Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu kartu susilaukė sūnaus O. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini). Su atsakovu kartu nebegyvena ir bendros buities neveda nuo 2020 m. gegužės mėnesio. Apsigyvenus atskirai, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai - kas kelis mėnesius pervesdamas vos po 150 Eur abiems vaikams - toks išlaikymo dydis yra nepakankamas net būtiniausių vaikų poreikių patenkinimui, o atsakovas geruoju teikti vaikams reikalingo išlaikymo nesutinka. Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystimuisi, vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Išlaikymo instituto paskirtis susijusi su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu, teikiamo išlaikymo stabilumo išsaugojimu. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai, o toks tęstinis pažeidimo pobūdis nėra ir negali būti toleruojamas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į reikiamų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. O. Ž. poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 685 Eur. Kadangi vaikai panašaus amžiaus, sūnaus A. Ž. poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro irgi 685 Eur. Šie nurodyti vaikų poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaikų poreikiai, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas jiems fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Ieškovės skaičiavimais faktiškai vaikų poreikių patenkinimui tenka netgi didesnė suma nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti itin sunku. Be to, sūnus Orestas turi ir specialiųjų poreikių - yra problemų su kalba, vaikui reikalinga kompetentingų specialistų pagalba, kas atitinkamai gali sąlygoti papildomas išlaidas logopedo paslaugoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), o indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jam teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl teismų praktikoje netgi išaiškinta, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Su vaikais gyvena nuomojame bute, o atsakovas gyvena bute, kuris nors formaliai įregistruotas jo mamos vardu. Ieškovė dirba UAB “G.”, gaunamas pajamas per mėnesį į rankas atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro apie 650 Eur. Atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis sveikatos problemų, gaunantis stabilias pajamas. Todėl atsakovas yra visiškai finansiškai pajėgus prisidėti prie vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti jų poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, jog tėvai turi pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikams bei įvertinant iš valstybės gaunamas išmokas t.y. po 85 Eur kiekvienam vaikui, teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų sūnaus O. Ž. ir A. Ž. išlaikymui po 300 Eur (685 Eur -85 Eur). Su atsakovu kartu negyvena ir bendros buities neveda nuo 2020 m. gegužės mėnesio - būtent nuo to laiko atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik epizodiškai. Nuo 2020-05-11 iki 2022-12-31 laikotarpį atsakovas vaikų išlaikymui pervedė 1751,44 Eur. 2023 m. sausio mėnesį vaikams išlaikymo iš viso neteikė. Tokiu būdu, gaunasi, kad nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2023 m vasario 1 d. atsakovo skola abiejų vaikų išlaikymui sudaro 18 048,56 (33 mėnesiai x 600 Eur) - 1751,44 Eur), atitinkamai vieno vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudaro 9 024,28 Eur. Vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi vaikai ir šiuo metu gyvena su ja, yra labai prisirišę, nori ir toliau gyventi kartu su ja, ir tai labiausiai atitinka jų interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos alga yra apie 630 Eur, 85 Eur vaiko pinigai. Jai padeda mama ir tėtis. Nuomojasi būstą, nuoma 50 Eur, komunaliniai 150 Eur. Tėvas prie vaikų išlaikymo turėtų kažkiek daugiau prisidėti, nes ji viskuo kitu rūpinasi. Darželis kainuoja 80 kažkelis Eur. Auklė reikalinga, nes jos neišleidžia iš darbo kai vaikai serga. Atsakovas dar buvo davęs 2-3 kartus po 70 Eur. Vaikui reikia logopedo. Maistui reikia visai šeimai bent 450 Eur. Vaikai darželyje nenori valgyti. Gegužės mėn. auklei davė 100 Eur už dvi savaites. Po 2020 m. gegužės porą kartų gyveno pas atsakovą po 2 sav., nes pas ją dezinfekavo butą.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad draugystė baigėsi 2020 m. Nuolat duodavo ieškovei po 150 Eur, kas mėnesį, nebent žiemą ne, nes darbo nebuvo. Pirko vaikams dviratį, planšetę, jie gyveno 1 mėn. ir dvi sav. pas jį bute, dėl vabalų. Dirba statybose, UAB „E.“. Gali būti, kad ieškovė 2020 m. gegužę išėjo gyventi atskirai. Duodavo pinigų grynais, pirkdavo maisto. Ieškovė sakydavo – duok grynais. Gal galėtų būti 150 Eur skola per mėnesį. Paskolų neturi, kitų vaikų nėra. Problemos su nugara. Komunaliniai atsieina 200 Eur, turi lizingu televizorių kartu su kompiuteriu. Skola vaikams galėtų būti 4-5t. Eur. Ieškovė tiek neišleido, kiek reikalauja įsiskolinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių gimimo įrašų matyti, kad šalys yra nepilnamečių vaikų O. Ž. ir A. Ž. tėvai (b. l. 9-10). Ieškovė pateikė duomenis apie turtinę padėtį (b. l. 11-13), atsakovo mokėtą išlaikymą (b. l. 14), išlaidų dokumentus (b. l. 32-34, 55-58, 63-64, 66-69). Pateiktas šeimos aplankymo aktas (b. l. 22-25). Atsakovas pateikė pažymą apie pajamas (b. l. 53), išlaidas (b. l. 75-82).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina (CK 3.174 str. 1 d.). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikai gyvena su motina, o atsakovas jokių ginčų dėl to nekelia. Esant tokiai situacijai vaikų interesus geriausiai ir atitinka tolimesnis jų gyvenimas su motina. Vaiko teisių apsaugos specialistai nepateikė duomenų, kad vaikai su mama gyventi nenori. Bet kuriuo atveju vaikų nuomonė nėra teismui privaloma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo vaikams priteisti po 300 Eur išlaikymą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, dirba, jos darbo užmokestis yra nedidelis, apie 650 Eur. Ieškovė gauna 85 Eur išmokas vaikams iš valstybės.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, tačiau gyvena jo motinos vardu registruotame bute. Atsakovas dirba statybų sektoriuje, kol kas bandomojo laikotarpio metu jo darbo užmokestis nėra labai didelis, nesiekia tūkstančio eurų. Duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, būtų nedarbingas, byloje nėra.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas dirba statybų sektoriuje, kur paprastai darbo užmokestis nebūna mažas. Atsakovas naujoje įmonėje pradėjo dirbti neseniai, todėl bandomuoju laikotarpiu jam mokamas mažesnis darbo užmokestis, kuris greitu metu turėtų didėti. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, gali dirbti, savo vaikų pats neaugina, todėl turi geresnes galimybes užsidirbti nei ieškovė. Taip pat atsakovui nekainuoja būsto nuoma, kadangi jis gyvena motinos bute.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia bent 500-600 Eur, o neretai ir žymiai daugiau. Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais galima visiškai sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-250 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, ugdymo/mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti palyginus nemažą sumą, atsižvelgiant į vaikų amžių. Savaime suprantamų vaikų poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo, tačiau iš esmės vertintina, kad ieškovė išlaidas, reikalingas vaikams, nurodė šiek tiek per dideles. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad maistui visai šeimai reikalinga bent 450 Eur. Tai reikštų apie 150 Eur maistui vienam asmeniui, nors vaikų poreikiuose ieškovė nurodė, kad reikalinga 270 Eur maistui viena vaikui. Taigi manytina, kad išlaidos maistui šiuo metu pagal vaikų amžių nurodytos kiek per didelės, galbūt 70-100 Eur. Dėl kitų išlaidų vertintina, kad jos nėra kažkuo išskirtinės, vaikai turi daug įvairiausių poreikių. Taip pat pastebėtina, kad ieškovė iš esmės neturi tokių pajamų vaikams išlaikyti, kokius vaikų poreikius nurodo ieškinyje. Apie didelę pagalbą iš giminaičių duomenų neteikta. Bet kuriuo atveju reikalinga vertinti išlaikymo poreikį objektyviai. Šiuo metu tarp tėvų apskritai laikoma normalia praktika mokėti vaikui bent 250 Eur išlaikymą, atsižvelgiant į infliaciją.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, atskaičiavus vaiko pinigus, ji sudarytų apie 380 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vaikų amžių, infliacijos lygį, ieškovės ir atsakovo faktinę turtinę padėtį ir gebėjimą užsidirbti, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 250 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kiekvienam po 9024,28 Eur, skaičiuojant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 300 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2023-02-01.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams normaliai nebeteikė nuo 2020 m. gegužės mėn. Atsakovas posėdžio metu sutiko, kad pilnai išlaikymo neteikė, gal galėtų būti skaičiuojama 150 Eur skola per mėnesį. Pripažino, kad ieškovė išsikraustė jos nurodytu laiku. Tačiau nurodė, kad nuolat duodavo ieškovei po 150 Eur kas mėnesį, nebent žiemą ne, nes darbo nebuvo. Duodavo ir grynais. Taip pat pirko vaikams dviratį, planšetę, jie gyveno 1 mėn. ir dvi sav. pas jį bute, dėl vabalų; duodavo pinigų grynais, pirkdavo maisto. Atsakovo vertinimu skola vaikams galėtų būti 4-5 tūkst. Eur, o ieškovė tiek neišleido, kiek reikalauja įsiskolinimo.

