- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-685-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00541-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., J. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei V. Ž., tretiesiems asmenims A. Ž., J. Ž., dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo, ir atsakovės V. Ž. priešieškinį ieškovei D. Ž., tretiesiems asmenims A. Ž., J. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo, įrenginių ir statinių bei želdinių pripažinimo įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigojimo juos pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino atsakovei V. Ž. (toliau – ir atsakovė), tretiesiems asmenims A. Ž., J. Ž., dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi tvarką pagal patikslintą 2022 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo naudojimosi planą, kurį parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geoplanai“ tokiu būdu: ieškovė naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: B1-741/741; B2-258/258; B3-1040/1040; B4-44/44; E1-121/229; E2-97/194; E3-38/75; E4-63/127; E5-61/122; E6-278/556, o atsakovė naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: A1-1663/1663; A2-75/75; A3-358/358; E1-108/229; E2-97/194A1; E3-37/75; E4-64/127; E5-61/122; E6-278/556; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys yra Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovė teigė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą naudojimosi tvarkos projektui tvirtinti. Tačiau atsakovė atsisakė ir taip pažeidė ieškovės teisę laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju daiktu. Ieškovė pažymėjo, kad patikslintu žemės sklypo naudojimosi planu, prašomi priskirti naudotis plotai ieškovei yra pamatuoti proporcingai jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotams, dėl to bendraturčių teisės nėra pažeistos. Teigė, kad pakoreguotame 2022 m. gruodžio 28 d. žemės naudojimosi plane proporcijos yra suskaičiuotos įtraukiant gyvenamojo namo bendro naudojimo verandą (koordinatės 30, 31, 45, 46). Nurodė, kad plotai turi būti suskaičiuoti atsižvelgiant į ginčo šalių naudojamą plotą pastatuose. Siekiant ateityje išvengti nesutarimų tarp šalių, plane yra priskirtas asmeninio naudojimo plotas atsakovei (plane pažymėta A2-75), ko ankščiau nebuvo, nes tiek atsakovė tiek ieškovė bendrai naudoja ūkinį pastatą (plane pažymėta E5, E4), todėl abi šalys turės asmeninius patekimus į minėtus pastatus. Teigė, kad vienas iš esminių plano pakeitimų yra nustatyti bendro naudojimo plotai, skirti ginčo šalims apeiti aplink ūkinį pastatą. Be to pakoreguotame plane yra pažymėti priklausiniai – atsakovės šulinys ir statinys (N), pažymėti atsakovės plote A1-1663/1663. Nurodė, kad ieškovės siekiamo tikslo įgyvendinimas niekaip nepažeis atsakovės teisų ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog visą laiką ieškovė ir atsakovė naudojosi skirtingomis žemės sklypo pusėmis. Pažymėjo, kad tarp šalių nesutarimai prasidėjo tada, kai ieškovė pradėjo konfliktuoti su žemės sklypo kaimynais, bei pareiškusi, jog nori privatumo, nusprendė savavališkai pasistatyti terasą toje pusėje, kuria visada naudodavosi tik atsakovė. Akcentavo, jog ji ne kartą ieškovės prašė nestatyti terasos, kadangi ji trukdo pravažiuoti nuo pagrindinio kelio. Teigė, kad ieškovės terasa pastatyta vietoje kelio, kuriuo važiuodavo atsakovė, todėl ji šiuo metu turi važiuoti prie įėjimo į gyvenamąjį namą per sodo vidurį. Nurodė, kad ji daugiau jokių privažiavimų prie įėjimo į gyvenamąją vietą neturi. Teigė, kad ieškovė niekada neprašė atsakovės rašytinio sutikimo dėl terasos statymo ir iki šiol nėra gavusi jokio rašytinio jos sutikimo, todėl pažeisdama atsakovės teises, ieškovė užstatė bendro naudojimosi žemės sklypą.
4. Atsakovė teigė, kad dėl kitų žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalių ginčo tarp šalių nėra. Pažymėjo, kad atsakovei yra apsunkintos galimybės patekti net ir į ūkinius pastatus, kadangi pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jai yra paliktas tik metras praėjimui, ko pasėkoje prie ūkinių pastatų negali privažiuoti jokia transporto priemonė, nors ūkiniuose pastatuose yra laikomi žemės ūkiui ir traktoriui skirti padargai. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kurių ieškovė turi laikytis. Teigė, kad ji garažo statymo metu žodžiu buvo išreiškusi nesutikimą dėl statybos, nes garažas pažeis jos patekimą į užtvarčio teritoriją, tačiau ieškovė to nepaisė. Nesant nustatytų kiekvieno bendrasavininko žemės sklypo dalių, ieškovė užstatė žemės plotą, kuris priklauso visiems savininkams. Nurodė, kad ieškovė tvorą stato ant sklypo dalies, kuriai nėra patvirtinta naudojimosi tvarka. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka išreiškė nepasirašydama plane, nes jame nustatytos sąlygos neatitiko jos tikrosios valios.
5. Atsakovė nesutiko su UAB „Geoplanai“ parengtu 2022 m gruodžio 28 d. žemės sklypo naudojimo planu. Nurodė, kad jis turėjo būti parengtas ne pagal pastatų plotą, o pagal nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotą. Pažymėjo, kad naudojimosi tvarka nėra susijusi su naudojamų pastatų užimamo ploto klausimu, ginčas kilęs dėl naudojimosi tvarkos laisvu žemės sklypu. Nurodė, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane įtraukta gyvenamojo namo bendro naudojimo veranda (koordinatės 30, 31, 45, 46), kuri nebeegzistuoja. Teigė, kad 1998 m. ieškovė kartu su atsakove ją nugriovė.
6. Nurodė, kad ginčo dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nekyla, tačiau žemės sklypo naudojimas yra nustatytas taip, kad patekimas prie atsakovei tenkančios ūkinio pastato nekilnojamojo turto dalies yra tik iš vienos pusės, patekimas – praėjimas iš kitos pusės yra užstatytas. Atsakovės teigimu, ieškovė siūlo tokį planą, pagal kurį teisė bendraturčiams patekti prie savo pastato dalies iš visų pusių nėra užtikrinama. Atsakovė paaiškino, kad turi išsikasusi kitą šulinį, tačiau juo nesinaudoja, nes nuo šulinio iškasimo iki galimybės jį eksploatuoti turi praeiti tam tikras laikas. Teigė, kad prie šulinio dar nėra prijungta jokių vandens perdavimo į pastatą įrenginių. Teigė, kad ieškovės įrengta aikštelė, kurioje laikomi automobiliai, turintys taršos išleidimo požymių, yra ant bendrojo naudojimo žemės, kurios dalis nėra priskirta išskirtinai vien ieškovės naudojimui, todėl prašo ją pašalinti.
