- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-580-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36921-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės naudoti ir eksploatuoti turtą (nuotekų išvadus) nustatymo bei mėnesinio naudojimosi mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisininkas LT“ ieškiniu prašė: 1) nustatyti teisę atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybes teise priklausančius lietaus nuotekų šalinimo tinklus – i) nuotekų surinkimų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 14,84 m ((duomenys neskelbtini)); ii) lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 14,97 m ((duomenys neskelbtini)); iii) lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)); iv) lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)); v) lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 27,17 m ((duomenys neskelbtini)); vi) lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 19,80 m ((duomenys neskelbtini)); vii) lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 22,73 m ((duomenys neskelbtini)); viii) lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trasos ilgis 27,43 m ((duomenys neskelbtini)), reikalingus viešajam nuotekų tvarkymui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti atitinkamas pajamas naudojantis šiais tinklais; 2) nustatyti atsakovei pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, reikalavimus; 3) priteisti iš atsakovė ieškovei 24,57 Eur fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamą mokestį, Lietuvoje patvirtintą MMA, už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, numatant, kad mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus pradedant nuo 2019 m. balandžio 12 d. ir mokamus neterminuotai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tinklus nuosavybės teise įsigijo 2019 m. balandžio 12 d., bendras lietaus nuotekų šalinimo tinklų ilgis yra 157,12 m. Pažymėjo, kad ji, kaip šių lietaus nuotekų šalinimo tinklų savininkė, 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakovę, siūlydama pasirašyti inžinerinių tinklų nuomos sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio 14 d. atsakyme nurodė atsisakanti sudaryti lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų nuomos sutartį, nes lietaus nuotekų tinklai aptarnauja konkretų žemės sklypą, priklausantį fiziniams asmenims, o visos išvardintos paviršinių nuotekų atkarpos priklauso pastatams, todėl atsakovė neišpirkinės ir nesinuomos. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimu kreipėsi į UAB „Grinda“, siūlydama pasirašyti nuomos sutartį dėl lietaus nuotekų šalinimo tinklų, kuri 2019 m. spalio 15 d. laišku informavo, kad ji pritaria atsakovės išdėstytiems argumentams, todėl iš ieškovės išsipirkti, nuomotis ar eksploatuoti inžinerinius tinklus neketina ir neturi teisinio pagrindo.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei nustatyta pareiga užtikrinti gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra licencijuojamas. Ieškovė licencijos neturi, todėl negali užsiimti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Nepaisant to, kad atsakovė ir UAB „Grinda“ atsisakė priimti ieškovės pasiūlymą, šiais tinklais naudojasi. Atsisakymas išpirkti ar nuomotis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, pats savaime nesuteikia pagrindo atsakovei juos naudoti neatlygintinai, todėl būtina nustatyti ieškovei priklausančio turto naudojimo sąlygas ir tvarką. Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Šios bylos atveju Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo paslaugas organizuoja UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ yra sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl nuotekų tvarkymo ir savo veikloje naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, tai patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, todėl turi būti sprendžiama dėl šio objekto naudojimo teisės įgijimo. Atsakovei nustatytina teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą) ir prižiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimų tinklų, esančių Vilniaus mieste (priklausantys daugiabučiams statiniams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bendra statybos vertė – 11 150 Eur.
4. Nurodė, kad atsakovei faktiškai naudojantis ieškovės inžineriniais tinklais, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl išpirkimo ar nuomos santykių, savaime nesuteikia pagrindo atsakovei ieškovei nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra naudotis neatlygintinai. Teisingas atlyginimas turi padengti statybos vertę, atkūrimo sąnaudas, dengti mokestines prievoles už gaunamas pajamas, mokesčio administravimą ir įmonė, kaip verslo subjektas, turi gauti pelną. Nustatant teisingą atlyginimą ieškovei už jos nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų naudojimą, vadovaujamasi valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras nustatytomis vertėmis bei tinklų gyvavimo normatyvais. Taip pat vertintina ir tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, mokantis valstybės nustatytus mokesčius ir siekiantis pelno. Atsakovė, vykdydama savo veiklą taip pat gauna pelną, todėl neturi pelnytis ieškovės sąskaita neteikiant jai ekonominės naudos. Naudojimosi inžineriniais tinklais kaina nustatytina iš pastoviosios ir kintamos dalies. Pagal VĮ Registrų centras duomenis, lietaus nuotekų tinklų statybos vertė yra 11 150 Eur. Šią sumą dalijant iš 600 mėnesių (tarnavimo normatyvo), pastovioji nuomos kaina sudarytų 18,58 Eur per mėnesį. Gaudama šią sumą kaip pajamas, ieškovė turėtų sumokėti 15 procentų dydžio pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ši suma didinama mokėtinų mokesčių sumai. Taip pat verslo subjektas, siekiantis ekonominės naudos, turi gauti pelną, kuris sudaro 15 procentų dydį nuo sumos priskaičiavus mokėtinus mokesčius. Todėl galutinė pastovioji mokesčio suma nustatytina 24,57 Eur. Kintama mokesčio suma nustatytina atsižvelgiant į Lietuvoje šiuo metų patvirtintą MMA, kuri būtina gaunamo mokesčio administravimui bei kitoms išlaidoms padengti. MMA šiuo metu Lietuvoje yra neatskaičius mokesčių 555 Eur, todėl kintamą naudojimosi inžineriniais tinklais mėnesinę mokesčio sumą turėtų sudaryti kintamas mėnesinis MMA mokestis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodytų tinklų įregistravimo ieškovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1, taigi ieškovė įsigijo juos iš varžytynių, o ne įrengė. Ieškovės teiginiai, kad atsakovės atsisakymas priimti ieškovės pasiūlymą dar savaime nesuteikia atsakovei teisės neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais, yra nepagrįsti. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.
7. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ 1 punktu trečiasis asmuo UAB „Grinda“ yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. UAB „Grinda“ su abonentais sudaro sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartys sudaromos su asmenimis, kurie naudojasi paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiais, prijungtais prie UAB „Grinda“ prižiūrimos Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į šią infrastruktūrą. Ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja nevaldo ir nenaudoja, nes tinklų naudotojai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieškovei, ribos, ir tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymą. Taigi, ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų (išvadų iš pasatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes šių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Trečiasis asmuo nurodė, kad įstatymu įtvirtinta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų infrastruktūra prasideda tik už abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo sklypo ribos. Ieškovės įsigyti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų reikšmė – išvadinė. Paviršinių nuotekų tinklai yra ne atskirai suformuotas statinys, o pagrindinio daikto priklausinys, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui – nurodytiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, be kurių jie negali būti eksploatuojami. Paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šulinys už žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio fiziniams asmenims, ribos ir tik nuo šio šulinio prasideda atsakovės valdoma paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra.
10. Pažymėjo, jog UAB „Grinda“ atsakomybė už paviršinių nuotekų tvarkymą taip pat atitenka tik už nurodyto žemės sklypo ribos. Nėra jokio teisinio pagrindo nei atsakovei, nei UAB „Grinda“ įgyti ieškovei nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, toks pagrindas nenumatytas įstatymuose. Teisingo atlyginimo, jeigu apie tokį būtų svarstoma, nustatymas turėtų būti siejamas su konkretaus savininko konkrečiomis išlaidomis turto atžvilgiu bei atsižvelgiama į tai, kad savininkas įsigijo viešosios paskirties objektą, ketindamas pasipelnyti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3493-534/2020 ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ 1 590 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1636-562/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad yra kilęs ginčas dėl infrastruktūros objektų dalies faktinio naudojimo, kad svarbu nustatyti, ar įmanoma tinkamai vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais, kad nustačius, jog trečiasis asmuo UAB „Grinda“ faktiškai naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, būtų pagrindas spręsti apie ginčo objektų reikalingumą viešosios paslaugos teikimui. Nustačius infrastruktūros objektų faktinį naudojimą, turėtų būti sprendžiama dėl minėtų objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Šalims nepavykus geranoriškai susitarti, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir teisingo atlyginimo už naudojimąsi nustatymo. Nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl faktinio objektų, teikiant viešąsias paslaugas, naudojimo, tad teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes dėl faktinės padėties.
14. Nagrinėdamas bylą iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti duomenis/įrodymus, ar trečiasis asmuo UAB „Grinda“ faktiškai naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastuktūrą, o Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir UAB „Grinda“ – pateikti duomenis, ar įmanoma tinkamai vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais.
Šalies argumentai
15. Ieškovė pateikė 2020 m. gruodžio 7 d. raštą, kuriame nurodė, kad teikia 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktą, kurio 2 punkte nurodyta statybos užbaigimo procedūras atlikusios komisijos sudėtis, o vienas iš narių yra atsakovo įgaliotas atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas J. U. Šio akto 5 punktu komisija atliko statinių statybos užbaigimo procedūras, kurioje 5.3. dalyje yra nurodyta, kad nuotekų šalinimo tinklai KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra užbaigti. Komisijai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai statybos užbaigimo procedūroms ir statinio pridavimui eksploatacijai (6 punktas). Komisija 7.1. dalyje nustatė, kad statiniai, nurodyti akto 5 punkte atitinka statinio projekto sprendinius, o pagal 7.2. dalį komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus. Komisija nusprendė, kad akto 5 punkte nurodyti statiniai yra tinkami naudoti, todėl patvirtino jų tinkamumą eksploatacijai.
16. Ieškovė nurodė, kad šis dokumentas įrodo, kad lietaus nuotekų inžineriniai tinklai yra naudojami atsakovės, kurio atstovas J. U. savo parašu patvirtino jų tinkamumą naudoti, todėl pateiktas statybos užbaigimo aktas įrodo trečiojo asmens UAB „Grinda“ naudojimąsi ieškovės tinklais. Pasak ieškovės, UAB „Grinda“ tripliko 6 punkte pripažino ieškovės inžinerinių tinklų naudojimąsi: „Tai yra, ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra ne atskirai suformuotas statinys, o pagrindinio daikto (daugiabučių gyvenamųjų namų) priklausinys, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui – daugiabučiams gyvenamiesiems namams, be kurių minėti gyvenamieji namai negali būti eksploatuojami.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ne visi paviršinių nuotekų infrastruktūros objektai nuosavybės ar naudojimo teise turi priklausyti savivaldybei ar paviršinių nuotekų tvarkytojui.
18. Paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus mieste UAB „Grinda“ eksploatuoja tik gatvių magistralinius tinklus ir vykdo viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudodama ieškovei nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais, skirtais daugiabučių namų paviršinių nuotekų tvarkymo reikmėms, todėl jais naudojasi namo administratorius, bendrija ar kitas juridinis asmuo, vykdantis pastato administravimo funkcijas. Pasak atsakovės, paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieškovei, ribos, ir tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB „Grinda“ atitenka atsakomybė už jų tvarkymą. Nurodė, kad ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes šių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.
19. Nurodė, kad nei atsakovė, nei UAB „Grinda“ nėra ginčo tinklų naudotojos, kadangi ieškovės įsigyti paviršinių nuotekų šalinimo tinklai (nuotekų išvadai) nepriklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, todėl tokių tinklų (nuotekų išvadų) paviršinių nuotekų tvarkytoja UAB „Grinda“ nevaldo ir nenaudoja, nes šių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai. Teigė, kad jokio teisinio pagrindo nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui įgyti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus nėra, nes toks pagrindas nenumatytas nei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ), nei kituose teisės aktuose.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pareiga surinkti ir perduoti paviršinių nuotekų tvarkytojui paviršines nuotekas, naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tenka žemės sklypo valdytojui (o ne paviršinių nuotekų tvarkytojui). Teigia, kad ginčo tinklai, kurių reikšmė yra išvadinė, yra daugiabučių gyvenamųjų namų priklausiniai, t.y. be jų minėti gyvenamieji namai negali būti eksploatuojami. Nurodė, kad ginčo tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų poreikių tenkinimui, yra šių namų inžinerinė infrastruktūra, kurios buvimo vieta yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype, taigi, žemės sklypo valdytojų, o ne atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar trečiojo asmens UAB „Grinda“ pareiga yra pasirūpinti paviršinių nuotekų surinkimu ir perdavimu paviršinių nuotekų tvarkytojui. Ginčo tinklai (nuotekų išvadai) nepriklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, todėl jų paviršinių nuotekų tvarkytojas nevaldo ir nenaudoja, nes šių tinklų valdytojas yra ieškovė, o naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai. Teigia, kad ji vykdo paviršinių nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudodama ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais, kad eksploatuoja tik gatvių magistralinius tinklus ir vykdo viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją.
