- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2-100-666/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00541-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., J. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei V. Ž., tretiesiems asmenims A. Ž., J. Ž., dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo, ir atsakovės V. Ž. priešieškinį ieškovei D. Ž., tretiesiems asmenims A. Ž., J. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo, įrenginių ir statinių bei želdinių pripažinimo įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigojimo juos pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino atsakovei V. Ž., tretiesiems asmenims A. Ž., J. Ž., dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi tvarką pagal patikslintą 2022-12-28 žemės sklypo naudojimosi planą, kurį parengė UAB „Geoplanai“, tokiu būdu: ieškovė D. Ž. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: B1-741/741; B2-258/258; B3-1040/1040; B4-44/44; E1-121/229; E2-97/194; E3-38/75; E4-63/127; E5-61/122; E6-278/556. Atsakovė V. Ž. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: A1-1663/1663; A2-75/75; A3-358/358; E1-108/229; E2-97/194A1; E3-37/75; E4-64/127; E5-61/122; E6-278/556; bei priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Siekiant ateityje išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi ½ dalimi 2020-12-03 nusipirkto žemės sklypo ieškovė nori nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė į kitos dalies žemės sklypo savininkę V. Ž. kreipėsi žodžiu ir mėgino vesti derybas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir parengto žemės sklypo plano pasirašymo. Ieškovė bendrasavininkei pateikė UAB „Kartografiniai projektai" 2021-12-07 parengtą žemės sklypo planą, kuriame buvo nurodyta pageidaujama ieškovės naudojimosi tvarka žemės plotu. Atsakovė, sutiko su žemės sklypo naudojimosi tvarka, sakė, kad planas parengtas puikiai, tačiau pateikto žemės sklypo plano nepasirašė, teigdama jog ieškovė privalo nugriauti terasą, kuri jai neva trukdo. Argumentų kokiu būdu atsakovei trukdo ieškovės pastatyta lauko teras atsakovė nenurodė. Kadangi nėra atsakovės parašo ant parengto projekto, jo negalima įregistruoti viešame registre. Teigia, kad atsakovė sutiko su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau be jokio teisėto pagrindo nepasirašė plane. Svarių nepasirašymo argumentų nepateikė. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą naudojimosi tvarkos projektui tvirtinti, tačiau atsakovė atsisako ir taip pažeidžia ieškovės teisę laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju daiktu. Susitarti taikiai su atsakove nepavyksta. Atsakovei buvo siūlyta susipažinti su parengtais dokumentais, bet tai daryti atsakovė atsisakė. Jokių pasiūlymų iš atsakovės dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos negavo. Ieškovė pateikė teismui patikslintą 2022-12-28 žemės sklypo naudojimosi planą, kurį parengė UAB „Geoplanai“. Pažymėjo, kad patikslintu žemės sklypo naudojimosi planu, prašomi priskirti naudotis plotai ieškovei yra apmatuoti proporcingai jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotams, dėl to bendraturčių teisės nėra pažeistos. Pakoreguotame 2022-12-28 žemės naudojimosi plane proporcijos yra suskaičiuotos įtraukiant gyvenamojo namo bendro naudojimo verandą (koordinatės 30, 31, 45, 46). Teigia, kad plotai turi būti suskaičiuoti atsižvelgiant į ginčo šalių naudojamą plotą pastatuose. Siekiant ateityje išvengti nesutarimų tarp šalių, plane yra priskirtas asmeninio naudojimo plotas atsakovei (2022-12-28 plane pažymėta A2-75), ko ankščiau nebuvo, nes tiek atsakovė tiek ieškovė bendrai naudoja ūkinį pastatą (plane pažymėta E5, E4), todėl abi šalys turės asmeninius patekimus i minėtus pastatus. Taip pat vienas iš esminių plano pakeitimų yra nustatyti bendro naudojimo plotai, skirti ginčo šalims apeiti aplink ūkinį pastatą. Be to pakoreguotame plane yra pažymėti priklausiniai - atsakovų šulinys ir statinys (N), pažymėti atsakovės plote A1-1663/1663. Nurodo, kad ieškovės siekiamo tikslo įgyvendinimas niekaip nepažeis atsakovės teisų, bei teisėtų interesų. Atsakovė sutikimo tvirtinti naudojimosi tvarką neduoda be pagrindo ir taip pažeidžia ieškovės