Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi kreditorių UAB „Infina“, UAB „Rhetor“, UAB „SG400“ skundus dėl 2016-05-04 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo (suinteresuoti asmenys – kreditorių susirinkimo pirmininkė J. P. bei kreditorių susirinkimo sekretorius B. V.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius UAB „Infina“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. gegužės 4 d. BUAB „Kenedy Forbes“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, kuriuo nuspręsta patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31. Skunde nurodė, kad bankroto administratoriaus veiklos ataskaita dalyje, susijusioje su bankrutuojančios įmonės piniginių lėšų panaudojimu yra nepagrįsta, neišsami ir pateikta nutylint svarbias aplinkybes. Ataskaitoje nėra nurodyta informacija, jog administratoriui Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymais buvo paskirtos dvi nuobaudos už netinkamai vykdytas BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto procedūras. Pareiškėjo nuomone, konstatuoti pažeidimai, administratoriaus profesionalumo principo pažeidimas, kelia pagrįstų abejonių dėl bankroto administratoriaus kompetencijos; leidžia konstatuoti, kad administratorius netinkamai vykdė pareigas, kas sudaro pagrindą kreditoriams netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad administratoriaus pateiktuose duomenyse apie bendrovės patirtas išlaidas teisinei pagalbai yra akivaizdžių neatitikimų, kurie leidžia daryti išvadą, kad didelė dalis šių išlaidų buvo nutylėtos ir neįtrauktos į bendrą išlaidų teisinėms paslaugoms suvestinę, tokiu būdu klaidinant kreditorius.

BUAB „Kenedy Forbes“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti UAB „Infina“ skundą ir priteisti iš pareiškėjo LUAB „Kennedy forbes“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu galioja tik viena administratoriui skirta nuobauda – įspėjimas už tai, kad grynaisiais pinigais gautų lėšų neįnešė per įstatyme nustatytą terminą ir už tai, kad pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė nustatytą terminą praleidęs 67 dienas. Teigia, kad apie disponavimą grynaisiais pinigais buvo nurodyta dar 2015-05-12 veiklos ataskaitoje ir grynųjų pinigų suvestinėje. Be to, kreditoriams yra žinomi terminai, kuriais patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, taip pat 2015-05-27 kreditorių susirinkimo sušaukimo terminas bei šio susirinkimo sušaukimo aplinkybės. Taip pat nepagrįstais laiko skundo argumentus apie BUAB „Kennedy Forbes“ lėšų švaistymą ir galimą duomenų apie apmokėjimą už teisines paslaugas slėpimą. Nurodė, kad bankroto administratorius neviršijo kreditorių patvirtintos sąmatos, ataskaitose ir kreditoriui UAB „Infina“ nurodė teisingus ir išsamius duomenis apie įmonės administravimą, įskaitant teisinių paslaugų teikimą ir apmokėjimą, o pareiškėja suvestinėse nurodytus atliktų darbų aktus nepagrįstai sutapatino su sąskaitomis – faktūromis, neatsižvelgė į faktinius teisinių paslaugų suteikimo ir apmokėjimo terminus, ignoravo dokumentų sudarymo datas. Bankroto administratoriaus nuomone, kreditorius UAB „Infina“ yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja procesine teise kreiptis teismą, todėl mano, jog jo atžvilgiu turi būti taikomos pasekmės, nurodytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

Kreditorius UAB „SG400“ skundu prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2016 m gegužės 4 d. įvykusio LBUAB „Kenedy Forbes“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, t.y. pripažinti negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimus bei juos panaikinti: nutarimą Nr. 3 (bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas); nutarimą Nr. 4 (dėl bendrovės turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo); nutarimą Nr. 5 (dėl bendrovės turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo), nutarimą Nr. 6 (dėl retrospektyvinio turto vertinimo atlikimo c.b. 2-1803-577/2016 dėl skolos dengimo nekilnojamuoju turtu); nutarimo Nr. 7 (dėl bendro naudojimo laiptinių adresu Nr., 4, Vilniuje, remonto išlaidų). Nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 skundžiamuose nutarimuose į galutinius kreditorių balsavimo rezultatus nėra įrašyti kreditoriaus UAB „SG400“ raštu pateikti balsavimo duomenys, ir tai vertina kaip grubų kreditoriaus teisių pažeidimą. Be to, nutarimuose Nr. 3, 4, 5, 6, 7, kaip balsavęs už atitinkamus nutarimus yra įvardintas kreditorių susirinkime nedalyvavęs ir balsavimo raštu biuletenio neteikęs kreditorius UAB „SG200“.