21. Nurodė, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Pažymėjo, kad GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų infrastruktūra prasideda tik už abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo sklypo ribos.
22. Pažymėjo, kad ginčo paviršinių nuotekų tvarkymo tinklai neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 7.1. punkte įtvirtinto būtinojo reikalingumo kriterijaus – paviršinių nuotekų tinklai (nuotekų išvadai) yra fiziniams asmenims priklausančiame žemės sklype ir tik už šio žemės sklypo ribos prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Kadangi daugiabučių namų gyventojai už paviršines nuotekas nėra apmokestinami, vertinant paviršinių nuotekų tvarkymo tinklų atitiktį Tvarkos aprašo 7.2. punkto reikalavimams, akivaizdu, jog ginčo tinklų išpirkimas neturės įtakos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui / mažėjimui, tad tinklai neatitinka ir antrojo Tvarkos aprašo 7.2. punkte įtvirtinto būtinojo reikalingumo kriterijaus.
23. Nurodė, kad tinklai neatitinka GVTNTĮ 16 straipsnio 7 punkte nustatytų bei Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose įvardintų reikalingumo ir tinkamumo paviršinių nuotekų tvarkymui kriterijų, todėl nuosavybės teise atsakovei priklausyti neturi ir nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.
24. Teigė, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šulinys už žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio fiziniams asmenims, ribos ir tik nuo šio šulinio prasideda atsakovės valdoma paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra. Ieškovės tinklai nėra tinkami ir reikalingi paviršinių nuotekų tvarkymui, todėl nėra pagrindo spręsti jų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo klausimus, o toks pagrindas nenumatytas nei GVTNTĮ, nei kituose teisės aktuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
26. Teismas nurodė, kad byloje kilo klausimas, ar ginčo lietaus nuotekų šalinimo tinklus (nuotekų išvadus) faktiškai naudoja trečiasis asmuo UAB „Grinda“, nuo ko, pasak Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, priklauso būtinybė spręsti dėl objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo bei atlyginimo už naudojimąsi jais nustatymo.
27. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso lietaus nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų surinkimo tinklai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis dalis šių tinklų priklauso pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kita dalis pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
28. Pasak ieškovės, bendras nuotekų tinklų ilgis – 157,12 m, bendra statybos vertė yra 11 150 Eur. Šių tinklų įregistravimo ieškovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Šie tinklai yra suformuoti padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - nuotekų šalinimo tinklus KL, nurodytus ieškovės pateiktame statybos užbaigimo akte 2013 m. spalio 11 d. Nr. SUA-00-131011-00483 Versijos Nr. 2. Šiame akte naujai pastatyto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja nurodoma UAB „Namila“.
29. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutarties 39 punkte nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada („Iš teismui pateikto kadastro bylos, išrašų iš Nekilnojamojo turto registrų centro nustatyta, kad ieškovės turimi lietaus nuotekų šalinimo tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimui, yra šių namų inžinerinė infrastruktūra, kurios buvimo vieta yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype“) nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė bei trečiasis asmuo, teikiant viešąsias paslaugas, faktiškai naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus, o 40 punkte nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl faktinio objektų, teikiant viešąsias paslaugas, naudojimo, o teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes dėl faktinės padėties.
30. Teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi jis įpareigojo ieškovę pateikti duomenis/įrodymus, ar trečiasis asmuo UAB „Grinda“ faktiškai naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastuktūrą, o Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir UAB „Grinda“ pateikti duomenis, ar įmanoma tinkamai vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais.
31. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė 2020 m. gruodžio 7 d. raštą ir 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-131011-00483 Versijos Nr. 2, kuris, jos teigimu, patvirtina, kad UAB „Grinda“ lietaus nuotekų inžinerinius tinklus naudoja. Teismas pažymėjo, kad šis 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktas buvo pateiktas teismui su pradiniu ieškiniu, žinomas ir tirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo naujų įrodymų ieškovė teismui nepateikė.
32. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė paaiškinimus, kad nei ji, nei UAB „Grinda“ nėra ginčo tinklų naudotojos, kadangi ieškovės įsigyti tinklai (nuotekų išvadai) nepriklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso fiziniams asmenims ir UAB „Teisininkas LT“, ribos, ir tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojui (UAB „Grinda“) atitenka atsakomybė už jų tvarkymą. Pasak atsakovės, tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, namo administratorius, bendrija ar kitas juridinis asmuo, vykdantis pastato administravimo funkcijas.
Atsiliepimas
33. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ byloje teigė, kad pareiga surinkti ir perduoti paviršinių nuotekų tvarkytojui paviršines nuotekas, naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tenka žemės sklypo valdytojui. Teigė, kad ginčo tinklai, kurių reikšmė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra išvadinė, yra daugiabučių gyvenamųjų namų priklausiniai, t.y. be jų minėti gyvenamieji namai negali būti eksploatuojami. Ginčo tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų poreikių tenkinimui, yra šių namų inžinerinė infrastruktūra, kurios buvimo vieta yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype, taigi, žemės sklypo valdytojų, o ne atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar trečiojo asmens UAB „Grinda“ pareiga yra pasirūpinti paviršinių nuotekų surinkimu ir perdavimu paviršinių nuotekų tvarkytojui. Ginčo tinklai (nuotekų išvadai) nepriklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, todėl jų paviršinių nuotekų tvarkytojas nevaldo ir nenaudoja, nes šių tinklų valdytojas yra ieškovė, o naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai. Teigia, kad ji vykdo paviršinių nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudodamas ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais, kad eksploatuoja tik gatvių magistralinius tinklus ir vykdo viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją. Nurodo, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šulinys už žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio fiziniams asmenims, ribos ir tik nuo šio šulinio prasideda atsakovės valdoma paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra. Ieškovės tinklai nėra tinkami ir reikalingi paviršinių nuotekų tvarkymui, todėl nėra pagrindo spręsti jų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo klausimus, o toks pagrindas nenumatytas nei GVTNTĮ, nei kituose teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo nepateikė įrodymų dėl tinklų naudojimo (išskyrus 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktą, kuris jau buvo pateiktas į bylą su ieškiniu) ar faktinės padėties. Atsakovei ir trečiajam asmeniui neigiant tinklų naudojimą, ieškovė kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo faktinio tinklų naudojimo, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. neįrodė, kad jos tinklais naudojamasi.
35. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 27 punktą, nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
36. Iš 2021 m. kovo 31 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad ginčo tinklai yra įvardinti nuotekų surinkimo tinklais, tinklų nuotekų linijos reikšmė yra išvadinė, o nuotekų linijos rūšis – renkamoji. Ieškovei priklausantys tinklai yra arba pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
37. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, kad ginčo paviršinių nuotekų surinkimo tinklai nepatenka į nuotekų tvarkymo infrastruktūros apibrėžimą (GVTNTĮ 3 straipsnio 27 punktas), dėl ko nėra pagrindo ir spręsti dėl būtinybės taikyti GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalį. Dėl nurodytų priežasčių tai yra atskiras pagrindas ieškinį atmesti.
38. Teismas sprendė, kad atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
39. Po skundžiamo sprendimo priėmimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės patirtas 5 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.
40. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų UAB „Grinda“, iš ieškovės 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 12,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
41. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ patyrė 5 150 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal 2020 m. sausio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20/01/15-1 975 Eur sumai, 2020 m. vasario 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20/02/24 715 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20/09/28 910 Eur sumai, 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20/09/28 1 650 Eur, 2021 m. spalio 4 d. sąskaitą faktūrą, kurios serija ERES Nr. 2021/10/04 900 Eur sumai. Į bylą pateikti sąskaitų išrašymą bei mokėjimą patvirtinantys dokumentai.
42. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo 2021 m. spalio 4 d. sąskaita faktūra prašo priteisti ir 450 Eur už atskirojo skundo parengimą. Įvertinęs, kad teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens UAB „Grinda“ prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir nutarė atsisakyti priimti trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. pateiktą atskirąjį skundą, remdamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, darė išvadė, kad iš kitos šalies negali būti priteisiamos išlaidos už šias teisines paslaugas.
43. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Motyvuojamoji dalis
44. Atsižvelgdamas į trečiojo asmens patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, jog jos yra pagrįstos bei neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jas trečiajam asmeniui priteisė iš ieškovės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
45. Ieškovė UAB „Teisininkas LT“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atmesti trečiojo asmens UAB „Grinda“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
46. Ieškovė taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo atmesti trečiojo asmens UAB „Grinda“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinus pirmojo prašymo – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 005 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės 470 Eur žyminį mokestį, nes buvo patenkintas ieškovės apeliacinis skundas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1636-562/2020).
47. Apeliaciniai skundai grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
47.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
47.2. Teismas, nurodydamas, kad ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai aptarnauja daugiabučius pastatus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra teisus, tačiau nepagrįstai šių pastatų, jų užimamos teritorijos, teritorijos apie namus, gyventojų, gyvenančių šioje teritorijoje, įmonių registruotų šioje teritorijoje bei turinčių nuosavybės teisę, nepriskiria viešajai teritorijai pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimo atitinkamoje vietovėje sąlyga, tam, kad teritorija būtų pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, reiškia, jog iš visų deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų geriamuoju vandeniu realiai būtų aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų. Pastate (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 94; pastate (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 135. Taigi vandeniu, nuotekų, lietaus nuotekų surinkimu yra aprūpinamos 229 gyvenamos patalpos ir atitinkamas gyventojų skaičius gyvenantis tose patalpose apytiksliai yra 687 gyventojai (229 x 3), dėl to paslaugas per visus inžinerinius tinklus gauna 229 abonentai.
47.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė papildomai nepateikė jokių duomenų/įrodymų apie tai, ar trečiasis asmuo UAB „Grinda“ faktiškai naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, išskyrus 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-131011-00483 Versija Nr. 2. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, paaiškinimus susijusius su nagrinėjama byla, taip pat pateikė 2021 m. vasario 18 d. pranešimą, nurodydama 27 įmones, kurios naudojasi ieškovės nuosavybės teise priklausančiais lietaus nuotekų tinklais ir tais tinklais yra surenkamos nuotekos nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), viešųjų teritorijų.
Žemesnės instancijos teismas
47.4. Teismas klaidingai nustatė, kad 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo buvo tirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Nė viename teismo procesiniame sprendime teismai dėl šio akto nepasisakė ir nekomentavo, jo netyrė.
47.5. Dėl statybos užbaigimo akto pasisakytina, kad: 1) statybos užbaigimo procedūras atliko komisija, kurios narių skaičius yra 7 asmenys (A. K. – inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, A. J. – inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, E. K. – valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, R. L. – Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė, N. M. – Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkė, J. U. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, A. V. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas; 2) komisijos nariai yra savo sričių specialistai turintys atitinkamus išsilavinimus eiti tokias pareigas; 3) visi komisijos nariai savo parašais patvirtino, kad visos komunikacijos vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų yra tinkamos naudoti, prijungtos prie visų paslaugų tiekėjų infrastruktūros ir dėl to buvo išduotas leidimas namų eksploatacijai žemės sklype (duomenys neskelbtini); 4) 6.1. punkte Statinio projektas, kurio antraštiniame lape, kiekviename projekto brėžinyje, techninėse specifikacijose yra žyma, kurią sudaro žodžiai „Taip pastatyta“. Punkte 6.2. Statyba leidžiantis dokumentas. Punkte 6.3. Komisijos vertinimui buvo pateikti požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos; 5) pateikti 6.4. punkte statybos proceso dalyvių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (atestatai, pažymos); 6) patikrino šio akto 5 punkte nurodytų statinių atitiktį statinio projektui ir pateiktus dokumentus. Punkte 7.1. Statiniai, nurodyti šio akto 5 punkte, atitinka statinio projekto sprendinius. Punkte 7.2. Komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus; 7) Komisija nusprendė, 8 punktas, „statinių nurodytų šio akto 5 punkte, statyba baigta“: Be komisijos narių savo parašais patvirtino inžinerinių tinklų tinkamumą naudoti asmenys: Statinio statybos vadovas A. K., Statinio specialiųjų darbų vadovai – S. Š., A. T., S. K., V. S., Statinio statybos techninis prižiūrėtojas G. N., kiti asmenys – J. D., J. Č., D. J., E. U.
