Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1636-562/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: e2A-1636-562/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36921-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „TeisninkasLT“, uždarosios akcinės bendrovės „TeisininkasLT“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1636-562/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36921-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeisninkasLT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeisininkasLT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų vamzdynų naudojimo ir jų eksploatavimo tvarkos nustatymo, mokesčio už jų naudojimą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovė „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TeisininkasLT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti teisę atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė) neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybes teise priklausančius lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 14,84 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 14,97 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)); Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 27,17 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 19,80 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 22,73 m ((duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius, trasos ilgis 27,43 m ((duomenys neskelbtini)), reikalingus viešajam nuotekų tvarkymui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti atitinkamas pajamas naudojantis šiais tinklais; nustatyti atsakovei pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, reikalavimus; priteisti iš atsakovė ieškovės naudai 24,57 Eur fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamą mokestį, Lietuvoje patvirtintą MMA, už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais. Mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus pradedant nuo 2019 m. balandžio 12 d. ir mokamus neterminuotai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. nuosavybės teise įsigijo:

2.1. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 14,84 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

2.2. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 14,97 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

2.3. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

2.4. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 15,09 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

2.5. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 27,17 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

2.6. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 19,80 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

2.7. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 22,73 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

2.8. Lietaus nuotekų šalinimo tinklus – nuotekų surinkimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius. Trasos ilgis 27,43 m ((duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų dalis (sujungta su atsakovės valdomais lietaus nuotekų tinklais).

3. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų bendras ilgis yra 157,12 m.

4. Nurodė, kad ieškovė, kaip šių lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų savininkė, 2019 m. rugsėjo 12 d. registruotu laišku kreipėsi į atsakovės Direktorių, siūlydama pasirašyti inžinerinių tinklų nuomos sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio 14 d. pateikė atsakymą Nr. A51- /19(3.3.2.26E-INF), kuriame nurodė atsisakanti sudaryti lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų nuomos sutartį, nes lietaus nuotekų tinklai aptarnauja konkretų žemės sklypą, priklausantį fiziniams asmenims, o visos išvardintos paviršinių nuotekų atkarpos priklauso pastatams, todėl atsakovė neišpirkinės ir nesinuomos. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimu kreipėsi į UAB „Grinda“, siūlydama pasirašyti nuomos sutartį dėl lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimo tinklų. 2019 m. spalio 15 d. gautas laiškas Nr. 19.2-(191.5) iš UAB „Grinda" dėl lietaus nuotekų tinklų nuomos sutarties sudarymo, kuriame informavo, kad UAB „Grinda“ pritaria atsakovės išdėstytiems argumentams, todėl iš ieškovės išsipirkti, nuomotis ar eksploatuoti inžinerinius tinklus neketina ir neturi teisinio pagrindo.

5. Teigė, kad atsakovei nustatyta pareiga užtikrinti gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra licencijuojamas. Ieškovė licencijos neturi, todėl negali užsiimti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Nepaisant to, kad atsakovė ir UAB „Grinda“ atsisakė priimti ieškovės pasiūlymą, šiais tinklais naudojasi. Atsisakymas išpirkti ar nuomotis ieškovei priklausančiu nekilnojamu turtu, pats savaime nesuteikia pagrindo atsakovei juos naudoti neatlygintinai, todėl būtina nustatyti ieškovei priklausančio turto naudojimo sąlygas ir tvarką. Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Šios bylos atveju Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo paslaugas organizuoja UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ yra sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl nuotekų tvarkymo ir savo veikloje naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, tai patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, todėl turi būti sprendžiama dėl šio objekto naudojimo teisės įgijimo. Atsakovei nustatytina teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą) ir prižiūrėti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų surinkimų tinklų, esančių Vilniaus mieste (priklausantys daugiabučiams statiniams I. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bendra statybos vertė – 11 150,00 Eur.