BUAB „Kenedy Forbes“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo UAB „SG400“ skundą bei priteisti atsakovui UAB „Vantolina“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad surašant protokolą buvo padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida ir keliose vietose vietoje „SG400“ įrašyta „SG200“. UAB „SG200“ balsavime nedalyvavo, o įrašyta procentinė balsų išraiška atitinka UAB „SG400“ procentinę išraišką. Be to, garso įrašas patvirtina, kad UAB „SG400“ balsavimo rezultatai buvo užfiksuoti.

Suinteresuotas asmuo - AB SEB banko Verslo skolų administravimo ir išieškojimo skyriaus vadovė J. P. atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą. Nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir BUAB „Kennnedy Forbes“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“.

Kreditorius UAB „Rhetor“ pateikė skundą, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimus visais klausimais ir iš UAB „Vantolina“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie susirinkimą pareiškėjas nebuvo informuotas, jam susipažinimui nebuvo pateikta susirinkimo medžiaga, apie susirinkimą sužinojo iš kito kreditoriaus. Taip pat teigia, kad administratorės pasiūlyti susirinkime spręsti klausimai neatitiko bankroto įstatymo reikalavimų, nes nebuvo išspręsti pirmame susirinkime atidėti sprendimai. Be to, susirinkime sekretoriumi neteisėtai buvo išrinktas asmuo, kuris neįgaliotas administruoti bankrutuojančią įmonę, o teismo įgaliotas atstovas T. N., susirinkime nedalyvavo. Pažymėjo, kad susirinkime nedalyvavo ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Laiko kad susirinkimas vyko neteisėtai. Be to, susirinkimas priėmė sprendimus klausimais, kurie nebuvo įtraukti į darbotvarkę ir, pasak pareiškėjo, negalėjo būti į ją įtraukti. Pareiškėjo įsitikinimu, patvirtinta veiklos ataskaita netinkama ir neišsami, joje nenurodyta, kokiu pagrindu įgaliotas asmuo sudarė veiklos sutartis be kreditorių susirinkimo leidimo; neaiškus gautų ir išlaiduotų pinigų paskirstymas. Pažymėjo, kad dauguma administratoriaus ieškinių yra atmesta, skirtos per didelės išlaidos advokato atstovavimui, kurios nepasiteistino; bankroto administratorius neiškėlė bylų civilinių bylų skolininkams, dėl kurių veiklos įmonė patyrė bankrotą; nesprendė klausimo dėl lėšų pasisavinimo, netinkamo dokumentų tvarkymo, fiktyvių sandorių sudarymo ir kt. Kreditoriams nepateikti duomenys, kaip išleisti iš komercinės veiklos ir už turtą gauti, taip pat kasoje buvę pinigai, todėl mano, jog šis klausimas susirinkime negalėjo būti svarstomas. Sprendimus dėl įmonės turto vertės nustatymo ir pardavimo taip pat laiko netinkamais. Pasak pareiškėjo, turto vertė nustatyta nesilaikant pirmame kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos, nes administratorius neinformavo kreditorių apie pasirinktą vertintoją, kreditoriai jo nepatvirtino, todėl parengtą ataskaitą laiko neatitinkančia kreditorių pavedimo. Pareiškėjas nurodė, kad pateikti turto vertinimo dokumentai nėra ekspertinis vertinimas, jie nelaikytini ir turto vertinimo ataskaita (vertintojas įvardina „ataskaitos santrauka“, o išvadą vadina konsultacija). Pateikta santrauka neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, nes nenurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios gali turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nenurodytos vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai, nenurodytas turto vertinimo nustatymo pagrindas; nepaminėta apie priimtą teismo sprendimą (byla Nr. 2-6181-656/2014), kuriuo nustatyta, kad įmonės pastatai neatskirtini atskiru žemės sklypu, prie jų neformuotina atskira teritorija, o jų naudojimas susietas su kitais bendrame žemės sklype esančiais pastatais; be to, jie negriautini ir nestatytini nauji. Pareiškėjo teigimu, vertintojai atliko vertinimą neatsižvelgdami į esmines pastatų eksploatavimo bei jų naudojimo perspektyvas, neteisingai parinko vertės nustatymo metodą. Mano, jog dėl to, kad pastatai yra apleisti, neeksploatuojami, avarinės būklės, su įgriuvusiais stogais ir kt., palyginamuoju metodu nebuvo pagrindo vertinti.

