Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1A-8-316/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34705-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
K. P.
Nukentėjusysis
L. S.
Kaltinamasis
K. P.
Advokatai
Algirdas Zakrasas, Zoja Kastėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34705-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.4.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistajam K. P., jo gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,nukentėjusiajam L. S., jo atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,teismo medicinos ekspertui Tomui Šavyrovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir nukentėjusiojo L. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

K. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams įpareigojant:

- būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio;

- įpareigoti tęsti darbą;

- atlyginti žalą, priteistą pagal civilinius ieškinius per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio;

- tęsti darbą;

- atlyginti žalą, priteistą pagal civilinius ieškinius per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo L. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš K. P. priteista nukentėjusiajam L. S. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista nukentėjusiajam L. S. iš K. P. 631,58 eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteista (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) iš kaltinamojo K. P. 117,39 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui iš K. P. 513,28 Eur.

2020 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. P. turtui – piniginėms lėšoms, pakeisti ir pratęsti tokiomis sąlygomis: nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo 2762,25 Eur sumai, laikomoms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. P. kiekvieną mėnesį disponuoti iki 300 eurų suma.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. P. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį L. S., būtent: 2019 m. rugpjūčio 4 d., tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau negu 6 val. 30 min., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, tačiau ne mažiau negu 4 kartus, nukentėjusiajam L. S. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam L. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštines žaizdas kairiajam skruoste, kairiajame antakyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nesutikdamas su paskirta bausme, nuteistasis K. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas švelninti bausmę. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį, atmesti (duomenys neskelbtini) teritorinės Ligonių kasos (Valstybinė Ilginių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 19,14 Eur turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis priimtas neteisingai skiriant bausmę, neteisingai išsprendus civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, nuosprendis prieštarauja baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normoms, yra neteisėtas todėl keistinas.

Šalies argumentai

2.2. Pažymi, jog sutinka su teismo išvadomis dėl kaltinamojo veiksmuose lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo, išskyrus tai, kad teismas pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nesiaiškino ir nenurodė, koks K. P. girtumas buvo nusikaltimo padarymo metu, ar jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jei buvo išgėręs mažą kiekį ir ar toks jo apsvaigimas, psichologinė būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

2.3. Nurodo, jog įstatymas numato, kad paprastai skiriant bausmę, skiriamas bausmės vidurkis. Apelianto nuomone, kadangi teismas jo veiksmuose pripažino dvi lengvinančias ir dvi sunkinančias aplinkybes, todėl teisinga bausmė būtų 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė mažintina 1/3 ir jam turėjo būti paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bei taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.

2.4. K. P. nurodo, jog kaip matyti Šiaulių apylinkės teismas teisingai nustatė ir įvardijo visus sužalojimus, kuriuos kaltinamasis padarė nukentėjusiajam. Tuo tarpu, prie (duomenys neskelbtini) ligonių kasų civilinio ieškinio pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas asmeniui, kuriame nurodyti gydymo veiksmai, kurių bendra gydimo suma 117,39 Eur, nustatyti visiškai kitokie sužalojimai. Išraše aiškiai matyti, kad medicininės paslaugos L. S. suteiktos gydant nosies kaulų lūžį. Akivaizdu, kad šią traumą L. S. patyrė, kai vairuodamas automobilį trenkėsi į namo sieną (kad nosies kaulų lūžio traumą padarė K. P. teismas teisingai nepripažino). Dėl nežymių sužalojimų, kuriuos padarė apeliantas, medicinos įstaiga L. S. jokių gydymo paslaugų nesuteikė. Kadangi tarp L. S. nosies kaulo lūžio ir apelianto K. P. veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl civilinė atsakomybė kilti asmeniui dėl žalos atlyginimo negali. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kas Šiaulių apylinkės teismas neteisingai išsprendė civilinį ieškinį, jį tenkindamas visiškai.

