Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-639-330/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: e2A-639-330/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės ,,PALANGOS VANDENYS“, V. Š., V. P., J. R. S., V. R., R. R., L. P., G. D., R. S., D. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,PALANGOS VANDENYS“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „PALANGOS VANDENYS“, V. Š., V. P., J. R. S., V. R., R. R., L. P., G. D., R. S., D. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl inžinerinių tinklų naudojimo ir eksploatavimo tvarkos nustatymo, mokesčio už inžinerinių tinklų naudojimą nustatymo ir priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisininkas LT“ (anksčiau – M. S. teisinė įmonė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti teisę Palangos miesto savivaldybės administracijai neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės teise priklausantį vandentiekio tinklų vamzdyną, kurio unikalus Nr. 2599-8000-6012, lietaus kanalizacijos vamzdyną, kurio unikalus Nr. 2599-8000-6023, fekalinės kanalizacijos vamzdyną, kurio unikalus Nr. 2599-8000-6034, reikalingus viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, ir teisę iš vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamų naudojantis šiais tinklais; 2) nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijai pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; 3) priteisti ieškovei iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 126,52 Eur fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamąjį mokestį, susidedantį iš Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje (įskaitant ir individualiąsias įmones), fiksuojamą pagal kiekvienų metų II ketvirčio rodiklius (bruto), už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, nustatyti, kad mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus pradedant nuo 2017 m. kovo 29 d., ir mokamas neterminuotai; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės teigimu, atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija nevykdo pareigos tinkamai organizuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, užtikrinti jos teritorijos gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga. Pareigos nevykdymas pasireiškia ir tuo, kad ieškovei priklausančiu 820 m ilgio vandentiekio tinklų vamzdynu, lietaus kanalizacijos vamzdynu, fekalinės kanalizacijos vamzdynu Palangos miesto savivaldybės Šventosios gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, faktiškai neatlygintinai naudojasi trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PALANGOS VANDENYS“ ir visi abonentai, esantys tiek žemės sklype (duomenys neskelbtini), tiek abonentai, esantys už šio sklypo ribos, tačiau gaunantys paslaugas per ieškovės inžinerinius tinklus. Ieškovė akcentavo, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra licencijuojama veikla, o ieškovė tokios licencijos neturi, todėl negali užsiimti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Ieškovės tvirtinimu, atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui UAB „PALANGOS VANDENYS“ buvo siūloma sudaryti inžinerinių tinklų nuomos sutartį, tačiau šie juridiniai asmenys sutartį sudaryti atsisakė, nors faktiškai naudojasi ieškovės tinklais.

3. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu trečiasis asmuo UAB „PLANGOS VANDENYS“ paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, o 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu – paviršinių nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovė akcentavo, kad ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai nėra reikalingi viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, nes jie yra ne viešojo vandens tiekimo teritorijoje, bet privačių asmenų naudojamame žemės sklype ir skirti tik šiame sklype esantiems pastatams aptarnauti.

4. Trečiasis asmuo UAB „PALANGOS VANDENYS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. UAB „PALANGOS VANDENYS“ pabrėžė, kad ieškovės reikalavimas jai neterminuotai mokėti fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamąjį mokestį už tinklų naudojimą prieštarauja viešajam interesui, tokios išlaidos būtų neracionalios bei pažeidžiančios savivaldybės diskrecijos teisę finansinius išteklius naudoti savivaldybės gyventojų daugumos, o ne vienos ieškovės interesams tenkinti.

5. Trečiasis asmuo R. S. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

6. Trečiasis asmuo V. P. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. V. P. nurodė, kad atsakovei nesutinkant sudaryti sutarčių su ieškove dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos ar jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, ieškovė neturėjo kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu.

7. Kiti tretieji asmenys pirmosios instancijos teisme pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas, kad ieškovei UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) nuosavybes teise priklausantis vandentiekio tinklų vamzdynas, unikalus Nr. 2599-8000-6012, lietaus kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. 2599-8000-6023, fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. 2599-8000-6034, reikalingi viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovei nuosavybės teise priklauso 1999 m. statybos 238 m ilgio 3 660 Eur vidutinės rinkos vertės vandentiekio tinklai (vandentiekis), plane pažymėti indeksu „1i“; 265,5 m ilgio 7 180 Eur vidutinės rinkos vertės nuotekų šalinimo tinklai (kanalizacija), plane pažymėti indeksu „2i“; 328,5 m ilgio 10 400 Eur vidutinės rinkos vertės nuotekų šalinimo tinklai (fekalinė kanalizacija), plane pažymėti indeksu „3i“.

10. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė inžinerinius tinklus už 100 Eur kainą nusipirko iš UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o ši bankroto administravimo paslaugas teikianti bendrovė tinklus buvo įsigijusi iš bankrutavusios UAB „Regara“ pagal 2001 m. spalio 29 d. skolos padengimo sutartį.

11. Teismo sprendime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovė perkainojo savo inžinerinius tinklus, po atlikto perkainojimo vandentiekio tinklų kaina yra 14 600 Eur, lietaus kanalizacijos tinklų – 17 500 Eur, fekalinės kanalizacijos tinklų – 25 300 Eur.

12. Didžioji ginčo inžinerinių tinklų dalis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje 0,3388 ha ploto žemės sklype, Palangos miesto savivaldybės Šventosios gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trečiųjų asmenų statusu byloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims, kurie sklype turi nekilnojamąjį turtą (kotedžus). Šie fiziniai asmenys su UAB „PALANGOS VANDENYS“ yra sudarę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis.

13. Teismas nustatė, kad ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta, jog nuo 1979 m. gruodžio 25 d. 2 355 m ilgio nuotekų tinklą Šventosios gyvenvietės (duomenys neskelbtini) gatvėse eksploatuoja UAB „PALANGOS VANDENYS“, tinklų likutinė vertė yra 56 399,08 Eur, galutinio nusidėvėjimo data – 2029 m. gruodžio 31 d.

14. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad ginčo tinklai pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų pagal UAB „Palangos projektas“ paraišką, o techninės sąlygos patvirtintos pagal generalinį planą tuo metu planuotai 12-os sublokuotų namų poilsiavietei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „PALANGOS VANDENYS“ dėl informacijos apie paslaugų teikimą per ginčo inžinerinius tinklus su pasiūlymu šiuos tinklus išpirkti iš ieškovės. 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „PALANGOS VANDENYS“ pateikė ieškovei atsakymą, kad nuo įrengimo dienos eksploatavo buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo metu buitinių nuotekų tinklų dalis tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201 buvo tik iškelta į kitą vietą, ir šią tinklų dalį toliau eksploatuoja UAB „PALANGOS VANDENYS“, o ieškovės nurodytų paviršinių nuotekų tinklų UAB „PALANGOS VANDENYS“ neeksploatuoja.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per ieškovei priklausančius nuotekų šalinimo tinklus šalinamos dar 125 vartotojų ir abonentų nuotekos, nes ieškovės tinklai yra sudėtinė 2 355 m magistralinio nuotekų tinklo dalis, ji yra 91 m atkarpos ir sudaro 3,86 proc. bendro magistralinio tinklo ilgio. Per magistralinį tinklą per metus vidutiniškai pašalinama 17 353,80 m³ nuotekų už 19 190,26 Eur (be PVM). Tretieji asmenys geriamojo vandens vartotojai vidutiniškai per metus suvartoja 72,7 m³ geriamojo vandens už 562,62 Eur (be PVM) ir pašalina 720,7 m³ nuotekų už 717,85 Eur (be PVM). Per mėnesį UAB „PALANGOS VANDENYS“ vidutiniškai pašalina 1 446,15 m³ nuotekų, kurių kaina 1 599,19 Eur (be PVM).

16. Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens UAB „PALANGOS VANDENYS“ argumentais, kad ginčo tinklai nereikalingi viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymui. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra valstybinio reguliavimo sritis. Teismas pabrėžė, kad pagal įstatymus geriamojo vandens viešasis tiekimas – ūkinė komercinė veikla, skirta nepertraukiamai vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis geriamąjį vandenį tiekti gyvenamajai vietovei, jos daliai ar grupei vandens vartotojų daugiau kaip 60 parų per metus, o viešajam tiekimui priskiriama ir nekomercinė veikla, kai geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai, jeigu vandens tiekimo įrenginiais per parą patiekiama daugiau kaip 10 m³ vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų.

17. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujančių fizinių asmenų valdomas žemės sklypas yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o ši teritorija priskirtina Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai. Teismo vertinimu, faktas, kad žemės sklypas tretiesiems asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepanaikina atsakovės institucijų pareigos organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

18. Teismas nurodė, kad yra suprantamas atsakovės bei jos kontroliuojamos UAB „PALANGOS VANDENYS“ pasipiktinimas tuo, jog likviduota dėl bankroto UAB „Regara“ savo vardu buvo įregistravusi į kitą vietą perkeltų nuotekų tinklų dalį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės institucijos apie tokį faktą žinojo arba turėjo žinoti nuo nuotekų tinklų statybos pabaigos ir jų įregistravimo dienos – tinklų dalis buvo naudojama, paslaugos teikiamos ir imamas mokestis už jas nuo 1999 metų iki šiol. Nuosavybės teisė į ginčo tinklus 2001 m. spalio 29 d. skolos padengimo sutartimi buvo perleista likviduotos dėl bankroto UAB „Regada“ bankroto administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nors tokio sandorio nebuvo galima sudaryti. Atsakovės institucijos, kurios žinojo arba turėjo žinoti faktą, kad jos valdomo turto dalis neteisėtai priklauso kitam asmeniui, nuo 1999 metų neatliko jokių veiksmų siekdamos išreikalauti turtą, nuginčyti sandorius. Priešingai, viešosios paslaugos ir toliau buvo teikiamos naudojant kito asmens turtą. Teismas akcentavo, kad kito asmens turtą atsakovės institucijos naudoja kaip savo turtą.

19. Teismas nustatė, kad sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkai nevaldo ieškovės turto, šis turtas nėra ir nebuvo jų pirkto nekilnojamojo turto dalis, jie yra vartotojai – fiziniai asmenys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą vartotojai nuosavybės teise valdo tik savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, paviršinių nuotekų tinklus, t. y. savo nuotekų išvadus ir vandentiekio įvadus. Vartotojai nenutiesė ginčo tinklų ir jų nevaldo, jie, kaip kiekvienas sąžiningas ir protingas vartotojas, negalėjo numanyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, paviršinių nuotekų tinklus, t. y. nuotekų išvadus ir vandentiekio įvadus jiems galėjo būti leista prijungti prie kito asmens, o ne prie paslaugų teikėjo teisėtu pagrindu valdomų tinklų. Teismo vertinimu, paslaugų teikėjas yra stipresnioji sutartinių santykių šalis, vykdanti įstatymais nustatytas ir valstybės nustatyta tvarka deleguotas funkcijas, susijusias su geriamojo vandens tiekimu ir geriamojo vandens saugos bei kokybės kontrole.

20. Nustatęs, kad atsakovės institucijos nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei priklausanti infrastruktūra nereikalinga viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, teismas konstatavo, kad ieškovės teisė yra pažeista, nes pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas, atsakovės valdoma bendrovė nemokamai faktiškai naudoja ieškovės tinklus ir jais teikia paslaugas vartotojams.

21. Konstatavęs, kad ieškovės teisė yra pažeista ir turi būti ginama, teismas ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino, jog ieškovei UAB „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) nuosavybės teise priklausantis vandentiekio tinklų vamzdynas, lietaus kanalizacijos vamzdynas, fekalinės kanalizacijos vamzdynas reikalingi viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui.

22. Teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus Palangos miesto savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, pateikdama prašymą teismui (šalims nesusitarus) nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalės pagrįsti tokį visuomenės poreikį ir įrodyti, jog šis poreikis nebus įgyvendintas, jeigu infrastruktūros naudojimas nebus perduotas savivaldybei, viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus dėl pripažinimo atmesti. Atsakovės apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais esminiais argumentais:

23.1. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas, yra nepagrįsta, nemotyvuota ir neteisėta, teismas neįsigilino į ginčo esmę, neįvertino faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

23.2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip jų valdomos ir (arba) naudojamos vandens tiekimo infrastruktūros.

23.3. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio tinklų vamzdynas neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąvokų.

23.4. Teismo motyvas, kad į bylą nepateikti įrodymai apie Palangos miesto teritorijos paskirstymą į viešą ar ne viešą teritoriją, yra neteisingas. Teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą ir žemės naudojimą, nenustato teisės ar pareigos valstybės ar savivaldybių institucijoms skirstyti miestų teritorijas į viešas ar neviešas.