BUAB „Kennedy Forbes“ atsiliepime į skundą su kreditoriaus UAB „Rhetor“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankroto administratorius apie 2016-05-04 šaukiamą kreditorių susirinkimą informavo visus kreditorius, 2016-04-19 išsiųsdamas susirinkimo medžiagą kreditorių elektroninių paštų adresais (pareiškėjui – jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad visi 2015-05-27 BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai buvo išspręsti, priimti ir įsiteisėję kreditorių nutarimai vykdomi. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo T. N. dalyvavo 2016-05-04 kreditorių susirinkime (patvirtina protokolas Nr. 2 ir garso įrašas), o sekretorių išrinko patys kreditoriai. Kreditorių susirinkimas svarstė tik tuos klausimus, kurie įtraukti į darbotvarkę; už susirinkimo darbotvarkę balsavo 61,47 proc. visų kreditorių, o pasiūlymų ją pakeisti ar papildyti nebuvo negauta. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl veiklos ataskaitos neišsamumo. Pažymėjo, kad ankstesnėje ataskaitoje buvo pateikta išsami informacija apie sudarytas nuomos bei kitas sutartis; kreditoriai 2015-05-27 kreditorių susirinkime pritarė pateiktai informacijai ir patvirtino administratoriaus ataskaitą. 2016-04-15 bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje (dalyje dėl administravimo išlaidų) buvo pateikta išsami informacija apie BUAB „Kennedy Forbes“ gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Pažymi, kad iš baigtų teisminių ginčų (iš viso buvo 10), tik dviejuose teismo sprendimas priimtas ne BUAB „Kennedy Forbes“ naudai. Skundo argumentus dėl įmonės turto vertės nustatymo ir pardavimo laiko deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstais įrodymais.

Bylos nagrinėjimo metu kreditorius UAB „Rhetor“ pateikė prašymą byloje skirti atsakovo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Nurodė, kad be specialių žinių nėra galimybės nustatyti, ar susirinkimo sprendimas dėl turto vertės nustatymo ir patvirtinimo teisėtas ir turto vertė nustatyta tinkamai, neįmanoma; atliktas vertinimas neatitiko elementarių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų.

LUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratorius prašė šį prašymą atmesti ir priteisti išlaidas, susijusias su šio prašymo nagrinėjimu. Pažymėjo, kad kreditorius turėjo įrodyti tiek skundą, tiek prašymą, tačiau iš procesinių dokumentų daro išvadą, kad jis pats nežino, dėl ko kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto vertės galėtų būti neteisėtas ir mano, kad galimas tokio neteisėtumo aplinkybes galėtų nustatyti ekspertizė. Atkreipė dėmesį, kad ekspertizės išlaidos būtų gerokai didesnės nei pareiškėjo patvirtintas trečios eilės kreditorinis reikalavimas (146,35 Eur), o įmonė ir jos kreditoriai dėl skundo patiria bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas, be to, vilkinamas bankroto procesas.

Pareiškėjas UAB „Infina“ prašymą dėl ekspertizės BUAAB „Kennedy Forbes“ nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Verslavita“ nustatyta vidutinė parduodamo nekilnojamojo turto rinkos kaina yra nepaprastai žema, (ataskaitoje nustatyta vertė – 1 204 000 Eur; ankstesnėse ataskaitose – 5 502 780,35Eur, 2 904 888,78 Eur). Taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visas BUAB „Kennedy Forbes“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas. Kreditorių susirinkimo nutarime Nr. 4 nėra apibrėžta, kokia piniginių lėšų dalis, gauta pardavus nekilnojamąjį turtą, tektų įkeistam, o kokia neįkeistam turtui.

Kreditorius UAB „Rhetor“ pateikė atsiliepimą dėl kreditorių UAB „SG400“ bei UAB „Infina“ skundų ir prašo juos tenkinti visiškai.

Skundai atmestini.

Byloje nustatyta, jog 2016 m. gegužės 4 d. įvykusio BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti skundžiami nutarimai: nutarimas Nr. 1, kuriuo patvirtinta pateikta kreditorių susirinkimo darbotvarkė; nutarimas Nr. 2, kuriuo kreditorių susirinkimo sekretoriumi išrinktas bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo B. V.; nutarimas Nr. 3, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31; nutarimas Nr. 4 dėl bendrovės turto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; nutarimas Nr. 5 dėl bendrovės turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; nutarimas Nr. 6 dėl retrospektyvinio turto vertinimo atlikimo c.b. 2-1803-577/2016 dėl skolos dengimo nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)); nutarimas Nr. 7 dėl bendro naudojimo laiptinių adresu (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų, kurias nutarta palikti spręsti naujam savininkui, pirksiančiam LUAB „Kennedy Forbes“ nuosavybės teise priklausantį turtą; nutarimas Nr. 8 dėl informacijos teikimo tvarkos papildymo patvirtinimo (3 tomas, b.l. 7-12).

