Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės Vaiko teisisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darboministerijos atstovei L. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis ,nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje , 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2019 m. liepos 16 d. apie 23.30 val. Pirties g., Rokiškio m., konflikto metu kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus T. P. į kairę veido pusę ir vieną kartą į dešinę ausį; tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusįjį už drabužių krūtinės srityje ir pastūmė, nukentėjusiajam parkritus, spyrė ne mažiau 3 smūgių į šonus ir į nugarą, taip dėl muštinės žaizdos dešinėje alkūnėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. P. sveikatą ir sukėl jam fizinį skausmą.

Be to, M. D. 2019 m. liepos 28 d., apie 23 val. viešoje vietoje – L. Šepkos parke, esančiame Taikos g., Rokiškio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su dviem asmenimis, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžūliais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: asmenims, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kumščiais suduodant ne mažiau kaip 15 smūgių D. B. į galvos sritį ir nenustatytą smūgių kiekį D. B. į galvos sritį ir nugarą, kumščiais sudavė 5 smūgius D. B. į galvą, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip septyniais smūgiais, padarė nukentėjusiajam D. B. kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairės akies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinį lūžį, dešinės pusės pterigoidinės plokštelės lūžį, nosies kaulų lūžį bei kumščiais sudavė D. B. į galvą, kitas kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip septyniais smūgiais, padarė nukentėjusiam D. B. kraujosruvas kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų D. B. ir D. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų D. B. ir D. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltės ir veikos kvalifikavimo motyvų

Kaltinamasis M. D., duodamas paaiškinimus 2020-07-17 teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsio 1 dalį, nurodė, kad prisipažįsta kaltu, tik nesutinka su kaltinime nurodytu nukentėjusiam T. P. suduotų smūgių skaičiumi, t.y. nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) sudavė 3 kartus į veidą ir spyrė ne mažiau nei 10 kartų. Nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną susitiko su E. K. ir A. J., važinėjosi E. automobiliu. E. sakė, kad susitarė su T. P., kad parduos jam elektroninę cigaretę. T. su E. susitarę susutikti vienoje vietoje, tačiau nuvažiavę ten jo nerado, tada susitarė susitikti kitoje vietoje, ten vėl jo nerado, galiausiai T. išjungė savo telefoną. Po to važiuojant, pamatė einant Titą. Tuomet jis išlipo iš automobilio, buvo supykęs ant jo dėl tokio jo elgesio, paklausė „kodėl mus durnini?“. T. kažką atsakė, tuomet jis suėmė T. už krūtinės ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po to, suėmęs už krūtinės pastūmė, T. nukrito , nukritusiam - 3 kartus spyrė su koja, sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Nurodo, kad kai jis išlipo iš automobilio, iš automobilio buvo išlipęs ir A. J.. Nurodo, kad jis buvo blaivus, nuo Tito jautėsi alkoholio kvapas. Sekančią dieną susirašė SMS su T., atsiprašė T., T. atsiprašė jo. Nurodo, kad dėl padaryto labai gailisi, blogai pasielgė, atsiprašė ir T. ir jo mamos. Žalos neatlygino, nes T. motina dėl žalos atlyginimo nesileido į kalbas, sakė neims pinigų. Su pateiktu T. P. patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies , dėl sugadintų drabužių sutinka atlyginti žalą, nesutinka su prašomomis priteisti išlaidomis, susijusiomis su važinėjimu pas psichologą, nes tai nesusiję su jo padaryta veika T. atžvilgiu. T. ir anksčiau važinėdavo pas psichologus, o praeitą žiemą yra sakęs, kad gulėjo kažkur Klaipėdoje

2020-10-20 apklaustas teisiamajame posėdyje, dalyvaujant psichologei, nepilnametis nukentėjusysis T. P. nurodė, kad liepos mėnesį, apie 22 val. vienas ėjo Pirties gatve link namų, kai jam paskambino (duomenys neskelbtini), kuris atvažiavo į Pirties gatvę su vyšniavu automobiliu „Ecpace“. Automobilyje buvo 6-7 žmonės, be ten buvusio (duomenys neskelbtini), pažinojo tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paprašė pinigų, jis nedavė. (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio ir sudavė kelis smūgius: 2-3 smūgiai buvo į galvą iš kumščio, kiti smūgiai buvo į šonus iš kojų, kiek jų buvo negali pasakyti. Po to (duomenys neskelbtini) sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis parėjo namo ir apie tai kas nutiko papasakojo tėčiui. Paaiškino, kad kai jam iš kojų į šonus sudavė smūgius, jis gulėjo ant žemės , nes susipainiojo kojos ir jis parkrito , tada gavo smūgius iš kojų į šonus. Iš automobilio niekas nebuvo išlipęs, išskyrus M. D.. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jam skambino, nes norėjo išgerti, galvojo, jog iš jo gali gauti pinigų gėrimui nusipirkti. Kai (duomenys neskelbtini) paprašė pinigų, o jis atsakęs, kad neduos, gavo smūgius. Dėl suduotų smūgių patyrė sužalojimus- ant alkūnės buvo žaizda, mėlynė po akimi , guzas kažkur ant galvos, skaudėjo nugarą, šiek tiek įplyšo striukės alkūnė. Dėl patirtų sužalojimų vartojo tabletes nuo skausmo apie dvi savaites, po šio įvykio teko lankytis pas psichologą Panevėžyje apie 15 kartų. Anksčiau iki šio įvykio yra irgi tekę lankytis pas psichologą. Po šio įvykio M. D. parašė žinutę ir atsiprašė . Tą dieną iki konflikto su (duomenys neskelbtini) nebendravo , kur nusipirkti elektroninę cigaretę, neieškojo.

Nukentėjusiojo T. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė K. P., 2020-10-20 teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2019 m. liepos 16 dieną apie 23 val. sūnus T. P. grįžo namo, persigandęs, pasimetęs, išbalęs, akis mėlyna ir pasakė, kad jį primušė (duomenys neskelbtini). Sakė, kad sustojo automobilis, išlipo (duomenys neskelbtini), sėdėjo daugiau vaikų, juokėsi, šaipėsi, plojo rankomis, kai (duomenys neskelbtini) jį mušė. Sūnus paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prašė pinigų. Tą pačią dieną sūnus bandė tėčio prašyti pinigų apie 15 eurų dėl šio reketavimo, dėl ko, sūnus su tėčiu apsipyko. Be sūnaus paakyje buvusios mėlynės , matė kraujuojančią alkūnę, suplėšytą striukę ties alkūne. Sūnus sakė, kad buvo galbūt kažkuriuo momentu net atsijungęs, nes griūdamas trinktelėjo galvą, po to buvo dideli išgyvenimai, negalėjo miegoti naktimis. Į medikus kreipėsi tą pačią dieną, buvo iškviesta policija. Sūnui davė vaistus nuo skausmo, raminančius, tokius kaip valerijoną, nes negalėjo miegoti, buvo reikalingi pleistriukai, bintas. Dėl šio įvykio reikėjo net mokyklą pakeisti, prašymą dėl mokyklos pakeitimo rašė ji, sūnus buvo praleidęs daug pamokų, atsilikęs, ir anksčiau sūnus jausdavo spaudimą iš vaikų kuriems įtaką daro (duomenys neskelbtini), dėl ko kreipėsi mokykloje į socialinę darbuotoją, bet niekas nepasikeitė. Mokyklą pakeitė nuo rugsėjo 1d.. Pasikalbėjo su šeimos gydytoja, kuri rekomendavo apsilankyti sūnui pas psichologę. Pasirinko psichologę dirbančią su vaikais, pas psichologę vyko 15 kartų. Iki įvykio sūnui lankytis pas psichologą nebuvo būtinumo. Žala neatlyginta. Nurodo, kad žalos dydžiui atlyginti nurodoma suma padidėjo, nes papildomai vyko pas psichologę, kadangi sūnus negalėdavo ramiai miegoti, reikėjo nuimti įtampą, buvo taikoma piešimo terapija. Pas psichologę vyko be šeimos gydytojos siuntimo. Kelionė pas psichologą vienam nuvykimui kainavo 20 Eur. Sūnus sakė, kad (duomenys neskelbtini) jo atsiprašė, norėjo, kad jis atsiimtų pareiškimą. Žala neatlyginta. Nurodė, jog jai skambino kaltinamojo mama , tačiau ji pasakė, kad be advokato nekalbės.