47.9. Atsakovė ir trečiasis asmuo ne tik naudojasi ieškovės lietaus nuotekų šalinimo tinklais, bet ir ieškovei priklausančiais šuliniais Nr. k1-226, k2-224, k3-221, k4-212a, k5-213, k6-164a, k7-167, k8-172 per kuriuos fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančios lietaus nuotekos per ieškovės inžinerinius tinklus prateka į atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ nuosavybės teise valdomus lietaus nuotekų tinklų šulinius: Nr. k1-prijungtas prie šulinio 26; k2-prijungtas prie šulinio 24; k3-prijungtas prie šulinio 21; k4-prijungtas prie šulinio 14; k5-prijungtas prie šulinio 212; k6-prijungtas prie šulinio 163a; k7-prijungtas prie šulinio 113; k8-prijungtas prie šulinio 124. Visa tai įrodo, kad ieškovės tinklai yra sujungti su atsakovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais.
47.10. Ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai priklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai dėl didelio abonentų skaičiaus ir Vilniaus miesto teritorijai priskirtos viešosios teritorijos.
47.11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012 numatyta, kad kai savivaldybės įmonė faktiškai naudoja kitam asmeniui priklausančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius viešajam nuotekų surinkimui, tai faktinis ginčo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 57 punktas). Be kita ko, paminėti išaiškinimai buvo taikomi aiškinant ir aktualios redakcijos GVTNTĮ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017 22 punktą).
47.12. Atsakovė naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, ir tai patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, todėl turi būti sprendžiama dėl šių objektų naudojimo teisės įgijimo, naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje; Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla 2A-171/2013; civilinė byla Nr. 2A-317/2014).
47.13. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016). Analogiško pobūdžio ginčus nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-24-302/2017 ir panašaus pobūdžio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose Nr. 3K-3-219/2015, 3K-3-107-695/2016 ir kt., todėl yra suformuota aiški teismų praktika nagrinėtinu klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
47.14. Tiek naudojimosi ginčo inžineriniais tinklais sąlygų nustatymas, tiek teisinis reguliavimas, susijęs su jo išpirkimu, patenka į Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnio taikymo sritį. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad siekiant įvertinti valstybės veiksmų suderinamumą su Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimais, teismas turi atlikti bendrą įvairių interesų išnagrinėjimą, atsižvelgdamas į faktą, kad Konvencijos tikslas – užtikrinti teises, „praktines ir veiksmingas“, o ne teorines ir iliuzines. Teismas privalo į situaciją pažvelgti iš esmės, atkreipdamas dėmesį į visas svarbias aplinkybes, įskaitant proceso šalių elgesį, valstybės įtvirtintas priemones ir jų įgyvendinimą. Kai svarstomas bendrojo intereso klausimas, valdžios institucijos turi veikti laiku, tinkamai ir nuosekliai (žr. F. R. E. L. Vakf prieš Turkiją, no. 34478/97, § 46, 9 January 2007, Bistrović prieš Kroatiją, no. 25774/05, § 35, 31 May 2007).
47.15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieškovei, kadangi teismas nenagrinėjo ir nenustatė, kur yra paviršinių nuotekų atidavimo riba, tik nurodė, kad tai yra už sklypo ribų.
47.16. Teismas sprendime nenurodė, kodėl gyvenamųjų namų teritorija neįeina į Vilniaus miesto viešąją teritoriją, taip pat nenurodė, kokie šuliniai priklauso trečiajam asmeniui, kokie ieškovei, nenurodė, kad prie šių šulinių yra prijungti ieškovės tinklai. Ieškovė pažymi, kad šuliniai, kurie surenka lietaus nuotekas nuo Vilniaus miesto viešųjų teritorijų randasi 1 metro atstumu nuo gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), namų sienų, kad nuo Vilniaus miesto viešųjų teritorijų surenkamos lietaus nuotekos nuteka į ieškovės nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus ir jais šios surinktos lietaus nuotekos nuteka į atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančius lietaus nuotekų tinklus.
47.17. Ieškovė nereikalauja, kad jai nuosavybės teise priklausantys lietaus nuotekų tinklai būtų perimti ar išpirkti, o reikalauja, kad juos atsakovė prižiūrėtų ir eksploatuotų bei mokėtų už lietaus nuotekų pratekėjimą per ieškovės nuosavybės teise priklausančius ir atsakovės ir trečiojo asmens naudojamus tinklus.
47.18. Bendras įmonių skaičius daugiabučiuose pastatuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra 27, tačiau teismas nenustatė, kodėl atsakovė ir trečiasis asmuo nėra sudarę atitinkamų sutarčių su šiomis įmonėmis dėl lietaus nuotekų surinkimo.
47.19. Statinių savininkų trečiųjų asmenų valdomas 0,6412 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės tinklai, yra daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, gyvenamojoje teritorijoje, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovė – Vilniaus miestas. Ši teritorija priskirtina prie Vilniaus savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos. Tai, kad žemės sklypas tretiesiems asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepanaikina savivaldybės pareigos organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Atsakovė ar trečiasis asmuo į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypas įstatymo ar kito teisės akto tvarka būtų įrašytas į apskaitą kaip Vilniaus miesto teritorija, kurioje savivaldybių institucijos neorganizuoja ir neprivalo užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.
47.20. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) teisės aktų nustatyta tvarka turėti leidimą tvarkyti paviršines nuotekas; 2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti ir (arba) naudoti paviršinių nuotekų tvarkymui reikalingą infrastruktūrą toje savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
47.21. Teismas, vadovaudamasis GVTNTĮ 3 straipsnio 27 punktu, nepagrįstai nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys tinklai nepatenka į infrastruktūros apibrėžimą. Su tokia teismo pozicija nesutiktina, kadangi šiame straipsnyje yra kalbama apie komplekso dalis, apie vartotojams ir abonentams priklausančias infrastruktūras nepatenkančias sąvokas, kai šiuo atveju ieškovė nėra nei naudotoja, nei vartotoja, o yra šių tinklų savininkė ir per jai nuosavybės teise priklausančius tinklus yra surenkamos ir šalinamos lietaus nuotekos nuo viešųjų Vilniaus miesto teritorijų.
47.22. Teismas nepagrįstai rėmėsi GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalimi, kai ieškovė pateikė įrodymus, kad jos yra inžineriniai tinklai randasi viešoje vietoje ir turi būti taikyta GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
47.23. Teismas nenustatė pagrindo ir asmenų, kas privalo mokėti ieškovei už lietaus nuotekų surinkimą ir jų pratekėjimą. Teismas sprendimu bando įteisinti padėtį, kad už lietaus nuotekų surinkimą nuo viešųjų Vilniaus miesto teritorijų mokėtų Vilniaus miesto gyventojai, kai už jas priklauso mokėti Vilniaus miesto savivaldybe. Jeigu įsigaliotų toks teismo sprendimas, tai Vilniaus miesto gyventojai būtų apmokestinti du kartus, tuo būtų grubiai pažeistas viešasis interesas.
47.24. Ieškovė prašė teismo taikyti teismų praktiką, nurodė civilinių bylų numerius, priimtus teismų sprendimus, nutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nė į vieną jų ir sprendime jų netaikė.
47.25. Tai, kad trečiąjį asmenį UAB „Grinda“ byloje atstovauja atstovas – advokatas, prieštarauja trečiojo asmens veiklos priimtiems įstatams, neatitinka įmonės priimtų pareiginių instrukcijų, akcinės bedrovės įstatymo. Tai yra neteisiška, nesąžininga, nes tokiu būdu yra padidinamos bylinėjimosi išlaidos. Trečiojo asmens argumentai, kad jis teisininkų turi nedaug nereiškia, kad jį turi atstovauti samdytas atstovas.
47.26. Visas teismo procesas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir ginčo šalys teismo posėdyje nedalyvavo, todėl tokios didelės trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos ir turi būti mažinamos.
Žemesnės instancijos teismas
47.27. Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi neįpareigojo trečiąjį asmenį byloje pateikti tripliką, jį jis pateikė savo iniciatyva, todėl už jo parengimą patirtos 715 Eur išlaidos (dirbta 11 val., kaina 1 val. – 65 Eur) neturėtų būti priteistinos iš ieškovės.
47.28. Už trečiojo asmens paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-1636-562/2020 parengimą patirtos 910 Eur išlaidos (dirbta 14 val., kaina 1 val. – 65 Eur) turi būti sumažinamos iki 130 Eur (910 Eur / 7 puslapių), kadangi paaiškinimuose dubliuojasi trečiojo asmens teikiamo apeliacinio atsiliepimo ir paaiškinimų fragmentai, o, be to, paaiškinimuose apie pačias bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo pasisako tik 1 puslapyje (paaiškinimų 6 puslapis), kai pačius paaiškinimus sudaro nepilni 7 puslapiai.
47.29. Ieškovė už teismo įpareigojimus trečiajam asmeniui nėra įpareigota apmokėti išlaidas, todėl neturi būti priteista pagal 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. 21/04/30 (bendra suma – 1 650 Eur) už: 1) 1 poziciją (2020 m. gruodžio 7 d. paaiškinimų parengimas vykdant teismo įpareigojimą pateikti informaciją ir duomenis, ar įmanoma tinkamai vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais); valandų skaičius – 8 val. , kaina už 1 valandą – 75 Eur, iš viso 600 Eur; 2) 3 poziciją (parengtas 2021 m. kovo 19 d. raštas dėl trečiųjų asmenų); valandų skaičius – 3 val., kaina už 1 valandą – 75 Eur, iš viso 225 Eur. Be to, nurodytas laikas ir darbų apimtis neatitinka tikrovės ir investuoto darbo laiko sąnaudų;
47.30. Pagal 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitos Nr. 21/04/30 4 poziciją sumokėta už 2021 m. kovo 3 d. posėdį, įskaitant pasirengimą; valandų skaičius – 2 val., kaina – 75 Eur, suma – 150 Eur. Tokia nurodyta kaina ir žodis „pasirengimas teismo posėdžiui“ 2 valandas, nenurodant pasirengimo priežasties, atliktų darbų apimties sudaro prielaidas trečiajam asmeniui elgtis nesąžiningai ir už vieną žodį „pasirengimas“ išsirašyti sąskaitą kuri yra verta 150 Eur. Be to, civilinės bylos nagrinėjimas vyko tik 1 valandą ir 4 minutes, o ne 2 val. Pagal 5 poziciją sumokėta už 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdį (nagrinėjimą iš esmės, įskaitant pasirengimą); valandų skaičius – 4 val., kaina – 75 Eur, suma – 300 Eur. Šios išlaidos negali būti priteistos, nes teismo posėdis vyko tik 14 minučių.
47.31. Bendra išrašyta 1 650 Eur suma pagal 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. 21/04/30 privalo būti mažintina 1 200 Eur suma (600 Eur – 225 Eur – 75 Eur – 300 Eur) ir priteistina suma 450 Eur, jeigu teismas tenkintų išlaidų priteisimą trečiajam asmeniui. Iš viso papildomu sprendimu priteistos 4 700 bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos iki 2 005 Eur (975 Eur + 130 Eur + 450 Eur).
47.32. Tai, kad trečiasis asmuo apmoka samdytiems atstovams padidintas sąskaitas yra jo vidinis administracijos reikalas, tačiau tai nereiškia, kad tokias patirtas išlaidas privalo apmokėti kitos proceso šalys ir taip kompensuoti patiriamus UAB „Grinda“ nuostolius.
47.33. Trečiajam asmeniui apskritai neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes jis papildomai samdosi atstovą turėdamas savo teisininkus, kurie turi didesnę kompetenciją atstovauti įmonę ir už tai gauną darbo užmokestį. Pats trečiasis asmuo nurodė, kad turi teisininkus viešųjų pirkimų, personalo skyriuose, be to, šiuo metu formuojama nauja teismų praktika dėl piniginių lėšų nepriteisimo valstybinėms ar joms priklausančioms įmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eAS-552-556/2018; eAS-272-662/2018; eAS-108-442/2019). Trečiąjį asmenį UAB „Grinda“ teisme privalo atstovauti jos įmonėje dirbantis teisininkas, o jo neturint, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri 100 proc. nuosavybės teise valdo UAB „Grinda“ akcijas.