6. Atsakovei faktiškai naudojantis ieškovės inžineriniais tinklais, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl išpirkimo ar nuomos santykių, savaime nesuteikia pagrindo atsakovei ieškovei nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra naudotis neatlygintinai. Teisingas atlyginimas turi padengti statybos vertę, atkūrimo sąnaudas, dengti mokestines prievoles už gaunamas pajamas, mokesčio administravimą ir įmonė, kaip verslo subjektas, turi gauti pelną. Nustatant teisingą atlyginimą ieškovei už jos nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų naudojimą, vadovaujamasi valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nustatytomis vertėmis bei tinklų gyvavimo normatyvus. Taip pat vertintina ir tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, mokantis valstybės nustatytus mokesčius ir siekiantis pelno. Atsakovė, vykdydama savo veiklą taip pat gauna pelną, todėl neturi pelnytis ieškovės sąskaita neteikiant jai ekonominės naudos. Naudojimosi inžineriniais tinklais kaina nustatytina iš pastoviosios ir kintamos dalies. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenimis, lietaus nuotekų tinklų statybos vertė yra 11 150,00 Eur. Šią sumą dalijant iš 600 mėnesių (tarnavimo normatyvo), pastovioji nuomos kaina sudarytų 18,58 Eur per mėnesį. Gaudama šią sumą kaip pajamas, ieškovė turėtų sumokėti 15 procentų dydžio pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), todėl ši suma didinama mokėtinų mokesčių sumai. Taip pat verslo subjektas, siekiantis ekonominės naudos, turi gauti pelną, kuris sudaro 15 procentų dydį nuo sumos priskaičiavus mokėtinus mokesčius. Todėl galutinė pastovioji mokesčio suma nustatytina 24,57 Eur. Kintama mokesčio suma nustatytina atsižvelgiant į Lietuvoje šiuo metų patvirtintą MMA, kuri būtina gaunamo mokesčio administravimui bei kitoms išlaidoms padengti. MMA šiuo metu Lietuvoje yra neatskaičius mokesčių 555 Eur, todėl kintamą naudojimosi inžineriniais tinklais mėnesinę mokesčio sumą turėtų sudaryti kintamas mėnesinis MMA mokestis.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodytų tinklų įregistravimo ieškovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, ieškovė įsigijo juos iš varžytynių, o ne įrengė. Ieškovės teiginiai, kad atsakovės atsisakymas priimti ieškovės pasiūlymą dar savaime nesuteikia atsakovei teisės neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais, yra nepagrįsti. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ 1 punktu trečiasis asmuo UAB „Grinda“ yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. UAB „Grinda“ su abonentais sudaro sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartys sudaromos su asmenimis, kurie naudojasi paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiais, prijungtais prie UAB „Grinda“ prižiūrimos Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į šią infrastruktūrą. Ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja nevaldo ir nenaudoja, nes tinklų naudotojai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieškovei, ribos, ir tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymą. Taigi, ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų (išvadų iš pasatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes šių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepime nurodė, kad įstatymu įtvirtinta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų infrastruktūra prasideda tik už abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo sklypo ribos. Ieškovės įsigyti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų reikšmė – išvadinė. Paviršinių nuotekų tinklai yra ne atskirai suformuotas statinys, o pagrindinio daikto priklausinys, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui – nurodytiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, be kurių jie negali būti eksploatuojami. Paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šulinys už žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio fiziniams asmenims, ribos ir tik nuo šio šulinio prasideda atsakovės valdoma paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra. Pažymėtina, jog UAB „Grinda“ atsakomybė už paviršinių nuotekų tvarkymą taip pat atitenka tik už nurodyto žemės sklypo ribos. Nėra jokio teisinio pagrindo nei atsakovei, nei UAB „Grinda“ įgyti ieškovei nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, toks pagrindas nenumatytas įstatymuose.

11. Teisingo atlyginimo, jeigu apie tokį būtų svarstoma, nustatymas turėtų būti siejamas su konkretaus savininko konkrečiomis išlaidomis turto atžvilgiu bei atsižvelgiama į tai, kad savininkas įsigijo viešosios paskirties objektą, ketindamas pasipelnyti.