23.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs viešosios vietos sąvoką, tačiau skundžiamame sprendime tokiu išaiškinimu nesivadovauta.

24. Trečiasis asmuo UAB „PALANGOS VANDENYS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. UAB „PALANGOS VANDENYS“ apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais:

24.1. Teismo išvada, kad ginčo tinklai reikalingi viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, yra klaidinga, nes šie tinklai įrengti privačių asmenų naudojamame žemės sklype, išskyrus nuotekų liniją tarp šulinių, žymimų Nr. 241 ir Nr. 201.

24.2. Paviršinių nuotekų tvarkymui jų šalinimo tinklai – lietaus kanalizacija – nereikalingi, kadangi šie tinklai skirti paviršinių nuotekų šalinimui nuo žemės sklypo, kuris nuosavybės ar nuomos teisės pagrindu valdomas vartotojų.

24.3. Teismas paneigė abonentų ir vartotojų pareigą savo turto riboje turėti nuosavybės teise ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius, tokiu būdu sudarydamas išskirtines sąlygas ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkams sutaupyti kitų tos pačios kategorijos vartotojų sąskaita.

24.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribą, nuotekų atidavimo ribą, taip pat paneigė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties šalių individualiai aptartas sąlygas, kurių vartotojai neginčijo.

24.5. Teismas, nepriteisdamas trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

Atsiliepimas

25. Ieškovė atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus su skundais nesutiko, prašė jų netenkinti. Ieškovės atsiliepime išdėstyti tokie atsikirtimai:

25.1. Ieškovės nuosavybės teise valdomi tinklai nepriklauso vartotojams ar abonentams. Nuo pirmų šulinių, kurie priklauso abonentams ar vartotojams (apie 2 metrus nuo pastato), prasideda UAB „Teisininkas LT“ inžinerinių tinklų nuosavybė, toliau ieškovės tinklai jungiasi su UAB „PALANGOS VANDENYS“ inžineriniais tinklais, todėl atsakovės išreikšta pozicija, kad abonentams ar vartotojams priklauso tinklai, kurie tęsiasi už jiems priklausančio sklypo ribų bei susijungia su UAB „PALANGOS VANDENYS“ tinklais, yra neteisinga.

25.2. Trečiasis asmuo UAB „PALANGOS VANDENYS“ apeliaciniame skunde išdėstė tuos pačius motyvus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau nepasisako, kaip skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia trečiojo asmens teises.

25.3. UAB „PALANGOS VANDENYS“ pateikti abonentų sąrašai, abonentų ar vartotojų sudarytos sutartys su jose fiksuotais trečiojo asmens įsipareigojimais, įrodo UAB „Teisininkas LT“ priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo faktą viešajai paslaugai teikti.

25.4. Savivaldybės įmonė (UAB „PALANGOS VANDENYS“) už paviršinių nuotekų tvarkymą gauna lėšas ne tik iš abonentų, bet ir iš Palangos miesto savivaldybės.

25.5. Gaudama pelną už teikiamas paslaugas, naudodamasi kito savininko tinklais neatlygintinai, UAB „PALANGOS VANDENYS“ sukaupė tiek piniginių lėšų, kad gali spręsti klausimą dėl UAB „Teisininkas LT“ priklausančio turto išpirkimo ar nuomos, nes ieškovė toliau negali toleruoti savo tinklų naudojimo neatlygintinai.

25.6. Teismas pagrįstai trečiajam asmeniui UAB „PALANGOS VANDENYS“ nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens UAB „PALANGOS VANDENYS“ su skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsakovė pabrėžė, kad pagal tokį teismo sprendimą turėtų būti išpirkti arba išnuomoti visi Palangos miesto savivaldybės teritorijoje privačių asmenų valdomuose žemės sklypuose esantys ir šiems asmenims nuosavybės teise priklausantys vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai.

27. Trečiasis asmuo UAB „PALANGOS VANDENYS“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su skundu sutiko, prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

28. Tretieji asmenys V. Š., V. P., L. P., G. D., J. R. S. ir R. R. pateikė identiškus atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais prašė atmesti apeliacinius skundus ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami tokiais teiginiais:

28.1. Su trečiaisiais asmenimis – kotedžų savininkais – UAB „PALANGOS VANDENYS“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, kurios yra vartojimo sutartys; vartotojams negali būti perkelta pareiga rūpintis ir aiškintis nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų valdytoją bei tinklų valdymo pagrindus vartojimo paslaugų teikimo atveju.