Kreditorius UAB „SG400“ prašo pripažinti negaliojančiais šio susirinkimo nutarimus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, savo reikalavimą grįsdamas tuo, kad kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 nėra įrašyti UAB „SG400“ raštu pateikti balsavimo duomenys. LUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratorius teigia, jog visi minėto kreditoriaus balsavimo rezultatai atsispindi kreditorių susirinkimo protokole, jame buvo padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida ir vietoje UAB „SG400“ įrašyta UAB „SG200“. Įvertinęs paties pareiškėjo į bylą pateiktus dokumentus, minėtus bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstytus motyvus teismas pripažįsta pagrįstais. 2016 m. birželio 4 d. Kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, jog UAB „SG400“ balsavo raštu iki kreditorių susirinkimo pradžios ir nurodyta, kad šio kreditoriaus finansinis reikalavimas – 2 224 61 Eur arba 30,63 proc. UAB „SG400“ įtraukta ir į kreditorių registravimo sąrašą (2 t., b.l. 8-14). UAB „SG200“ į šį sąrašą neįtraukta, tačiau skundžiamuose nutarimuose nurodyta, kad minėta įmonė balsavo „prieš“. Įvertinus balsavimo raštu biuletenyje išdėstytą poziciją dėl balsavimo (2 t., b.l. 16-18), kreditorių UAB „Infina“ bei UAB „SG400“ turimų balsų procentinę išraišką (atitinkamai 1,45 proc., 30,63 proc.), skundžiamame protokole balsavusiųjų „prieš“ balsų sumą (32,08 proc.), darytina išvada, kad skundžiamuose nutarimuose padarytas rašymo apsirikimas, t.y. vietoje UAB „SG400“, nurodyta UAB „SG200“. Pareiškėjas (kurio direktorius yra ir UAB „SG200“ vadovas (2 t., b.l. 28-31)), įrodymų, kad balsavime dalyvavo ir UAB „SG200“ nepateikė. Taigi, LUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad visi UAB „SG400“ balsavimo rezultatai atsispindi Protokole Nr. 2 yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo šiais argumentais skundžiamų nutarimų pripažinti negaliojančiais, kreditoriaus UAB „SG400“ skundas atmetamas.

Kreditorius UAB „Rhetor“ prašo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimus visais klausimais. Nurodo, kad jis apie susirinkimą nebuvo informuotas.

Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).

Pagrįsdamas skundo argumentus, kreditorius UAB „Rhetor“ pateikė UAB „Vantolina“ elektroninį laišką, kuriuo informuojama apie 2016 m. gegužės 4 d. šaukiamą LUAB „Kenedy Forbes“ kreditorių susirinkimą, ir kuriame gavėjų sąraše UAB „Rhetor“ nėra (1 t., b.l. 6). Tačiau BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratorius pateikė kitus tos pačios dienos elektroninius laiškus, iš kurių matyti, jog informacija apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bei susirinkimo medžiaga išsiųsta ir elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 16-21), taip pat bankroto administratoriaus 2014 m. vasario 13 d. gautą elektroninį laišką, kuriame pranešama, kad visą korespondenciją dėl BUAB „Kenedy forbes“ bankroto proceso kreditoriui UAB „Rhetor“ galima teikti elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22). Aplinkybė, kad susirinkime balsavo ir kreditoriai (pvz. UAB „SG400“), kurie į pareiškėjo pateikto laiško gavėjų sąrašą nebuvo įtraukti, taip pat patvirtina, kad bankroto administratorius kreditoriams siuntė ne vieną el. laišką.

Be to, pareiškėjas pats pripažįsta, kad apie susirinkimą jis sužinojo iki 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo pradžios, taigi galėjo pasidomėti, kokiu adresu buvo išsiųsta susirinkimo medžiaga ar prašyti ją pateikti pakartotinai ir dalyvauti susirinkime. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, net ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjo UAB „Rhetor“ argumentas dėl neinformavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą yra neįrodytas ir nesudaro pagrindo skundžiamus nutarimus pripažinti negaliojančiais.