7. Tretieji asmenys A. Ž. ir J. Ž. atsiliepimų į patikslintą ieškinį neteikė.
Šalies argumentai
8. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą tokiu būdu: ieškovei palikti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtais indeksais: B 1054/2040, B1 720/2040, B2 222/2040, B3 44/2040, C 374/749, D106/216, E 97/194, E1 63/127, E2 61/122, o atsakovei palikti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtais indeksais: A 1676/2034, A1 358/2034, C 375/749, D 110/216, E 97/194, E1 64/127, E2 61/122; pripažinti ieškovės terasą, garažą, automobilio stovėjimo aikštelę, tvorą ir pasodintus augalus įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigoti juos pašalinti savo lėšomis; priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad UAB „Kartografiniai projektai“ atsakovės iniciatyva parengė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nurodė, kad bendrasavininkams priskirti naudotis plotai yra pamatuoti proporcingai jiems nuosavybės teise tenkančios dalies plotui. Teigė, kad žemės sklypo planas parengtas su aiškiai pažymėtais koordinačių taškais, plotais, pavaizduotas schematiškai. Pažymėjo, kad pagal ieškovės planą atsakovei nėra paliktas privažiavimas prie savo įėjimo į namą, todėl ji turėtų važiuoti aplink namą, kas nėra nei racionalu, nei teisinga. Nurodė, kad pagal jos iniciatyva parengtą planą šis pravažiavimas palei namą paliekamas, ieškovei kompensuojant didesne kito sklypo dalimi. Teigė, kad kitų pakeitimų plane nėra. Nurodė, kad jos siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka tik minimaliai skiriasi nuo ieškovės siūlomos, todėl jos plano pakeitimai nepažeis ieškovės interesų.
10. Ieškovė patikslintu ieškiniu, kuris buvo pateiktas po priešieškinio prašė priešieškinį atmesti, taip pat nurodė atsiliepimo į priešieškinį motyvus ir paaiškino ginčo aplinkybes. Nurodė, kad dėl žemės naudojimosi tvarkos ginčas kyla dėl ieškovės pastatytos lauko terasos (plano koordinačių taškai: 30, 31, 32), kuri pagal atsakovę eliminavo jai galimybę privažiuoti prie pagrindinio kelio, bei dėl to atsakovei nėra paliktas priėjimas prie savo įėjimo į namą. Teigė, kad neaišku, kaip ieškovės pastatyta terasa trukdo atsakovei privažiuoti prie pagrindinio kelio. Nurodė, kad atsakovei patekimas į savo valdą neapribotas (plane pažymėta koordinačių taškais: 29, 47). Teigė, kad ji garažą pastatė prieš 7 metus ir dėl to niekuomet atsakovė jokių pretenzijų jai nereiškė. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų kokiais būdais garažas pažeidžia atsakovės teises. Teigė, kad reikalavimas dėl neteisėtai ieškovės pastatytos tvoros (plane pažymėta koordinačių taškais: 7, 8), taip pat nepagrįstas, nes tvora ribojasi, su gretimo sklypo savininkų teritorija, o su atsakovės teritorija nesiriboja. Teigė, kad augalus ji pasodino, dar tuo metu, kai atsakovai nuosavybės teise pastatų nedisponavo, o tapę savininkais daugelį metų pretenzijų ieškovei dėl augalų nereiškė. Nurodė, kad neaiškus atsakovės reikalavimas panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę. Teigė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė nurodytoje teritorijoje yra įrengusi automobilių stovėjimo aikštelę. Teigia, kad priešieškinio turinyje atsakovė kalba apie tai, kad ieškovės automobiliai sukelia taršą, tuo tarpu prašo pašalinti ne taršą galinčius sukelti objektus, o išgalvotą statinį. Teigia, kad atsakovė nutyli aplinkybę, kad ji savo teritorijoje (UAB „Geoplanai“ plane pažymėta A1-1663/1663), turi įsirengusi naują šulinį, todėl tokį atsakovės reikalavimą vertina, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovė į bylą nepateikė duomenų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, kad ieškovė pažeidžia jos teises.
Atsiliepimas
11. Tretieji asmenys A. Ž. ir J. Ž. atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Plungės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies; priėmė atsakovės priešieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo, dėl tvoros ir pasodintų augalų pašalinimo, nutraukė; nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovei skyrė naudotis Žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais: B 1054/2040, B1 720/2040, B2 222/2040, B3 44/2040, C 374/749, D106/216, E 97/194, E1 63/127, E2 61/122, o atsakovei paliko naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais: A 1676/2034, A1 358/2034, C 375/749, D 110/216, E 97/194, E1 64/127, E2 61/122; pripažino ieškovės terasą įrengtą neteisėtu būdu, ir įpareigojo ieškovę pašalinti terasą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitų priešieškinio reikalavimų netenkino; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė pateikė patikslintą 2022 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo naudojimosi planą, kurį parengė UAB „Geoplanai“, ir jame siūloma nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė su tokia naudojimosi tvarka nesutiko. Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) siūlė savo sklypo padalinimo variantą pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
12.2. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad bendrasavininkai turi bendrą tikslą – nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
12.3. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintu 2022 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo naudojimo planu, kurį parengė UAB „Geoplanai“, prašomi priskirti naudotis plotai jai yra pamatuoti proporcingai jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotams. Tačiau atsakovė su tokiu planu nesutiko, ir teigė, kad planas turėjo būti parengtas ne pagal pastatų plotą, o pagal nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotą. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad byloje sprendžiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimas, kuris nėra sietinas su naudojamo gyvenamojo namo plotu. Teismas nustatė, kad atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka tik minimaliai skiriasi nuo ieškovės siūlomos tvarkos. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teigė, jog vienas iš esminių jos siūlomo plano pakeitimų yra nustatyti bendro naudojimo plotai, skirti ginčo šalims apeiti aplink ūkinį pastatą. Tačiau teismas pažymėjo, kad ginčo dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nekyla, o ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimas yra nustatytas taip, kad patekimas prie atsakovei tenkančios nekilnojamojo turto dalies yra tik iš vienos pusės, nes patekimas – praėjimas iš kitos pusės yra užstatytas. Teismas sutiko su tuo, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę patekti prie savo pastato dalies iš visų pusių, tačiau ieškovė šiuo atveju siūlė tokį planą, pagal kurį tokia teisė atsakovei nebuvo pilnai užtikrinama.