12. Dublike ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus, atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ reikalavimus prašė atmesti. Dublike papildomai nurodė, kad atsakovė, o ne ieškovė, teikia atsakovei pavestas ir nustatytas įstatymų paslaugas, šiuo atveju paslaugos yra teikiamos per ieškovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus, daugiabučių namų gyventojams, be to, atkreiptinas dėmesys, kad šių daugiabučių namų gyventojai nemoka jokių lietaus nuotekų mokesčių UAB „Grinda“ atžvilgiu, nes už šias paslaugas, tai yra surinktas lietaus nuotekas nuo gyventojų pastatų stogų, žalių vejų, asfaltų, grunto atsakovei moka Vilniaus miesto savivaldybė, todėl atsakovės nuomonė, kad ieškovė turėtų mokėti atsakovei už ieškovės tinkluose surenkamas lietaus nuotekas nuo gyventojams priklausančių pastatų, žalių vejų, asfalto, grunto, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Savivaldybės funkcija yra užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą per ją ar per jos valdomas įmones, todėl atsakovė privalo teikti viešąsias paslaugas daugiabučių namų gyventojams per ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, nes už šias paslaugas, lietaus nuotekų surinkimą, UAB „Grinda“ gauna atitinkamas pajamas, kurios yra naudojamos tinklų remontui, bendrovės gerovei, pelnui gauti. Ieškovei nereikalinga licencija lietaus nuotekų surinkimui, nes to nenurodo joks įstatymas, o UAB „Grinda“ paskyrimas paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto teritorijoje neįpareigoja ieškovės turėti licenciją, ieškovei nėra suteikiama teisė rinkti atitinkamus mokesčius už teikiamas paslaugas (surenkamas lietaus nuotekas) nuo gyventojams priklausančių namų stogų, asfaltų, žaliųjų vejų, grunto, nes mokesčius renka bei gauna papildomas lėšas iš savivaldybės UAB „Grinda“.

13. Atsakovė triplike palaikė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus ir reikalavimus. Naujų papildomų ir reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių nenurodė.

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, palaikė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus ir reikalavimus. Naujų papildomų ir reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių taip pat nenurodė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3493-534/2020 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ naudai 1 590 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateiktos kadastro bylos, išrašų iš Nekilnojamojo turto registrų centro nustatyta, jog ieškovės nuosavybės teise turimi lietaus nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų surinkimų tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poreikių tenkinimui, yra šių namų inžinerinė infrastruktūra, kurios buvimo vieta yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype.

17. Pažymėjo, kad paviršinių nuotekų šalinimo tinklų išvadų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja nevaldo ir nenaudoja, nes tinklų naudotojai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso fiziniams asmenims ir ieškovei, ribos, ir tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymą.

18. Nustatė, kad ieškovės įsigytų paviršinių nuotekų šalinimo tinklų (išvadų iš pasatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja UAB „Grinda“ neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes šių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovės nuosavybės naudotojai yra gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, o ne atsakovė, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimus atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė pagal norminius aktus neprivalo prižiūrėti, remontuoti ieškovės nuosavybės ir jai mokėti mokestį už naudojimąsi daiktu. Ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė, kaip statinio savininkė, privalo savo nuosavybę prižiūrėti, remontuoti arba sudaryti sutartį su tokias paslaugas rinkoje teikiančia bendrove.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), užimamos teritorijos, teritorijos apie šiuos namus, gyventojų gyvenančių šioje teritorijoje nepriskiria viešajai teritorijai, kai vandenių yra aprūpinama 229 gyvenamos patalpos ir atitinkamas gyventojų skaičius gyvenantis tose patalpose. Tam, kad teritorija būtų pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, reikia, kad joje tiek faktinis tiekiamu vandeniu besinaudojančių, tiek gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius būtų nemažesnis kaip 50 asmenų.

19.2. Su skundžiamo sprendimo teiginiu, jog ieškovė, kaip statinio savininkė, privalo savo nuosavybę prižiūrėti, remontuoti, nesutiktina, nes savivaldybės funkcija yra užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą per ją ar per jos valdomas įmones, todėl atsakovė privalo teikti viešąsias paslaugas daugiabučių namų gyventojams per ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, nes už šias paslaugas, lietaus nuotekų surinkimą, UAB „Grinda“ iš Vilniaus miesto savivaldybės gauna atitinkamas pinigines pajamas, kurios yra naudojamos šių eksploatuojamų tinklų remontui, pelnui gauti.

19.3. Ieškovei priklausančiu nekilnojamu turtu (lietaus nuotekų inžineriniai tinklai) naudojasi atsakovė bei UAB „Grinda“ neatlygintinai, todėl turėtu būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui tokia teise tiek atsakovei, tiek UAB „Grinda.