Taip pat pareiškėjas teigia, jog negalėjo būti sprendžiami darbotvarkės klausimai, kol neišspręsti pirmame susirinkime atidėti sprendimai (dėl bankroto administratoriaus veiklos finansinės ataskaitos patvirtinimo). Tačiau šis pareiškėjo argumentas neatitinka tikrovės - 2015 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo metu nutarimu Nr. 4 buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita (išskyrus dalį „dėl administravimo išlaidų; administravimo išlaidų sąmata patvirtinta atskiru nutarimu). Nutarimas dėl veiklos ataskaitos patvirtinimo buvo apskųstas teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5036-577/2015, skundas buvo atmestas, o ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24-302/2016 palikta nepakeista.

Taip pat pareiškėjas UAB „Rhetor“ klaidingai nurodo, kad LUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo T. N. nedalyvavo susirinkime. Iš 2016 m. gegužės 5 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 įrašų matyti, kad minėtas asmuo susirinkime dalyvavo. Pareiškėjas, teigdamas, kad B. V. negalėjo vykdyti kreditorių susirinkimo sekretoriaus funkcijų, nenurodė koks teisės aktas tai draudžia, kaip šis faktas įtakoja priimtų nutarimų pagrįstumą ar kreditorių teises. Pažymėtina, kad už B. V. kandidatūrą susirinkimo metu balsavo 61,47 proc. balsų turinčių kreditorių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Rhetor“ skundo argumentas, kad susirinkimo protokolą patvirtino neįgaliotas asmuo, todėl sprendimai yra neteisėti, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės klausimu Nr. 3 (dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo) pateikė tiek kreditorius UAB „Rhetor“, tiek kreditorius UAB „Infina“.

ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti, t.y. tada, kai egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2012). Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja pagrindų, kuriais remiantis kreditoriai turi teisę netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, ar kriterijų, kuriuos turi įvertinti teismas, spręsdamas dėl patvirtintos kreditorių ataskaitos pagrįstumo. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte nustatyta, kad pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija. Taigi iš esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla.

UAB „Rhetor“ nurodė, kad 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo metu patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita yra netinkama ir neišsami, nepakankami duomenys, kokiu pagrindu įgaliotas asmuo vykdė ūkinę veiklą, sudarė sutartis be kreditorių susirinkimo leidimo; neaiškus gautų ir išleistų pinigų paskirstymas, neparengta išlaidų sąmata ir ataskaita.

Pažymėtina, kad BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto byloje Nr. B2-1111-577/2016 esančioje bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2013-07-30 iki 2015-04-30 esantys duomenys patvirtina bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes, kad detali informacija apie sudarytas nuomos ir kitas ūkinės-komercinės veiklos sutartis buvo nurodyta 2015-05-12 Bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos dalyje „Dėl sutarčių, pasirašytų vykdant UAB „Kenedy Forbes bankroto procedūrą“, ir kad kreditoriai šią bankroto veiklos ataskaitos dalį patvirtino. 2016-04-15 veiklos ataskaitoje yra duomenys apie šiuo metu galiojančias nuomos sutartis, informacija apie teismo leidimą pratęsti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis iki turto pardavimo ar perdavimo įkaito turėtojui dienos. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti dėl duomenų apie bankroto administratoriaus sudarytas sutartis neišsamumo. Kita vertus, skunde nenurodyta, kaip sudarytos sutartys, ūkinė veikla pažeidžia (gali pažeisti) kreditorių teisies ar teisėtus interesus.

Taip pat 2016-04-15 bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikti apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-03-31 (detali pajamų suvestinė), išlaidų suvestinės laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31, išlaidų susijusių su patalpų nuoma, suvestinė, išlaidų, nesusijusių su patalpų nuoma suvestinė, išlaidų už teisines paslaugas suvestinė ir bendra pajamų-išlaidų suvestinė (1 t., b.l. 36-75). Konkrečių duomenų apie galimai nuslėptas pajamas bei išlaidas pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Taigi pareiškėjo UAB „Rhetor“ argumentai dėl pajamų bei išlaidų paskirstymo neaiškumo, duomenų neišsamumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.

Kreditorius UAB „Infina“ taip pat prašo panaikinti 2016-05-04 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-03-31. Skundą grindžia tuo, kad ataskaitoje nėra nurodyta informacija apie administratoriui paskirtas dvi nuobaudas už netinkamai vykdytas BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto procedūras. Taip pat nurodė, jog teisinės pagalbos išlaidų suvestinėse esantys neatitikimai leidžia daryti išvadą, kad didelė dalis išlaidų teisinėms paslaugoms buvo nutylėtos ir neįtrauktos į bendrą išlaidų teisinėms paslaugoms suvestinę.