12.4. Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlytame žemės naudojimosi plane yra įtraukti visi ir esami ir nesami ar neįregistruoti statiniai, o atsakovės pateiktas planas atitiko faktinę situaciją ir nusistovėjusią tvarką, kad viena šalis susitarė naudotis viena pastato puse, kita naudojasi kita pastato puse. Įėjimas vienai šaliai yra iš vienos pastato pusės ir joje esančio sklypo dalies, kitai šaliai įėjimas yra iš kitos pusės ir toje dalyje esančio sklypo. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teigė, kad esminis skirtumas tarp dviejų planų, yra tas, kad ieškovės plane nustatyti plotai bendraturčiams apeiti apie pastatus, nesant tokios galimybės, yra programuojamas ginčas į ateitį. Tačiau teismas nurodė, kad šalys patvirtino, jog ginčo dėl apėjimo apie pastatus nėra.
12.5. Teismas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teikiamas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad nustatant naudojimosi tvarką negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu naudojimosi tvarką prašantis nustatyti bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.
12.6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekė nustatyti sau naudojimąsi žemės dalies plotu ant kurio be bendrasavininkės sutikimo pastatyta terasa ir patenkinti išskirtinai savo interesus, teismas vertino kaip piktnaudžiavimą savo teise. Teismo nuomone atsakovės siūlomas planas, pagal kurį ji naudosis visa A, A1 puse sudarys sąlygas išvengti konfliktų ateityje. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės pateiktą projektą nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nes visiems bendraturčiams siūlomos iš esmės didelės vientisos žemės sklypo dalys arba susikeičiančios su kitomis tam pačiam savininkui priskirtomis dalimis, taip pat esančios prie bendro naudojimo žemės sklypo dalies ir pagal šiuo metu esamą sklypo faktinę naudojimo tvarką. Pagal šį planą kiekvienam bendraturčiui užtikrintas privažiavimas ar priėjimas prie savo bendro pastato dalies ir atskirų statinių, bei užtikrinamas interesų pusiausvyros principas.
12.7. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė išvadą, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo planą, o ieškinį kaip nepagrįstą atmesti (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis, CPK 178-185 straipsniai).
Šalies argumentai
12.8. Pasisakydamas dėl įpareigojimo pašalinti statinius teismas nurodė, kad atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės terasą, garažą, automobilio stovėjimo aikštelę, tvorą ir pasodintus augalus įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigoti juos pašalinti savo lėšomis. Teismas nurodė, kad atsakovė reikalavimo dėl tvoros ir pasodintų augalų pašalinimo atsisakė. Todėl šioje dalyje nutraukė civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
12.9. Pasisakydamas dėl terasos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bendrasavininkų rašytinio sutikimo dėl terasos statymo nebuvo. Nustatė, kad ieškovė jos pagal paskirtį nenaudoja, o atsakovei ši terasa akivaizdžiai apriboja galimybę naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi. Todėl atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas vertino, kad atsakovės nesutikimas dėl terasos statymo bendrame žemės sklype prie bendro namo buvo pagrįstas ir motyvuotas. Todėl terasos įrengimą teismas pripažino neteisėtu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės terasa pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko atsakovei. Teismas vertindamas, jog šiuo atveju galimas tik vienas atsakovės pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovę įpareigojo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus neteisėtai pastatytą terasą (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), tokiu būdu tenkinant atsakovės priešieškinį.
12.10. Dėl garažo ir aikštelės pašalinimo teismas įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog pristatytas garažas ar įrengta aikštelė daro neigiamą, neleistiną poveikį bendrasavininkio nuosavybei ar pažeidžia jam priklausančių daiktų valdymo teises. Todėl atsakovės reikalavimus įpareigoti ieškovę nugriauti statinį ir pašalinti aikštelę atmetė, kaip iš esmės nepagrįstus. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovė D. Ž. (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą toje dalyje, kuria teismas ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, ir jį tenkinti, nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,Geoplanai“ 2022 m. gruodžio 28 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą; atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės terasos įrengtos neteisėtu būdu pripažinimo ir įpareigojimo ieškovę pašalinti terasą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmesti; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, procesinį sprendimą grindė formaliomis, abstrakčiomis išvadomis, konstatuodamas, kad atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tinkamesnė šalims už ieškovės pateiktą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ieškovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano turinio, tiek vaizdine, tiek matematine prasmėmis, todėl ieškovei lieka neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė apie ieškovės pateikto projekto trūkumus.
13.2. Apeliantės teigimu, atsakovės į bylą pateiktame 2022 m. spalio 27 d. UAB „Kartografiniai projektai“ plane nebuvo įtraukta gyvenamojo namo veranda, kuri teisiškai įregistruota viešame registre ir ginčo šalims priklauso po ½ dalį. Tuo tarpu ieškovės į bylą pateiktame 2022 m. gruodžio 28 d. UAB „Geoplanai“ žemės naudojimosi plane proporcijos yra suskaičiuotos įtraukiant gyvenamojo namo bendro naudojimo verandą (koordinatės 30, 31, 45, 46). Remiantis kasacinio teismo praktika, naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis turi būti suskaičiuojama atsižvelgiant į ginčo šalių naudojamą plotą gyvenamajame name. Veranda (koordinatės 30, 31, 45, 46), kuri, nors jos faktiškai šiai dienai nėra, skaičiuojant žemės sklypo naudojamą plotą, turi būti įtraukta todėl, kad brėžinys turi atitikti pastatų kadastrinių matavimų bylą, nes veranda nėra išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo eliminavo šalims priklausantį plotą, kuris turi reikšmės teisingam naudojamų žemės plotų proporcijų nustatymui. Teigia, kad jos pateiktame plane yra nustatytos dalys kiekvienam pastatui eksploatuoti, apskaičiuotos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys šiose bendro naudojimo žemės sklypo dalyse, nustatytos žemės sklypo dalys atskiram naudojimui, ir patekimą iki pastatų ir atskirai naudojamų dalių užtikrinančios žemės sklypo dalys. Tuo tarpu atsakovės pateiktas į bylą planas yra prastos kokybės, nėra tinkamas, neaiškiai pažymėtomis sklypų dalių ribomis, byloje nebuvo pateikta A3 formato brėžinio, todėl ieškovei neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo įmatyti ir teisingai suskaičiuoti plano ribų atstumus nuo pastatų.