Atsiliepimas

19.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ pozicijos atsiliepimuose, kuriais atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ pripažino, kad lietaus nuotekų tinklai, kuriuos turi nuosavybės teise ieškovė, yra skirti tarnauti daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir be jų minėti namai negali būti eksploatuojami, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ savo pasisakymais, kurie buvo išreikšti jų teiktuose procesiniuose dokumentuose, pritaria ieškovės pozicijai, kad lietaus nuotekų tinklai yra reikalingi viešajai paslaugai teikti ir juos aptarnauja UAB „Grinda“, tačiau teismas tokias atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ išsakytą poziciją ignoravo ir dėl jos nepasisakė.

19.5. Lietaus nuotekų surinkimo tinklai yra viešojoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklai sujungti su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ valdomais ir eksploatuojamais tinklais, ir šiais lietaus nuotekų tinklais, kurie priklauso ieškovei, yra surenkamos ir šalinamos surinktos lietaus nuotekos nuo daugiabučių namų stogų bei nuo namams priklausančios teritorijos (žalia veja, keliai, grindinis, asfaltas, gruntas), todėl ieškovės vertinimu, lietaus nuotekų tinklai priklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai dėl didelio abonentų skaičiaus. Dėl to pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovės turimi lietaus nuotekų šalinimo tinklai, kurie randasi prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paviršinių nuotekų tvarkytoja UAB „Grinda“ nevaldo ir nenaudoja, nes šie tinklai yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nepagrįstas.

19.6. Atsakovė ar jos įgaliota institucija, savo atliekamais veiksmais grubiai pažeidžia ieškovės teises bei vengia atlikti savo tiesiogines pareigas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ).

19.7. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ginčo nekilnojamojo turto savininkai yra ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai.

19.8. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto, todėl esant bendrovėje teisininkų trūkumui, savivaldybė privalo skirti teisininkui savo valdomai bendrovei, todėl trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, negalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatus.

20. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

20.2. Su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos nevertino visų aplinkybių įrodymų, neatsižvelgė į visus pateiktus dokumentus, nesutiktina ir pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aprašė visas bylos aplinkybės, išskyrė kiekvienos proceso šalies poziciją ir ją tinkamai įvertinęs priėmė tinkamą sprendimą.

20.3. Ieškovės įsigyti paviršinių nuotekų šalinimo tinklai (nuotekų išvadai) nepriklauso viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, todėl tokių tinklų (nuotekų išvadų) paviršinių nuotekų tvarkytoja nevaldo ir nenaudoja, nes šių tinklų naudotojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai. Paviršinių nuotekų atidavimo riba yra šuliniai už sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie priklauso fiziniams asmenims ir ieškovei, ribos, ir tik nuo šių šulinių paviršinių nuotekų tvarkytojui atitenka atsakomybė už jų tvarkymą.

20.4. Ieškovė yra įsigijusi paviršinių nuotekų šalinimo tinklų išvadus, priklausančius minėtiems pastatams ir tokių tinklų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuria Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177, yra paskirtas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes tokių tinklų naudotojai yra minėtų pastatų butų ir kitų patalpų savininkai, o ne paviršinių nuotekų tvarkytoja.

20.5. Ieškovės pozicija dėl mokesčio už teikiamas paslaugas per ieškovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus, yra nepagrįsta, nes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ nesinaudoja ieškovei priklausančiais tinklais ir nėra atsakingi už ieškovei priklausančių paviršinių nuotekų šalinimo tinklų techninę būklę bei priežiūrą. Ieškovė, kaip tinklų savininkė, ir turėtų prižiūrėti bei remontuoti ginčo tinklus bei mokėti nuotekų tvarkytojui atlygį už teikiamas paslaugas. Kadangi nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei įgyti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus ar juos eksploatuoti, ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais ir dėl mėnesinio mokesčio už naudojimąsi priteisimo. Taip pat ieškovė, kaip tinklų savininkė, turėtų mokėti nuotekų tvarkytojui atlygį už teikiamas paslaugas, tačiau ieškovė reikalauja, kad atsakovė mokėtų jai, nors tokia jos pozicija prieštarauja GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalies nuostatoms.