Pagrįsdamas aplinkybes apie bankroto administratoriui paskirtas nuobaudas pareiškėjas pateikė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2015-08-11 bei 2015-12-17 galutines išvadas, pagal kurias už nustatytus pažeidimus UAB „Vantolina“ skirtos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos nuobaudos – įspėjimai (3 t., b.l. 31-34). BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratorius kartu su atsiliepimu pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-30 sprendimą, kuriuo buvo patenkintas UAB „Vantolina“ skundas ir panaikintas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015-12-22 įsakymas dėl nuobaudos UAB „Vantolina“ skyrimo. Taigi, nors minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau esama situacija nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo UAB „Vantolina“ atžvilgiu galioja dvi nuobaudos.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad 2015-08-11 bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ skirta nuobauda už tai, kad jis, administruodamas BUAB „Kennedy Forbes“, bankroto proceso metu dalies grynaisiais pinigais gautų įmonės lėšų neįnešė per įstatyme nustatytą terminą, taip pat už tai, kad įmonės kreditorių susirinkimą sušaukė nustatytą terminą praleidęs 67 dienas. Iš šio dokumento turinio nustatyta, kad įmonė 2014-03-13 grynaisiais pinigais buvo gavusi 532,90 Eur, kurių dalis buvo panaudota, o likusi 482,25 Eur dalis 2015-06-01 įnešta į įmonės kreditorių sąskaitą. Duomenų, kad dėl tokios sumos neįnešimo į sąskaitą nustatytu terminu, kreditoriai patyrė žalą, lėšos buvo nuslėptos ar pan., nėra. Be to, kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime, duomenys apie grynųjų pinigų likutį buvo nurodyti 2015-05-12 bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje (bankroto bylos Nr. B2-1111-577/2016, 4 t., b.l. 199). Akivaizdu, kad faktas ir dėl kito pažeidimo (vėlavimo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą) kreditoriams buvo žinomas, todėl sutiktina su bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nėra pagrindo teigti, jog kreditoriai nežinojo kokių nors svarbių bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo aplinkybių, ar bankroto administratorius nuslėpė nuo kreditorių svarbią informaciją, dėl kurios galėjo būti pagrįstai atsisakyta tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą.

Įvertinęs pateiktose išlaidų už teisinę pagalbą suvestinėse esančius duomenis, bankroto administratoriaus paaiškinimus, kad pareiškėjas UAB „Infina“ nepagrįstai atliktų darbų (suteiktų teisinių paslaugų) aktus sutapatino su PVM sąskaitomis – faktūromis, teismas pripažįsta pagrįstais. Iš 2015-04-30 dienai sudarytos suvestinės matyti, kad apmokėtų paslaugų suma iš viso buvo 4 285,46 Eur (o skolos likutis – 11 760,85 Eur). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad 2015-04-30 suvestinėje buvo nurodyta 16 046,31 Eur realiai patirtų išlaidų suma, nepagrįstas. Akivaizdu, jog sąskaita-faktūra gali būti išrašyta pagal kelis atliktų darbų aktus ir šių dokumentų data nebūtinai sutampa. Be pateiktų išlaidų už teisines paslaugas suvestinių, kitų įrodymų, kad bankroto administratorius patyrė didesnes išlaidas, nei nurodyta ataskaitoje, byloje nėra; jų nenurodė ir nepateikė pareiškėjas.

Pareiškėjas UAB „Rhetor“ prašo panaikinti ir 2016-05-04 vykusio kreditorių susirinkimo sprendimus dėl įmonės turto vertės nustatymo ir pardavimo. Teigia, kad pagal pirmame kreditorių susirinkime nustatytą tvarką turėjo būti tik pasirinktas turto vertintojas, tačiau administratorė, neinformavusi kreditorių apie pasirinktą vertintoją, su juo sudarė sutartį. Taip pat pareiškėjas mano, kad turto vertinimas atliktas netinkamai.