13.3. Apeliantė nurodo, kad atsakovės pateiktame UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame 2022 m. spalio 27 d. plane nėra pažymėti priklausiniai – atsakovės šulinys ir statinys (N). Tuo tarpu ieškovės 2022 m. gruodžio 28 d. UAB „Geoplanai“ plane abu šie priklausiniai – atsakovės šulinys ir statinys (N) pažymėti atsakovės plote Al-1663/1663. Atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant ateityje išvengti dar daugiau nesutarimų tarp šalių, ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane yra priskirtas asmeninio naudojimo plotas atsakovei (plane pažymėta: A2-75), nes tiek atsakovė, tiek ieškovė, bendrai naudoja ūkinį pastatą (plane pažymėta: ES, E4), todėl ieškovės teigimu, abi šalys turės asmeninius patekimus į minėtus pastatus. Be to, pagal ieškovės pateiktą planą, yra nustatyti bendro naudojimo plotai, skirti ginčo šalims apeiti aplink ūkinį pastatą, kas yra privaloma pagal teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką.
13.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, šiuo atveju neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai, t. y. ieškovės pažymėtos teritorijos žemės sklypo plane yra valdomos jau 15 metų ir dėl to atsakovė niekuomet pretenzijų nereiškė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena ir nesinaudoja nei namo dalimi, nei sklypu. Teigia, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyvena jos dukra, kuri faktiškai ir naudojasi atsakovei priklausančia namo ir sklypo dalimis. Ieškovė pati šiuo metu gyvena pastoviai ginčo sklype. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės pastatyta terasa prie jai priklausančios namo dalies pusės negali pažeisti atsakovės interesų, kadangi ji nuolat ginčo turte negyvena. Todėl prioritetas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėtų būti teikiamas ieškovei, kuri nuolat ten gyvena. Be to pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo foto nuotraukų, nes iš jų yra akivaizdžiai matyti, kad ieškovės pastatyta lauko terasa niekaip ir jokiais būdais negali trukdyti atsakovei pateikti į savo valdą. Pažymėtina, kad pastatyta lauko terasa yra prijungta prie gyvenamojo namo dalies kuri priklauso ieškovei, o įvažiavimo kelias yra seniai susiformavęs ir neužstatytas. Minėtos aplinkybės ir argumentai patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylos esmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, šie nurodyti ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikto plano elementai yra esminiai, kurie nebuvo įtvirtinti atsakovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, todėl atsakovės planas negalėjo būti patvirtintas.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Pasisakydama dėl terasos ieškovė nurodė, kad bendrą žemės sklypą iš valstybės šalys įsigijo tik 2020 metais, tuo tarpu kai pastatus paveldėjo dar 2008 metais. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė ginčo terasą (plano koordinačių taškai: 30, 31, 32) pradėjo statyti dar 2015 metais, kai gyvenamasis namas jau priklausė bendrosios nuosavybės teise abiem šalims. Pažymi, kad ginčo terasa pastatyta prie ieškovės naudojamos gyvenamojo namo dalies. Tai reiškia, kad 2015 metais šalys tarpusavyje nebuvo nustačiusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė lauko terasą pastatė atsakovės žemės plote. Nurodo, kad iš byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, jog terasa yra nesudėtingos konstrukcijos, ant polių paklotas medinių lentų terasos padas. Terasa yra apie 2.5 m. pločio ir išsikišusi nuo namo. Teigia, kad iš skundžiamo sprendimo argumentų nėra aišku, kaip ieškovės pastatyta terasa trukdo atsakovei privažiuoti prie pagrindinio kelio, kadangi atsakovei patekimas į savo valdą neapribotas (plane pažymėta koordinačių taškais: 29, 47). Taigi, terasa šiuo atveju jokiais būdais netrukdo atsakovei patekti į jos sklypo naudojamą dalį ir ja naudotis. Įpareigojimas pašalinti neteisėtu būdu įrengtus statinius – yra vienas iš savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas terasos įrengimą pripažino neteisėtu atsižvelgiant į tai, jog ieškovės terasa pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko atsakovei.
13.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka labiau atitiko nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka pažeidžia ir interesų pusiausvyros užtikrinimo, ieškovės teisių ir teisėtų interesų principus, sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti, nes ieškovė patirs papildomų išlaidų, kadangi turės terasą pašalinti, be to negalės apeiti aplink pastatus. Pažymi, kad ji terasa nori ir planuoja naudotis, terasą statė prie savo naudojamos namo dalies, kadangi nuo terasos atsveria vaizdas į bendrą kraštovaizdį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aiškindamasis faktines aplinkybes, kuriomis atsakovė grindė savo nesutikimą dėl terasos statymo, visiškai nevertino fakto, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės pastatyta terasa pažeidžia esmines atsakovės teises. Be to, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė kada nors išreiškė nesutikimą ieškovei dėl terasos statymo. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas terasos statybai nėra privalomas, todėl terasos statyba šiuo atveju nėra savavališka. Pažymi, kad pradėjus statyti terasą žemės sklypas priklausė valstybei ir formaliai atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimas nebuvo būtinas.
