, kairės akiduobės vidinės sienelės bei dešinės pusės šoninės pterigoidinės plokštelės lūžių; ieškovui D. B. – poodinės kraujosruvos kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimai nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas dėl ko buvo nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovams sužalojimai sukėlė nesunkius sveikatos sutrikdymus, sužalojimų padarymo metu jie galėjo jausti fizinį skausmą, pažeminimą, dvasines kančias, išgyvenimus, didelį stresą, nerimą dėl gyvybės ir sveikatos. Ieškovui D. B. atliktos dvi operacijos. Jis neturtinę žalą įvertino po 5 000,00 Eur iš kiekvieno atsakovo. Ieškovas D. B. patirtą neturtinį žalą įvertino po 3 000,00 Eur iš kiekvieno atsakovo. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, kas atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą.
Atsakovas I. J. ir jo atstovas nurodė, kad jei bus tenkinamas ieškinys, tai sutiko, jog būtų tenkinamas iš dalies, t. y. ieškovui D. B. priteisti ne daugiau kaip 500,00 Eur, o ieškovui D. B. ne daugiau nei 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų (ne daugiau nei 250,00 Eur D. B. ir ne daugiau 750,00 Eur D. B. iš atsakovo I. J.), kitoje dalyje ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Ieškovai patyrė sužalojimus, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog daugiausiai smūgių ieškovams buvo suduota į gyvybiškai svarbiausią kūno dalį – galvą. Ieškovas D. B. patyrė didesnius sužalojimus, jam buvo atliktos dvi operacijos, patyrė fizinį skausmą. Posėdyje jis ir jo atstovė nurodė, kad dvasiniai išgyvenimai tęsiasi, jaučiama emocinė depresija, nerimas dėl sutrikdytos sveikatos liekamųjų reiškinių, jaučiama baimė lankant močiutę, nes tame pačiame name gyvena ir atsakovas I. J.. Vertinant atsakovo I. J. veiksmus, iš įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, bei ieškovo ir atstovės paaiškinimų matyti, paties kaip lydytojo apklausos protokole paaiškinta, kad šiam ieškovui buvo suduota daugiau smūgių. Todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteistina 4 000,00 Eur ieškovui D. B.. Vertinant atsakovo M. S. veiksmus iš įsiteisėjusio nuosprendžio matyti bei ieškovo ir atstovės paaiškinimų matyti, paties kaip lydytojo apklausos protokole paaiškinta, kad šis ieškovui sudavė mažiau smūgių. Todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteistina 3 000,00 Eur ieškovui D. B..
Ieškovas D. B. patyrė mažesnius sužalojimus, jam taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas, sukeltas fizinis skausmas. Posėdyje jis ir jo atstovė nurodė, kad patirti dvasiniai išgyvenimai, nerimas dėl brolio sveikatos, baimė lankyti močiutę, kuri gyvena tame pačiame name kaip ir atsakovas I. J.. Vertinant atsakovo I. J. veiksmus, iš įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, bei ieškovo ir atstovės paaiškinimų matyti, paties kaip lydytojo apklausos protokole paaiškinta, kad šiam ieškovui atsakovas sudavė mažiau smūgių. Todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteistina 2 500,00 Eur ieškovui D. B.. Vertinant atsakovo M. S. veiksmus, iš įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, bei ieškovo ir atstovė paaiškinimų matyti, paties kaip lydytojo apklausos protokole paaiškinta, kad šis ieškovas mažiau nukentėjo nuo atsakovo. Todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteistina 2 000,00 Eur ieškovui D. B..
Ieškovai iš atsakovų prašė priteisti po 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (ieškinys priimtas 2021 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Atsižvelgiant į tai, šis ieškovų reikalavimas tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovams buvo teikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba. Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleisti. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 524,72 Eur.
Atsakovas I. J. patyrė 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas M. S. patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai yra teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija. Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį jie mano, kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinės žalos iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei jų dydžio, teismas vertina ne matematinę patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir kokį teisinį rezultatą gavo ieškovai. Kadangi ieškovų prašoma priteisti suma nevaržo teismo diskrecijos, laikytina, jog atsakovai bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems šioje dalyje neatlygintinos, t. y. nėra pagrindo priteisti atsakovams jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylos rezultatas (teismo pripažinimas, jog atsakovai atsakingi dėl atsiradusios žalos) leidžia spręsti, kad ieškovų ieškinys yra iš esmės patenkintas, nors ir nėra priteista ieškovų prašoma žala, kuri yra vertinamojo pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, valstybei iš atsakovų priteistinos ieškovams teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 262,36 Eur (524,72 Eur / 2) iš kiekvieno atsakovo.
Atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kadangi ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis 259,00 Eur (11 500,00 Eur × 3 proc. × 75 proc.), t. y. po 129,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 39,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. 19,93 Eur (39,86 Eur / 2) iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 262,36 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 36 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 262,36 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 36 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 129,50 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 129,50 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,93 Eur (devyniolikos eurų 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,93 Eur (devyniolikos eurų 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.