20.6. Ieškovė yra įsigijusi ir daugiau analogiškų inžinerinių tinklų kitose savivaldybėse ir ketina inicijuoti teisminius ginčus, jei pastarosios savivaldybės nesutiks su nuomos sąlygomis. Darytina išvada, kad ieškovė, negalėdama teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tinklus įsigijo vien tik asmeninio pasipelnymo tikslais.

Šalies argumentai

20.7. Ieškovės nurodoma teismų praktika nepagrindžia jos pozicijos ir reikalavimų šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso lietaus nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų surinkimo tinklai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – Paviršinių nuotekų šalinimo tinklai), kurie yra sujungti su atsakovės valdomais paviršinių nuotekų šalinimo tinklais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 44/736525) patvirtina, kad dalis šių tinklų priklauso pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kita dalis pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovės duomenimis, bendras nuotekų tinklų ilgis – 157,12 m, bendra statybos vertė yra 11 150 Eur. Šių tinklų įregistravimo ieškovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, M. S. teisinė įmonė įsigijo juos iš varžytynių, o ne įrengė. Šie tinklai yra suformuoti padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuotekų šalinimo tinklus KL, nurodytus ieškovės pateiktame statybos užbaigimo akte 2013 m. spalio 11 d. Nr. SUA-00-131011-00483 Versijos Nr. 2. Šiame akte naujai pastatyto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja nurodoma UAB „Namila“.

24. Kaip teigia ieškovė, bendras jų ilgis – 157,12 m, bendra statybos vertė yra 11 150 Eur. Šių tinklų įregistravimo ieškovės vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, M. S. teisinė įmonė įsigijo juos iš varžytynių, o ne įrengė.

25. Ieškovė kaip teisinį ieškinio reikalavimo pagrindą nurodo GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad, nesusitarus dėl paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimosi sąlygų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.

26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškovės įsigytų paviršinių šalinimo tinklų (išvadų iš pastatų) paviršinių nuotekų tvarkytoja UAB „Grinda“ neeksploatuoja, neremontuoja ir neprižiūri, nes šių tinklų naudojai yra daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nuosavybės naudotojai yra minėtų gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkai, o ne atsakovė, todėl ieškovė, kaip statinio savininkė (CK 4.37 straipsnio 1 d. dalis), privalo savo nuosavybę prižiūrėti, remontuoti (GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalis, LR Statybos įstatymo 47 straipsnis) arba sudaryti sutartį su tokias paslaugas rinkoje teikiančia bendrove.

27. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad savivaldybė privalo teikti viešąsias paslaugas daugiabučių namų gyventojams per ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus, nes už šias paslaugas, lietaus nuotekų surinkimą, savivaldybės įmonė UAB „Grinda“ iš Vilniaus miesto savivaldybės gauna atitinkamas pinigines pajamas, kurios yra naudojamos šių eksploatuojamų tinklų remontui, įmonės gerovei, darbo užmokesčiui, pelnui gauti. Iš to seka, kad ieškovei priklausančiu nekilnojamu turtu (lietaus nuotekų inžineriniais tinklais) naudojasi atsakovas bei trečiasis asmuo nemokamai, neatlygintinai, todėl turi būti nustatyta ginčo objektų naudojimo tvarką bei mokestis už jų naudojimą.

Dėl ginčo esmės.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

29. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

30. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, kuri teikia miestui privalomas paslaugas ir kurios 100 procentų akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja Nr. 1-2177“ atsakovė paskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas.

31. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę, santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo reglamentuojami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindai ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisiniai santykiai, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis).

32. Įstatymuose (GVTNTĮ, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).

33. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis). GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Iš pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifikos ir viešojo pobūdžio, būtinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams kyla ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, kaip inžinerinių tinklų savininkė, turi teisę atlikti su savo turtu bet kokius veiksmus, nustatyti turto naudojimo sąlygas, jas keisti, naudoti turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš jos turimos nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus, iš jos turimos teisės savo nuožiūra nustatyti šių tinklų naudojimo sąlygas.

35. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, prašo teismo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybei teisę nuomoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų šalinimo tinklus, pareigą savo lėšomis juos prižiūrėti bei priteisti iš atsakovės ieškovei nuomos mokestį.