Žemesnės instancijos teismas
47.34. Teismas, papildomame sprendime nepasisakė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios sudarė 470 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti priteistos iš atsakovės ieškovei, nes buvo tenkintas ieškovės apeliacinis skundas.
48. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieškovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 6 d. papildomo sprendimo ieškovės apeliacinius skundus prašo atmesti. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
48.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ginčo tinklų buvimo vietos, t. y. tai, kad ginčo tinklai patenka į viešąją vandens tiekimo teritoriją ir tai savaime reiškia, jog ginčo tinklai yra reikalingi viešųjų paslaugų teikimui ir atlyginimo dydžio ieškovės naudai nustatymo.
48.2. Yra galima situacija, kuomet paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra priklauso ar yra kitaip valdoma ir/ar naudojama kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju ginčo tinklai priklauso ieškovei, o juos faktiškai naudoja gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai (jų atstovai) kaip gyvenamųjų namų priklausinius. Būtent faktinio ginčo tinklų naudojimo faktą nurodė nustatyti ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartyje.
48.3. Atsakovė ginčo tinklais nesinaudoja. Trečiasis asmuo UAB „Grinda” eksploatuoja tik gatvių magistralinius tinklus ir vykdo viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudodamas ieškovei priklausančiais ginčo tinklais. Priešingų įrodymų byloje nėra.
48.4. Ginčo tinklai yra skirti daugiabučių namų paviršinių nuotekų tvarkymo reikmėms, todėl jais naudojasi patalpų savininkai ir patalpų savininkus atstovaujantis namo administratorius, bendrija ar kitas juridinis asmuo, vykdantis pastato administravimo funkcijas. Kadangi ginčo lietaus nuotekų šalinimo tinklai aptarnauja daugiabučius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl laikytini šių namų priklausiniais, be kurių gyvenamieji namai negali būti eksploatuojami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.19 straipsnio 1 dalis) ir iš esmės turėtų priklausyti ne ieškovei, kuri neturi nuosavybės gyvenamuosiuose namuose, o šių gyvenamųjų namų patalpų savininkams.
48.5. Ieškovei priklausančių nuotekų šalinimo tinklų reikšmė yra išvadinė. Taigi ieškovei priklausantys ginčo lietaus nuotekų šalinimo tinklai – paviršinių nuotekų atkarpos yra paviršinių nuotekų išvadai. Teisinis reglamentavimas atskiria paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūras (vieša ar privati) ir aplinkybė, kad privati infrastruktūra yra prijungta prie viešosios neturi reikšmės sprendžiant, ar ginčo tinklai (privati infrastruktūra) turi būti perduoti atsakovei/bendrovei atlygintinos nuomos pagrindais – teisės aktai numato viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybės ribas, t. y. jis atsakingas tik už atiduotų paviršinių nuotekų tvarkymą, o nuotekas turi atiduoti privačios nuotekų tvarkymo infrastruktūros valdytojai/naudotojai. Kol paviršinės nuotekos nėra surinktos nuo privataus žemės sklypo ir jame esančių objektų bei perduotos tvarkyti UAB „Grinda“, ji jų netvarko ir nėra atsakinga už jų tvarkymą.
48.6. Paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieškovei ribos, ir tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymą.
48.7. Ginčo tinklai nepriklauso viešajai teritorijai, kaip ją supranta ieškovė, dėl ko negalima konstatuoti ginčo tinklų reikalingumo teikti viešąsias paslaugas. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neturi pareigos rinkti paviršines nuotekas sklype, kadangi trečiasis asmuo tvarko tik jau surinktas ir jam atiduotas sklypo paviršines nuotekas. Ginčo tinklai nėra reikalingi, kad bendrovė galėtų teikti viešąją paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
48.8. Teismas pagrįstai nesprendė, kad ginčui yra aktuali GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatyta viešosios vandens tiekimo teritorijos sąvoka, kadangi viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos sąvoka nėra taikoma paviršinių nuotekų atveju. Paviršinių nuotekų tvarkymas yra siejamas ne su GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, o su savivaldybės teritorija. Taigi nagrinėjamu atveju nesvarbios aplinkybės apie galimą gyventojų skaičių sklype.
48.9. Ieškovė, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepateikė įrodymų, jog atsakovė ar trečiasis asmuo faktiškai naudoja ginčo tinklus. Teismas pagrįstai nurodė, kad 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-131011-00483 jau buvo įvertintas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų. Be to, statybos užbaigimo aktas nepatvirtina, kad atsakovė ar trečiasis asmuo faktiškai naudoja ginčo tinklus. Trečiasis asmuo nėra sudaręs jokių paslaugų teikimo sutarčių su sklypo ar jame esančio nekilnojamojo turto savininkais.
48.10. UAB „Grinda“ atsakinga tik už jai perduotų paviršinių nuotekų tvarkymą ir nėra atsakinga už paviršinių nuotekų surinkimą sklype, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti jokių jos išlaidų ar gaunamų pajamų, kadangi ji nesinaudoja ieškovės tinklais.
48.11. UAB „Grinda“ ir atsakovė neturi pareigos rūpintis, prižiūrėti, remontuoti ginčo tinklus, tačiau sklypo ir ginčo tinklų valdytojui/naudotojui yra suteikta galimybė perduoti sklype surenkamas paviršines nuotekas bendrovės atsakomybei į viešąją paviršinių nuotekų infrastruktūrą. Ne bendrovė ar atsakovė, o ginčo tinklų valdytojas/naudotojai turėtų mokėti bendrovei už suteikiamas paviršinių nuotekų tvarkymo viešojoje infrastruktūroje paslaugas.
48.12. UAB „Grinda“ savo pajamas skiria viešosios infrastruktūros priežiūrai, remontui ir pan. Tuo tarpu ieškovė, būdama ginčo tinklų savininke, turi įstatyminę pareigą šiuo turtu rūpintis savo lėšomis (GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalis).
48.13. Kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neturi pareigos periimti ir neterminuotai naudoti bei eksploatuoti iš ieškovės jai priklausančių aukščiau paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, negali būti sprendžiama ir dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei nuomos mokestį.
48.14. Ginčo tinklai buvo įsigyti ne laisvoje rinkoje, už ženkliai mažesnę kainą (vos 350 Eur) nei yra jų rinkos vertė, su konkrečiu tikslu ne ginčo tinklus eksploatuoti, bet priverstinai perduoti juos atsakovei ir gauti už tai neadekvatų atlygį – ieškovė negali užsiimti nuotekų tvarkymo veikla (neturi licencijos), todėl ginčo tinklus įsigijo ne nuotekų tvarkymo tikslais. Ieškovė nuo pat tinklų įsigijimo, prisiimdama tokio „verslo“ modelio rizikas, negalėjo tikėtis pelno iš specifinės paskirties objekto įsigijimo.
48.15. Ieškinyje nėra pagrindžiamas ieškovės reikalavimas be fiksuoto nuomos mokesčio priteisti ir kas mėnesį mokestį MMA pagrindu. Tokių atveju nėra pasitaikę nei teismų praktikoje, nei tokio atlygio skaičiavimas nėra numatytas įstatymuose. Ieškovė tokiu reikalavimu demonstruoja itin didelį įžūlumą ir siekia praturtėti viešųjų finansų sąskaita, nekalbant apie tokio reikalavimo akivaizdų neadekvatumą (MMA yra beveik 40 kartų didesnė nei ieškovės prašomas fiksuotas mėnesinis mokestis) ir nesuderinamumą su teisingumo, teisėtumo principais.
48.16. Sprendžiant dėl teisingo atlygio turi būti atsižvelgiama į: 1) turto įsigijimo aplinkybės inter alia turto įsigijimo kaina (tinklų įsigijimo kaina 350 Eur); 2) infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlis, o taip pat taikoma proporcingumo gaunamai finansinei naudai, eksploatuojant ginčo infrastruktūrą, taisyklė (ieškovė ginčo tinklų neįrengė, nėra jokių įrodymų, kad ji būtų patyrusi kokias nors ginčo tinklų remonto, išlaikymo išlaidas; UAB „Grinda“ ginčo tinklų nenaudoja ir neturi sudariusi sutarčių su sklype ar jame esančių nekilnojamojo turto objektų savininkais; 3) tinklų nusidėvėjimo laikotarpis (pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais) 1 priedas, vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvai yra 50 metų (arba 600 mėnesių); teisingas atlygis ieškovei galėtų būti arba mėnesinis mokestis, atsižvelgiant į ginčo tinklų įsigijimo kainą (350 Eur/600 mėn.) arba vienkartinė 350 Eur kompensacija.
48.17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl teisingo atlygio, kiekvienu atveju turi būti nustatytas teisingas balansas tarp savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas ir asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno. 350 Eur mokestis buvo paskaičiuotas taip, kad ieškovė atgautų varžytynėse sumokėtą ginčo tinklų kainą. Didesnio nuomos mokesčio nustatymas reikštų, kad ieškovė iš ginčo tinklų įsigijimo generuos pelną, nors jau ginčo tinklų įsigijimo metu ieškovė turėjo suvokti, kad dėl įsigyjamo objekto specifiškumo jo eksploatuoti ar juolab gauti pelną iš eksploatavimo negalės. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad ginčo tinklai negalėtų būti nuomojami laisvoje rinkoje.
48.18. Ieškovė siekia ne kompensacijos, o pelno iš viešajam interesui tenkinti skirtų objektų, nes jokių eksploatavimo išlaidų ieškovė nepatyrė, tinklų pati neįrengė, o juos įsigijo iš varžytynių už 350 Eur sumą. Tad teisingu atlyginimu už neterminuotą ginčo tinklų nuomą laikytinas 350 Eur vienkartinis mokestis.
48.19. Ieškovė nepagrįstai neigia UAB „Grinda“ teisę byloje pasitelkti atstovus iš išorės. Įstatymas nedraudžia byloje savo teises ginti tiek pasitelkiant savo vidinius resursus, tiek samdant kvalifikuotus teisininkus iš išorės – ši teisė yra absoliuti. Tai, kad bendrovė turi kelis vidinius teisininkus nereiškia, jog bendrovę nagrinėjamoje byloje privalėjo atstovauti būtent jie. Bendrovė įvertino ginčo specifiką, turimus resursus ir darbuotojų užimtumą, kvalifikaciją ir sprendė, kad geriausiai jos interesus byloje atstovaus samdyti teisininkai. Ieškovė turėjo tokią pačią teisę savo atstovavimui pasitelkti profesionalus iš išorės.
48.20. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos išlaidomis, kurias UAB „Grinda“ patyrė rengdama tripliką. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, apskritai byloje neprivalo teikti jokių procesinių dokumentų, jie turi tik teisę juos pateikti, todėl pagal tokią ieškovės logiką, tretieji asmenys apskritai neturėtų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
48.21. UAB „Grinda“ byloje dalyvauja atsakovės pusėje ir yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Bendrovė teikė į bylą reikšmingus paaiškinimus iškilusiais klausimais, kadangi ji yra geriausiai susipažinusi su ginčo tinklų specifika, paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentavimu (ji tokią paslaugą teikia) – visi bendrovės teikti procesiniai dokumentai buvo reikalingi bei būtini teisingam ir tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl ji turi teisę į būtinų ir įrodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
48.22. CPK nenumato, jog tretiesiems asmenims nėra atlyginamos išlaidos už procesinių dokumentų teikimą tuo pagrindu, kad, skirtingai nei šalių atveju, teismas ne įpareigoja, bet pasiūlo trečiajam asmeniui pateikti vieną ar kitą procesinį dokumentą.
48.23. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad bylinėjimosi išlaidos dar turi būti mažinamos 1 650 Eur suma. Ieškovė nesiremia jokiomis teisės normomis, neįrodinėja, kad bendrovės nurodyti įkainiai, darbo laiko sąnaudos ir pan. prieštarauja advokatų darbo užmokesčio civilinėse bylose rekomendacijoms ar to, kad bendrovės nurodytos darbo laiko sąnaudos neatitinka tikrovės. Visi ieškovės teiginiai yra paremti subjektyviu manymu, kiek turėtų trukti pasirengimas teismo posėdžiams, kas negali būti pagrindas mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48.24. Ieškovė apeliaciniu skundu teikia naują reikalavimą – prašymą priteisti iš atsakovės 470 Eur žyminį mokestį, kurį ieškovė sumokėjo už apeliacinį skundą nagrinėjant bylą pirmą kartą. Šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi apeliaciniame skunde jokie nauji reikalavimai negali būti teikiami. Be to, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, o ją išnagrinėjus iš naujo – ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.