Teismas, vertindamas šiuos kreditoriaus argumentus, atkreipia dėmesį, kad 2015-05-27 kreditorių susirinkime buvo nustatyta turto vertinimo tvarka (nutarimas darbotvarkės klausimu Nr. 10), pagal kurią nutarta kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus su pasiūlymu pateikti nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo paslaugų kainą; gavus penkių turto vertintojų pasiūlymus, pasirinkti turto vertintoją, pateikusį patį palankiausią pasiūlymą. Pažymėtina, kad dėl minėto nutarimo kreditorius UAB „Infina“ buvo pateikęs skundą. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria skundas buvo atmestas, kreditorius grindė tuo, kad pagal kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 10 įtvirtintą turto vertintojo parinkimo tvarką būtų suteiktos visos galimybės bankroto administratoriui pačiam šališkai nuspręsti dėl turto vertintojo parinkimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, t.y. nelaikė, kad nustatyta tvarka pažeidžia kreditorių interesus. Šios aplinkybės, taip pat faktas, kad už nagrinėjamoje byloje priimtus nutarimus, kuriais nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina (pagal atliktą turto vertinimą), balsavo 60,02 proc. balsų turintys kreditoriai, nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „Rhetor“ skunde nurodomas kreditorių patvirtintos turto vertinimo tvarkos supratimas (aiškinimas) yra teisingas.

Taip pat pažymėtina, jog minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartyje nurodyta, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio ginčuose iš esmės nėra nukreiptas į skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominio pagrįstumo ir naudingumo vertinimą, nes būtent įmonės kreditoriai, veikdami kaip bonus pater familias, yra suinteresuoti savo reikalavimų patenkinimu ir į šį tikslą nukreiptų sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nesutikti, kad teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų ekonominio pagrįstumo, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Taigi teismas turi pareigą įvertinti, ar kreditorių susirinkimo (komiteto) bet kuriuo nutarimu nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir jis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vertinant nutarimo ekonominį pagrįstumą ir jo atitikimą kreditorių interesams minėtų principų kontekste santykį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti pripažįstamas neteisėtu, kai nurodomi argumentai dėl ekonominio nepagrįstumo, per kurį ir gali kilti kreditorių teisių pažeidimas, nėra išimtinai hipotetiniai, kitaip tariant, gali būti daugiau ar mažiau patikrinti tam tikrais tyrimais, kitais objektyviais duomenimis ir šie leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nutarimas yra aiškiai nepagrįstas arba bent itin abejotinas tokiu lygmeniu, jog kreditorių interesų apsaugos požiūriu pakankamai įtikinamai suponuoja nusižengimo fundamentaliems CK1.5 straipsnyje nurodytiems principams konstatavimo būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-616-178/2015, 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1360-798/2016).

Nagrinėjamoje byloje duomenų, kurie akivaizdžiai leistų abejoti nustatyta turto kaina pareiškėjas nepateikė. UAB „Rhetor“ prašo paskirti byloje atsakovo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Prašyme nurodė, kad be specialių žinių nėra galimybės nustatyti, ar susirinkimo sprendimas dėl turto vertės nustatymo ir patvirtinimo teisėtas ir turto vertė nustatyta tinkamai. Taip pat mano, kad atliktas vertinimas neatitinka elementarių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Kreditorius UAB „Rhetor“ nurodo, jog vertintojams nebuvo pateikta informacija apie teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6181-656/2014, kuriuo nustatyta, kad prie bankrutuojančios įmonės pastatų atskira teritorija neformuotina, jų naudojimas sietinas su kitiems savininkams priklausančiais statiniais, vertinimo santraukoje nenurodyta, kad pastatai apleisti, neeksploatuojami, avarinės būklės. Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus atkreipia dėmesį, kad paprastai kreditorių teisės gali būti pažeistos, jei nustatyta akivaizdžiai per maža turto rinkos vertė, dėl ko pigiau pardavus turtą, mažesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodyti vertinimo trūkumai siejami su aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo spręsti apie galimą didesnę, nei nustatyta, turto vertę. Kita vertus, kaip teisingai nurodė bankroto administratorius, informacija apie itin blogą patalpų būklę pateikta Ataskaitos 2.5 dalyje (1 t., b.l. 91); informacija, kad nėra suformuotas sklypas – ataskaitos 46 psl. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Verslavita“ atliko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą ir pateikė ataskaitą, o ne konsultaciją, kaip nurodo pareiškėjas, o nurodoma Turto vertinimo atsąskaitos santrauka yra minėtos ataskaitos sudėtinė dalis. Skunde nurodyti deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai, samprotavimai apie netinkamą metodų parinkimą bei turto įvertinimą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl įmonės turto vertės nustatymo ir pardavimo. Kreditorius UAB „Infina“ atsiliepime dėl ekspertizės skyrimo teigia, jog nustatyta turto vertė yra nepaprastai žema, tačiau pateikia vertinimus, atliktus dar 2006 m. bei 2008 metais; juose skiriasi kai kurie vertinti objektai, todėl turto vertės nustatymais nėra pagrindo vadovautis (3 t., b.l. 104-107). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame UAB „Infina“ atsiliepime į prašymą dėl ekspertizės skyrimo nurodyti nauji argumentai, kad Kreditorių susirinkimo nutarime Nr. 4 nėra apibrėžta, kokia piniginių lėšų dalis, gauta pardavus nekilnojamąjį turtą, tektų įkeistam, o kokia neįkeistam turtui, nėra susiję nei su ekspertize, nei su UAB „Infina“ ir UAB „Rhetor“ skunduose nurodytais argumentais, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje, spręsdamas analogiškus skundus, yra pažymėjęs, kad tik patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir kuo didesniu savo finansinių reikalavimų patenkinimu, įstatymas paveda nustatyti parduodamo turto tvarką ir kainą.

Taigi, šiuo atveju nenustačius, kad parinkdamas turto vertintoją, bankroto administratorius pažeidė ankstesniame kreditorių susirinkime nustatytą turto vertinimo tvarką, nenustačius, kad kreditorių daugumos priimti nutarimai dėl turto vertės ir pardavimo akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, yra aiškiai neprotingi ir negali būti pateisinti jokiais racionaliais motyvais ar yra nesąžiningi, bei nesant akivaizdžių įrodymų, kad nustatyta turto rinkos vertė nustatyta neteisingai, UAB „Rhetor“ skundo dalis dėl Kreditorių susirinkimo sprendimų dėl įmonės turto vertės nustatymo ir pardavimo, taip pat prašymas dėl ekpertizės skyrimo, atmestini.

Atsižvelgiant į išdėstytą, spręsti, kad ginčijami nutarimai yra neteisėti ir naikintini nėra pagrindo, todėl kreditorių UAB „Infina“, UAB „Rhetor“, UAB „SG400“ skundai dėl 2016-05-04 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo atmestini.

Dėl prašymo skirti pareiškėjui UAB „Infina“ baudą pagal CPK 95 straipsnį

BUAB „Kennedy Fobes“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ nurodė, kad kreditorius UAB „Infina“ yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą, todėl mano, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos pasekmės, nurodytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

Kaip jau minėta šioje nutartyje, Įmonių bankroto įstatymas numato, kad kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kreditorius UAB „Infina“ skunde išdėstė argumentus, jo manymu, patvirtinančius skundo pagrįstumą, pateikė įrodymus. Pareiškėjo veiksmuose teismas neįžvelgia tyčinio nesąžiningo elgesio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus pareiškėjo piktnaudžiavimo procesu, taikyti CPK 95 str. ir skirti jam baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu BUAB „Kennedy Forbes“ bei bankroto administratorius UAB „Vantolina“ patyrė teisinės pagalbos išlaidas, kurias prašo priteisti iš skundus pateikusių kreditorių. Vadovaujantis CPK 98 str., 93 straipsniu, šie prašymai tenkintini, iš pareiškėjo UAB „Infina“ BUAB „Kenedy Forbes“ naudai priteistina 180 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą (3 t., b.l. 46, 49-51); iš UAB „Rhetor“ BUAB „Kenedy Forbes“ naudai – 90 Eur už atsiliepimą į skundą bei prašymą dėl ekspertizės skyrimo (3 t., b.l. 86-89); iš kreditoriaus UAB „SG400“ UAB „Vantolina“ naudai – 90 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą (2 t., b.l. 25-27).

Kreditoriaus UAB „Rhetor“ paaiškinimai į skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų bankroto byloje pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, todėl juos atsisakytina priimti ir paaiškinimai grąžinami pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kreditorių UAB „Infina“, UAB „Rhetor“, UAB „SG400“ skundus dėl 2016-05-04 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Infina“ (į.k. 123949416) bankrutavusiai UAB „Kennedy Forbes“ (j. a.k. 300069608), atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ (į.k. 281613080) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Rhetor“ (į.k. 300868722) bankrutavusiai UAB „Kennedy Forbes“ (j. a.k. 300069608), atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ (į.k. 281613080) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš pareiškėjo UAB „SG400“ (į.k. 300946612) bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ (į.k. 281613080) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kreditoriaus UAB „Rhetor“ paaiškinimus į skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų bankroto byloje atsisakyti priimti ir juos grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.