36. GVTNTĮ nustatyta, kad kitiems asmenims priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi būti perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui savivaldybės institucijos iniciatyva, t. y. GVTNTĮ savivaldybei nustatytas aktyvus vaidmuo perimant ginčo tinklus viešajam vandens tiekimui (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė neišreiškė valios, kad būtina kreiptis į teismą dėl ieškovei priklausančios infrastruktūros perėmimo, išpirkimo, naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo. Byloje nustatyta, kad Savivaldybė, atsakydama į ieškovės raštą dėl jai nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų nuomos, pastarąją informavo, kad paviršinių nuotekų atkarpos priklauso pastatams ir jas eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti privalo statinio administratorius, bendrija ar kitas valdytojas. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ 2019 m. spalio 15 d. raštu atsisakydama analogiško pasiūlymo, ieškovei nurodė, kad atsakovės pozicijai pritaria.

38. Ieškovė, nesutikdama su tokia atsakovės pozicija, akcentuoja kad „atsakovei faktiškai naudojantis ieškovei priklausančiais tinklais, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme numatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl išpirkimo ar nuomos santykių, savaime nesuteikia pagrindo atsakovei <...> priklausančia infrastruktūra naudotis neatlygintinai“. Atsakovė nurodo, kad „priešingai, nei teigia ieškovė, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nėra ginčo tinklų naudotojos <...>“. Taigi nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl infrastruktūros objektų dalies faktinio naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šalių ginčui dėl šios bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, svarbu nustatyti ar įmanoma tinkamai vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkciją nesinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Pažymėtina, kad ši faktinė aplinkybė byloje nebuvo tirta, nors šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę ginčijamam teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui išspręsti taikytinų materialiųjų teisės normų nustatymui. Nustačius, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kuri yra atsakinga už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, faktiškai naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastuktūrą, būtų pagrindas spręsti apie ginčo objektų reikalingumą viešosios paslaugos teikimui.

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „iš teismui pateikto kadastro bylos, išrašų iš Nekilnojamojo turto registrų centro nustatyta, kad ieškovės turimi lietaus nuotekų šalinimo tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimui, yra šių namų inžinerinė infrastruktūra, kurios buvimo vieta yra privatiems asmenims priklausančiame žemės sklype“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė bei trečiasis asmuo, teikiant viešąsias paslaugas, faktiškai naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 12 punktą vandens tiekimo infrastruktūra – tai vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).

40. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl faktinio objektų, teikiant viešąsias paslaugas, naudojimo, teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes dėl faktinės padėties. Civiliniame procese dominuojant rungimosi principui, kuriuo remiantis įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau teismas, matydamas, kad bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui pateiktų įrodymų neužtenka, turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė ir kilusių prieštaravimų bei abejonių, priimdamas sprendimą, nepašalino. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės.

41. Nustačius infrastruktūros objektų faktinį naudojimą, turėtų būti sprendžiama dėl minėtų objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Šalims nepavykus geranoriškai susitarti, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir teisingo atlyginimo už naudojimąsi nustatymo (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant teisingą atlygį infrastruktūros savininkui turi būti įvertintos šios aplinkybės: „Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikšmingą funkciją įgavusių inžinerinių tinklų naudojimo šiai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, kai nėra sudarytos pirmiau nurodytos trišalės sutarties, būtina atrasti pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą: viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifiką, infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlį įgyvendinant šią viešųjų paslaugų teikimo pareigą, kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikšti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti teisingą šių aplinkybių ir interesų balansą – savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas bei asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo tinklų įregistravimo ieškovo vardu pagrindas – 2019 m. balandžio 12 d. Turto varžytynių aktas Nr. 2019/04-1. Taigi, M. S. teisinė įmonė įsigijo juos iš varžytynių, o ne įrengė. Šie tinklai yra suformuoti padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuotekų šalinimo tinklus KL, nurodytus ieškovės pateiktame statybos užbaigimo akte 2013 m. spalio 11 d. Nr. SUA-00-131011-00483 Versijos Nr. 2. Šiame akte naujai pastatyto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja nurodoma UAB „Namila“. Taigi šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už naudojimąsi nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties.

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių bylos esmei atskleisti, padarytos procesinės klaidos sukliudė atskleisti bylos esmę bei tinkamai ištirti įrodymus ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

45. Taigi atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, pripažintina, kad taikytinas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ginčo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimas panaikinamas dėl bylos esmės neatskleidimo, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu yra pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

47. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėDainius Rinkevičius