Iš ieškovės pateiktų duomenų atsakovas per nurodytą laikotarpį jai pervedė 1751,44 Eur, posėdžio metu ieškovė nurodė dar gavusi 2-3 kartus po 70 Eur. Atsakovas įrodymų apie duotus pinigus grynaisiais nepateikė, nors matyti, kad taip galėjo būti. Vis dėlto teigti, kad atsakovas išlaikymą po 150 Eur mokėjo visiškai kiekvieną mėnesį, nėra galimybės, kadangi atsakovas neturi tai patvirtinančių raštelių. Atsakovas turėjo galimybę mokėti išlaikymą banko pavedimais, todėl nebūtų labai logiška, jog atsakovas daug mokėjimų atliko grynais pinigais. Taip pat atsižvelgtina į apskaičiuotus prieš tai vaikų poreikius bei nustatytą priteistiną 250 Eur sumą. Kadangi šiuo atveju eina kalba apie išlaikymo įsiskolinimą, vertintina, kad įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas imant mažesnę mėnesio sumą, kadangi prieš tai infliacija nebuvo tokia didelė, o vaikai buvo mažesni. Mažesnis įsiskolinimas skaičiuotinas ir dėl to, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, todėl panašu, jog nejautė tokio didelio išlaikymo trūkumo, kokį nurodo ieškinyje.

Išlaikomo prievolę skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės mėn., iki ieškinio pateikimo susidaro 33 mėnesiai. Mėnesinė buvusi mokėtina išlaikymo suma, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, orientaciškai skaičiuotina 170 Eur vienam vaikui, todėl už 33 mėn. susidaro 11220 Eur. Iš šios sumos atėmus atsakovo sumokėtą 1751,44 Eur sumą ir ieškovės nurodytą gautą 210 Eur sumą, lieka 9258,56 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas du kartus buvo apgyvendinęs ieškovę su vaikais pas save dėl dezinfekcijos, iš viso 4-6 savaitėms. Esant tokiai situacijai vertintina, kad yra pagrindas mažinti įsiskolinimo sumą vieno mėnesio išlaikymo suma – 340 Eur, todėl lieka 8918,56 Eur.

Atsakovas pats posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti skaičiuojamas 150 Eur suma per mėnesį, skola vaikams galėtų būti 4-5 tūkst. Eur. Skaičiuojant po 150 Eur įsiskolinimą jau susidaro 4950 Eur. Taip pat lieka tikimybė, kad atsakovas kažkiek retsykiais rėmė vaikus ir maistu, vienu kitu daiktu, galbūt davė daugiau pinigų grynaisiais ieškovei. Taip pat 170 Eur vienam vaikui suma skaičiuojama orientaciškai, vaikų poreikiai, atsižvelgiant į jų amžių, kiekvienais metais galėjo būti nevienodi. Todėl siekiant šalių interesų pusiausvyros ir užtikrinant vaikų teisių apsaugą galutinai įvertintina, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikams sudaro 8500 Eur, po 4250 Eur kiekvienam vaikui. Per mėnesį 33 mėnesių laikotarpiu tai sudaro apie 129 Eur vienam vaikui. Atsakovas pagal pateiktus duomenis per tą laikotarpį vaikams mokėjo maždaug po 30 Eur per mėnesį kiekvienam (padalinus per mėnesius, neskaičiuojant atimtos 340 Eur sumos dėl gyvenimo pas atsakovą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinas 8500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 107,00 Eur žyminį mokestį. Ginčo šiuo klausimu byloje nebuvo, todėl vertintina, kad žyminis mokestis turi būti grąžintas ieškovei.

Šioje byloje yra mokėtinas žyminis mokestis, taip pat buvo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo. Ieškovė taip pat patyrė išlaidas advokatui.

Žyminis mokestis dėl išlaikymo, kurio atsakovas nemoka, skaičiuotinas 135,00 Eur, dėl išlaikymo įsiskolinimo – 191,00 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d.). Pašto išlaidos sudaro 19,92 Eur. Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų advokatui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos atsakovo advokatui sudaro 313,33 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas 326,00 Eur žyminis mokestis pagal patenkintų reikalavimų apimtį. Atsakovas vieną kartą neatvyko į teismo posėdį, kitą kartą atvyko neblaivus, dėl ko teismo posėdis negalėjo vykti. Bylos dalyviai prašė skirti baudą atsakovui. Nagrinėjamu atveju konkretaus pagrindo baudai skirti tokioje situacijoje CPK nenumato, tačiau į nurodytą situaciją atsižvelgtina skirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.) ir priteisiant iš atsakovo visas ieškovės išlaidas advokatui, nepaisant to, kad ieškinys tenkintas iš dalies, taip pat pašto išlaidas valstybei. Atitinkamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos atsakovo advokatui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2023-02-09 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, jog priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė N. P..

Priteisti iš atsakovo E. Ž. vaikų O. Ž. ir A. Ž. išlaikymo įsiskolinimą, po 4250,00 Eur kiekvienam vaikui.

Priteisti ieškovei N. P. 500,00 Eur išlaidų advokatui.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 326,00 žyminį mokestį, 19,92 Eur pašto išlaidų. Priteistos sumos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Grąžinti ieškovei N. P. 107,00 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.