28.2. Ginčo sklypo savininkai nevaldo ieškovės turto, šis turtas nėra ir nebuvo jų pirkto nekilnojamojo turto dalis.

28.3. Paklausus atsakovės ir trečiojo asmens UAB „PALANGOS VANDENYS“ atstovų, ar tuo atveju, jei ieškovė atjungtų jai priklausančius inžinerinius tinklus, būtų galimybė abonentams ir vartotojams teikti paslaugas per kitus inžinerinius tinklus, buvo atsakyta, kad to atlikti negalėtų.

28.4. Ginčo infrastruktūra reikalinga viešajam naudojimui, nes savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje nėra kito (ne viešojo) geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo, kuris galėtų tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ginčo žemės sklype esantiems vartotojams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ginčo byloje esmės

22. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio tinklų vamzdynas, lietaus kanalizacijos vamzdynas ir fekalinės kanalizacijos vamzdynas pripažinti reikalingais viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Apeliantė (trečiasis asmuo) UAB „PALANGOS VANDENYS“ apeliaciniu skundu neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria nuotekų tinklų linija (atkarpa) tarp šulinių, žymimų Nr. 241 bei Nr. 201, pripažinta reikalinga viešajam nuotekų tvarkymui.

23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 328,5 m ilgio nuotekų šalinimo tinklai – fekalinė kanalizacija, esanti Palangos miesto savivaldybėje, Šventojoje, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris Nr. 2599-8000-6034). Pagal į bylą pateiktus fekalinės kanalizacijos planus ieškovei priklausanti 91 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyno atkarpa, jungianti šulinius, žymimus numeriais 241, 242, 203, 201, yra magistralinė (aptarnaujanti ne tik ginčo žemės sklype esančius vartotojus ir abonentus), o kita ieškovei priklausanti nuotekų vamzdyno dalis skirta aptarnauti išimtinai ginčo žemės sklype esančius abonentus bei vartotojus (el. b. t. I, l. 13; UAB „PALANGOS VANDENYS“ 2020 m. spalio 19 d. į bylą pateikti planai).

24. Be to, pagal Juridinių asmenų registro duomenis ieškovei nuosavybės teise priklauso 238 m ilgio vandentiekio tinklai – vandentiekis (unikalus daikto Nr. 2599-8000-6012) bei 253,5 m ilgio nuotekų šalinimo tinklai – lietaus kanalizacija (unikalus daikto Nr. 2599-8000-6023), esantys Palangos miesto savivaldybėje, Šventojoje, (duomenys neskelbtini). Susipažinus su byloje esančiais vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynų planais matyti, kad visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys vandentiekio bei lietaus kanalizacijos vamzdynai jungia tik žemės sklypo Palangos miesto savivaldybėje, Šventojoje, (duomenys neskelbtini), ribose esančius vartotojus bei abonentus.

25. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – Vandens tiekimo įstatymas) 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausančiais vandentiekio bei nuotekų vamzdynais (išskyrus fekalinės kanalizacijos vamzdyno atkarpą tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201) naudojasi mažiau nei 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą Palangos miesto savivaldybėje, Šventosios gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini). Ginčo vamzdynas (vandentiekio, kanalizacijos bei paviršinių nuotekų tinklų) nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei ar jos valdomai įmonei, bet privačiam juridiniam asmeniui – UAB „Teisininkas LT“ (ieškovei). Pagal Palangos miesto bendrąjį planą žemės sklypas, esantis Palangos miesto savivaldybėje, Šventosios gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), priskiriamas visuomeninei gyvenamajai teritorijai.