teisę laisvai disponuoti nekilnojamuoju daiktu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė siekia suklaidinti teismą dėl faktinių aplinkybių, jog su atsakove nebuvo galimybės susitarti taikiai. Kadangi ieškovė asmeniškai niekada nebendravo bei nesiderėjo su atsakove dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė nurodo, kad iki bylos iškėlimo teisme ji sulaukė tik teisininkės, kuri prisistatė kaip ieškovės atstovė, skambučių. Ji grasindama didelėmis išlaidomis reikalavo, jog atsakovė turi atvykti ir pasirašyti dokumentus. Atsakovei paprašius visus dokumentais atsiųsti raštu, ji nurodė, jog pasiūlymai raštu yra mokami, ir ji už tai turi susimokėti. Atsakovei nesutikus su tokiomis sąlygomis, daugiau niekas su atsakove nekontaktavo. Atsakovė nurodo, jog ginčas su ieškove galėjo būti išspręstas taikiai, jeigu ieškovė būtų nors kartą atėjusi pasikalbėti. Atsakovė nurodo, jog visą laiką ieškovė ir atsakovė naudojosi skirtingomis žemės sklypo pusėmis. Pažymėjo tai, kad tarp šalių nesutarimai prasidėjo tada, kai ieškovė pradėjo konfliktuoti su žemės sklypo kaimynais, bei pareiškusi, jog nori privatumo, nusprendė savavališkai pasistatyti terasą toje pusėje, kuria visada naudodavosi tik atsakovė. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, jog ieškovė nenorėjo statyti terasos iš savo pusės, kadangi konfliktuoja su šios pusės kaimynais. Akcentavo, jog atsakovė ne kartą prašė nestatyti terasos, kadangi ji trukdo pravažiuoti nuo pagrindinio kelio. Ieškovės terasa pastatyta vietoje kelio, kuriuo važiuodavo atsakovė. Atsakovė šiuo metu turi važiuoti prie įėjimo į gyvenamąjį namą per sodo vidurį. Daugiau jokių privažiavimų prie įėjimo į gyvenamąją vietą atsakovė neturi. Ieškovė terasą su įbetonuotais poliais pasistatė šalia atsakovės langų, todėl tai sukelia nepatogumus dėl triukšmo, iškreipia bendrą namo vaizdą. Ieškovė niekada neprašė atsakovės rašytinio sutikimo dėl terasos statymo ir iki šiol nėra gavusi jokio rašytinio jos sutikimo, todėl pažeisdama atsakovės teises, ieškovė užstatė bendro naudojimosi žemės sklypą. Dėl kitų žemės sklypo naudojimosi tvarkos dalių ginčo tarp šalių nėra. Pažymėjo, kad atsakovei yra apsunkintos galimybės patekti net ir į ūkinius pastatus, kadangi pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jai yra paliktas tik metras praėjimui, ko pasėkoje prie ūkinių pastatų negali privažiuoti jokia transporto priemonė, nors ūkiniuose pastatuose yra laikomi žemės ūkiui ir traktoriui skirti padargai. Tuo tarpu jokių kitų privažiavimų prie ūkinių pastatų nėra. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kurių ieškovė turi laikytis. Atsakovė garažo statymo metu žodžiu buvo išreiškusi nesutikimą dėl statybos, nes garažas pažeis jos patekimą į užtvarčio teritoriją, tačiau ieškovė to nepaisė. Nesant nustatytų kiekvieno bendrasavininko žemės sklypo dalių, ieškovė užstatė žemės plotą, kuris priklauso visiems savininkams. Toks nelegalus statinys ir tokie veiksmai charakterizuoja ieškovę, įrodo, kad savivaliavimas bendrame sklype nėra atsitiktinumas, o yra nuolatinis ieškovės veikimo būdas. Nors ieškovė nurodė, kad bus priversta įteisinti statinį, tačiau ji nekelia reikalavimo dėl neteisėtos statybos įteisinimo. Nurodė, kad ieškovė tvorą stato ant sklypo dalies, kuriai nėra patvirtinta naudojimosi tvarka. Ieškovė savivaliaudama stato tvorą nederindama su bendrasavininke, bei priima vienasmeniškus sprendimus dėl bendro sklypo. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka išreiškė nepasirašydama plane, nes jame nustatytos sąlygos neatitiko jos tikrosios valios. Ieškovė su atsakove derindama pirminį žemės sklypo naudojimo planą aptarė terasos klausimą. Žodžiu buvo susitarta, kad ieškovė terasos nestatys, Atsakovė naudosis žemės sklypo rytų puse, o vakarine puse naudosis ieškovė. Ieškovė susitarimo nesilaikė, negavusi atsakovės pritarimo pasistatė terasą. Atsakovė nesutinka su UAB „Geoplanai“ parengtu 2022-12-28 žemės sklypo naudojimo planu. Nurodo, kad jis turėjo būti parengtas ne pagal pastatų plotą, o pagal nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotą. Ne pastatų plotas, o nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą yra juridinę reikšmę turintis matmuo. Pažymėjo, kad naudojimosi tvarka nėra susijusi su naudojamų pastatų užimamo ploto klausimu, ginčas kilęs dėl naudojimosi tvarkos laisvu žemės sklypu. 