Liudytojas A. J., duodamas parodymus 2020-10-20 teisiamajame posėdyje parodė, kad E. K. pasikvietė jį ir M. į lauką, važinėjo jis, E. ir (duomenys neskelbtini) po Rokiškį, vairavo E. E. sakė, kad nori parduoti elektroninę cigaretę, tačiau neįvardijo kam. Jis susitarė susitikti telefonu prie vienos, vėliau prie kitos Maximos. E. parašė, kad atvažiuotų prie senųjų kapinių, tačiau vėl nieko nebuvo. Važiuojant nuo kapinių tiesiai, pamatė einantį žmogų. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tai galbūt jis, pasirodo, jis ir buvo. (duomenys neskelbtini) buvo truputį susinervavęs, šaukė ant to asmens „kur tu dinginėji, kas tau yra?“, matė kad (duomenys neskelbtini) vieną kartą trenkė iš rankos, nežino ar pataikė, ar nepataikė į veidą, nelabai matė, nes išlipinėjo iš automobilio . Smūgius kojomis matė du kartus į sėdmenis, į šoną, į kojas. Asmuo, kuriam buvo suduoti smūgiai, eidamas po smūgių atgal užsikabino už tvoros ir prisėdo. Kai asmuo, kuriam buvo suduoti smūgiai, pargriuvo, jis įsėdo į automobilį, po kelių sekundžių atėjo ir M. D.. Jis anksčiau to vaikino, kuriam buvo suduoti smūgiai, nepažinojo. E. K. buvo išlipęs iš automobilio, bet jis buvo kitoje pusėje. Kai automobilis sustojo prie nukentėjusiojo, buvo kalba apie pinigus už elektroninę cigaretę, kas apie tai kalbėjo neprisimena. Nurodė, kad neprisimena jog būtų davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes pamiršta kai kuriuos dalykus dėl anksčiau turėtos traumos per fizinio lavinimo pamoką , tačiau parodžius po jo apklausos protokolu, jo parašą ( b.l.78, 1t.), patvirtino, kad tai yra jo parašas.

Liudytoja apklausta 2021-04-06 teisiamajame posėdyje V. R. nurodė, kad sikiteisminio tyrimo metu dėl įvykių 2019 m. vasarą Pirties g. ji apklausė nepilnamečius, taip ir A. J..Paaiškino, kad apklausai jis buvo iškviestas telefonu, davė išsamius parodymus, perskaičius parodymus , juos pasirašė, pastabų neturėjo .Kad jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų nepastebėjo, detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, kurios ir buvo užfiksuotos apklausos protokole.

Liudytojas E. K., teisiamajame posėdyje 2020-09-16, parodė, kad jis su T. P. susitarė, kad parduos jam elektroninę cigaretę. Iš nuotraukos „Facebook“e atrodė, kad T. P. pilnametis. Susitarėme susitikti prie mažosios Maximos. Buvo apie 22.00 val., su M. D. nuvažiavo prie Maximos, bet jo nerado. Paskui važiuodami pamatė jį einant , (duomenys neskelbtini) pasakė, kad sustotų. (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio susinervinęs, kad jo tiek laiko ieškojo ir kad jis mus turbūt apgaudinėja, o paskui kas vyko nematė, nes viskas buvo už mašinos galo, jis sėdėjo prie vairo, jam nesimatė. M. D. buvo išlipęs neilgai, gal 15 sekundžių , neprisimena ar A. J. išlipęs iš mašinos. Kai M. D. grįžo į automobilį, jie išvažiavo. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuomet nurodė, kad parduoti elektroninę cigaretę Peldžiui norėjo jis , o nuvažiuojant po konflikto pro veidrodėlį matė Peldžių susiėmusį už galvos.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota 2019-07-17 apžiūrima įvykio vieta yra Rokiškio m. Pirties g., ties pažymėtu namu Nr. 11. ( b. l. 15-18, 1 t.).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. P. pateikė sūnaus T. striukę ( b. l. 55-56, 1 t. ), pateiktos striukės apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole , kuriame be kitų nurodytų požymių, užfiksuota striukės dešinėje rankovėje esantis nedidelis pažeidimas -2,5 cm ilgio įplėšimas ( b. l. 58-59, 1 t.). Pakvitavimo duomenimis, striukė grąžinta K. P. ( b. l. 63-64, 1 t.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 896/2019(05) nurodyta, kad T. P. nustatyta muštinė žaizda dešinėje alkūnėje, padaryta kietu buku daiktu vieno smūgio pasekoje iki patekimo į ligoninę, t.y. iki 2019-07-17, 00:20 val.. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyti duomenys iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota “…dešinės ausies sumušimo žymės, kairio skruosto sumušimo žymės, dešinės alkūnės srityje mušta žaizda apie 1,0x0,5 cm odos…” ( b. l. 45, 1 t.). akivaizdu, kad smūgių sudavimas, nuo kurių net liko užfiksuotos žymės, nukentėjusiam sukėlė fizinį skausmą.

Nors pateiktame M. D. kaltinime nurodyta, kad jis, T. P. parkritus, spyrė ne mažiau 10 smūgių į šonus ir nugarą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nukentėjęs T. P. nurodė, kad negali pasakyti, kiek smūgių kojomis jam buvo suduota, kaltinamasis M. D. nurodė, jog spyrė nukentėjusiam 3 kartus, liudytojas A. J. nurodė, kad matė kaltinamajam suduodant kojomis nukentėjusiam du smūgius. Įvertinus nurodytų asmenų parodymus ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 896/2019(05) duomenis, kad T. P. nustatyta muštinė žaizda dešinėje alkūnėje, padaryta kietu buku daiktu vieno smūgio pasekoje iki patekimo į ligoninę, t.y. iki 2019-07-17, 00:20 val., nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu( b. l. 45, 1 t.)., laikytina, kad nėra objektyvių duomenų pagrindžiančių kaltinime nurodytus kaltinamojo M. D. veiksmus dėl didesnio kojų spyrių nukentėjusiam skaičiaus, nei juos pripažįsta pats kaltinamasis, todėl nurodoma kaltinime aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiam parkritus spyrė ne mažiau 10 smūgių į šonus ir į nugarą, tikslintina, nurodant kad kaltinamasis, nukentėjusiam parkritus, spyrė ne mažiau 3 kartus į šonus ir į nugarą. Tačiau nors kaltinamasis M. D. pripažįsta sudavę kumščiu nukentėjusiam T. P. į veidą tik vieną kartą , tačiau jau minėto ir aukščiau nurodytoje Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyti duomenys iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota apžiūrint T. P. VšĮ Rokiškio ligoninėje ir “…dešinės ausies sumušimo žymės, kairio skruosto sumušimo žymės …” ( b. l. 45, 1 t.), ką patvirtina ir duomenys nurodyti T. P. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje (b. l. 46-50, 1t.). Nurodytos T. P. dešinės ausies sumušimo žymės, kairio skruosto sumušimo žymės, negalėjo atsirasti vieno smūgio pasekoje, nukentėjęs T. P. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamasis į veidą jam sudavė kumščiu 2-3 kartus, todėl kaltinime šioje dalyje nurodyta aplinkybė, laikytina įrodyta.

Aukščiau nurodomos kaltinime aplinkybės patikslinimas, teismui įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, dėl kaltinamojo M. D. smūgių kojomis sudavimo nukentėjusiam T. P. skaičiaus , t.y. ne mažiau 3 kartus jam spyrus nukentėjusiam į šonus ir nugarą , nekeičia M. D. jo padarytos veikos kvalifikacijos ir jo teisinės padėties nesunkina, nes kaip jau buvo nurodyta, T. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos dešinėje alkūnėje, todėl nurodytų aplinkybių patikslinimas nelaikytinas nagrinėjimo teisme ribų peržengimu (BPK 255 straipsnis). Kaltinamojo M. D. padaryta veika T. P. atžvilgiu atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalis 5 ir 8 punktuose padarymo, kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvų

Kaltinamasis M. D. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalis 5 ir 8 punktus, duodamas paaiškinimus 2020-07-17 teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau nurodė, kad konflikto metu negalėjo D. suduoti tiek smūgių.

Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis su M. S. ėjo susitikti su I. J.. E. S. pasakė, kad I. grasina D. ir D. B. ir negražiais žodžiais vadina buvusią D. merginą. Mergina, dėl kurios įvyko konfliktas, yra I. ir (duomenys neskelbtini)(S) draugė. Suprantu, kad aš neturėjau kištis į jų nesutarimą. Esame iš anksčiau pažįstami su D. ir D.. Konflikto metu S. ir J. buvo blaivus. Jei aš būčiau blaivus, elgčiausi kitaip. Visi nuėjo į Šepkos parką, kur jau buvo D. su D., nebuvo nusiteikę muštis. Su jais apsižodžiavo, jis puolė prie D., trenkė jam keletą smūgių kumščiu į galvą, kiek tiksliai neatsimena. Abu parkrito ant žemės Jis užgriuvo ant D., jam gulinčiam sudavė dar gal du smūgius, o gal keletą, sudavė su kumščiu į veidą. Nelabai pamena kiek sudavė smūgių, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. D. puolė ginti D. Matė, kaip M. S. ir I. J. puolė prie D., bet kadangi viskas vyko jam už nugaros, kokius smūgius jie sudavė, nematė, bet jam vėliau jie patys apie tai sakė , kad trenkė D. T. D. pradėjo bėgti, jis jį vijosi, bet jis pabėgo. Kai jis grįžo atgal, I. jau nebebuvo, buvo (duomenys neskelbtini)(S.), D. ir jo draugas U. D.. Visi prisėdo, pakalbėjo, atsiprašė D. ir išsiskirstė. Nurodo, kad konflikto metu S. ir J. buvo blaivūs, jei jis būtų buvęs blaivus, būtų taip nepasielgęs . Nurodė, kad nepamena ar D. buvo trenkęs, nebent konflikto pradžioje kai jis sėdėjo ant hamako galėjo suduoti jam. Su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies. Dėl turtinės žalos atlyginimo D. ir D. sutinka, su neturtine žala sutinka iš dalies, nes jo nuomone, per didelės reikalaujamos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. D. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo be jo paties dalinio prisipažinimo laikytina įrodyta teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis D. B., 2020-09-16 teisiamajame posėdyje nurodė, kad praeitų metų vasarą jis kartu su broliu D. ir U. D. buvo Šepkos parke, Rokiškyje. Prie jų atėjo N. J. ir M. D.. N. pasakė, kad jūs čia patys aiškinkitės, paskui M. D. ir M. S. pradėjo rėkti ant jų, ką čia darome, ką čia kalbame, kokias čia nesąmones darome. M. D. buvo neblaivus, pradėjojį tampyti ir mušti kumščiu, daug smūgių teko į galvą, į kitas kūno vietas, tuo metu jis sėdėjo ant hamako. M. D. taip pat buvo jį prispaudęs ranka kaklą, liepė pasakyti vardą, klausė ar jis D., ar D., tačiau jam neatsakė . Taip sėdėdamas prispaustas kaltinamojo matė kaip D. muša kumščiais M. S., kiek vėliau pribėgęs I. J. matė, kad D. daugiausiai teko smūgių į galvą . Paskui kažkokiu būdu jam pavyko atsitraukti nuo D., jis pradėjo bėgti ir šaukėsi pagalbos, M. D. pradėjo jį vytis, vijosi iki parko galo, bet paskui matė, kad jis parkrito. Jis nubėgo pas močiutę į butą, adresu (duomenys neskelbtini) pasakė, kad duotų ledo, nes jį sumušė, sakė, kad Šepkos parke dar yra D . Paskui jis išėjo iš namų, nubėgo pasižiūrėti D., bet jie jau buvo išsiskirstę, tame parkelyje buvo palikęs savo dviratį. Kai grįžinėjo, sutiko tik brolį ir U. D. , tada grįžo iš karto namo. Viską papasakojo močiutei, paskambino mamai ir ėjome miegoti. Į medicinos įstaigą nesikreipė tą pačią dieną, nes dėl tokio streso , pradžioje net nejautė skausmo . Kitą dieną atsikėlus, D. pasakė, kad jam labai skauda galvą, akis ir nosį, išsikvietė greitąją. Po apžiūros buvo nustatyta, kad jam buvo stipriai sutrenkta galva, daug mėlynių, įvairūs kūno sužalojimai, buvo skirta daug vaistų ir teko kokius 2 mėnesius gydytis namie. Tuo metu mokymosi įstaigą lankė, tik negalėjo lankyti kūno kultūros pamokų ir negalėjo turėti didelio fizinio krūvio. Nurodė, kad giminystės ryšiais su kaltinamuoju nesu susijęs, tačiau su juo buvo pažįstamas. Konfliktas kilo gal dėl pavydo, nes su N. J. jis anksčiau buvo pora, paskui išsiskyrė. Buvo daug grasinimų, kad sumuš, nužudys, skambindavo I. J., nes jis gal pagalvojo, kad N. įskaudino, tačiau dėl I. J. grasinimų niekur nesikreipė. Po konflikto tą pačią dieną buvo nuėję iki I. J. tėvų dėl to įvykio, viską papasakojo, kad jis mums garsindavo ir sumušė, I. tėvai dėl to gailėjosi, bet I. nepripažino savo kaltės. Su M. D. jokių konfliktų nėra buvę.Nurodė, kad jie su broliu D. yra dvyniai, todėl ne visi pažįstami juos atskiria, anksčiau bendraujant su kaltinamuoju, jis taip pat jų neatskirdavo. Nurodė, kad jis nematė , kad M. D. suduotų smūgius broliui D . Po konflikto kaltinamasis parašė, kad atsiprašo, bet jis jam neatrašė.

Nurodė, jog pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Pinigai buvo išleisti daugiausiai vaistams, transportui į ligonines, poliklinikas, įvykio metu sugadintas telefonas , drabužiai suplėšyti. Dėl padarytos neturtinės žalos, nurodė, kad jautėsi emociškai sužlugdytas , negalėjo lankyti fizinio lavinimo pamokų apie pusmetį , bijodavo, kai reikėdavo važiuoti į Rokiškį.

Nukentėjusysis D. B. 2020-09-16 teisiamajame posėdyje nurodė , kad vasarą, liepos 28 dieną 11 val. vakaro jis su broliu D. B. ir draugu U. buvo Šepkos parke, susitarė susitikti su I. J. ir išsiaškinti santykius, pasikalbėti ir susitaikyti, bent jau jis taip norėjo. Susitikti su J. pasiūlė jis pats. Besėdint, atėjo N. J. ir M. D.. N. pasakė, kad ji nesikiš, sake” aiškinkitės patys” ir nuėjo. Tada M. D. pradėjo kumščiuoti brolį, sėdintį ant hamako į veidą, jį užpuolė, matė kokius 3-4 smūgius. JJis, matydamas, kad muša brolį, bandė M. nustumti, iš tamsos atbėgo M. S. ir užpuolė jį patį iš už nugaros, gavo smūgį į pakaušį, mušė su kumščiais į veidą. M. S. sudavė smūgius jam sėdint ant hamako , nuo jo gynėsi, negalėjo atsistoti, tuomet atbėgo I. J. ir pradėjo mušti kartu su M. S., jie abu iš viso sudavė 10-15 smūgių į galvos sritį. Tuo metu mate, kad D. buvo parkritęs ant žemės ir M. D. jį spardė į pilvo ir į nugaros sritį. Juos su broliu bemušant, atėjo I. mama ir išsivedė I. Išsivedus I., nuo M. S. gavo dar apie 5 smūgius į veidą, akis, nosį. Tada brolis bėgo nuo M. D., nubėgęs namo, paskambino iš močiutės telefono ir pasakė, kad jo telefonas guli prie hamako, brolio telefoną rado nukritusį ant žemės suskaldytu ekranu. Pasiėmęs telefoną, atsitraukė nuo (duomenys neskelbtini) S. ir ėjo namo, jį palydėjo U. D.. Kai grįžo namo, brolis šaldėsi žaizdas, pabuvo ramiai apie valandą, tada nusprendė nueiti į I. butą ir išsiaiškinti visas šio įvykio priežastis. Nuėjus I. teigė, kad jis su broliu buvo užsakę jį sumušti , kad jis buvo sumuštas prieš savaitę, bet jokių smurto žymių ant jo nesimatė ir jokių įrodymų jis neturėjo. Kaip suprato, viskas vyko dėl to, kad kai brolis D. draugavęs su N., su ja susipyko ir I. norėdamas paguosti N., įsikišo ir pradėjo grasinti. I. pradžioje grasino broliui, sakė, kad jis daro nesąmones, tada įsikišo jis, nes buvo gaila brolio, kai jam vakarais skambinėdavo girti I. J. ir kiti asmenys, kurių nežino, bet jie taip pat grasino. Dėl šių grasinimų niekur nesikreipė, iki šio įvykio, tėvų neinformavo apie tai. Po konflikto, I. J., M. S., M. D. parašė žinutes, kad atsiprašo, susirašinėjo su M. D., kai buvo ligoninėje. Kaltinamasis sudavė apie 5 smūgius pačioje konflikto pradžioje, kai kaltinamajam sudavus kelis smūgius broliui, brolis parkrito , o jis bandė kaltinamąjį atitraukti, nustumti nuo brolio nustumti ir tuomet gavo 5 smūgius į veidą. Daugiausia smūgių gavo iš I. J. ir M. S.. Nors nukentėjęs nurodė, kad po to, kai kaltinamasis nusivijo jo brolį, kaltinamasis M. D. grįžo ir dar jam sudavė smūgius, tačiau po liudytojo U. D. parodymų, akistatos tarp jo ir liudytojo U. D., patvirtino, kad po to, kai kaltinamasis nusivijo brolį D. ir sugrįžo, smūgių nebebuvo iš jo pusės, tačiau nurodė, kad gavo 5 smūgius iš M. S..

Nukentėjęs nurodė, kad po vykusio konflikto , suduotų smūgių labai raibuliavo akyse, buvo prastas regėjimas , skaudėjo visą kūną, ypač veido sritį, nosį. Kitą dieną išsikvietė medicinos pagalbą, Rokiškio ligoninėje buvo nustatyti sužalojimai: lūžęs nosikaulis, kairės akies akiduobės įskilimas, terigoidinės ploštelės lūžis, smegenų sutrenkimas ir daug hematomų. Praeitais metais buvo atlikta nosies operacija. Taip pat vartojo daug vaistų, tiek tepalų, tiek geriamų vaistų, būdavo savaitiniai vizitai pas gydytojus, paskui gydėsi namuose. Pateikštą civilinį ieškinį palaiko. Prašo ir neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo sunkūs išgyvenimai dėl sumušimo, daug ko negalėjo daryti fiziškai, negalėjo važinėtis dviračiu, buvo visus metus atleistas nuo kūno kultūros pamokų, jautė didelę baimę būnant namuose kokius du mėnesius, beviltiškumo jausmą , jautėsi sužlugdytas. Jam padarytos žalos niekas neatlygino.