48.25. Ieškovės nurodoma administracinių bylų teismų praktika netaikytina ne tik dėl to, kad ji formuojama administraciniame procese (joje yra kalbama apie viešojo administravimo subjektus ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai viešojo administravimo subjektas yra bylos šalimi), bet ir dėl to, kad joje nėra kalbama apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą privatiems juridiniamas asmenimis, kuriems yra pavesta teikti tam tikras viešąsias paslaugas. UAB „Grinda“ nėra viešojo administravimo subjektas kaip jis yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, ji teikia viešąsias paslaugas, kurių teikimą jai pavedė atlikti viešojo administravimo subjektas – Vilniaus miesto savivaldybė. Tai nereiškia, kad bendrovė užsiima viešojo administravimo veikla.
49. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepimuose į ieškovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 6 d. papildomo sprendimo ieškovės apeliacinius skundus prašo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
49.1. GVTNTĮ reglamentuoja asmenų teisinius santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį bei tvarkant bet kokių rūšių nuotekas, tačiau paviršinės nuotekos yra išskiriamos iš kitų nuotekų rūšių ir nuo jų atskiriamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-313/2021).
49.2. Ne visi paviršinių nuotekų infrastruktūros objektai nuosavybės ar naudojimo teise turi priklausyti savivaldybei ar paviršinių nuotekų tvarkytojui. Ieškovei priklausančius tinklus faktiškai naudoja daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai. UAB „Grinda“ vykdo paviršinių nuotekų tvarkymo funkciją nesinaudodama ieškovei priklausančiais ginčo tinklais, ji eksploatuoja tik gatvių magistralinius tinklus ir vykdo viešąją paviršinių nuotekų tvarkymo funkciją, priima surinktas ir jai perduodamas paviršines nuotekas.
49.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad atsakovė ar trečiasis asmuo naudoja ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus.
Žemesnės instancijos teismas
49.4. Paviršinių nuotekų tinklai yra skirti daugiabučių namų gyventojų (žemės sklypo bendrasavininkų), o ne paviršinių nuotekų tvarkytojo (UAB „Grinda“) poreikių tenkinimui, t.y. paviršinių nuotekų tinklų naudotojais laikytini daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, bet ne UAB „Grinda“. Pati ieškovė netiesiogiai apeliaciniame skunde nurodo, kad 27 įmonės naudojasi ieškovės nuosavybės teise priklausančiais lietaus nuotekų tinklais.
49.5. Ieškovės paviršinių nuotekų tinklai yra daugiabučių gyvenamųjų namų priklausiniai, kurių reikšmė – išvadinė, t.y. ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra ne atskirai suformuotas statinys, o pagrindinio daikto (daugiabučių gyvenamųjų namų) priklausinys, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui – daugiabučiams gyvenamiesiems namams, be kurių minėti gyvenamieji namai negali būti eksploatuojami.
49.6. Aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1- 500 „Dėl naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“ I Skyriaus 2.3. punktu sąvoka „nuotekų išvadas“ apibrėžiama kaip pirma nuotekų vamzdyno atkarpa, jungianti abonento ir (ar) vartotojo pastato ar teritorijos nuotekų tvarkymo įrenginius, nuotekų išleidimo komunikacijas su nuotekų tvarkytojo eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Akivaizdu, kad tokių tinklų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytojas nevaldo ir nenaudoja, nes tinklų naudotojai yra butų ir kitų patalpų savininkai.
49.7. UAB „Grinda“ daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijoje nėra sudariusi jokių sutarčių su abonentais (vartotojais) dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir negauna jokių pajamų už nuotekų tvarkymo paslaugas.
49.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų tinklai nepatenka į paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apibrėžimą (GVTNTĮ 3 straipsnio 27 dalis) ir pagrindo taikyti GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalį nėra.
Žemesnės instancijos teismas
49.9. Paviršinių nuotekų tvarkymas, skirtingai nei geriamojo vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas, yra siejamas ne su GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, o su savivaldybės teritorija. Šią aplinkybę patvirtina GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti, jog savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas; bei GVTNTĮ 13 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko nuotekų tvarkytojas arba kita savivaldybės valdoma įmonė.
49.10. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tvarkymo tinklai neatitinka Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija) patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7.1. punkte įtvirtinto būtinojo reikalingumo kriterijaus – paviršinių nuotekų tinklai (nuotekų išvadai) yra fiziniams asmenims priklausančiame žemės sklype ir tik už šio žemės sklypo ribos prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
49.11. Kadangi daugiabučių namų gyventojai už paviršines nuotekas, surenkamas nuo daugiabučių namų ir žemės sklypo nėra apmokestinami, vertinant paviršinių nuotekų tinklų atitiktį Aprašo 7.2. punkto reikalavimams, akivaizdu, jog ieškovei priklausančių paviršinių nuotekų tinklų išpirkimas neturės jokios įtakos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui/mažėjimui. Minėta aplinkybė patvirtina, jog paviršinių nuotekų tvarkymo tinklai neatitinka ir Aprašo 7.2. punkte įtvirtinto būtinojo reikalingumo kriterijaus.
49.12. Kadangi ieškovės nuosavybės teise valdomi paviršinių nuotekų tinklai neatitinka GVTNTĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatytų bei Aprašo 7 punkte įvardintų reikalingumo paviršinių nuotekų tvarkymui kriterijų, jie nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei ar UAB „Grinda“ priklausyti neturi.
49.13. Ieškovės nurodomose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-171/2013) buvo sprendžiamas GVTNTĮ nuostatų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (ne paviršinių nuotekų) tvarkymo infrastruktūros objektų faktinis naudojimas ir reikalingumas viešosios paslaugos tiekimui, todėl nurodyta praktika netaikytina. Be to, ieškovės cituotos EŽTT jurisprudencijos ratio decidendi skiriasi, todėl EŽTT teismų sprendimai nagrinėjamai bylai precedentinės galios taip pat neturi.
49.14. Teisės aktai nenumato jokių juridinių asmenų teisės vesti savo bylas teisme per atstovus išimčių – UAB „Grinda“ teisė nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauti per atstovus – advokatus, advokatų padėjėjus – yra absoliuti.
49.15. UAB „Grinda“ savo struktūroje neturi teisės skyriaus, tik UAB „Grinda“ Administracijos tarnybos Viešųjų pirkimų skyriaus teisininką (1 etatas) ir Administracijos tarnybos Personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus teisininką (1 etatas). UAB „Grinda“, įvertinusi turimus žmogiškuosius išteklius, ginčo specifiką, teisinį išsilavinimą turinčių UAB „Grinda“ darbuotojų užimtumą, nusprendė nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauti per atstovus. Ieškovės teiginiai, kad toks UAB „Grinda“ sprendimas prieštarauja trečiojo asmens veiklos priimtiems įstatams, neatitinka pareiginių instrukcijų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, todėl laikytinas neetišku, nesąžiningu, neteisėtu, vertintini kaip deklaratyvūs ir neturintys jokio teisinio pagrindo.
49.16. Tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis.
49.17. Teisę spręsti, kokiu būdu dalyvauti byloje, teisės aktai palieka trečiajam asmeniui, t.y. trečiasis asmuo priima savarankišką sprendimą, aktyvus ar pasyvus dalyvavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje geriausiai atitinka trečiojo asmens interesus, ir turi teisę į patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimą.
49.18. UAB „Grinda“ byloje dalyvavo atsakovės pusėje, todėl teismui atmetus ieškovės ieškinį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.
49.19. Ši byla yra civilinė, o ne administracinė, todėl joje neturėtų būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, UAB „Grinda“ neįgyvendina viešojo administravimo funkcijų, ji nėra viešojo administravimo subjektas kaip jis yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. UAB „Grinda“ teikia tam tikras viešąsias paslaugas, kurių teikimą jai pavedė atlikti viešojo administravimo subjektas – Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau tai nereiškia, kad UAB „Grinda“ užsiima viešojo administravimo veikla. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, išlaidų teisinei pagalbai atlyginimas UAB „Grinda“ yra reguliuojamas CPK, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo.
49.20. UAB „Grinda“ suteiktos teisinės paslaugos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
49.21. Išnagrinėta civilinė byla yra sudėtinga, joje sprendžiamas itin specifinis paviršinių nuotekų šalinimo tinklų reikalingumo viešajai savivaldybės funkcijai atlikti klausimas, kuris iki šiol nebuvo nagrinėtas Lietuvos teismų praktikoje. Specialiųjų teisės aktų analizė pareikalavo didelių advokato laiko sąnaudų. UAB „Grinda“ patirtų išlaidų teisinei pagalbai dydį lėmė ir pačios ieškovės veiksmai – ieškovė savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi itin gausia tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Be to, ieškovės reikalavimas itin didelis – ieškiniu ji reikalavo iš atsakovės priteisti neterminuotai mokamą 6 954,84 Eur metinį mokestį už naudojimąsi ieškovei priklausančiais paviršinių nuotekų šalinimo tinklais nuo 2019 m. balandžio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad paviršinių nuotekų tinklų galiojimo laikas yra apie 50 metų bei į didėjantį MMA, iš viso ieškovės reikalavimas sudaro ne mažiau nei 347 742,00 Eur.
49.22. Bylą išnagrinėjus iš naujo ieškovės ieškinys 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmestas, todėl jai neatlygintinos 470 Eur išlaidos už apeliacinio skundo padavimą bylą nagrinėjant pirmą kartą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
52. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl teisės naudoti ir eksploatuoti turtą (nuotekų išvadus) nustatymo bei mėnesinio naudojimosi mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
53. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Teisininkas LT“ pagal 2019 m. balandžio 12 d. varžytynių aktą Nr. 2019/04-1 nuosavybės teise priklauso 2/230 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų surinkimo tinklai: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgis – 14,84 m; 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgis – 14,97 m; 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgis – 15,09 m; 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgis – 15,09 m; 5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgis – 27,17 m; 6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgis – 19,80 m; 7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ilgis – 22,73 m; 8) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgis – 27,43 m. Bendras tinklų ilgis – 157,12 m, statybos vertė – 11 150 Eur.
54. Minėti tinklai yra suformuoti padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuotekų šalinimo tinklus KL, nurodytus 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo akte Nr. SUA-00-131011-00483 Versijos Nr. 2. Šiame akte naujai pastatyto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja nurodyta UAB „Namila“.
55. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad dalis šių ieškovei priklausančių paviršinių nuotekų tinklų priklauso pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), o kita dalis pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), t.y. yra šių daugiabučių gyvenamųjų namų priklausiniai.
56. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovei priklausantys tinklai yra įvardinti kaip nuotekų surinkimo tinklai; tinklų nuotekų linijos reikšmė – išvadinė; nuotekų linijos rūšis – renkamoji.
57. Nustatyta, kad ieškovei priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai yra prijungti prie trečiojo asmens UAB „Grinda“ (paviršinių nuotekų tvarkytojo) valdomų magistralinių paviršinių nuotekų šalinimo tinklų. Šalys šių aplinkybių neginčijo.
58. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlymą dėl paviršinių nuotekų šalinimo tinklų išpirkimo arba nuomos sutarties sudarymo, siūlydama Vilniaus miesto savivaldybei išpirkti paviršinių nuotekų tinklus arba sudaryti nuomos sutartį dėl šių tinklų naudojimosi. Vilniaus m. savivaldybė 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. A.51-97195/19 (3.3.2.26E-INF) „Dėl lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų išpirkimo arba nuomos sutarties pasirašymo“ atmetė ieškovės siūlymą motyvuodama tuo, jog VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės įsigyti paviršinių nuotekų šalinimo tinklai priklauso pastatams, be to, paviršinių nuotekų šalinimo tinklai aptarnauja žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantį fiziniams asmenims.
59. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Grinda“, pateikdama iš esmės analogišką pasiūlymą kaip ir Vilniaus miesto savivaldybei. UAB „Grinda“ 2019 m. spalio 15 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 19.2- (191.5) nurodė, kad pritaria Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. spalio 14 d. rašte išdėstytiems argumentams, todėl iš ieškovės išsipirkti, nuomotis ar eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus neketina ir neturi teisinio pagrindo.
60. Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“ atsisakius išpirkti ieškovei priklausančius tinklus ar sudaryti dėl jų nuomos sutartį, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama: 1) nustatyti teisę atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neterminuotai naudoti ir eksploatuoti paviršinių nuotekų šalinimo tinklus; 2) nustatyti atsakovei pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą) ir prižiūrėti paviršinių nuotekų tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, reikalavimus; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei neterminuotai mokamą 24,57 Eur fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamąjį mokestį (Lietuvos Respublikoje patvirtintą MMA), už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, numatant, kad mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus pradedant nuo 2019 m. balandžio 12 d. ir mokamus neterminuotai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas
Žemesnės instancijos teismas
61. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3493-534/2020 ieškovės ieškinį atmetė.
62. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1636-562/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl paviršinių nuotekų tinklų faktinio naudojimo, todėl teisingai išspręsti ginčą būtina nustatyti, ar įmanoma tinkamai vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymo funkciją, nesinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes dėl faktinės padėties. Nurodė, kad nustačius infrastruktūros objektų faktinį naudojimą, turėtų būti sprendžiama dėl ieškovei priklausančių tinklų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Šalims nepavykus geranoriškai susitarti, ginčas turėtų būti spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir teisingo atlyginimo už naudojimąsi nustatymo.
63. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą, skundžiamu 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo nepateikė įrodymų dėl tinklų naudojimo (išskyrus 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktą, kuris jau buvo pateiktas su ieškiniu) ar faktinės padėties, taigi neįrodė faktinio jos tinklų naudojimo, t.y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priklausantys tinklai yra išvadiniai, jie laikytini daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), priklausiniais, todėl, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, kad ginčo paviršinių nuotekų surinkimo tinklai nepatenka į nuotekų tvarkymo infrastruktūros apibrėžimą (GVTNTĮ 3 straipsnio 27 punktas), dėl ko nėra pagrindo ir spręsti dėl būtinybės taikyti GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalį.
64. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai, priskirtinas viešajai vandens tiekimo teritorijai pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Ieškovė pažymi, kad jai priklausantys lietaus nuotekų tinklai yra skirti tarnauti daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir be jų minėti namai negali būti eksploatuojami, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo faktiškai naudoja ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus, taip pat ir šulinius, kadangi jie yra reikalingi viešajai paslaugai teikti. Teigia, kad ieškovės valdomi lietaus nuotekų tinklai priklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai dėl didelio abonentų skaičiaus ir Vilniaus miesto teritorijai priskirtos viešosios teritorijos, o teismas, spręsdamas, kad ieškovės tinklai nepatenka į nuotekų tvarkymo infrastruktūros apibrėžimą nepagrįstai rėmėsi GVTNTĮ 3 straipsnio 27 punkto išlyga, kadangi ieškovė nėra nei naudotoja, nei vartotoja, o yra tinklų savininkė. Ieškovė nurodo, kad teismas nenustatė, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo ribos, be to, nors bandė ieškovės valdomą turtą priskirti prie namo komunikacijų, tačiau visi inžineriniai tinklai randasi už namo pastato ribų ir nėra sujungti su namo komunikacijomis. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės inžineriniai tinklai yra viešoje vietoje, todėl turi būti taikoma GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalis. Ieškovės vertinimu, kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo faktiškai naudoja ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus viešosioms paslaugoms teikti, UAB „Grinda“ gauna pinigines lėšas už tai, todėl už tinklų naudojimą turi teisingai atlyginti ir ieškovei.
65. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo dėl 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo bei atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl būtinybės naudoti ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus viešajai paslaugai – paviršinių nuotekų tvarkymui – teikti (ne)buvimo
66. Ieškovė nurodo, kad žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai, priskirtinas viešajai vandens tiekimo teritorijai, todėl tai patvirtina, kad šie tinklai yra būtini viešųjų paslaugų teikimui. Ieškovės teigimu, jos lietaus nuotekų tinklai priklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai dėl didelio abonentų skaičiaus ir Vilniaus miesto teritorijai priskirtos viešosios teritorijos. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
67. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ). Pažymėtina tai, kad šis įstatymas kompleksiškai reglamentuoja tiek geriamojo vandens tiekimo, tiek nuotekų (buitinių, komunalinių, gamybinių), tiek ir paviršinių nuotekų tvarkymo aspektus, todėl sprendžiant šalių ginčą, svarbu įvertinti su kokių konkrečiai viešųjų paslaugų teikimu jis yra susijęs ir priklausomai nuo to taikyti ginčui aktualias teisės normas.
68. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. varžytynių aktu įgijo nuosavybės teisę į konkrečios paskirties inžinerinius tinklus – paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į įgytų tinklų pobūdį, sprendžiant šalių ginčą yra aktualus būtent teisės normų, reglamentuojančių paviršinių nuotekų šalinimą/tvarkymą, taikymas. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos teisės normos, kurios susijusios išimtinai tik su geriamojo vandens tiekimu ir/ar nuotekų (ne paviršinių) tvarkymu, ginčui netaikytinos, todėl tiek, kiek jos nėra aktualios ir išeina už sprendžiamo ginčo ribų (dėl paviršinių nuotekų tvarkymo), teisėjų kolegija dėl jų toliau nepasisakys ir nevertins.
69. GVTNTĮ 3 straipsnio 31 dalyje numatyta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
70. Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (GVTNTĮ 3 straipsnio 26 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (keistu 2019 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. D1-366) „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.4 punkte numatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas.
71. Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje (GVTNTĮ 3 straipsnio 34 dalis).
72. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybei priskirta savarankiška funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas) ir ją, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyvendina trečiasis asmuo UAB „Grinda“, t.y. jai Vilniaus miesto savivaldybės pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas.
73. Visų pirma ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai priklausantys inžineriniai tinklai yra viešoje vietoje, todėl turi būti taikoma GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir pažymi, kad minėto straipsnio 4 dalis ginčo atveju netaikytina, kadangi būtent paviršinių nuotekų infrastruktūros klausimams taikytina GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse.
74. GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Iš pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifikos ir viešojo pobūdžio, būtinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams kyla ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.
75. Nustatyta, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo atmetė ieškovės pasiūlymą išpirkti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus arba sudaryti nuomos sutartį dėl šių tinklų naudojimosi, nurodydami, kad šie tinklai priklauso pastatams, be to, jie aptarnauja žemės sklypą, priklausantį fiziniams asmenims.
76. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, kad, pasak ieškovės, jai priklausantys paviršinių nuotekų surinkimo tinklai atsakovei ir trečiajam asmeniui yra būtini, kadangi jais nesinaudodami jie negalėtų teikti viešosios paslaugos – paviršinių nuotekų tvarkymo. Taigi, ieškovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina faktinį ieškovės tinklų naudojimą ir dėl to atsakovė turi jai atlyginti už naudojimąsi jos tinklais. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę ginčo situaciją, įstatyminį reglamentavimą neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės teiginiais.
77. Vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 13 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
78. GVTNTĮ 3 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
79. GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalyje numatyta, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
80. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-500 „Dėl naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“ I Skyriaus 2.3. punkte, kuriuo, be kita ko, remiasi atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą, numatyta, kad nuotekų išvadas – pirma nuotekų vamzdyno atkarpa, jungianti abonento ir (ar) vartotojo pastato ar teritorijos nuotekų tvarkymo įrenginius, nuotekų išleidimo komunikacijas su geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
81. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros riba siejama su abonentų bei vartotojų valdomo ir (ar) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, sklypo riba, statinio nuotekų išvadas ir pan.) bei su geriamojo vandens tiekėjo ir (ar) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
82. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų šalinimo tinklai yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys aiškiai patvirtina, kad dalis šių tinklų priklauso daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), o kita dalis – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausantys tinklai Nekilnojamojo turto registre yra įvardinti kaip nuotekų surinkimo tinklai; tinklų nuotekų linijos reikšmė – išvadinė; nuotekų linijos rūšis – renkamoji. Ginčo dėl šių aplinkybių, viešame registre užfiksuotų faktų byloje nekilo.
83. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-32/2007). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-134/2008; kt.).
85. Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).
86. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės įsigytų tinklų pobūdį, t.y. tai, kad jie yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), priklausiniai, ką patvirtina ir viešo registro duomenys, taip pat įvertinus jų funkcinę paskirtį (paviršinių nuotekų surinkimo), konstatuotina, kad šie tinklai yra skirti būtent pagrindiniams daiktams (daugiabučiams gyvenamiesiems namams) aptarnauti, be jų jie negalėtų būti tinkamai eksploatuojami (negalėtų būti surenkamos paviršinės nuotekos) ir neatliktų funkcinės paskirties.
87. Nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, kad inžineriniai tinklai yra privačiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso tiek fiziniams asmenims, tiek ieškovei, t.y. randasi už pastatų – daugiabučių gyvenamųjų namų, ribų, savaime nereiškia, kad jie nėra daugiabučių namų priklausiniai ir nėra skirti jiems tarnauti. Esminis privačios inžinerinės sistemos skiriamasis požymis yra tas, kad ji tenkina tik pastato ar jo dalies savininkų ar naudotojų bei statinio naudojimo poreikius ir gali būti atskirta nuo bendrosios (viešosios) inžinerinės sistemos ne tik name esančiais prietaisais (įtaisais), bet ir kitomis ribas nustatančiomis priemonėmis, kaip šiuo atveju tai reglamentuota GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalyje, numatančioje paviršinių nuotekų atidavimo ribą. Aplinkybė, kad tinklai prasideda už pastatų ribos savaime nelemia aiškinimo, kad jie nėra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
88. Ginčo atveju paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Šiuo atveju ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų tinklai surenka paviršines nuotekas būtent nuo privatiems asmenims priklausančio žemės sklypo, daugiabučių gyvenamųjų namų, o šias nuotekas nuotekų atidavimo riboje (nuotekų priėmimo šulinyje) priima ir savo valdoma infrastruktūra (viešąja infrastruktūra – magistraliniais tinklais) sutvarko (pašalina) trečiasis asmuo UAB „Grinda“.
89. Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl infrastruktūros apibrėžties, taip pat nuotekų atidavimo ribos, darytina išvada, kad tai, jog trečiasis asmuo UAB „Grinda“ galėtų vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymo funkciją (nuo paviršinių nuotekų atidavimo ribos, nes nuo ten prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybė) jam nėra būtina naudotis privačia infrastruktūra, t.y. ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Šiuo atveju ieškovei priklausanti infrastruktūra pagal teisinį reglamentavimą nėra priskirtina prie viešosios infrastruktūros, todėl pareiga surinkti nuotekas ir priduoti tvarkyti trečiajam asmeniui tenka privataus žemės sklypo, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams (valdytojams). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybės riba prasideda tik nuo nuotekų jam pridavimo vietos – šulinių, kuomet surinktos paviršinės nuotekos patenka į tvarkytojo valdomą viešąją infrastruktūrą. Ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai tenkina daugiabučių gyvenamųjų namų, žemės sklypų savininkų poreikius, o viešojo paslaugos tiekėjo sistema gali funkcionuoti nuo jos nepriklausomai.
90. Taigi, kadangi šiuo atveju paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, tai tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojai atitenka atsakomybė už jų tvarkymą. Ieškovė nepagrįstai išplečia paviršinių nuotekų tvarkytojos UAB „Grinda“ funkcijų apimtį, nors šiuo atveju UAB „Grinda“ neturi pareigos organizuoti paviršinių nuotekų surinkimo ir perdavimo į viešąją infrastruktūrą iš privačių valdų bei privačios infrastruktūros, o turi tik pareigą tvarkyti jai į viešąją infrastruktūrą atiduotas paviršines nuotekas.
91. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovei priklausantys tinklai nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui nėra reikalingi viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji jais naudojasi vien tik todėl, kad nuo paviršinių nuotekų atidavimo ribos (savo atsakomybės ribos) priima ieškovės tinklais iš privataus žemės sklypo, daugiabučių gyvenamųjų namų patenkančias paviršines nuotekas. Šiuo atveju dėl to, kad minėtuose privačiame žemės sklype ar nuo daugiabučių gyvenamųjų namų būtų surinktos paviršinės nuotekos ir priduotos į viešąją paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą yra atsakingi ginčo tinklų valdytojai (naudotojai).