26. Vadovaujantis Vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.

27. Vandens tiekimo įstatymo 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžta, kad nuotekų atidavimo riba yra nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Pagal Vandens tiekimo įstatymo 3 straipsnio 27 dalį nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti; ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nurodytas reguliavimas reiškia, kad viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros riba siejama su abonentų bei vartotojų valdomo ir (ar) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, sklypo riba, statinio nuotekų išvadas ir pan.) bei su geriamojo vandens tiekėjo ir (ar) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

28. Šios nutarties 23 punkte aprašius į bylą pateiktus planus konstatuotina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti nuotekų vamzdyno 91 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201 yra jungianti viešąjį nuotekų tvarkymo tinklą ir aptarnauja ne tik ginčo žemės sklypo vartotojus ar abonentus. Apeliantė (trečiasis asmuo) UAB „PALANGOS VANDENYS“ apeliaciniame skunde pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad naudoja nurodytą 91 m ilgio nuotekų vamzdyno atkarpą viešajam nuotekų tvarkymui. Apeliantė (atsakovė) Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nepagrindė pozicijos, kad nuotekų vamzdyno 91 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201 nepriskirtina prie viešojo nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl šios pozicijos pareiškimo dalyje Palangos miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmetamas.

29. Į bylą buvo pateikta 2000 m. spalio 16 d. UAB „PALANGOS VANDENYS“ su nuasmenintu abonentu sudaryta vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo Palangos miesto savivaldybėje, Šventojoje, (duomenys neskelbtini), sutartis Nr. 322 bei prie šios sutarties sudarytas ribos aktas, kuriame nuotekų tvarkymo priklausomybės riba pažymėta ties šuliniu Nr. 242, o vandentiekio – ties šuliniu Nr. 43a (el. b. t. I, l. 97-99). Po to į bylą pateiktos trečiųjų asmenų G. D., I. P., J. S., L. P., R. R., R. R., R. S., R. B., V. Š., V. R. ir Z. V. su UAB „PALANGOS VANDENYS“ sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys (I. P. ir V. R. sutartyse nėra pasirašę, tačiau UAB „PALANGOS VANDENYS“ teigimu, abi sutartys vykdomos) ir prie šių sutarčių sudarytų schemų kopijos (2020 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo priedai). Visose schemose kaip vandentiekio riba pažymėtas šulinys Nr. 43a, o nuotekų tvarkymo riba – šuliniai Nr. 242 ir (ar) Nr. 203.

30. Byloje nustačius, kad ieškovei priklausanti nuotekų vamzdyno dalis (išskyrus pirmiau nurodytą 91 m ilgio atkarpą) yra naudojama tik konkrečiame žemės sklype esančių vartotojų, o trečiasis asmuo UAB „PALANGOS VANDENYS“ su minėtais vartotojais – nekilnojamojo turto, esančio Palangos miesto savivaldybėje, Šventojoje, (duomenys neskelbtini), savininkais susitarė dėl nuotekų tvarkymo ribų ties šuliniais, esančiais ieškovei priklausančioje 91 m ilgio magistralinėje nuotekų vamzdyno atkarpoje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą ieškovei priklausančią ginčo nuotekų vamzdyno dalį priskyrė prie viešosios nuotekų infrastruktūros.

31. Remiantis Vandens tiekimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalimi, vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Kaip nurodyta šios nutarties 29 punkte, nagrinėjamu atveju vartotojai ir UAB „PALANGOS VANDENYS“ susitarė dėl vandens tiekimo ribos ties šuliniu Nr. 43a. Iš į bylą pateiktų vamzdynų planų bei ieškovės Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentuose fiksuotų duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio vamzdynas išeina iš šulinio Nr. 43a. Tai reiškia, kad UAB „PALANGOS VANDENYS“ vandenį tiekia iki Vandens tiekimo įstatyme apibrėžtos viešosios tiekimo infrastruktūros ribos, o ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio vamzdynas skirtas tik konkrečiame žemės sklype esantiems statiniams aptarnauti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio vamzdynas nelaikytinas viešosios vandens tiekimo infrastruktūros dalimi.

32. Pagal Vandens tiekimo įstatymo 3 straipsnio 32 dalį paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Paviršinės nuotekos yra ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) (Vandens tiekimo įstatymo 3 straipsnio 31 dalis). Aptartas reguliavimas suponuoja nuostatą, kad paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos tik abonentams, o ne vartotojams. UAB „PALANGOS VANDENYS“ nurodė, kad nėra sudariusi paviršinių nuotekų tvarkymo sutarčių su ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkais ar valdytojais. Į bylą pateikti duomenis patvirtina, kad ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkai atitinka Vandens tiekimo įstatymo 3 straipsnio 44 dalyje apibrėžtą vartotojo sąvoką – tai fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.