2.5. Kaip matyti, teismas priteisė ieškinyje nurodytą visą sumą, visiškai nevertindamas pateiktų įrodymų dėl turtinės žalos dydžio. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl gynybos išdėstytų argumentų dėl turtinės žalos dydžio pagrindimo. Civiliniame ieškinyje pateiktas turtinis reikalavimas turi būti įrodinėjamas ir pagrindžiamas tinkamais, objektyviais įrodymais, pagal civilinio proceso teisės normų įrodinėjimo taisykles. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nukentėjęs, civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinį reikalavimą.

2.6. Pažymi, jog 600 Eur reikalavimas, dėl negautų pajamų negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytas. Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-06-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), apie asmeniui išmokėtas išmokas, matyti, kad L. S. 2019 metais buvo išmokėtos 7 ligos išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad po įvykio 2019 m. rugpjūčio 4 d. jokios ligos išmokos nebuvo mokamos, kas leidžia pagrįstai teigti, kad L. S. po įvykio nesirgo ir nesigydė. Be to, pagal prie ieškinio pateiktą 2020-06-16 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas L. S., matyti, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio jam kiekvieną mėnesį buvo mokamas atlyginimas kurio vidurkis 463,69 Eur. Iš pateiktų duomenų, oficialaus dokumento, matyti, kad pieš įvykį (2019-08-04) ir po jo, L. S. atlyginimas nebuvo sumažėjęs, buvo didesnis nei atlyginimo vidurkis. Prie civilinio ieškinio pateiktų dokumentų pagrindu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad L. S. neįrodė 600 Eur negautų pajamų turtinio reikalavimo. Dešimties dienų nedirbimo faktas nepatvirtintas jokiais įrodymais. Priešingai, pateikti įrodymai paneigia teiginį, kad L. S. dešimt dienų negalėjo dirbti. Beje, kad jam mokamas 5 eurų atlyginimas už valandą, taip pat jokių duomenų nėra. Apelianto nuomone, tokį nukentėjusiojo reikalavimą galimą vertinti tik kaip siekį nesąžiningai pasipelnyti.

2.7. K. P. nuomone, prokuroras objektyviai ir teisingai prašė teismo neturtinės žalos dydį nustatyti remiantis teismų praktika panašiose bylose. Teismas sprendė, kad neturtinės žalos dydis 1500 Eur, tačiau šio nustatyto dydžio nepagrindė. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nesivadovavo analogiškose bylose suformuota teismų praktika, iš kurios matyti, kad panašiose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316- 222/2016; 2K-393-489/2017). Šiuo atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiojo netinkamą ir rizikingą elgesį, bei kitas svarbias aplinkybes, pagrįstas neturtinės žalos dydis galėtu būti 150 Eur. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio 10000 Eur reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesąžiningas, vertintinas, tik kaip nepagrįsta siekis praturtėti.

3. Nukentėjusysis L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

3.1. Pažymi, jog teismui jis pateikė 2020 m. liepos 3 d. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymą, kurioje nurodyta, kad jis 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo pristatytas iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kiemo į ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas veido ir galvos sumušimas, kairės krūtinės pusės sumušimas, girtumas, nosies kaulų lūžis, kairės pusės devinto šonkaulio lūžis. Apie jokį autoįvykį ligoninės priėmimo skyriuje duomenų nėra. Iš kur ekspertas gavo kitokius duomenis jam nesuprantama. Prašo teismo iškviesti ekspertą, kad jis paaiškintų, iš kur gavo tokius duomenis, jog jis buvo sužalotas autoįvykyje ir kodėl ekspertizės išvadoje nėra duomenų apie šonkaulio lūžį.

3.2. Nurodo, jog teismas atmesdamas jo prašymą iškviesti ekspertą apklausai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie yra esminiai ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą – nuteistojo K. P. nusikalstamą veiką jo (L. S.) atžvilgiu, dėl nosies kaulų lūžio ir kairės pusės devinto šonkaulio lūžio, perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir už tai paskirti atitinkamą bausmę.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo advokatas prašė apeliacinį skundą atsiimti.