92. Nors ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja paviršinių nuotekų atidavimo ribą, t.y. teigia, kad nenustatyta, kad ji yra nurodyti šuliniai už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, tačiau su šiais ieškovės teiginiais teisėjų kolegija nesutinka ir vertina juos tik kaip gynybinę poziciją, pareikštą apeliacinės instancijos teisme. Negana to, kad šių aplinkybių ieškovė neginčijo (nekvestionavo) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, apeliaciniame skunde, dėstydama teiginius dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo naudojasi jai priklausančiais inžineriniais tinklais, be kita ko, pati argumentų gausoje netiesiogiai pripažįsta aplinkybes, kad jai priklausantys ginčo tinklai yra prijungti prie magistralinių tinklų (viešosios infrastruktūros), t.y. ieškovei priklausantys tinklai prijungti prie paviršinių nuotekų tvarkytojo šulinių, kurie ir yra už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Duomenų, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba būtų kita negu numatyta GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalyje, ieškovė nepateikė ir šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).
93. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovės tinklai nepatenka į nuotekų tvarkymo infrastruktūros apibrėžimą, nepagrįstai rėmėsi GVTNTĮ 3 straipsnio 27 punkto išlyga, kadangi ieškovė nėra nei naudotoja, nei vartotoja, o yra tinklų savininkė. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
94. Įvertinus anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą (GVTNTĮ 3 straipsnio 31, 32 dalis) konstatuotina, kad paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos tik abonentams. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad nėra sudariusi paviršinių nuotekų tvarkymo sutarčių su žemės sklypo ar daugiabučių gyvenamųjų namų savininkais (valdytojais).
95. GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.
96. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo paviršinių nuotekų tinklai priklauso ieškovei, į tai, kad nors nėra duomenų apie sudarytą paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį, tačiau įvertinus tai, kad jai priklausanti infrastruktūra yra prijungta prie paviršinių nuotekų tvarkytojo infrastruktūros (viešosios infrastruktūros), konstatuotina, kad ieškovė atitinka abonento sąvoką, todėl jos atžvilgiu taikytina GVTNTĮ 3 straipsnio 27 dalyje numatyta išlyga. Taigi ieškovei, kaip abonentei, nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra (iš varžytynių įsigyti paviršinių nuotekų tinklai) nepatenka į nuotekų tvarkymo infrastruktūros apibrėžimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju nėra pagrindo spręsti dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalies taikymo.
97. Šiuo atveju galėtų būti keliamas ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose paviršinių nuotekų šalinimo tinkluose esančių nuotekų tvarkymo prievolės klausimas bei ieškovei, kaip abonentei, galimai tenkanti pareiga atsiskaityti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimą, negali būti pripažintas ieškovei nuosavybės teise priklausančių lietaus tinklų priskirtinumas viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai (pvz. žiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-639-330/2021, 33 punktas).
98. Kaip jau buvo minėta, ieškovės inžineriniai tinklai tenkina žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), poreikius, o paviršinių nuotekų tvarkytojo valdoma inžinerinė sistema (magistraliniai tinklai) gali funkcionuoti nepriklausomai nuo ieškovės tinklų. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“, priimdamas paviršines nuotekas į jo valdomus tinklus, užtikrina jai pavestų funkciją vykdymą – viešosios paslaugos teikimą savo atsakomybės ribose. Byloje ginčo dėl to, kad paviršinės nuotekos nebūtų priimamos į magistralinius tinklus, nėra. Todėl iki UAB „Grinda“ atsakomybės ribų esantys inžineriniai tinklai, kurie yra daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir skirti aptarnauti tik šiuos namus ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nėra būtini atsakovei ir trečiajam asmeniui viešajai paslaugai teikti. Taip pat minėta, trečiasis asmuo net neturi pareigos surinkinėti paviršines nuotekas iš privataus sklypo, pastatų, kadangi atsakomybė paviršinių nuotekų tvarkytojui už jų tvarkymą atsiranda tik tada, jei ginčo tinklų valdytojas/naudotojas tinkamai surenka bei atiduoda šias nuotekas į viešąją infrastruktūrą.
99. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), jų užimamos teritorijos, teritorijos apie namus, gyventojų, gyvenančių šioje teritorijoje, įmonių registruotų šioje teritorijoje bei turinčių nuosavybės teisę, nepriskyrė viešajai teritorijai pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.
100. GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos.
101. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais dėl to, kad GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalis, numatanti viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos sąvoką, ginčo atveju nėra aktuali, kadangi byloje sprendžiama dėl paviršinių, o ne kitokių nuotekų (buitinių, gamybinių, komunalinių) tvarkymo ar vandens tiekimo teritorijos. Analizuojant GVTNTĮ 13 straipsnio 2 ir 3 dalis matyti, kad paviršinių nuotekų tvarkymas, skirtingai nei geriamojo vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas, yra siejamas ne su GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, o su savivaldybės teritorija.
102. Nors ieškovė nurodo, kad ji įrodė, kad jai priklausantys ginčo tinklai yra reikalingi atsakovei ir trečiajam asmeniui viešosioms paslaugoms teikti, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems ieškovės teiginiams.
103. Pažymėtina tai, kad ieškovės į bylą pateiktas 2013 m. spalio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-131011-00483 Versija Nr. 2 ir ieškovės apeliaciniame skunde aptartas šio akto turinys dėl komisijos sudėties, inžinerinių tinklų tinkamumo naudoti, kt. nepatvirtina atsakovės ir (ar) trečiojo asmens naudojimosi ieškovei priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais fakto. Vien tai, kad komisijoje buvo ir atsakovės atstovas nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė (ar trečiasis asmuo) šiais tinklais naudojosi ar naudojasi, juolab konstatavus faktą, kad viešajai paslaugai – paviršinių nuotekų tvarkymui – teikti, ieškovei priklausantys tinklai nėra reikalingi, atsakovės (trečiojo asmens) atsakomybės riba prasideda tik nuo paviršinių nuotekų atidavimo ribos, kuomet paviršinės nuotekos iš ieškovės tinklų patenka į viešąją infrastruktūrą, valdomą trečiojo asmens UAB „Grinda“.
104. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis įrodymas jau buvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmą kartą, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad būtina byloje nustatyti faktinį naudojimąsi tinklais, nesprendė, kad šis įrodymas tuo metu pagrįstų šias aplinkybes. Nurodyta statybos akto užbaigimo procedūra, priimti sprendimai šiuo atveju niekaip nepatvirtina atsakovės ir trečiojo asmens naudojimosi ieškovei priklausančiais tinklais fakto. Kitų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
105. Taigi nesant įrodyto naudojimosi fakto, įvertinus teisinį reglamentavimą ir sprendus, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui viešųjų paslaugų teikimui teikti ieškovei priklausantys tinklai nėra būtini, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė to, jog atsakovė ir trečiasis asmuo faktiškai naudojasi ieškovės tinklais viešajai paslaugai teikti. Tai, kad ieškovė nurodė įmones, kurios naudojasi ieškovės tinklais patvirtina tik šių įmonių naudojimosi jais faktą, tačiau ne tai, kad tą daro atsakovė ar trečiasis asmuo, kurie su naudotojais nėra sudarę jokių sutarčių dėl paviršinių nuotekų tvarkymo žemės sklype (CPK 178, 185 straipsniai).
106. GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.
107. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovei priklauso ginčo tinklai ir jais atsakovė ir trečiasis asmuo nesinaudoja, nėra pagrindo spręsti, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo turėtų būti atsakingi už ieškovei priklausančių tinklų priežiūrą (remontą, kt.), ją atlikti savo lėšomis. Ši pareiga, remiantis įstatymo nuostatomis, tenka pačiai paviršinių nuotekų tinklų savininkei – ieškovei.
108. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nurodytas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė ir (ar) trečiasis asmuo UAB „Grinda“ naudotųsi ieškovei priklausančiais tinklais ir (ar) kad jie būtų būtini jų funkcijų vykdymui – paviršinių nuotekų tvarkymui organizuoti. Ieškovė to neįrodė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius šių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti ir išpirkimo, nuomos ar ieškovei priklausančio turto naudojimo sąlygų, pareigos prižiūrėti tinklus, taip pat atlyginimo už naudojimąsi jais nustatymo. Taigi teisėjų kolegija nepasisako dėl su tuo susijusių šalių argumentų, kaip nekeičiančių teisinės situacijos vertinimo. Be to, kadangi nenustatyta, kad ieškovei priklausantys tinklai būtini atsakovei (trečiajam asmeniui) viešajai paslaugai teikti ir jais jie naudotųsi, ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovės ar trečiojo asmens gaunamų pajamų (iš abonentų, savivaldybės biudžeto) taip pat vertintini kaip nereikšmingi ginčo atveju ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
109. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika ginčo atveju netaikytina, kadangi šios civilinės bylos ir ieškovės cituojamų bylų ratio decidendi nesutampa. Priešingai nei minėtose civilinėse bylose, šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs būtent su paviršinių nuotekų, o ne geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų (ne paviršinių), tvarkymu.
Dėl papildomo sprendimo
110. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetus ieškovės ieškinį ir juo neišsprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš ieškovės jos patirtas 5 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.
111. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Grinda“ patirtų išlaidų dydį, pagrįstumą, skundžiamu 2021 m. gruodžio 6 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui priteisė iš ieškovės 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.
112. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui negalėjo būti priteistos, kadangi trečiasis asmuo yra savivaldybės, kuriai priklauso 100 procentų bendrovės akcijų, kontroliuojama įmonė, todėl jai teisines paslaugas turi teikti arba UAB „Grinda“, arba Vilniaus miesto savivaldybės teisininkai, kuriems už tai mokamas darbo užmokestis. Pasak ieškovės, UAB „Grinda“ byloje naudodamasi samdomo atstovo – advokato/advokato padėjėjo, pagalba elgėsi nesąžiningai, neetiškai ir nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pagrindą tokiu atveju iš valstybės ar savivaldybės institucijų ar jų kontroliuojamų įmonių nepriteisti bylinėjimosi išlaidas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
113. Pažymėtina tai, kad CK 2.36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Taigi savivaldybei, jos institucijai, taip pat kaip ir savivaldybės kontroliuojamai įmonei, civiliniuose santykiuose ir civiliniame procese negali būti nei suteikiama privilegijų, nei pabloginama padėtis palyginti su kitais proceso dalyviais. Taigi ši nuostata taikytina ir CPK normomis garantuojant šalies ir/ar trečiojo asmens teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
114. Visų pirma sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiais, kad ieškovės nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo suformuota sprendžiant ginčus, kilusius iš administracinių teisinių santykių, kurios viena šalimi buvo viešojo administravimo subjektas, kai šiuo atveju kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio ir byloje trečiuoju asmeniu esanti UAB „Grinda“ nelaikytina viešojo administravimo subjektu. Visgi nepaisant to, papildomai pastebėtina ir tai, kad priešingai nei teigia ieškovė, jos cituojama teismų praktika taip pat kategoriškai nepaneigia savivaldybės institucijų teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuomet atstovo dalyvavimas byloje buvo būtinas siekiant tinkamai apginti savivaldybės interesus. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas kiekvienu atveju turi sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes.
115. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.
116. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas; šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). CPK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu bei pagal pavedimą teisme juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Advokato ar advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis).
117. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad UAB „Grinda“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nesudaro pagrindo riboti jos teisę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Pažymėtina, kad bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus teisiniam klausimui įmonės vidiniai resursai gali būti nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti bendrovės interesus. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra UAB „Grinda“ akcininkė nesudaro pagrindo abiejų jų traktuoti kaip vieno subjekto (vieno juridinio asmens) ir teigti, kad UAB „Grinda“ byloje turėjo atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės teisininkai. Šiuo atveju UAB „Grinda“ yra privatus ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuris turi atskirą civilinį teisnumą (CK 2.74 straipsnio 1 dalis) ir civilinį procesinį veiksnumą (CPK 38 straipsnio 1 dalis), todėl savo teises teisme gina savarankiškai.
118. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, teisės į teisminę gynybą, tarp to ir teisės turėti advokatą, absoliutumą, galėjimą nuspręsti bylą juridiniam asmeniui vesti pačiam ar per atstovus, įvertinus ginčo pobūdį, kuris susijęs su specifinio objekto – paviršinių nuotekų tvarkymo, aspektais, byloje keliamus reikalavimus, bylos sudėtingumą ir apimtį, konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Grinda“ byloje negalėjo naudotis atstovo pagal pavedimą – advokato/advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis, jog tokiu būdu ji elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai ir dėl to nėra pagrindo spręsti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
119. Nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“ byloje ieškovės buvo įtraukta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, procesinėje padėtyje. Trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pusėje, kuri laikytina bylą laimėjusia šalimi, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį.
120. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
121. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 str.).
122. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Dėl to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai.
123. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
124. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ šioje byloje turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, atmetus pastarosios ieškinį.
125. Ieškovė nurodo, kad netenkinus prašymo nepriteisti bylinėjimosi išlaidas, iš jos trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažinamos nuo 4 700 Eur iki 2 005 Eur. Ieškovė prašo: 1) nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už tripliką (715 Eur); 2) sumažinti priteistas išlaidas už paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-1636-562/2020 parengimą nuo 910 Eur iki 130 Eur; 3) nepriteisti 600 Eur išlaidų už 2020 m. gruodžio 7 d. paaiškinimų parengimą vykdant teismo įpareigojimą pateikti informaciją ir duomenis; 4) nepriteisti 225 Eur už 2021 m. kovo 19 d. raštą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą; 5) sumažinti 150 Eur išlaidas iki 75 Eur už atstovavimą 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje; 6) nepriteisti 300 Eur už atstovavimą 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje. Taigi iš viso ieškovė iš bendros 4 700 Eur sumos prašo atmesti trečiojo asmens reikalavimą priteisti 2 695 Eur bylinėjimosi išlaidas (715 Eur + 780 Eur + 600 Eur + 225 Eur + 75 Eur + 300 Eur).
126. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
127. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens UAB „Grinda“ patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį už procesinių dokumentų parengimą, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo disponuoja šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant ir teise į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo turi teisę prašyti atlyginti teisines išlaidas už tripliko byloje parengimą, paaiškinimų teikimą apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą, taip pat už teismo įpareigojimų vykdymą pateikiant paaiškinimus dėl faktinio ieškovei priklausančio turto (ne)naudojimo bei (ne)sudarytų sutarčių su daugiabučiuose namuose veikiančiais juridiniais asmenimis.
128. Šiuo atveju ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo trečiojo asmens pateikti tripliko, nesudaro pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo, siekdamas pareikšti savo poziciją ginčo klausimu, kuris jį tiesiogiai liečia, nes jam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą, būdamas atsakovės pusėje, negalėjo pateikti byloje tripliko, o tą padaręs, neturi teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pastebėtina tai, kad bet kurio procesinio dokumento pateikimas yra trečiojo asmens teisė (išskyrus kai konkrečią pareigą tam tikrais klausimais pasisakyti nustato teismas, už kurios nevykdymą gali būti skirta bauda), todėl, vadovaujantis šia nuostata, trečiajam asmeniui savo iniciatyva pateikus su byla susijusį procesinį dokumentą, siekiant apginti savo poziciją, apskritai niekada nebūtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kas laikytina nesuderinama su trečiojo asmens teisėmis civiliniame procese. Tas pats pasakytina ir apie paaiškinimų teikimą apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą, už kurių parengimą trečiasis asmuo turi teisę prašyti atlyginti patirtas išlaidas.
129. Ieškovės teiginiai, kad trečiasis asmuo negali prašyti atlyginti jo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą vykdant teismo įpareigojimus, apskritai atmestini kaip nepagrįsti ir nesuderinami su teismo įpareigojimų privalomumo principu. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju esant teismo įpareigojimams, trečiasis asmuo ne tik kad turėjo teisę, tačiau ir pareigą juos vykdyti, todėl dėl to patirtos išlaidos jam taip pat turi būti atlyginamos bendrais pagrindais iš bylą pralaimėjusios šalies.
130. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
131. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
132. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
133. Rekomendacijų 8.3 punkte numatyta, kad už tripliko parengimą rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas).
134. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens teisinės pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą buvo patirtos 2020 m. vasario mėn. (tripliko parengimas), 2020 m. rugsėjo mėn. (paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-1636-562/2020 (bylą nagrinėjant pirmą kartą)), 2020 m. gruodžio mėn. (paaiškinimų parengimas vykdant teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje numatytą įpareigojimą pateikti informaciją ir duomenis), 2021 m. kovo mėn. (paaiškinimų parengimas vykdant teismo 2021 m. vasario 23 d. įpareigojimą dėl sudarytų sutarčių), t.y. 2020 m. I, III, IV ketvirčiais ir 2021 m. I ketvirtį.
135. Dėl 2020 m. I ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 317,60 Eur; dėl 2020 m. III ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris buvo 1 381 Eur; dėl 2020 m. IV ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris buvo 1 398,50 Eur; dėl 2021 m. I ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris buvo 1 454,80 Eur.
136. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimalus išlaidų už tripliko parengimą dydis būtų 1 976,40 Eur (1 317,6 Eur x 1,5); už paaiškinimų pateikimą apeliacinės instancijos teismui – 552,40 Eur (1 381 Eur x 0,4); už 2020 m. gruodžio mėn. paaiškinimų parengimą – 559,40 Eur (1 398,50 Eur x 0,4); už 2021 m. kovo mėn. paaiškinimų parengimą – 581,92 Eur (1 454,80 Eur x 0,4).
137. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, ginčo pobūdį.
138. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos 715 Eur išlaidos už tripliko parengimą ir 225 Eur išlaidos už 2021 m. kovo 1 d. paaiškinimų parengimą yra būtinos ir pagrįstos bei atitinka Rekomendacijų maksimalius galimus dydžius, todėl jos pagrįstai priteistos visa apimtimi ir jų mažinti apeliacinio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
139. Tuo tarpu 910 Eur išlaidos už paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui parengimą civilinėje byloje Nr. e2A-1636-562/2020 mažintinos iki pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus jų dydžio – 552,40 Eur. Pastebėtina tai, kad šios išlaidos nelaikytinos išlaidomis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kadangi šia teise – teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo per įstatyme numatytą terminą nepasinaudojo, o paaiškinimus pateikė jau bylai esant apeliacinės instancijos teisme po daugiau nei mėnesio laiko po bylos išsiuntimo apeliacinei instancijai. Teisėjų kolegija taip pat pastebi tai, kad trečiojo asmens paaiškinimai yra vientisas procesinis dokumentas su jame išdėstytais argumentais, todėl nėra pagrindo už jų parengimą patirtų išlaidų dydį sieti su atskirais jų puslapiais ir tokiu būdu šias išlaidas sumažinti iki 130 Eur, t.y. už vieną puslapį, kaip prašo ieškovė.
140. Trečiojo asmens patirtos 600 Eur išlaidos už 2020 m. gruodžio 7 d. paaiškinimų parengimą vykdant teismo įpareigojimą pateikti informaciją ir duomenis, įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat mažintinos iki pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus jų dydžio 559,40 Eur. Ieškovės argumentai, kad paaiškinimams parengti nurodytos laiko sąnaudos yra neadekvačios yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nurodyti įkainiai, darbo trukmė neatitiktų faktinės situacijos, dėl ko šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos ar mažinamos daugiau nei galimas maksimalus jų dydis pagal Rekomendacijas.
141. Ieškovė taip pat prašo sumažinti 150 Eur išlaidas iki 75 Eur už atstovavimą 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje ir nepriteisti 300 Eur už atstovavimą 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje.
142. Iš 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 21/04/30 nustatyta, kad už 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdį, įskaitant pasirengimą, paskaičiuota 150 Eur (2 val. x 75 Eur), o už 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdį (nagrinėjimas iš esmės, įskaitant pasirengimą) – 300 Eur (4 val. x 75 Eur).
143. Iš 2021 m. kovo 3 d. teismo informacinės pažymos nustatyta, kad minėtą dieną teismo posėdis vyko 1 val. 4 min., o iš 2021 m. gegužės 3 d. informacinės pažymos nustatyta, kad 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdis truko 14 minučių.
144. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už advokato teisines paslaugas dydis – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
145. Teisinės pagalbos išlaidos už atstovavimą 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje patirtos 2021 m. I ketvirtį, o už atstovavimą 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje – 2021 m. II ketvirtį.
146. Dėl 2021 m. I ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 454,80 Eur; dėl 2021 m. II ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris buvo 1 524,20 Eur.
147. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimalus išlaidų dydis už atstovavimo 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje 1 valandą sudarytų 145,48 Eur, o už atstovavimo 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje 1 valandą – 152,42 Eur.
148. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdis iš esmės truko 1 valandą, taip pat tai, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad už pasirengimą teismo posėdžiui išlaidos neturėtų būti atlyginamos, atsižvelgdama į šių išlaidų dydį, tikėtinas laiko sąnaudas (1 val. už teismo posėdį ir 1 val. už pasirengimą jam) sprendžia, kad trečiasis asmuo turi teisę į visų už atstovavimą šiame teismo posėdyje patirtų išlaidų atlyginimą – 150 Eur.
149. Tuo tarpu teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdis truko tik 14 minučių, t.y. trumpiau negu 30 minučių (Rekomendacijų 9 punktas), sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti išlaidas už atstovavimą šiame teismo posėdyje. Kita vertus, įvertinus tai, kad, tikėtina, kad, siekiant tinkamai atstovauti atstovaujamąjį, posėdžiui yra ruošiamasi, spręstina, kad protingas ir būtinas išlaidas už pasirengimą šiam teismo posėdžiui šiuo atveju sudarytų 150 Eur suma (2 val. x 75 Eur). Taigi šioje dalyje priteistinos atstovavimo teisme išlaidos mažintinos nuo 300 Eur iki 150 Eur.
150. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos iš viso mažintinos 548,20 Eur suma (357,60 Eur už paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui rengimą + 40,60 Eur už 2020 m. gruodžio 7 d. paaiškinimų rengimą + 150 Eur už atstovavimą 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje). Taigi teismo papildomas sprendimas šioje dalyje tikslintinas, priteisiant trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ ir ieškovės 4 151,80 Eur (4 700 Eur – 548,20 Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (įskaitant bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacine tvarka patirtas išlaidas).
151. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas 470 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą (žyminį mokestį), pateiktą bylą nagrinėjant pirmą kartą.
152. Pastebėtina tai, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
153. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą).
154. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
155. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys sumoka paduodamos apeliacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022).
156. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės patirtos 470 Eur išlaidos už apeliacinį skundą, nepriklausomai nuo to, kad jos apeliacinis skundas buvo tenkintas, pagrįstai neskirstytos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kuomet nebuvo aiški bylą laimėjusi šalis. Šiuo atveju bylą išnagrinėjus iš naujo ir atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, ieškovė ginčo atveju yra bylą pralaimėjusi šalis, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir patirtas iki bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo, nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo ir atmetęs ieškovės ieškinį pagrįstai nesprendė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo iš atsakovės.
157. Be to, pastebėtina ir tai, kad šis ieškovės prašymas apskritai pareikštas nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos, t.y. ieškovė, manydama, kad ji turi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš atsakovės ir teismui sprendime dėl to nepasisakius, ji, kaip ir trečiasis asmuo, turėjo teisę teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo CPK 277 straipsnyje numatyta tvarka, o ne pirmą kartą reikšti tokio pobūdžio prašymą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl bylos baigties
158. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius, kad nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau sumažinus trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. papildomas sprendimas šiuo aspektu tikslintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
159. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
160. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateikė prašymą priteisti 1 890 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 1 330 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo parengimą ir 560 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2021 m. gruodžio 6 d. papildomo sprendimo parengimą.
161. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijoje 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo atmestas, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kuris spręstas 2021 m. gruodžio 6 d. papildomu sprendimu, yra procesinio pobūdžio ir savaime nelemia kitokio bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas palikus nepakeistą, sprendžia, kad trečiasis asmuo turi teisę į visų apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Trečiojo asmens patirtos 1 890 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka Rekomendacijų dydžius, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
162. Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
163. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą dėl 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. papildomo sprendimo patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. papildomą sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT” priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį jas sumažinant nuo 4 700 Eur iki 4 151,80 Eur ir papildomo sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, juridinio asmens kodas 120153047, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT”, juridinio asmens kodas 302429542, 4 151,80 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 80 ct) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, juridinio asmens kodas 120153047, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT”, juridinio asmens kodas 302429542, 1 890 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.