33. Vienintelis subjektas, kuris atitiktų Vandens tiekimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą abonento sąvoką šiuo atveju būtų pati ieškovė. Vadinasi, galėtų būti keliamas ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose paviršinių nuotekų šalinimo tinkluose – lietaus kanalizacijoje esančių nuotekų tvarkymo prievolės klausimas bei ieškovei, kaip abonentei, galimai tenkanti pareiga atsiskaityti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau negali būti pripažintas ieškovei nuosavybės teise priklausančių lietaus kanalizacijos tinklų priskirtinumas viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio fekalinės kanalizacijos vamzdyno 91 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201 yra reikalinga viešajam nuotekų tvarkymui, tačiau padarė netinkamą išvadą dėl kitos dalies ieškovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio, fekalinės kanalizacijos bei vandens kanalizacijos vamzdynų būtinumo viešajam vandens teikimui ir nuotekų tvarkymui užtikrinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens UAB „PALANGOS VANDENYS“ apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, atsakovės Palangos savivaldybės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad viešajam nuotekų tvarkymui yra reikalinga ieškovei nuosavybės teise priklausančio fekalinės kanalizacijos nuotekų vamzdyno 91 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 201.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šioje byloje pakečiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Byloje ieškovė pareiškė tris reikalavimus: 1) nustatyti teisę atsakovei neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius vandentiekio bei nuotekų vamzdynus; 2) nustatyti atsakovei pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti remontus) ieškovei nuosavybės teise priklausančius vamzdynus; 3) priteisti ieškovei 126,52 Eur vamzdynų naudojimo mokestį, skaičiuojamą nuo 2017 m. kovo 29 d. Du iš trijų ieškovės reikalavimų atmesti visiškai (proporcingai atmesta 66,66 proc. reikalavimų), o dar vieno reikalavimo patenkinta 1/3 dalis (pripažintas viešojo nuotekų tvarkymo poreikis vieno iš ieškovei priklausančių vamzdyno tinklų dalyje). Laikytina, kad patenkinta 11,11 proc. dydžio ieškovės reikalavimų dalis.

38. Ieškovė mokėjo 977 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 109 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas.

39. Trečiasis asmuo UAB „PALANGOS VANDENYS“ pateikė duomenis apie 2 822,30 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apmokėti. Trečiojo asmens, dalyvavusio atsakovės pusėje, patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Atsižvelgus į atmestą ieškinio dalį (89,89 proc.) UAB „PALANGOS VANDENYS“ naudai iš ieškovės priteistinas 2 509 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

40. Dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 35,96 Eur. Atsižvelgus į patenkintą ieškinio dalį, iš ieškovės valstybei priteistinos 32 Eur dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

41. Atsakovė buvo atleista nuo 75 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Patenkinus 2/3 dalis atsakovės apeliacinio skundo (atmestas skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl vieno iš trijų vamzdynų tinklų dalies pripažinimo reikalinga viešajam nuotekų tvarkymui), valstybės naudai iš ieškovės priteistina 50 Eur žyminio mokesčio.

42. Trečiasis asmuo UAB „PALANGOS VANDENYS“ pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, patirtas sumokant 75 Eur žyminį mokestį ir 2 100 Eur už advokatės teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą bei atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. UAB „PALANGOS VANDENYS“ išlaidos advokato teisinėms paslaugoms neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės trečiojo asmens UAB „PALANGOS VANDENYS“ naudai priteistina 2 175 Eur išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ (juridinio asmens kodas 302429542) nuosavybės teise priklausančio fekalinės kanalizacijos tinklų vamzdyno (unikalus daikto Nr. 2599-8000-6034) 91 m ilgio atkarpa, esanti tarp šulinių, žymimų Nr. 241 ir Nr. 201, yra reikalinga viešajam nuotekų tvarkymui.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ (juridinio asmens kodas 302429542) iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 125196077) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „PALANGOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 152447391) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ (juridinio asmens kodas 302429542) 2 509 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ (juridinio asmens kodas 302429542) valstybei 32 Eur (trisdešimt du eurus) dokumentų įteikimo išlaidas (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).“

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „PALANGOS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas 152447391) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ (juridinio asmens kodas 302429542) 2 175 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ (juridinio asmens kodas 302429542) valstybei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Vilija MikuckienėGintaras PečiulisAsta Radzevičienė