4.1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir Šiaulių apygardos nutartimi buvo paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą. Po gautos patikslintos specialisto išvados teismo posėdžio metu nukentėjusiojo advokatas pateikė prašymą atšaukti L. S. paduotą apeliacinį skundą.

4.2. Teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas paduotas iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, taip pat jo atmesti. Todėl nukentėjusiojo L. S. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas jo atžvilgiu nutraukiamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas baudžiamąsias priemones.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

8. Skirdamas bausmę K. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas atsižvelgė į K. P. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas. Pažymėtina, kad iš 4 K. P. teistumų, kartą jis jau buvo teistas ir dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymo (BK 140 straipsnio 1 dalis), šį kartą nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (2 t., b. l. 147-170). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra dvi K. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nuteistojo atsakomybę lengvina rizikingas nukentėjusiojo L. S. elgesys. Nukentėjusysis įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę tinkamai vertino visas aplinkybes.

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją, asmeniui už komentuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. K. P. paskirdamas griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtų bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Nustatydamas didesnį nei vidurkis bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę – K. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kelianti pavojų žmogaus sveikatai, anksčiau teistas 4 kartus, tarp jų ir už smurtinį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

10. Pažymėtina, kad šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, todėl teismas pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tai, kad nuteistojo K. P. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant bausmę, taip pat šios aplinkybės lėmė galimybę nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka ir taikyti BK 64¹ straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos nusikalstamos veikos ir nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bus pasiektas tikslas nubausti kaltininką, sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to pažymėtina, jog teismas nuteistajam tinkamai taikė ir BK 75 straipsnio nuostatas.

11. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasi aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis dėl bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.) ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), pagrįstai K. P. paskyrė didesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

12. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

13. Nuteistasis apeliaciniu skundu nurodo, jog buvo neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) ligonių kasų civiliniame ieškinyje pateiktame gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyti gydymo veiksmai, kurių bendra gydimo suma 117,39 Eur už medicininės paslaugos L. S. suteiktos gydant nosies kaulų lūžį, tačiau tarp L. S. nosies kaulo lūžio ir apelianto K. P. veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės Ligonių kasos civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, o priteista neturtinė žala yra gerokai per didelė.

14. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir prašė, jeigu K. P. bus pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu priteisti iš jo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytą žalą – 117,39 Eur už L. S. gydymą (2 t., b. l. 114-115). L. S. gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad konsultacijų metu nustatyti nosies kaulų lūžiai bei atlikti radiologiniai tyrimai (2 t., b. l. 17-119). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu 2021 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos nutartimi buvo paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą ir ekspertui atsakyti į klausimus dėl nukentėjusiajam L. S. specialisto išvadose nustatytų kūno sužalojimų (4 t., b. l. 68-69). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. nustatyti nosies kaulų ir kairės pusės IX šonkaulio lūžiai yra seni, padaryti prieš daugiau nei 1 mėn. laiko iki kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2019 m. rugpjūčio 4 d. ir nesusiję su įvykio aplinkybėse nurodytu 2019 m. rugpjūčio 4 d. įvykiu (4 t., b. l. 84-85).

15. Atsižvelgiant į tai, kad nustačius, jog L. S. nosies kaulų ir kairės pusės IX šonkaulio lūžiai yra seni ir nesusiję su įvykio aplinkybėse nurodytu 2019 m. rugpjūčio 4 d. įvykiu, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo iš K. P. dėl L. S. gydymo paslaugų dėl kaulų lūžių priteistas nepagrįstai. Sutiktina, su apeliacinio skundo argumentu, kad tarp L. S. nustatytų sužalojimų ir apelianto K. P. veiksmų nėra priežastinio ryšio. Taip pat pažymėtina, kad L. S. dėl K. P. veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo medicinos įstaiga jokių gydymo paslaugų nesuteikė.

16. Kolegijos nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo L. S. naudai taip pat nėra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį nepagrįstai iš nuteistojo K. P. priteisė 631,58 Eur turtinei žalai atlyginti.

17. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis L. S. civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 631,58 Eur turtinės žalos (3 t., b. l. 146-147). Su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė vaistinėje pirktų vaistų apmokėjimo čekius, kurių bendra suma sudaro 19,14 Eur (3 t., b. l. 145) bei pažymas. Iš pridėtos 2020 m. birželio 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas L. S. (3 t., b. l. 148) matyti, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio jam kiekvieną mėnesį buvo mokamas atlyginimas. Taip pat, iš pateiktų duomenų matyti, kad pieš įvykį (2019-08-04) ir po jo, L. S. atlyginimas nebuvo sumažėjęs. Iš pridėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-06-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui išmokėtas išmokas (3 t., b. l. 149), matyti, kad L. S. 2019 metais buvo išmokėtos 7 ligos išmokos. Tačiau po 2019 m. rugpjūčio 4 d. įvykio jokios ligos išmokos nebuvo mokamos, todėl darytina išvada, kad L. S. po 2019 m. rugpjūčio 4 d. nesirgo ir nesigydė. Dar daugiau, liudytoja L. S. mama D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po 2019 m. rugpjūčio 4 d. sūnus sekančią dieną išėjo į darbą (1 t., b. l. 137).

18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį, kurią jis patyrė būtent dėl nusikalstamų K. P. veiksmų, todėl priteistos turtinės žalos dydį tikslinga mažinti iki 19, 14 Eur.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai nesilaikė civilinės teisės nuostatų, buvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, taip pat buvo nukrypta nuo teismų praktikos.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto ir nustatytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, neturtinės žalos atlyginimo dydį gali nustatyti ir mažesnį nei reikalauja nukentėjusysis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino teismų praktikoje suformuotų specifinių kriterijų: sveikatos sutrikdymo trukmės (sužalojimai buvo trumpalaikiai, nėra jokių liekamųjų padarinių), dėl patirtų sužalojimų nesumažėjo nukentėjusiojo profesiniai ir darbiniai įgūdžiai ar darbingumo laipsnis (byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų buvęs laikinai nedarbingas).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

22. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis), o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).

23. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

24. K. P. apeliacinio skundo teiginiai, kad šioje byloje teismas netinkamai taikė minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus yra pagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio per daug sureikšmino vieną iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, t. y. padarinius, neatsižvelgdamas į kitas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

25. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam L. S. K. P. savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padarydamas sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštines žaizdas kairiajam skruoste, kairiajame antakyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendraujant su kitais asmenimis, todėl ji turi teisę į piniginę kompensaciją.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi, tai kad K. P. suduodamas smūgius padarė tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą, atsižvelgiant į tai, kad paties nukentėjusiojo L. S. elgesys buvo rizikingas. Nukentėjusysis įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. nepatyrė didelės turtinės žalos dėl K. P. nusikalstamos veikos, pažymint, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kitus, civiliame ieškinyje nurodytus nepatogumus, apeliantas patyrė dėl K. P. veiksmų, pažymėtina, kad dėl K. P. suduotų smūgių nekilo ilgai užsitęsusių liekamųjų padarinių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1500 Eur dydžio neturtinę žalą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad tikslinga sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 150 Eur.

Dėl advokato apmokėjimo

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš K. P. 174,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Zojos Kastėnienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

29. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti.

30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis K. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis K. P. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistąjį ginti parinko gynėją advokatę Zoją Kastėnienę. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo K. P. apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad gynėjas apeliantui skirtas imperatyviais pagrindais, taip pat į tai, kad nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. P. apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 87 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiajam L. S. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 19,14 (devyniolikos eurų ir keturiolikos centų) Eur dydžio sumos.

Nukentėjusiajam L. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 150 (šimto penkiasdešimt eurų) Eur dydžio sumos.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš K. P. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) naudai priteista 117,39 (šimtas septyniolika eurų ir trisdešimt devyni centai) Eur turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš nuteistojo K. P. 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nukentėjusiojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir apeliacinio skundo nagrinėjimo procesą nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė