Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 17 MGL (640,06 Eur) bauda ir K. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 17 MGL (640,06 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistasis neginčija savo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai nesvarstė BK 37 straipsnio taikymo galimybės. Nuteistojo nuomone, tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šis nuteistojo K. K. apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

9. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-213-511/2023).

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistajam K. K. suklastojus transporto priemonės „Honda Jazz“ pirkimo – pardavimo sutartį, parduodamos transporto priemonės savininkei R. T. tiesioginė materialinė žala nekilo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad padariniai nėra būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, tačiau nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdina ne tik realiai kilę padariniai, bet ir padariniai, kurie galėjo atsirasti dėl nusikalstamų asmens veikų. BK 300 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtame straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas tikras dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas K. K. padarytos veikos pavojingumą, teisingai nurodė, jog transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris yra nukreiptas į civilinių teisių ir pareigų sukūrimą (panaikinimą ar pakeitimą), tačiau toks sandoris sukelia ir mokestines teisines pasekmes, sukuria įsipareigojimus ne tik prieš kitą sandorio šalį, bet ir įsipareigojimus, susijusius su valstybėje galiojančia valdymo tvarka. Veiksmais, kai sutartyse nurodomi ne tikrieji sandorio dalyviai, sudaromos prielaidos nuslėpti vykdomą ūkinę veiklą (gautas pajamas), išvengti mokesčių, tokie sandoriai patenka į „šešėlį“. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino, kad pasirašydamas automobilio pirkimo – pardavimo sutartį kito asmens, o ne savo vardu, siekė išvengti jo atžvilgiu vykdomo priverstinio išieškojimo. Šias aplinkybes K. K. pažymėjo ir apeliaciniame skunde, teigdamas, kad sandorio sudarymo metu nurodė kaip pirkėją ne save, o automobilių pirkimu – pardavimu užsiimančią bendrovę, siekdamas išvengti mokestinių prievolių ir priverstinio išieškojimo. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, jog K. K. padaryta veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, kad šios veikos pavojingumas nėra didelis. Be to, teisėjų kolegija, spręsdama, kiek pavojingas yra K. K. padarytas nusikaltimas, ar yra pagrindas jį vertinti kaip mažareikšmį, atsižvelgia taip pat ir į tai, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika turėjo įtakos teisiniams santykiams, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (suvestinė redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 (2022 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-476 redakcija) patvirtintas Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašas nustato nuosavybės teisės į transporto priemonę pasikeitimo deklaravimo tvarką. Vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktais, transporto priemonės savininkas (valdytojas) duomenis apie perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę privalo deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo pranešti abi sandorio šalys: pirmasis į VĮ „Regitra“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl nuteistojo įvykdyto nusikaltimo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimai nebuvo įgyvendinti, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruotas nuosavybės į transporto priemonę pasikeitimas, buvo pažeidžiamos R. T. teisės. Kaip matyti iš liudytojos R. T. parodymų pirmosios instancijos teisme bei kitų rašytinių baudžiamosios bylos duomenų, R. T. priklausiusi ir realiai K. K. 2022 m. spalio 1 d. perleista transporto priemonė (automobilis „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutartyje nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų, susijusių su transporto priemonės pirkėju, viešajame registre ir po perleidimo buvo registruota R. T. vardu. Be to, pažymėtina, jog apelianto įvykdytas nusikaltimas pažeidė taip pat ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. A. teises, nes jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymas), 2022 m. lapkričio 4 d. D. A. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 75 Eur bauda (1 t., b. l. 21–24, 27–29) (administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A. minėtą sprendimą apskundus, administracinio nusižengimo byla grąžinta trūkumams pašalinti, o 2023 m. sausio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–5, 6–7, 31–33, 34–35). Taigi, įvertinusi visų šių aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis, todėl K. K. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

