Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį ieškovė neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko ir atsakovas, kuriam apie teismo posėdį pranešta (CPK 234 straipsnis). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nėra pateikęs, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) BnP Finance (toliau – pradinis kreditorius) 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-26p9njrx (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 3 000 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovui Sutartyje nurodytu adresu išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

Dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Kaip jau minėta, kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Taigi, paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pradinis kreditorius už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukęs vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavęs nei dalies paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog pradinio kreditoriaus/ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Dėl (CK 6.247 str.) atsakovo neteisėto neveikimo (CK 6.246 str. 1 d.) nevykdant prievolių pagal Sutartį ieškovė (perėmusi iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę įatsakovoskolą) patyrė nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Sutartį. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui gali būti taikytina sutartinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei 1 307,95 Eur negautas pajamas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į kasacinio teismo aktualią praktiką bei į tai, kad nėra žinomą kokį laikotarpį atsakovas naudosis 3 000 Eur kredito suma ieškovės reikalavimas dėl 1 307,95 Eur negautų pajamų priteisimo teismo tenkinamas iš dalies, kadangi grąžinus kreditą anksčiau nei iki Sutarties pabaigos dienos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų suma).

Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021; Vilniaus

apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1766-855/2021 ir kt.). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1-618/2022 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti paskolos davėjai (o nutraukus sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos galėjo tikėtis gauti 18 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo aktualią praktiką bei į tai, kad nėra žinomą kokį laikotarpį atsakovas naudosis 3 000 Eur kredito suma ieškovės reikalavimas dėl 1 307,95 Eur negautų pajamų priteisimo teismo tenkinamas iš dalies, kadangi grąžinus kreditą anksčiau nei iki Sutarties pabaigos dienos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų suma).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sutartinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas bei atsižvelgiant į naujausią kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų praktika, ieškovei iš atsakovo priteistinos 18 proc. negautos pajamos, paskaičiuotos nuo negrąžintos kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-01-29) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2026-08-25), skaičiuotinos pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-26p9njrx Mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 307,95 Eur sumos.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo nutraukta 2022-01-29, iš ieškinio duomenų matyti, kad atsakovas nemokėjo nei vienos įmokos nuo sutarties sudarymo momento. Sutarties 1.17 punkte numatyta, kad metai turi 360 d., o mėnesis 30 d. Nutraukus Sutartį, šalių nesieja prievoliniai, sutartiniai santykiai, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieškovės teisėtas lūkestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos 115,90 Eur (22,50 Eur * 5 mėnesinės įmokos + 6-a mėnesinė įmoka 25,50 Eur / 30 d. * 4 d.) skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, ieškovei iš atsakovo priteistina 115,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022-01-29).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 74 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 41 punktas).

Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta, kad „vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“ Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad „vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui (UAB „BnP Finance“) pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“

Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reguliavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžinin­gų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingu­mo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24, 25 punktai).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 28 punktas).

Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavi­mu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningu­mo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutarty­je nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstata­vus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįs­tai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 29, 31, 33 punktai). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, kad sutinka su sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017 26 punktas).

Tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei šalių derybų metu sutarties sąlygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020 45, 46 punktai).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdy­mą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 76 punktas).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą (Sutartis vartotojo (atsakovo) buvo sudaryta prisijungimo būdu), teismas sprendžia, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta Sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina išvada, jog dėl jos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumenta­vo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorė savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks proce­sinių palūkanų dydis (12 procentų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteis­tos skolos visiško grąžinimo), teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomy­bę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostata, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat ir apeliacinės instancijos teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis Nr. e2A-71-480/2023, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis Nr. e2A-1997-1097/2022), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus nesąžininga Sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 procen­tų dydžio procesinių palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme įtvirtintos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendi­mo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 134 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 79,16 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 106 Eur žyminis mokestis ir 191,57 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 19,92 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, straipsniais,

Teismas nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugpjūčio 25 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-26p9njrx bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostatą, kad „vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“

Priteisti iš atsakovo V. B. 3 000 Eur ( trijų tūkstančių eurų 00 centų) negrąžinto kredito, 262,85 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 85 centų) pelno palūkanų, 115,90 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 90 centų) sutarties sudarymo mokesčio, priteistinos 18 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-01-29) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2026-08-25), skaičiuotinos pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-26p9njrx Mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 307,95 Eur sumos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 4686,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 297,57 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B. 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.