Liudytojas U. D. parodė, kad 2019 metų vasarą jis su D. ir D. buvo lauke . Prieš tai įvyko konfliktas tarp I. J., M. S. ir brolių D. B., D. B. per žinutes ar telefono skambučius. Tą vakarą, po 10 valandos vakaro, jam paskambino I. J., pasakė, kad jis norėtų su broliais susitikti ir viską gražiai išsiaiškinti, kad nebesipykti. Jis atsakė, kad gali susitikti, einant link Šepkos parko į susitartą vietą susitikti, paskambino M. D., pasakė, kad jis sudaužys I. . Penkios ar dešimt minučių prieš vienuolika, atėjo į Šepkos parką prie hamakų. Jis, D. ir D. sėdėjo ant hamakų. Iš pradžių atėjo D. su N. J.. N. išėjo namo, o D. priėjęs pirmiausia prie jo pasisveikinti , pradėjo grasinti su mase keiksmažodžių, aiškiai matėsi, kad D. buvo labai girtas, nes jam labai pynėsi liežuvis , jis eidamas mosikavo. Tada M. D. priėjo prie D. ir jam trenkė, rodos į veidą , paskui priėjo prie D. ir taip pat smūgiavo jam, bet tuo metu jis nebematė kur smūgiavo, nes atstitraukinėjo, kad palaikyti saugų atstumą, kad ir pats neisimaišytų. Neatsimena, ar D. nuėjo dar kartą trenkti D. ar jis iš karto D. nusitempė ant grindų. Jis nematė, kaip D. nutempė , bet kai atsisuko, D. buvo D. prispaustas ant grindų ir D. kumščiais jį smūgiavo prispaustą prie žemės į krūtinę, pilvą, į veidą. Tuo pačiu metu M. S. nusivijo D. šiek tiek toliau ir D. trenkė iš kumščio vieną kartą į akį. I. J. stovėjo šalia ir rėkavo, kad jūs čia patys kalti, kad prisidirbote, esate nevietiniai, tada atėjo jo mama ir jį išsivedė. T. D. išsilaisvino iš M. D., pradėjo bėgti link namų, D. jį vijosi. Kadangi matė, kad D. niekas nebesmūgiuoja, jis priėjo prie jų , S. kalbėjo, kad tu čia pats kaltas, kad „prisirovei“, kad nereikėjo „stumt“ ir panašiai. Jis palydėjo D. namo, pakalbėjo su broliais kaip jie jaučiasi, D. sakė, kad labai skauda šonus, jis išėjo namo. Nurodė, kad kai (duomenys neskelbtini) D. nusivijo D., ten liko tik M. S., D. ir jis, I. J. tuo metu jau buvo išsivedusi mama. Kaip suprato, D. nubėgo iki namų, jis nebegrįžo, parašė žinutę, kad jam pavyko saugiai grįžt namo , o jis palydėjo D. iki namų. Kai D. padarė pirmus du smūgius D. ir D., tada iš karto vienu metu atbėgo S. ir I.. Kai M. D. nusivijo D. ten liko M. S., D., jis, N. K. ir buvo atėję dar du ar trys žmonės. Po to, kai D. nusivijo D. daugiau smūgių nebebuvo Kai kaltinamasis nusivijo D. B., kaltinamasis grįžo po kelių minučių, dar buvo ir M. S., jokių smūgių D. daugiau nebebuvo suduota.

Liudytojas I. J. parodė, kad 2019 metais vasaros viduryje, apie 10 valandą vakare susirašė su M. D. ir M. S. dėl susitikimo. Susitiko prie Topo centro ir nuėjo pasėdėti į Šepkos parkelį. Eidami pro šalį, pamatė D., D. ir U., sėdinčius ant hamakų, nusprendė nueiti pakalbėti su jais. Mes kalbėjome su jais apie tai, kad D. ir D. „stūmė“ ant draugės, ant mūsų , kad mes „lopai“, “nevykėliai”. Prisimena, kad M. D. kumščiu trenkė D. kažkur į veidą vieną kartą. T. D. bandė padėti D., bet tuomet jau jis (I. J.) sudavė kumščiu D. į žandą vieną kartą, bandė trenkti D., bet nepataikė. Tuomet D. buvo jau už hamakų, stovėjo, žiūrėjo, jis (I. J.) apėjo hamaką ir trenkė kumščiu D. į veidą vieną kartą, grįžo prie hamako ir dar vieną kartą sudavė vieną smūgį į žandikaulį D. Tuomet atėjo mama ir išsivedė namo. Nurodė, kad jis pats D. sudavė vieną smūgį, o D. du smūgius. Nurodė, kad ir iki šio konflikto, tarp jo ir brolių D. ir D., yra buvę nesutarimų dėl to paties, visų patyčių, pora kartų pykosi susitikę gatvėje , dar iki šio įvykio jis buvo sumuštas kažkokių nežinomų asmenų, bet dėl to į policiją nesikreipė.

Apklaustas liudytoju, nepilnametis M. S., parodė, kad 2019 metų liepos pabaigoje apie 11 val. vakare, buvo su draugu M. D., susitiko su I. J., kartu ėjo į Šepkos parkelį, kur atsisėdo ant suoliuko. Toliau ant hamakų sėdėjo D. ir D. B. ir U. D., su jais apsikeitė keliais keiksmažodžiais, pravardžiavimais. T. M. (kaltinamasis) pirmas trenkė D., matė kad jis užsimojo, bet kur pataikė, nematė. D. bandė padėti D., stūmė M. iš nugaros, bandydamas jį patraukti, tada jis ( M. S.) trenkė kumščiu D. į veidą vieną kartą, tada apsižodžiavo ir D. kumščiu dar kartą trenkė į veido sritį. D. nuėjo toliau nuo hamakų, atėjo I. mama, pamatė mus, jis nuėjau toliau į tamsą, nenorėdamas, kad pamatytų, I. mama išsivedė I. ir viskas baigėsi, niekas nebesimušė. Pradėjo kalbėtis su D. ir D., aiškino dėl ko jie gavo į galvą, klausė, ar jie suprato, jie pasakė, kad suprato, už ką gavo. Viskas taip ir baigėsi, pakalbėjo dar pora minučių su D. ir D. ir išėjo iš įvykio vietos. Nurodė, kad kai M. D. trenkė D., jie (M. S. ir I. J.) patraukė D. ir tada nebežiūrėjo kas vyko su D . Buvo momentas, kai D. bėgo, o (duomenys neskelbtini) (D.) gaudė jį, o paskui (duomenys neskelbtini) grįžo prie hamakų. Kai (duomenys neskelbtini) grįžo, prie hamakų, buvo jis(M. S.) , M. D., D. B. ir U. D., tuomet visi pasikalbėjo ir išėjo. Kai M. D. grįžo prie hamakų, daugių jokių smūgių nebebuvo. Jis galvoja, kad muštynės įvyko dėl to, kad broliai D. su D. kažką prasivardžiavo su I. J., nes jam pats I. sakė, kad broliai jį negražiai vadina.

Liudytoja R. P.-Junokienė parodė, kad jos dukra N. J. draugavo su vienu iš ieškovų, berods D. ir kažkuris iš brolių, draugų tarpe , kaip pasakojo dukra, išvadino ją necezūriniais žodžiais. Nurodė, kad dukra įvykio dieną tikrai nebuvo su jais, tačiau susirašinėjo žinutėmis tiek su asmenimis tiek iš vienos pusės, tiek su kitos . Ji, apie 10 val. vakare, pažaidusi tinklinį Velniakalnyje, su I. J. ir dviem M. tiesiog praėjo pro šalį parke ir vaikinukus paliko su broliais aiškintis santykių ir parėjo namo. Iš dukros pasakojimų žino, kad kivirčas tarp brolių D., kito brolio ir I. J., dviejų M. jau buvo kilęs ir tęsėsi ne vieną dieną. Dukra jai sake, kad muštynės įvyko todėl, nes jie norėjo muštis, dukra tikrai žinojo, kad jie ruošėsi muštis, ji juos atkalbinėjo, sake, kad galima išsiaiškinti taikiai, tačiau jų sprendimas buvo kitoks.

Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Apie tą įvykį, t.y. kad brolis primušė du berniukus, sužinojo iš mamos A. M., iš tyrėjos sužinojo, kad yra primušęs ir kitą berniuką. Su broliu gyvename kartu, tačiau brolis jai apie tai nepasakojo. Nurodė, kad mama gyvena ir dirba užsienyje apie pora metų, mamos prašymu ji paskirta brolio globėja. Nurodė, kad jos gyvenimas kai tapo globėja pasikeitė , dažniau tekdavo likti namie, brolis dažnai sirgdavo. Nurodė, kad jos darbo valandos nuo 08.00 val. iki 20.00 val., arba nuo 10.00 iki 22.00 val.. Buvo su broliu susitarimas, kad jis gali būti lauke iki vienuoliktos, kartais grįždavo keliomis minutėmis vėliau, kad vartotų alkoholį nepastebėjo. Nurodė, kad broliui yra priteistas išlaikymas iš tėvo, bet jis išlaikymo nemoka, todėl gauna tik išmokas iš valstybės. Mama kiekvieną mėnesį siunčia po 300 Eur . Nurodė, kad anksčiau brolis nėra buvęs agresyvus. Nurodė, kad brolis tikrai gailisi dėl padaryto ir tikrai žada atlyginti žalą.

Liudytoja E. G. parodė, kad 2019 m. liepos pabaigoje, vakare apie pusę dvyliktos pirmas parbėgo sumuštas D., o paskui atėjo ir D., tačiau vėliau akistatos metu nurodė, kad nurodydama, kuris iš brolių gršžo pirmas namo, galėjo ir suklysti , nes juos skiria daugiau pagal balsą, be to, pamačiusi atėjusįjį sumuštą, išsigando. Jie nusiprausė, apžiūrėjo, buvo guzai, sake, kad juos sumušė draugai parke. Siūlė skambinti į greitąją , bet jie labai prašė neskambinti, sakė, kad gal praeis ir bus gerai. Ji turėjo įgaliojimą, kad dėl anūkų galėtų kreiptis į gydymo įstaigą, bet skubėdama jo nerado. Rytojaus dieną parvažiavus jai iš sodo apie antrą ar trečią valandą, D. sakė, kad jam galva sukasi, norisi vemti, nieko nevalgo. Tada pasiskambino tėvams ir sužinojo, kad gali kviesti greitąją ir važiuoti be šio įgaliojimo, ji išsikvietę greitąją ir važiavo į ligoninę pirmajai pagalbai suteikti. Policiją iškvietė greitoji. Priimamajame, kol laukėme tyrimų, girdėjo kai skambino vienas draugas D. ir pasakė, kad jis būtų geras, neperduotų jo policijai, kad jis atsilygins. Tą vakarą anūkai nebebuvo niekur išėję, jei ir išėjo, tai 5 minutėms, nes J. gyvena toje pačioje laiptinėje tik pirmame aukšte. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad anūkai jai sake, kad juos mušė trys berniukai: I. J., M. D. ir M. S., anksčiau jokių pykčių, konfliktų, muštynių nėra buvę.

Liudytoja J. J., parodė, kad jos sūnus, I. J., vieną vakarą išbėgo iš namų maždaug 22.10 val. pro balkoną . Ji iš karto išbėgo į parkelį žiūrėti kur yra sūnus ir išgirdo kitame parkelyje šaukiančius vaikus, pamatė vaikų būrelį ir muštynes, matė vieną sukniubusį vaiką, stovėjo I., M. S. ir dar kažkoks vaikas mušė, daugiau nieko nematė. Kaltinamojo nematė, tiesiog pradėjo garsiai bartis ir jie visi išsilakstė, ji su sūnumi I. parėjo namo. Sūnus aiškino, kad gynė mergaitę N., kuri buvo įžeidinėjama, ji buvo visaip šmeižiama ir jie nutarė ją apginti. Sūnus sakė, kad sušėrė vieną kartą ar du. Sūnus anksčiau yra bendravęs su D. ir D. B., yra sakęs kad vienas dvynys draugavo su N., jie išsiskyrė ir tas vienas dvynys pradėjo N. negražiai šmeižti, o ji sūnaus klasiokė, todėl nutarė ją apginti. Aš bandžiau susisiekti su B. mama, bet ji nenorėjo su manimi bendrauti. Sūnus man konkrečiai nepasakė, kuriam iš brolių konkrečiai sudavė smūgius. Tą vakarą, apie pusę pirmos, pas juos buvo atėję abu broliai B. pasikalbėti su I. Pokalbis vyko dalyvaujant jai ir vyrui. Pokalbis buvo apie tai, kad jie nori susitaikyti su I., kad sudužo telefonas, kad vienam iš dviejų laukia operacija, nežino, kaip bus su operacija, nes jam su nosimi buvo kažkokios problemos. I. sakė, kad nenori taikytis, bet ji su vyru sūnui sake, kad susitaikytų. Vykusio pokalbio metu pastebėjo nedidelį nubrozdinimą kažkurio iš brolių veide.

Liudytoja D. B., kurios procesinė padėtis iš ikiteisminio tyrimo metu buvusios nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės, teismo 2020-09-16 žodine nutartimi pakeista į liudytoją, nes D. ir D. B. teismo posėdžio datai jau buvo pilnamečiai, o D. ir D. B. pripažinti civiliniais ieškovais. Liudytoja parodė, kad jos sūnūs D. ir D. B. buvo sumušti parke jiems atostogaujant pas močiutę, E. G.. Vaikai paskambinę telefonu pasakė, kad juos truputį sumušė, sakė, kad pažįsta tuos mušeikas. Jai paprašius , kad vaikai atsiųstų savo nuotraukas, pamatė mėlynes jų galvose , liepė kviesti greitąją. Jie išsikvietė greitąją ir buvo išvežti į Rokiškio ligoninę tyrimams. D. B. buvo nustatytas kaukolės pamato lūžis, o D. galvos sumušimai, sūnūs nesigydė stacionare. Gydytojai rekomendavo per parą laiko kreiptis į trečiojo lygio ligoninę dėl kaukolės pamato lūžių, kadangi buvo ir nosies kaulo lūžis, buvo reikalinga operacija, todėl kitą dieną D. buvo nuvežtas į Kauno klinikas rimtesniems tyrimams, ten buvo skirtas gulimas rėžimas, kadangi labai daug lūžių ir didelė tikimybė pateikti infekcijai , jo nestacionarizavo, kadangi ji pati yra medikė, ją įpareigojo sūnų namuose slaugyti. Rugpjūčio 9 dieną D. buvo atlikta pirma nosies kaulo lūžio atstatymo operacija. Antra operacija buvo atlikta, nes pirma operacija buvo atstatyti tik pagrindiniai lūžimai, o nosies forma vis dar buvo netiesi ir trukdė kvėpavimui ir jeigu nebūtų atlikę antros operacijos, jis būtų iš viso negalėjęs kvėpuoti per vieną pusę. Dėl smegenų sutrenkimo buvo skirti šlapimą varantys vaistai, kad netintų smegenys, vaistai nuo pykinimo, nuo skausmo, tepalai mėlynėms, sumušimams. Vaistai nebuvo kompensuojami, visi vaistai buvo perkami pilna kaina. Dėl sumušimų D. realiai negalėjo net galvos palenkti, nei susirišti batų dvi ar tris savaites, negalėjo visiškai sportuoti, turėjo būti ramybė, kadangi jam buvo smegenų sutrenkimas, jis mokykloje pusmetį negalėjo daryti kūno kultūros. Nurodo, kad ji žino, jog D. kažkada bendravo su mergaite, kurios pavardė- J., vėliau jie susipyko. Ta mergaitė taip pat bendrauja su I. jie gal net klasiokai ir ji pasiguodusi, kad ji buvo įžeista, pažeminta ir jie atkeršijo už ją. Vaikai sakė, kad juos mušė M. D., I. J., trečio asmens neprisimenu. Vaikai jautėsi labai pažeminti, buvo didelė baimė vėl važiuoti į Rokiškį, jautėsi sugniuždyti. Vaikai turėtų pasakyti ar jų atsiprašė, jos neatsiprašė, niekas jokios žalos neatlygino. D. dėl sumušimo realiai negalėjo net galvos palenkti, nei susirišti batų dvi ar tris savaites, negalėjo visiškai sportuoti, turėjo būti ramybė, kadangi jam buvo smegenų sutrenkimas, pusmetį negalėjo daryti kūno kultūros pratimų.

2019-07-30 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint D. B. matyti veido kairiame smilkinyje nubrozdinimas, po kaire akimi sumušimas , už kairės ausies ties sprandu matyti sumušimas, ties juosmeniu nugaros kairėje pusėje matyti odos nubrozdinimas ( b. l. 124-126, 1 t.).

2019-07-30 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint D. B. kūną ant veido po kaire akimi matyti įbrėžimas, ant dešiniojo skruosto matyti paviršutiniai odos nubrozdinimai. Ant kairiojo žąsto ir kaklo matyti odos paraudimai ir nubrozdinimai, ant abiejų rankų alkūnių matyti nubrozdinimai, ant nugaros matyti paviršiniai odos nubrozdinimai ir paraudimai ( b. l. 116-118, 1 t.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1243/2019(05) nurodyta, kad D. B. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairės akies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, dešinės pusės pterigoidinės plokštelės lūžis, nosies kaulų lūžis padaryti galimai nurodytu laiku 2019-07-28. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasekoje. D. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų, kairės akiduobės vidinės sienelės bei dešinės pusės šoninės pterigoidinės plokštelės lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Išvados tiriamojoje dalyje, pateikiant medicinos dokumentų duomenis nurodyta, kad iš Kauno klinikų medicinos dokumento išrašo matyti, kad 2019-08-09 buvo taikomas chirurginis gydymas- nosikaulio lūžio uždara repozicija( b. l. 19, 2 t. ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1222/2019(05) nurodyta, kad D. B. padaryta kraujosruvos kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai D. B. padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. D. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas( b. l. 64, 2 t.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti 2019-07-30 apžiūrimos įvykio vietos poilsio aikštelės Liongino Šepkos skulptūrų parke Rokiškio m., duomenys ( b. l. 95-97, 1 t.).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. B. pateikė laikrodį "Lacoste" ir telefoną "Iphone6" ( b. l. 81-82, 2 t. ), kurių apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole, nurodant, kad rankinis laikrodis "Lacoste" yra su juodos ir pilkos spalvų plastikine apyranke, laikrodžio stikliukas yra įskilęs, kitoje laikrodžio pusėje nėra laikrodžio nugarėlės. Telefono "Iphone 6" baltos spalvos korpusu, stiklas sudužęs, korpuso viena dalis yra sudaužyta ( b. l. 83-84, 2 t.). Pakvitavimu, patvirtinta, kad D. B. grąžintas laikrodis "Lacoste" ir telefonas "Iphone6" ( b. l. 88-89, 2 t.).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina , kad nukentėjusiems D. B. ir D. B. kaltinamojo M. D. kartu su dviem asmenimis, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, bendrais veiksmai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjęs D. B. nurodė, kad M. D. jam kumščiais į galvą, kitas kūno vietas sudavė daug smūgių, konkretaus suduotų smūgių jam skaičiaus, nenurodė. Kaltinamasis M. D. nurodė, kad sėdinčiam hamake D. B. sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą, po to, gulinčiam sudavė 2, o gal keletą smūgių . Nukentėjęs D. B. parodė, kad matė kaip M. D. sudavė broliui D. B. 3-4 smūgius. Liudytoju apklaustas U. D. parodė, kad matė, jog priėjęs pirmiausia prie D. B. , kaltinamasis pirmiausia jam trenkė į veidą , o paskui jau D. B.. Apklausti liudytojais asmenys, neturintys amžiaus , nuo kurio gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, t.y. I. J. nurodė, kad jis D. B. sudavė vieną smūgį į veidą, o D. B.- sudavė du smūgius į veidą , o M. S. nurodė, kad jis sudavė D. B. 2 smūgius į veidą. Tuo tarpu nukentėjęs D. B. nurodė, kad M. S. kartu su I. J. jam sudavė bendrai 10-15 smūgių į galvos sritį, o po to, kai I. J. išsivedė mama, M. S. jam dar sudavė 5 smūgius.

Įvertinus išdėstytą, laikytina, kad kaltinamasis M. D. , kartu su juo bendrus veiksmus atlikę asmenys, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė nenustatytą smūgių kiekį D. B. į galvos sritį, kitas kūno vietas, o asmenys , neturintys amžiaus, kuriam esant galima baudžiamoji atsakomybė, sudavė D. B. nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, taip bendrais veiksmais, ne mažiau kaip septyniais smūgiais , jam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Nors kaltinamasis M. D. nurodė, kad jis tiksliai neprisimena ar sudavė smūgius D. B., nurodė, kad nebent tai galėjo būti konflikto pradžioje, tačiau nukentėjęs D. B. nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė 5 smūgius į veidą tuo metu, kai jis bandė kaltinamąjį atitraukti nuo brolio D., o po to, prie jo pripuolę M. S. ir I. J. sudavė bendrai 10-15 smūgių į veidą, o po to, kai I. J. išsivedė mama, M. S. jam dar sudavė 5 smūgius.

Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo M. D. smurtiniai veiksmai nukentėjusiųjų D. ir D. B. atžvilgiu, padaryti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, laikytini įžūliais, demontruojančiais nepagarbą aplinkiniams ir pažeidžiančiais viešąją tvarką.

Teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma laikytina įrodytu, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t.y. viešoje vietoje , poilsio aikštelės Liongino Šepkos skulptūrų parke Taikos g. Rokiškio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su dviem asmenimis, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžūliais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: asmenims, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kumščiais suduodant ne mažiau kaip 15 smūgių D. B. į galvos sritį ir nenustatytą smūgių kiekį D. B. į galvos sritį ir nugarą, kumščiais sudavė 5 smūgius D. B. į galvą, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip septyniais smūgiais, padarė nukentėjusiajam D. B. kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairės akies kaušelyje, kaklo kairėje pusėje bei krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės akiduobės vidinį lūžį, dešinės pusės pterigoidinės plokštelės lūžį, nosies kaulų lūžį bei kumščiais sudavė D. B. į galvą, kitas kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip septyniais smūgiais, padarė nukentėjusiam D. B. kraujosruvas kairės akies srityje bei plaukuotoje galvos dalyje, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje ir kairiame kelyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų D. B. ir D. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus.

Nurodytų aplinkybių patikslinimas nurodant suduotų smūgių skaičių nukentėjusiems, kiek tai buvo nustatyta įvertinus išnagrinėtus teisminio nagrinėjimo įrodymus, nekeičia kaltinamajam inkriminuotų veikų kvalifikacijos ir jo teisinės padėties nesunkina, todėl nurodytų aplinkybių patikslinimas nelaikytinas nagrinėjimo teisme ribų peržengimu (BPK 255 straipsnis).

M. D. veikose jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė ir po vykusių konfliktų ir teisiamojo posėdžio metu . nurodė, kad dėl padaryto labai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis).

M. D. veikose, kvalifikuotinose pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė , tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį , be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad M. D. dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje bei dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas , numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose padarė būdamas nepilnamečiu, būdamas anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka .

Be to, ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl skirtinų kaltinamajam bausmių laikytinos jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygos . Iš kaltinamojo įstatyminių atstovų, liudytojos R. D. parodymų matyti , kad kaltinamojo tėvas yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo , kaip ir pats nurodė teismo posėdyje su sūnumi nebendrauja . Kaltinamojo motinai išvykus dirbti ir gyventi į užsienį, nors mama ir siunčia lėšas sūnaus išlaikymui , jų bendravimas dėl objektyvių priežasčių vyksta daugiau ryšio priemonių pagalba, o kaltinamojo sesuo R. D., su kuria gyvena M. D. ir kuriai laikinai pavesta brolio globa , kol motina išvykusi į užsienį, yra per jauno amžiaus ir negali atlikti tų pareigų, kurias pagal įstatymą, vykdydami tėvų valdžios pareigas, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Ne mažiau svarbia aplinkybe laikytinas ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo , rodanti, kad jis išgyvena dėl padarytų veikų, ką patvirtina ir byloje pateikti medicininiai duomenys apie jo paties psichologinę sveikatos būklę (b. l. 167, 4 t.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė L. R., teisiamajame posėdyje 2021-04-06 nurodė, kad jiems yra žinoma esama padėtis, kaltinamojo psichologinė būsena ir reikalinga suteikti pagalba tiek kaltinamajam, tiek šeimai ir su tuo yra dirbama (BK 91 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsio 1 dalyje pavojingumą ir atsiradusias dėl veikos padarymo pasekmes, t.y. nukentėjusiam T. P. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeltą fizinį skausmą, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant už šią veiką laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei šiai bausmės rūšiai nustatytas bausmės vidurkis .

M. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose padarytos esant idealiajai jų sutapčiai. Skiriant kaltinamajam bausmes už kiekvieną iš jų, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, tai, kad pasekmės dėl nusikaltimų , numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose padarymo, atsirado nukentėjusiems ne tik dėl kaltinamojo veiksmų, bet kaip jo bendrų kartu su dviem asmenimis, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veiksmų pasekmė. Be to , teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai rodo, kad ne kaltinamasis buvo veikų padarymo vakarą susitikimo su nepilnamečiais iniciatorius. Nukentėjęs D. B. nurodė, kad jis paskambino I. J. , kad reikia susitikti.

Dėl išdėstyto, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą M. D. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei šiai bausmės rūšiai nustatytas bausmės vidurkis ( BK 48 straipsnio 2 dalis , 61 straipsnis). Nors už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose padarymą, įstatymų leidėjas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t.y. laisvės atėmimą iki penkerių metų, tačiau įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių laikytina, kad straipsnio sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui, todėl taikytina BK 54 straipsnio 2 dalis ir skirtina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšiai nustatytos bausmės vidurkiui ( BK 48 straipsnio 2 dalis , 61 , 90 -91straipsniai).

Skirtinos bausmės M. D. už kiekvieną iš 2019-07-28 padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir skirtina galutinė subendrinta bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintina pridedant dalį skirtinos bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, ir skirtina galutinė bausmė.

Siekiant , kad skirtos bausmės tikslai būtų pasiekti , vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1-2 punktais, kaltinamajam M. D. skirtina auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimas bausmės atlikimo terminui, įpareigojant jį būti namuose nustatytu laiku nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti ( BK 48 straipsnio 6 dalis , 87 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai ).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų nustatytais atvejais- ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 straipsnis) ir yra nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla . Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kylantys klausimai, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, išsprendžiami taikant atitinkamos civilinio proceso normas, neprieštaraujančias baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių ir jų pagrįstumo svarbia aplinkybe laikytina, kad, kad kaltinamasis M. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, vos sulaukęs 16 metų. Jam inkriminuotas nusikalstamas veikas 2019-07-28, padarė kartu su dviem nepilnamečiais, kurie neturėjo amžiaus, kuriam esant galima atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą, o jų bendrais veiksmais padaryti nukentėjusiems D. B. ir D. B. nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau-CK , 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė., o šių asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

CK 6.250 straipsnyje nurodyta neturtinės žalos sąvoka ir jos atlyginimo kriterijai. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. . Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, tačiau visais atvejais yra siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, , yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kiekvienu konkrečiu atveju jį nustatant individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį ( pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė A. M. 2020-07-17 teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra pasiruošusi atlyginti nukentėjusiems visą turtinę žalą. Iki šiol neturėjusi galimybės to padaryti, nes pati be darbo buvusi tris mėnesius, dabar dirba tik du mėnesius, gaunamas atlyginimas apie 1200 Eur.Be to, nesenai palaidojo savo motiną, viena išlaiko visą šeimą, turi kitą sūnų, kuris baigė 12 klasę, kurį irgi reikia išlaikyti. Nurodo, kad ligonių kasai atlygino 125 Eur. Bandė tartis su T. P. motina dėl galimybės atlyginti žalą, bet ji numetė ragelį. Su B. nesitarė, nes nenori sutikti, kad dėl pasekmių kaltas jos sūnus vienas, nors konflikte dalyvavo trise, buvo bendri veiksmai. Nurodė, kad su pateiktais civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, tačiau prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Sutiktų T. P. atlyginti 1/3 prašomos neturtinės žalos sumos, D. – 1000-1500 Eur, D. – 2500 Eur. Ligonių kasai dalį žalos atlygino, sutinka atlyginti kitą dalį.

Kaltinamojo M. D. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. D., teisiamajame posėdyje 2020-10-20 nurodė, kad dėl sūnui pareikštų kaltinimų žino tik tiek, kad buvo muštynės. Apie tai žino iš kitų asmenų, ne iš sūnaus, nes su sūnumi kartu negyvena, nebendrauja. Paaiškino, kad jis gyvena vienas, turi 4 vaikus, gauna išmoką už neįgalumą, nes nustatytas 30 procentų darbingumas, iš kurio atskaičiuoja pusę nuo gaunamos sumos vaikams išlaikymą, priteistą teismo sprendimu. Nurodo, kad neturi pajamų, kad galėtų žalą už sūnaus padarytas veikas atlyginti, nesutinka su ieškinių sumomis.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pateikusi nukentėjusiojo nepilnamečio įstatyminė atstovė K. P. (b.l. 65, 1 t.). Pateiktame ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-02 civiliniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus T. P. sumušimo 2019-07-16 buvo sugadinta sūnaus striukė 40 Eur vertės, 20 Eur išleido kelionei į Panevėžį pas psichologę, 20 Eur išlaidos sūnaus gydymui-pirko tvarsčius, tepaliukus. Teisiamajame posėdyje 2020-10-20 duodama parodymus kaip nukentėjusiojo T. P. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė nurodė, kad teikiami reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo padidėjo, nes 15 kartų vyko į Panevėžį pas psichologę, kelionės išlaidos kiekvieną kartą sudarė po 20 Eur, nes vykdavo automobiliu, kurį pirkęs jos vyras, tačiau dar nesumokėjęs pardavėjui visos sumos. Duodama paaiškinimus teismui K. P. pripažino, kad šeimos gydytoja nebuvo išdavusi siuntimo dėl reikalingos psichologo konsultacijos, tai buvusi žodinė rekomendacija, kuria ji pasinaudojo. Be to, ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog psichologines paslaugas vaikams teikia ir Rokiškyje esančių bendromeninių šeimos namų psichologai, tačiau ji pasirinkusi sūnų vežti pas psichologę į Panevėžį. Nors teismui yra pateikti prie patikslinto civilinio ieškinio VšĮ Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro psichologės D. T. duomenys (b.l.33, 4t.), kad VšĮ Panevėžio vaikų dienos užimtumo centre su T. P. nuo 2019-07-19 iki 2020-07-16 vyko 15 konsultacijų, tačiau įvertinus K. P. duotus teisme paaiškinimus, t.y. kad ir iki sūnaus sumušimo 2019-07-16 ji buvo kreipusis į mokyklos socialinę darbuotoją dėl daromo kitų moksleivių spaudimo, poveikio, dėl ko sūnus nenorėjęs eiti į mokyklą, praleidęs daug pamokų, atsilikęs, dėl ko nuo 2019-09-01 jis pradėjęs lankyti kitą mokyklą, paties T. P. duotus paaiškinimus, kad iki to, kai buvo sumuštas M. D., jis lankėsi pas psichologus, laikytina, kad nepateikta įrodymų, pagrindžiančių pateiktą ieškinį dėl turtinės žalos K. P. atlyginimo, dalyje dėl nurodomų turėtų kelionės išlaidų vykstant pas psichologą į Panevėžį bei kad dėl buvusių T. P. pas psichologą konsultacijų ir kaltinamojo padarytos veikos T. P. atžvilgiu yra priežastinis ryšys. Be to, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad net ir tuo atveju, jei tokių psichologinių paslaugų būtinumas būtų, esant galimybėms tokias paslaugas gauti nemokamai nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, tačiau jam vykstant paslaugų gavimui į kitą rajoną(miestą), turėtos kelionės išlaidos , kurios atsirado nukentėjusiojo iniciatyva, nebūtų teisinių pagrindu jas atlyginti.

Tačiau Daiktų apžiūros protokole , užfiksuotas T. P. striukės dešinėje rankovėje yra nedidelis pažeidimas -2,5 cm ilgio įplėšimas ( b. l. 58-59, 1 t.), baudžiamosios blos nagrinėjimo teisme metu įrodyta, kad nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjęs T. P. griuvo, jam pargriuvus, M. D. jam sudavė ne mažiau 3 smūgius kojomis, nors nepateikti nukentėjusiojo striukės įgijimą patvirtinantys dokumentai, kaip ir dokumentai, todėl tikėtina, kad nurodoma striukė buvo sugadinta dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu . Nurodoma striukės vertė-40 Eur ir nesant duomenų apie jos įgijimo vertę laikytina atitinkančia protingumo, teisingumo krtiterijus, todėl reikalavimas dėl 40 Eur priteisimo už sugadintą striukę laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.Nors 20 Eur ieškovės K. P. turėtų sūnaus gydymui išlaidų , jai perkant tvarsčius, tepaliukus, pagrindimui patvirtinantys šių išlaidų turėjimą įrodymai nepateikti, tačiau šio išlaidos laikytinos pagrįstomis . Mediciniais duomenimis , pateiktais byloje patvirtinta, kad po T. P. padarytos žaizdos alkūnėje chirurginio sutvarkymo, buvo rekomenduojama žaizdą kas antrą trečią dieną rišti naudojant antiseptikus(b.l. 48, 1 t.), todėl laikytina, kad tokias išlaidas ieškovė turėjo ir jos laikytinos atlygintinomis.patikslintu ieškiniu taip pat prašoma priteisti K. P. turėtas 650 Eur išlaidas už suteiktas teisinės paslaugas, t.y. procesinio dokumento surašymą ir atstovavimą teisme (b. l. 36, 4t.) Sprendžiant dėl ieškovės turėtų išlaidų už suteiktas teisinės paslaugas įvertintina tai, kad teismo 2020-04-10 nutartimi informavus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl būtinumo parinkti ir nukentėjusiam nepilnamečiui T. P. valstybėįs garantuojamą teisinę pagalbą teiksiantį advokatą , minėtos tarnybos koordinatorius informavo teismą, kad nukentėjusįjį T. P. atstovauti teisme parinktas adv.Eugenijus Baršys. Pagal minėtos tarnybos 2020-06-15 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą BPK 55 straipnio 4 punkto pagrindu, advokato darbo užmokestis sudaro 240 Eur (b.l. 4, 4t.). Įvertinus išdėstytą ir BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją už jas apmoka pats iš savo lėšų, T. P. įstatyminei atstovei K. P. sudarius atstovavimo sutartį dėl T. P. atstovavimo teisme jos pasirinktam advokatui I. Ruželei, laikytina, kad išlaidas viršijančias 240 Eur sumą, nėra teisiniu pagrindu priteisti iš nepilnamečio kaltinamojo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo principams.

Įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, priteistina iš kaltinamojo M. D. ieškovei K. P. 60 Eur jos turėtų išlaidų turtinei žalai atlyginti ir 240 Eur proceso išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų suteikimu atstovaujant procese nepilnametį T. P., o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, jos išieškotinos subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų A. M. ir R. D. atitinkamai po 30 Eur iš kiekvieno K. P. turtinei žalai atlyginti ir po 120 Eur iš kiekvieno K. P. proceso išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje K. P. reikalavimai netenkintini.

Sprendžiant dėl pateikto civilinio ieškinio reikalvimo dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo T. P. , pagrįstumo ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo priteisim dydžio, be aukščiau jau nurodyto teisinio reglamentavimo, kuriuo remiamasi sprendžiant klausimus dėl nukentėjusiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese, pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus, pvz., kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. .