13.7. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jokių argumentų ar skaičiavimo metodikos kuriais remiantis paskaičiavo, kad buvo patenkinta net 90 proc. priešieškinio reikalavimų, skundžiamame sprendime nenurodė. Pažymi, kad atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo pareiškė du neturtinius reikalavimus: (1) nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą; (2) pripažinti ieškovės terasą, garažą, automobilio stovėjimo aikštelę, tvorą ir pasodintus augalus įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigoti juos pašalinti savo lėšomis. Vėliau atsakovė prašymo dėl tvoros įrengimo ir pasodintų augalų neteisėtu būdu pašalinimo atsisakė. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju patenkino atsakovės pirmąjį reikalavimą, o antrojo nematerialaus reikalavimo buvo patenkinta tik 1/3 (t. y.: teismas pripažino neteisėtai įrengta terasą, o reikalavimus pripažinti neteisėtais garažą bei automobilio stovėjimo aikštelę teismas atmetė), kas bendrai sudaro apie 66 procentų visų atsakovės reikalavimų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžių teisės taikymo ir skaičiavimo klaidų, dėl to sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat turėtų būti pakeistas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė V. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė teigia, kad ieškovės apeliacinis skundas didesne dalimi yra grindžiamas abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovė pasisako tik dėl tų argumentų, kurie yra konkretūs ir teisiškai reikšmingi. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas siekė ne formalaus sprendimo, o užkardyti ginčą ateityje. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka tik minimaliai skiriasi nuo ieškovės siūlomos tvarkos. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisingas, todėl nėra pagrindo jį keisti. Teigia, kad apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ieškovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano turinio, tiek vaizdine tiek matematine prasmėmis, todėl lieka neaišku, kuo remiantis teismas sprendė apie ieškovės pateikto projekto turinį. Su tokia apeliantės pozicija atsakovė nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas posėdžio metu analizavo planus ir jų skirtumus, aiškinosi ir prašė apeliantės atstovo pakomentuoti visus neaiškumus, tačiau net pateikęs patikslintą ieškinį šis negalėjo atsakyti, kodėl į planą įtraukti vieni objektai, o neįtraukti kiti. Bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka ir abi šalys teikė paaiškinimus dėl savo planų, teismas buvo aktyvus, uždavė šalims klausimų. Iš skundžiamo sprendimo konstatuojamosios dalies akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pasisako tiek apie terasą, tiek apie nebeegzistuojančius / nugriautus statinius (verandą), augalus ir kt., kas paneigia apeliantės teiginį, jog ieškovės planas nebuvo analizuojamas.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantės teigimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės į bylą pateiktame žemės sklypo tvarkos nustatymo plane nebuvo įtraukta gyvenamojo namo veranda, kuri teisiškai įregistruota viešame registre ir ginčo šalims priklauso po ½ dalį. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Pirma, pati apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad prie namo buvo veranda, kurią šalys nugriovė, kai restauravo namą dar iki paveldėjimo. Todėl akivaizdu, kad vien įrašas viešame registre nėra ir negali būti pakankamas pagrindas sprendžiant dėl naudojamo ploto gyvenamajame name, nes nugriauto nekilnojamojo daikto dalis nėra naudojama, todėl skaičiuojant žemės sklypo naudojamą plotą, veranda, kuri neegzistuoja, neturi būti įtraukta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės siūlomas sklypo naudojimo variantas tik nežymiai skiriasi nuo ieškovės siūlomo varianto, ką pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškovės siūlytame žemės naudojimo plane įtraukti visi ir esami ir nesami ar neįregistruoti statiniai. Atsakovės pateiktas planas atitinka faktinę situaciją ir nusistovėjusią tvarką. Šiuo atveju akivaizdu, kad planai yra arti tapatumo, tačiau atsakovės planas labiau atitinka faktiškai egzistuojančią situaciją.
14.3. Anot atsakovės, ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės planas yra sudarytas vadovaujantis minėta teismų praktika, o tuo tarpu atsakovės pateiktas į bylą planas yra prastos kokybės, nėra tinkamas, neaiškiai pažymėtomis sklypų dalių ribos, byloje nebuvo pateikti A3 formato brėžiniai. Tačiau atsakovė su šias ieškovės teiginiais nesutinka. Pirma, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės siūlomas sklypo naudojimo variantas tik nežymiai skiriasi nuo ieškovės siūlomo varianto, ką pripažįsta ir pati ieškovė. Todėl šiuo akivaizdu, kad aukščiau minėta aplinkybė tik patvirtina jog apeliantė prieštarauja pati sau. Antra, žemės sklypo naudojimo tvarkos planas yra parengtas licenciją turinčio kvalifikuoto specialisto. Šiuo atveju nėra aišku, kokių matininko ekspertinių žinių turi pati apeliantė, kuri teigia, kad planas paruoštas netinkamai. Trečia, apeliantė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė, kad jai planas yra neaiškus, prastos kokybės ar turintis kitų trūkumų. Akivaizdu, kad ir pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl plano kokybės, o skaitmeninė plano versija gali būti išdidinama iki norimo dydžio.
Atsiliepimas
14.4. Atsakovės teigimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas akivaizdžiai neteisingas argumentas, kad pagal ieškovės pateiktą planą, yra nustatyti bendrojo naudojimo planai, skirti ginčo šalims apeiti aplink ūkinį pastatą, kas yra privaloma pagal teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką. Atsakovė sutinka, jog teisinis reguliavimas numato, kad turi būti numatyta teisė patekti prie savo pastato dalies iš visų pusių. Atsakovės plane tai yra numatyta. Pažymi, kad dėl patekimo prie pastatų – tiek apeliantės pateiktame, tiek atsakovės planuose yra identiški žymėjimai, identiška schema. Akivaizdu, kad šis apeliantės teiginys neatitinka tikrovės.
14.5. Teigia, kad su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ne va tai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, šiuo atveju neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai – ieškovės pažymėtos teritorijos žemės sklypo plane yra valdomos jau 15 metų ir dėl to atsakovė niekuomet pretenzijų nereiškė, nesutinka. Pirma, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas gilinosi į visas aplinkybes tiek retrospektyviai, tiek aktualiu periodu. Antra, nepagrįsta ir apeliantės pozicija, kad per 15 metų atsakovė nereiškė pretenzijų. Atkreipia dėmesį, kad būtent apeliantės iniciatyva kilo konfliktas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai konstatavo, jog žodžiu buvo susitarta, kad atsakovė naudosis žemės sklypo rytų puse, o vakarine puse naudosis ieškovė, tačiau ieškovė be bendrasavininkės sutikimo pasistatė terasą kitoje, t. y. atsakovės pusėje. Trečia, vadovaujantis aukščiau minėtomis aplinkybėmis yra visiškai akivaizdu, kad tokie apeliantės veiksmai yra tikslingi, nes terasa pastatyta, kad ten nestovėtų mašinos, ja nesinaudojama. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas būtent ir vertino ne tik 15 metų termine susiformavusią praktiką, bet ir pačios apeliantės veiksmus šio termino eigoje bei konstatavo svarbią aplinkybę – apeliantės nesąžiningumą. Akivaizdu, kad ne iš atsakovės, o apeliantės veiksmų susiformavo konfliktiniai santykiai. Teigia, kad apeliantė neturi tikslo išspręsti ginčo iš esmės, o tik siekia naudos sau.