14. Nuteistasis su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. rugsėjo 17 d. automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (2 t., b. l. 194), skunde nurodė, kad minėtą automobilį nupirko MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šios bendrovės vadovo D. A. prašymu, vėliau šį automobilį pardavė pati MB „(duomenys neskelbtini)“ ir šis pardavimas buvo deklaruotas. Kaip galima spręsti iš šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktos automobilio „Toyota Yaris“ pirkimo – pardavimo sutarties, apeliantas tokiu būdu siekia pagrįsti, kad jo veikos pavojingumas nėra didelis, nes jis ir anksčiau juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra pirkęs transporto priemones, o VĮ „Regitra“ apie pasikeitusį transporto priemonės savininką pranešdavo pati MB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apelianto nurodytos aplinkybės bei pateikta automobilio „Toyota Yaris“ pirkimo – pardavimo sutartis nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl K. K. padarytos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pavojingumo ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo apeliantui negalimumo.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. K. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas pareikšto kaltinimo ribose dėl tikro dokumento – automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo. Pirmosios instancijos teisme K. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, o duodamas parodymus, viena vertus, nors ir nurodė, kad D. A. leido jo draugui pasinaudoti MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyjant automobilius iš kitų asmenų, kad juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ vardu perkant automobilius kelis kartus pasinaudojo jo (nuteistojo) draugai, tačiau, kita vertus, aiškiai patvirtino, jog automobilio „Honda Jazz“ pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė be D. A. žinios. Liudytojas D. A. pirmosios instancijos teisme parodė, jog anksčiau draugai pirko automobilius jo vadovaujamos mažosios bendrijos vardu pagal išduotus įgaliojimus, tačiau K. K. jis (D. A.) nieko neleido pirkti ir jokių įgaliojimų nebuvo išdavęs. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą K. K. pareikšto kaltinimo ir pateikto apeliacinio skundo ribose (BPK 255 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis), dar kartą pažymi, jog apeliantas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento (automobilio „Honda Jazz“ pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo) nuteistas pagrįstai, šie jo veiksmai, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ir tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio „Toyota Yaris“ pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir su skundu pateikta minėto automobilio „Toyota Yaris“ pirkimo – pardavimo sutartis.

16. Dėl nuteistajam K. K. paskirtos bausmės, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir teismo šališkumo

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

19. Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

20. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas 14 kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 7–26), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 39–62), dirba, nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė per trumpą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį. K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog K. K. nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, už padarytą nusikalstamą veiką skyrė K. K. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra nežymiai mažesnė už BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 300 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 1 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, šią apeliantui paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartų apelianto asmenybę apibūdinančių (charakterizuojančių) duomenų, K. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 15 kartą, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad apeliantas linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų. K. K., nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės (taip pat ir laisvės atėmimo bausmės) teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog K. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ne per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir švelninti bausmės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Nuteistajam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 17 MGL (640,06 Eur) bauda ir K. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 17 MGL (640,06 Eur) bauda. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino teisingai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, nes BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią K. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjus baudos). Jokių naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties švelninimui, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, K. K. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės (tiek skirtos už dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tiek galutinės subendrintos bausmės) yra teisingas ir priimtas įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 8 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas, paskyręs apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, tai nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu, šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

24. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

25. Apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 14 kartų, nusikaltimas, už kurį K. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, dėl to pripažintas nusikaltimų recidyvas (atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte). Apeliantas nusikalto per trumpą laiką po bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, atlikimo (iš bausmės atlikimo vietos K. K. paleistas 2022 m. rugsėjo 2 d., o nauja nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2022 m. spalio 1 d.) (2 t., b. l. 7–26), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 39–62). Tai rodo, kad apeliantas yra linkęs nusikalsti, nenori keistis. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog K. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

26. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvusis teismo (teisėjo) nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-162-697/2016). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-62-628/2019). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą.

27. K. K. teismo šališkumą sieja su netinkamu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jo asmenybės bei padarytos veikos pavojingumo vertinimu, tačiau nepateikia realių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir padarytos veikos pavojingumą įvertino teisingai, o aplinkybių, kurios liudytų apie teismo šališkumą objektyviuoju ir/ar subjektyviuoju aspektu, byloje nenustatyta. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo teisė į nešališką teismą pažeista nebuvo.

28. Taigi, teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

29. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš K. K. 195,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 10, 11–12).

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

32. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (2 t., b. l. 209). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, jog K. K. yra darbingas, išieškoti prašoma suma nėra per didelė ir atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš K. K. 195,83 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo K. K. 195,83 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 83 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.