Teisminio nagrinėjimo surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu, T. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Pagal byloje pateiktus medicininius duomenis , jam suteikus VŠĮ Rokiškio ligoninėje pagalbą, t.y. sutvarkius žaizdą alkūnėje, jam byuvo rekomenduoti žaizdos perrišimai. Akivaizdu, kad dėl suduotų kaltinamojo smūgių nukentėjusiam , nukentėjęs jautė skausmą, nepatogumus, nurodė, kad po akim buvo mėlynė, galvoje guzas, skaudėjo nugarą, tačiau nėra duomenų, kad nurodytos pasekmės buvo ilgalaikės. Kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam reikėjo psichologinės pagalbos, objektyvių įrodymų nepateikta, kiti argumentai dėl šios nurodomos pagalbos aptarti aukščiau pasisakant dėl įstatyminio atstovo K. P. pateiktų reikalavimų turtinei žalai atlyginti. Įvertinus išdėstytą ir kasacinio teismo praktiką, nustatant prteistinos neturtinės žalos dydį esant panašiems sužalojimams, sukeltam fiziniam skausmui, nustatytina 600 Eur suma T. P. neturtinei žalai atlyginti, laikytina nepažeidžiančia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Dėl išdėstyto, priteistina iš kaltinamojo (duomenys neskelbtini) D. T. P. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, priteistina suma išieškotnai subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų A. M. ir R. D. atitinkamai po 300 Eur iš kiekvieno . Likusioje dalyje pateiktas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu, nepilnamečių nukentėjusiųjų D. B. ir D. B. įstatyminė atstovė D. B., buvo pateikusi civilinius ieškinius : dėl 229,30 Eur turtinės žalos ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo D. B. (b.l.90-91, 3 t.) ir 269,78 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo D. B. (b. l. 92-93, 3 t.). Teismo 2020-09-16 žodine nutartimi , D. ir D. B. jau esant pilnamečiai, patys nukentėję buvo pripažinti civiliniais ieškovais. D. ir D. B. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pateiktus civilinius ieškinius . Kaltinamasis sutiko su pateiktais reikalavimais atlyginti turtinę žalą, nurodytą pateiktuose civiliniuose ieškiniuose, prie pateiktų civilinių ieškinių pateikti duomenys, patvirtinantys nukentėjusiųjų turtinės žalos atlyginimo išlaidas, todėl dėl pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos nukentėjusiems atlyginimo tenkintini visiškai.

Sprendžiant dėl pateikto D. B. reikalavimo 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo, be aukščiau nurodyto nustatyto teisinio reglamentavimo, kriterijų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir jos priteisimo, nukentėjusiam nustatytų kūno sužalojimų , kvalifikuojamų nesunkiu sveikatos sutrikdymu, suduotų smūgių į galvą, kitas kūno vietas skaičių(kaltinamasis sudavė 5 smūgius kumščiu , kiti du asmenys, kurie neturi amžiaus, kuriam esant galima baudžiamoji atsakomybė-ne mažiau 15 smūgių) , laikytina, kad nustatytinas 2500 Eur dydis atitinka nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, skausmą ne tik dėl sužalojimų po jų padarymo, bet ir skausmą dėl jam atliktų dviejų chirurginių operacijų, nepatogumus dėl negalėjimo lankyti fizinio lavinimo pamokų metus laiko, negalėjo sportuoti, važinėti dviračiu, jautė baimę , beviltiškumo jausmą.

Sprendžiant dėl pateikto D. B. reikalavimo 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, be aukščiau nurodytų kriterijų, kurie vertintini nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į tai, kad nors dėl kaltinamojo bendrais veiksmais su kiti dviem asmenimis, kurie neturi amžiaus, kuriam esant galima baudžiamoji atsakomybė, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam dėl to atsiradę pasekmės trukdo trumpesnį laiką. Duodamas paaiškinimus teisme nukentėjęs nurodė, kad dėl galvos smegenų sutrenkimo pusmetį negalėjo lankyti fizinio lavinimo pamokų, apie du mėnesius turėjo gerti vaistus, jautė skausmą dėl suduotų smūgių į galvą, kitas kūno vietas.Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų laikytina, kad nustatytinas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, kuris priteistinas , atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcingas nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, nepatogumams.

Nustatant aukščiau nurodytus priteistinus D. B. ir D. B. neturtinės žalos atlyginimo dydžius , be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgta ir į kasacinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis sant padarytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui(pvz. kasacinio teismo nutartys baudžiamose bylose: Nr. 2K-136/2008, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-160-942/2017, 2K-140/2012 – 2027,34 Eur, 2K-497/2011 , Nr. 2K-105-222/2019 , 2K-310-699/2017, Nr. 2K-36-895/2017; 2K-24-895/2017).

Dėl išdėstyto, priteistina iš kaltinamojo M. D. D. B. 229,30 Eur turtinei ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, priteistinos sumos išieškotinos subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų A. M. ir R. D. atitinkamai po 114,65 Eur iš kiekvieno D. B. turtinei ir po 1250 Eur iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

Priteistina iš kaltinamojo M. D. D. B. 269,78 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo (duomenys neskelbtini) D. pilnametystės, priteistinos sumos išieškotinos subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų A. M. ir R. D. atitinkamai po 134,89 Eur iš kiekvieno D. B. turtinei ir po 750 Eur iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje pateikti D. B. ir D. B. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netenkintini.

Kaltinamojo gynėjos nurodyti argumentai dėl pateiktų D. ir D. B. civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais dėl to, kad padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusims buvo padaryti bendrais kaltinamojo ir dviejų asmenų, neturinčių amžiaus, kuriam esant galima baudžiamoji atsakomybė, veiksmais, laikytini nepagrįstais. Tokia išvada darytina įvertinus jau aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad baudžiamajame procese civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas ir žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik iš teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu padarius nusikalstamą veiką asmens arba iš už jį materialiai atsakingo asmens, šiuo atveju – iš nepilnamečio nuteistojo M. D. , o jam neturint turto ar pajamų, iš jo įstyminių atstovų, t.y. jo tėvų . Atlyginęs teismo priteistą žalos atlyginimą M. D. ir/ar r jo tėvai galės pareikšti regresinį ieškinį M. S. ir I. J. bei jo atstovams pagal įstatymą (CK 6.280 straipsnis). Tokia praktika dėl kaltinamojo atsakomybės už jo bendrais veiksmais su asmenimis, neturinčiais amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlyginimo suformuota ir kasacinio teismo (pvz.kasacinio teismo 2017-01-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-40-697/2017).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi 373,58 Eur ieškinį dėl D. B. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apmokėjus už gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo(toliau-PSDF) biudžeto lėšų , priteisimo iš kalto asmens(b.l. 28-41, 2t.). 2020-07-28 teismą minėtas civilinis ieškovas informavo (b.l. 57, 4 t.), kad dėl D. B. sužalojimo M. D. atlygino 125 Eur dydžio žalą PSDF biudžetui, likusi neatlyginta PSDF biudžetui žalos dalis- 248,58 Eur.

Dėl išdėstyto, priteistina iš kaltinamojo M. D. 248,58 Eur PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimui, o jam neturint turto ar pajamų, priteistina suma išieškotina iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų - A. M. ir R. D., atitinkamai po 124,29 Eur iš kiekvieno , priteistina žalos atlyginimą pervedant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, a/s (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 31 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamajam M. D. paskirtas kardomąsias priemones 2019-07-18 ir 2019-08-07 nutarimais-rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu skirtinos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, prijungti prie bylos : laikmenos su vaizdo įrašais (6 vnt.), saugotini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-04-19 pažymą Nr.(12.33 Mr)-PT-2847 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. B. ir D. B. pagal 2019-08-07 sprendimus(su vėlesniais pakeitimais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 387,64 Eur. Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susiję su proceso dalyvių iškvietimu dalyvauti teismo posėdžiuose sudaro 96,90 Eur. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis M. D. yra nepilnametis moksleivis, kuris pats reikalingas tėvų išlaikymo, be to, iš jo priteistinos aukščiau nurodytos sumos padarytai nukentėjusiems turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų skirtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, iš apylinkės teissmui skirtų valstybės biudžeto lėšų ir iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi teismas

nuspren džia:

M. D., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę .

M. D. pripažinti kaltu padarius 2019-07-28 nusikaltimus, numatytus:

-BK 284 straipsnyje ir skirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

-BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį - skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę .

-BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie paskirtos 9 mėnesių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį, t.y. 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir skirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1-2 punktais, kaltinamajam M. D. skirti auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą bausmės atlikimo terminui, įpareigojant jį būti namuose nustatytu laiku nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

Priteisti iš kaltinamojo M. D. ieškovei K. P. 60 Eur jos turėtų išlaidų turtinei žalai atlyginti ir 240 Eur proceso išlaidų, o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, priteistas sumas išieškoti subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų - A. M. ir R. D., atitinkamai po 30 Eur iš kiekvieno K. P. turtinei žalai atlyginti ir po 120 Eur iš kiekvieno K. P. proceso išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo (duomenys neskelbtini) D. T. P. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, priteistą sumą išieškoti subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų- A. M. ir R. D. atitinkamai po 300 Eur iš kiekvieno .

Priteisti iš kaltinamojo M. D. D. B. 229,30 Eur turtinei ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, priteistas sumas išieškoti subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų - A. M. ir R. D., atitinkamai po 114,65 Eur iš kiekvieno D. B. turtinei žalai ir po 1250 Eur iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo M. D. D. B. 269,78 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam neturint turto ir pajamų, iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, priteistas sumas išieškoti subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų - A. M. ir R. D. atitinkamai po 134,89 Eur iš kiekvieno D. B. turtinei žalai ir po 750 Eur iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo M. D. 248,58 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, o jam neturint turto ar pajamų, priteistą sumą išieškoti iki kaltinamojo M. D. pilnametystės, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų - A. M. ir R. D., atitinkamai po 124,29 Eur iš kiekvieno , priteistą žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, a/s (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke.

Likusioje dalyje pateiktų civilinių ieškinių netenkinti.

Kaltinamajam M. D. paskirtas kardomąsias priemones 2019-07-18 ir 2019-08-07 nutarimais-rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę-panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti , prijungtus prie bylos : laikmenas su vaizdo įrašais (6 vnt.), saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.