14.6. Atsakovės teigimu, apeliantė nurodo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena ir nesinaudoja nei namo dalimi, nei sklypu. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyvena jos dukra, kuri faktiškai ir naudojasi atsakovei priklausančia namo ir sklypo dalimis. Todėl prioritetas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėtų būti teikiamas ieškovei, kuri nuolat ten gyvena. Atsakovės vertinimu, akivaizdu, kad tinkama šalimi byloje yra žemės sklypo, dėl kurio naudojimo kyla ginčas, savininkai. Vien tai, kad pati atsakovė šiuo metu negyvena ginčo name, bet ten gyvena jos dukra, nereiškia, kad nėra pažeidžiami dukros, o kartu ir atsakovės interesai. Šiuo atveju ir siekiama iš esmės išspręsti ginčą, nusistatyti tokią tvarką, kuri būtų ne vieno asmens interesų tenkinimui, o proporcinga abiem šalims, kad išliktų aktuali ne šiam momentui o ir į ateitį.
14.7. Kvestionuojama ir apeliantės pozicija dėl teiginio, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo foto nuotraukų, nes iš jų yra akivaizdžiai matyti, kad ieškovės pastatyta lauko terasa niekaip ir jokiais būdais negali trukdyti atsakovei patekti į savo valdą. Pirma, skundžiamas sprendimas yra absoliučiai argumentuotas, o nuotraukos buvo įkeltos į EPP sistemą, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą su jų vizualiniu turiniu susipažino, dėl to atsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą. Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme atskirai ištirti ir pagarsinti šiuos įrodymus apeliantė ir jos atstovas neprašė. Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia nustatyti sau naudojimąsi žemės dalies plotu ant kurio be bendrasavininkės sutikimo pastatyta terasa ir patenkinti išskirtinai savo interesus, teismas vertina kaip piktnaudžiavimą savo teise. Atsakovės siūlomas planas, pagal kurį ji naudosis visa A, A1 puse sudarys sąlygas išvengti konfliktų ateityje. Šiuo atveju įvertinama ir tai, kad pagal atsakovės pateiktą projektą nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nes visiems bendraturčiams siūlomos iš esmės didelės vientisos žemės sklypo dalys arba susiekiančios su kitomis tam pačiam savininkui priskirtomis dalimis, taip pat esančios prie bendro naudojimo žemės sklypo dalies ir pagal šiuo metu esamą sklypo faktinę naudojimo tvarką. Pagal šį planą kiekvienam bendraturčiui užtikrintas privažiavimas ar priėjimas prie savo bendro pastato dalies ir atskirų statinių, bei užtikrinamas interesų pusiausvyros principas. Akivaizdu, kad apeliantės pozicija iš esmės neatitinka nei proporcingumo, nei sąžiningumo principų.
14.8. Atsakovės teigimu, apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šalys faktiškai naudojosi skirtingomis žemės sklypo pusėmis. Tačiau esmė, jog ieškovė ne tik, kad pradėjo pažeisti istoriškai susiklosčiusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, bet ir neturėdama bendrasavininkų sutikimo pastatė statinį. Atsakovės teigimu, ginčas kilo ne dėl to, kad atsakovė nepatenka į valdą, bet dėl to, kad yra apribotas patekimas prie namo ir pažeista ilgainiui susiklosčiusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teigia, kad apeliantė iš esmės neteisingai supranta skundžiamo sprendimo įpareigoti nugriauti terasą priežastį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės nesutikimas dėl terasos statymo bendrame žemės sklype prie bendro namo yra pagrįstas ir motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės terasa pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal nusistovėjusią ir šiuo metu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką atiteko atsakovei, terasa pastatyta be atsakovės sutikimo, galimas tik vienas atsakovės pažeistų teisių gynimo būdas. Teigia, kad ieškovė pagrįstai įpareigota per 3 mėnesius (toks terminas laikytinas pakankamu ir protingu nesudėtingo statinio nugriovimui) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype neteisėtai pastatytą terasą.
14.9. Atsakovės teigimu, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų proporcija, tačiau atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir aiškiai pagrindė savo sprendimą. Įvertinus tai, jog priešieškinis tenkintas iš dalies, todėl iš apeliantės pagrįstai priteista 1 721,00 Eur (90 proc.) bylinėjimosi išlaidų atsakovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kelis kartus vis tikslino ieškinio reikalavimus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažadėjęs iki nustatyto termino patikslinti ieškinį, jo netikslino, vėliau persigalvojo ir patikslino, dėl ko buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas ir didinamos bylinėjimosi išlaidos. Pats apeliantės reikalavimas, nenoras susitarti, rodo jos principingumą ir nesąžiningumą, todėl atsakovės manymu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas teisingu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Nagrinėjamoje byloje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendraturčiai šiomis dalimis: ieškovė D. Ž. ir J. Ž. valdo ½ dalį žemės sklypo, atsakovė V. Ž. ir A. Ž. valdo ½ dalį žemės sklypo. Nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė su sutuoktiniu žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas (dviejų butų pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), su tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise paveldėjo atsakovė ir ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) Gyvenamajame name priklauso patalpos – pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2017 m. liepos 21 d. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo ir neteisėtai pastatytų statinių.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
20. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą 2022 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo naudojimosi planą, kurį parengė UAB „Geoplanai“. Jame siūloma nustatyti naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovė naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: B1-741/741; B2-258/258; B3-1040/1040; B4-44/44; E1-121/229; E2-97/194; E3-38/75; E4-63/127; E5-61/122; E6-278/556, o atsakovė naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: A1-1663/1663; A2-75/75; A3-358/358; E1-108/229; E2-97/194A1; E3-37/75; E4-64/127; E5-61/122; E6-278/556. Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) su tokia naudojimosi tvarka nesutiko ir siūlė savo sklypo padalinimo variantą pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame numatyta, kad ieškovė naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: B 1054/2040; B1 720/2040; B2 222/2040; B3 44/2040; C 374/749; D106/216; E 97/194; E1 63/127; E2 61/122, iš viso 2741 kv. m.; o atsakovės naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: A 1676/2034; A1 358/2034; C 375/749; D 110/216; E 97/194; E1 64/127; E2 61/122, iš viso 2741 kv. m.
21. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ieškovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano turinio, tiek vaizdine, tiek matematine prasmėmis, todėl ieškovei lieka neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė apie ieškovės pateikto projekto trūkumus. Tačiau su šiais apeliantės teiginiais iš esmės negalima sutikti.
22. Iš byloje esančio, ieškovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano matyti, kad ieškovė į jos pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą yra įtraukusi ir verandą, kuri yra rytinėje gyvenamojo namo pusėje, kaip neatsiejamą gyvenamojo namo dalį, kuri faktiškai šiuo metu nebeegzistuoja. Ieškovė teigia, kad tai yra esminis atsakovės pateikto plano pažeidimas, nes sklypo plotai turi būti suskaičiuoti atsižvelgiant į ginčo šalių naudojamą plotą gyvenamajame name. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. e3K-3-127-403/2019, Nr. e3K-3-351-701/2020, kuriose nurodoma, kad teismas turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Tačiau vertinant pirmiau paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovė į siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą yra įtraukusi nebeegzistuojančią verandą, darytina išvada, kad ieškovė būtent tokiu būdu siekia įteisinti jos pastatytą terasą rytinėje gyvenamojo namo dalyje. Tokiu būdu nustatant žemės sklypo plotą pagal sklypo ploto dalis priskirtas kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, t. y. padalinus nebeegzistuojančią verandą proporcingai šalims, žemės sklypo dalis rytinėje pusėje taptų faktiškai priklausanti ir ieškovei, kadangi šalims proporcingai būtų padalinta ir rytinėje namo pusėje buvusi jau nebeegzistuojanti veranda.
23. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors veranda ir nėra išregistruota iš nekilnojamojo turto registrų tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatant žemės plotus turi būti atsižvelgta į faktiškai nebeegzistuojantį statinį, kuris bendra jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į esamą situaciją iš esmės, t. y. į tai, kad šalys siekia įteisti faktiškai šiuo metu esančią žemės sklypo naudojimosi tvarką, o ne tą tvarką kuri faktiškai egzistavo esant verandai. Be to remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad faktiškai nebeegzistuojanti veranda buvo nugriauta 1998 metais. Nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakove ją nugriovė, tai patvirtino ir pati ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra ydinga, nes į ją įtrauktas faktiškai jau nebeegzistuojantis statinys ir pagal ieškovės siūlomą planą atsakovei nėra paliktas laisvas privažiavimas prie savo įėjimo į namą. Tuo tarpu jos prašomi priskirti naudotis žemės plotai ieškovei yra pamatuoti proporcingai jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotams, įtraukiant ir faktiškai nebeegzistuojančios verandos plotą, kuris priklausytų ieškovei jeigu veranda nebūtų nugriauta. Tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovė iš esmės siekia nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri būtų naudingesnė ieškovei, turint omenyje tai, kad ieškovė yra pasistačiusi terasą, ant žemės sklypo dalies, kuris pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą atiteko atsakovei.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
25. Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktą projektą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tuo aspektu, ar žemės naudojimosi tvarka leidžia patogiai bendratautėms naudotis paskirta turto dalimi, ar ji racionali, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui, užtikrina abiejų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesus, teisėtus lūkesčius, padeda vengti konfliktinių situacijų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės pasiūlytame žemės naudojimosi plane yra įtraukti visi ir esami, ir nesami ar neįregistruoti statiniai, o atsakovės pateiktas planas labiau atitiko faktinę situaciją ir nusistovėjusią tvarką, kad viena šalis susitarė naudotis viena pastato puse, o kita naudojasi kita pastato puse. Įėjimas vienai šaliai yra iš vienos pastato pusės ir joje esančio sklypo dalies, o kitai šaliai įėjimas yra iš kitos pusės ir toje dalyje esančio sklypo dalies. Taigi nors apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde ir teigia, kad, pagal jos pateiktą planą, yra nustatyti bendro naudojimo plotai, skirti ginčo šalims apeiti aplink ūkinį pastatą, kas yra privaloma pagal teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką ir vien jau dėl šios priežasties atsakovės planas yra ydingas, kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, tačiau nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme šalys patvirtino, kad ginčo dėl apėjimo apie pastatus nėra. Todėl pirmiau paminėti ieškovės teiginiai, kad ne va tai pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ieškovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano turinio, tiek vaizdine, tiek matematine prasmėmis atmestini, kaip iš esmės deklaratyvūs teiginiai.
26. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, šiuo atveju neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai, t. y. ieškovės pažymėtos teritorijos žemės sklypo plane yra valdomos jau 15 metų ir dėl to atsakovė niekuomet pretenzijų nereiškė. Su šiais apeliantės teiginiais negalima sutikti. Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė faktiškai naudojasi skirtingomis žemės sklypo pusėmis. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tvarka, jog įvažiavimas į namo kiemą buvo rytinėje pusėje. Šalys žodžiu buvo sutarusios ir dėl to šiuo atveju ginčo nėra, kad atsakovė naudosis žemės sklypo dalimi esančia rytų pusėje, o vakarine puse naudosis ieškovė. Tai, kad ieškovė pasistatė terasą esančią rytinėje pusėje, o ne vakarinėje, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai. Todėl pirmiau paminėti apeliantės teiginiai atmestini, kaip iš esmės deklaratyvūs.
27. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad prioritetas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turėtų būti teikiamas jai, kadangi ji nuolat ten gyvena, o atsakovės gyvenamoji vieta yra kitur, o jos ginčo žemės sklypo dalimi ir priklausančia namo dalimi naudojasi atsakovės dukra, nes čia gyvena. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Be to kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011), o ne teikti prioritetą tai šaliai ir jos pateiktam žemės tvarkos nustatymo planui, kuri faktiškai gyvena ginčo turte.
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka labiau atitiko nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta, kaip iš esmės nepagrįstus.
29. Visų pirma įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).
31. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir motyvų (turinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui), kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad atsakovės parengtas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planas atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepažeidžia turimų bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalių bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atitinka patogumo kriterijus.
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę pašalinti terasą
33. Apeliantės teigimu 2015 metais, kai buvo statoma terasa, šalys tarpusavyje nebuvo nustačiusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl apeliantei neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė lauko terasą pastatė atsakovės žemės plote.
34. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma dar kartą akcentuotina, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog šalys žodžiu buvo sutarusios, kad atsakovė naudosis žemės sklypo dalimi esančia rytų pusėje, o vakarine puse naudosis ieškovė. Ieškovė šios tvarkos neginčija, priešingai pripažįsta jog tarp šalių buvo nusistovėjusi pirmiau paminėta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad ieškovės terasa pastatyta būtent rytinėje žemės sklypo dalyje, kuria faktiškai naudojosi ir naudojasi atsakovė pagal šalių žodinį susitarimą. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių žodžiu sutartą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kas šiuo atveju neabejotinai patvirtina tai, jog ieškovės terasa pastatyta atsakovei priklausiančiame žemės sklype. Antra, apeliantė prieštarauja savo pačios argumentams, nes pirmosios instancijos teisme teigė, jog šalys žodžiu sutarė ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, o pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad 2015 metais, kai buvo statoma terasa, šalys tarpusavyje nebuvo nustačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kai tuo tarpu tiek teikdama patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismui, tiek teikdama apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui savo argumentus dėl to, kad jos žemės sklypu naudojimosi tvarkos planas yra parengtas tinkamai iš esmės grindžia tuo, kad jis labiausiai atitinka šalių nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką.
35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino atsakovės su priešieškiniu pateiktą žemės naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Pagal atsakovės parengtą žemės naudojimosi tvarkos nustatymo planą atsakovei atitenka žemės dalis, kurioje pastatyta ieškovės terasa. Taigi nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pradėjus statyti terasą žemės sklypas priklausė valstybei ir formaliai atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimas nebuvo būtinas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, prieš statant ginčo terasą aiškiai žinojo, kad šalys žodžiu yra sutarusios dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Vadinasi ieškovė, atlikdama terasos statybos darbus, iš esmės iš esmės pažeidė šalių žodinį susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, su kuriuo ji pati visos bylos nagrinėjimo metu sutiko, jo neginčijo. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė nurodė, jog terasą pasistatė tam, kad atsakovė ir jos artimieji nevažiuotų per arti pastato, nelaikytų ten transporto priemonių. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė pati pripažino, kad ji terasos pagal paskirti nenaudoja, laisvalaikio ant jos neleidžia. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovė ginčo terasą pastatė tik tam, kad suvaržytų atsakovės galimybes laisvai naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi, pagal šalių žodžiu sutartą ir nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo terasos įrengimas yra neteisėtas ir atsižvelgęs į tai, jog ieškovės terasa pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko atsakovei, vertino, jog šiuo atveju galimas tik vienas atsakovės pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovę įpareigoti per 3 mėnesius (toks terminas teismo nuomone laikytinas pakankamu ir protingu tokio nesudėtingo statinio nugriovimui) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype neteisėtai pastatytą terasą (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Be to, ieškovė, statydama ginčo terasą esant tarp šalių žodiniam susitarimui dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, turėjo elgtis apdairiai ir atsakingai. Įrenginėdama priestatą nors ir šalia jai priklausančios namo dalies, tačiau turėdama omenyje tai, kad ginčo terasa pagal žodinį šalių susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra statoma atsakovei naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, ieškovė turėjo įvertinti, kad gal būt ateityje šalys sieks įteisinti šį savo žodinį susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė, statydama lauko terasą ant atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies, turėjo įvertinti ir visas galimas savo atliekamų veiksmų pasekmes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
36. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžių teisės taikymo ir skaičiavimo klaidų, dėl to sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti pakeistas.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 2 585,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 85,00 Eur žyminis mokestis ir 2 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
38. Nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 263,00 Eur žyminis mokestis už 2 neturtinius reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei 1 700,00 Eur už advokato paslaugas, t. y. už teisinę konsultaciją, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio surašymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkintas, todėl išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį (51,00 Eur) atsakovei neatlygintinos. Taigi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme viso sudaro 1 912,00 Eur.
39. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatės darbo laiko sąnaudas, konstatavo, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, šalių pareikštus reikalavimus, bylos išnagrinėjimo rezultatą, pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) patenkintų reikalavimų procentinė išraiška yra 90 procentų. Taigi būtent su šia procentine išraiška apeliantė ir nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės pirmąjį reikalavimą, o antrojo nematerialaus reikalavimo buvo patenkinta tik 1/3 (t. y. teismas pripažino neteisėtai įrengta terasą, o reikalavimus pripažinti neteisėtais garažą bei automobilio stovėjimo aikštelę atmetė), kas bendrai sudaro apie 66 procentus visų atsakovės reikalavimų. Tačiau su šiais apeliantės argumentais iš esmės negalima sutikti.
40. Visų pirma atsakovės priešieškinio reikalavimai bendrai sudaro 100 procentų. Iš kurių abiem reikalavimam, t. y. (1) nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą; (2) pripažinti ieškovės terasą, garažą, automobilio stovėjimo aikštelę, tvorą ir pasodintus augalus įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigoti juos pašalinti savo lėšomis, tenka po 50 procentų. Taigi pirmosios instancijos teismas patenkino pirmąjį atsakovės reikalavimą, kurio procentinę išraišką sudaro 50 procentų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė nuo reikalavimų ieškovei nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą ir pasodintus augalus. Taigi antrasis reikalavimas, kaip teisingai nurodo apeliantė, susidaro iš trijų dalių, t. y. pripažinti ieškovės terasą, garažą, automobilio stovėjimo aikštelę įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigoti juos pašalinti savo lėšomis, šiam reikalavimui lieka 50 procentų.
41. Antra, teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, kad esminis šalių ginčas kilo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimis nustatymo ir dėl ieškovės pastatytos terasos atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje pašalinimo, turint omenyje buvusį šalių žodinį susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, jo vertinimo. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas antrojo reikalavimo procentinę išraišką tinkamai sprendė, kad didžiąja dalį, t. y. 40 procentų ginčo sudaro būtent šalių ginčas dėl ieškovės pastatytos terasos pašalinimo. Byloje esanti medžiaga patvirtina tai, kad šalys dėl to labiausiai ir nesutaria, tą akcentuoja ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, dėl bylinėjimosi išlaidų, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai nurodė, kad atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) patenkintų reikalavimų procentinė išraiška yra 90 procentų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, pagrindo nėra.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
45. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2023 m. gegužės 22 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakovė rengdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iš ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 200,00 Eur. Minėta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistina iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.