2022-12-28 žemės naudojimosi plane įtraukta gyvenamojo namo bendro naudojimo veranda (koordinatės 30, 31, 45, 46), kuri nebegzistuoja. 1998 m. ieškovė kartu su atsakove ją nugriovė. Nurodė, kad ginčo dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nekyla, tačiau žemės sklypo naudojimas yra nustatytas taip, kad patekimas prie atsakovei tenkančios ūkinio pastato nekilnojamojo turto dalies yra tik iš vienos pusės, patekimas – praėjimas iš kitos pusės yra užstatytas. Ieškovė siūlo tokį planą, pagal kurį teisė bendraturčiams patekti prie savo pastato dalies iš visų pusių nėra užtikrinama. Atsakovė paaiškino, kad turi išsikasusi kitą šulinį, tačiau juo nesinaudoja, nes nuo šulinio iškasimo iki galimybės jį eksploatuoti turi praeiti tam tikras laikas. Prie šulinio dar nėra prijungta jokių vandens perdavimo į pastatą įrenginių. Ieškovės įrengta aikštelė, kurioje laikomi automobiliai, turintys taršos išleidimo požymių, yra ant bendrojo naudojimo žemės, kurios dalis nėra priskirta išskirtinai vien ieškovės naudojimui, todėl prašo ją pašalinti. Prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas
Tretieji asmenys A. Ž. ir J. Ž. atsiliepimų į patikslintą ieškinį neteikė.
2022 m. gruodžio 7 d. teisme gautas ir 2022 m. gruodžio 19 d. priimtas atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) V. Ž. priešieškinis, kuriuo prašoma: nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą tokiu būdu: ieškovei D. Ž. palikti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtais indeksais: B 1054/2040, B1 720/2040, B2 222/2040, B3 44/2040, C 374/749, D106/216, E 97/194, E1 63/127, E2 61/122; atsakovei V. Ž. palikti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtais indeksais: A 1676/2034, A1 358/2034, C 375/749, D 110/216, E 97/194, E1 64/127, E2 61/122; pripažinti ieškovės D. Ž. terasą, garažą, automobilio stovėjimo aikštelę, tvorą ir pasodintus augalus įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigoti juos pašalinti savo lėšomis; priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021 m. kovo 15 d. atsakovė ir jos sutuoktinis A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgijo 1/2 dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). sav. Kita 1/2 dalis žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui J. Ž.. 2021 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė atsakovei UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame buvo nurodyta ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovė su planu ir jame numatyta naudojimosi tvarka nesutiko. Savo nesutikimą patvirtino atsisakydama pasirašyti ant plano. Tarp bendrasavininkių yra kilęs nesutarimas tiek dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu, tiek dėl planu siūlomos žemės sklypo naudojimo tvarkos. UAB „Kartografiniai projektai“ atsakovės iniciatyva parengė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Bendrasavininkams priskirti naudotis plotai yra apmatuoti proporcingai jiems nuosavybės teise tenkančios dalies plotui. Žemės sklypo planas parengtas su aiškiai pažymėtais koordinačių taškais, plotais, pavaizduotas schematiškai. Pažymėjo, kad pagal ieškovės planą atsakovei nėra paliktas privažiavimas prie savo įėjimo į namą, todėl ji turėtų važiuoti aplink namą, kas nėra nei racionalu, nei teisinga. Pagal atsakovės planą šis pravažiavimas palei namą paliekamas, ieškovei kompensuojant didesne kito sklypo dalimi. Kitų pakeitimų plane nėra, atsakovė siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka tik minimaliai skiriasi nuo atsakovės siūlomos, todėl atsakovės plano pakeitimai nepažeis ieškovės interesų. Ieškovė ir atsakovė faktiškai naudojosi skirtingomis žemės sklypo pusėmis, tačiau ieškovė savavališkai pasistatė terasą kitoje, t. y. atsakovės pusėje, taip pažeisdama ilgainiui susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, bei galimybę privažiuoti prie pagrindinio kelio. Ieškovė savavališkai pasistatė ir garažą, kurio statybai neturėjo ne tik bendrasavininkų sutikimo, bet ir statybą leidžiančių dokumentų. Ieškovė yra pasistačiusi į I grupę patenkantį nesudėtingą inžinerinį statinį ne tik, kad bendrame sklype, tačiau ir neturėdama rašytinio bendraturčių sutikimo, kurio turėjimas yra imperatyvi įstatymo norma. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, pažeidžiantys bendraturčių teises bei teisėtus interesus. Šiuo pagrindu teismo prašoma pripažinti šį statinį nelegaliu ir įpareigoti ieškovę jį pašalinti savo lėšomis. Nurodė, kad greta šulinio ieškovė įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių sukeliama tarša pažeidžia ne tik atsakovės interesus, bet ir minimalius higienos reikalavimus. Nėra gautas atsakovės, kaip bendrasavininkės, sutikimas dėl aikštelės įrengimo bendrame sklype, todėl prašo įpareigoti ieškovę pašalinti automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat atsakovė prašė ieškovės žemės sklype neteisėtu būdu įrengtą tvorą ir pasodintus augalus pašalinti, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu, kuris buvo pateiktas po priešieškinio prašė priešieškinį atmesti, taip pat nurodė atsiliepimo į priešieškinį motyvus ir paaiškino ginčo aplinkybes. Nurodė, kad dėl žemės naudojimosi tvarkos ginčas kyla dėl ieškovės pastatyto lauko terasos (plano koordinačių taškai: 30, 31, 32), kuri pagal atsakovę eliminavo jai galimybę privažiuoti prie pagrindinio kelio, bei dėl to atsakovei nėra paliktas priėjimas prie savo įėjimo į namą. Teigia, kad neaišku, kaip ieškovės pastatyta terasa trukdo atsakovei privažiuoti prie pagrindinio kelio. Atsakovei patekimas į savo valdą neapribotas (plane pažymėta koordinačių taškais: 29, 47). Ieškovė garažą pastatė prieš 7 metus ir dėl to niekuomet atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Todėl šalims dėl jo nepavykus rasti bendro sutarimo, ieškovė bus priversta įteisinti statinį. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų kokiais būdais garažas pažeidžia atsakovės teises. Reikalavimas dėl neteisėtai ieškovės pastatytos tvoros (plane pažymėta koordinačių taškais: 7, 8), taip pat nepagrįstas, nes tvora ribojasi, su gretimo sklypo savininkų teritorija. Su atsakovės teritorija nesiriboja. Augalus ieškovė pasodino, dar tuo metu, kai atsakovai nuosavybės teise pastatų nedisponavo, o tapę savininkais daugelį metų pretenzijų ieškovei dėl augalų nereiškė. Neaiškus atsakovės reikalavimas panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nurodytoje teritorijoje yra įrengusi automobilių stovėjimo aikštelę. Priešieškinio turinyje atsakovai kalba apie tai, kad ieškovės automobiliai sukelia taršą, tuo tarpu prašo pašalinti ne taršą galinčius sukelti objektus, o išgalvotą statinį. Be to atsakovai nutyli aplinkybę, kad jie savo teritorijoje (UAB „Geoplanai“ plane pažymėta A1-1663/1663), turi įsirengę savo naują šulinį, todėl tokį atsakovės reikalavimą vertina, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovė į bylą nepateikė duomenų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, kad ieškovė pažeidžia atsakovų teises.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys A. Ž. ir J. Ž. atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas M. C. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti. Prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2022-12-28 UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Nurodė, kad ginčas byloje iš esmės yra dėl ieškovės pastatytos terasos, kuri pagal atsakovę jai trukdo įvažiuoti į jos žemės sklypo dalį, dėl garažo ("Geoplanai" plane pažymėtos B4), dėl ieškovės dėl neva neteisėtai pastatytos tvoros (koordinačių taškai 7, 8), pasodintų augalų (koordinačių taškai 39, 40 ), dėl ieškovės įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės (plane pažymėtos B2). Ieškovė nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Veranda, kuri faktiškai nestovi yra įtraukta todėl, kad brėžinys turi būti atitinkantis kadastrinių matavimų bylą, nes ji nėra faktiškai išregistruota. Matininkas vertino Registrų centre įregistruotus duomenis. Kai ruošė patikslintą planą matininkas buvo atvykęs į vietą. Garažas šiai dienai nėra įteisintas. Į planą yra viskas įtraukta kas faktiškai stovi. Mašinos stovėjimo aikštelė nėra statinys statybos prasme, ten yra tik papilta žvyro. Akcentavo, kad terasa jokiais būdais netrukdo atsakovams patekti į jų sklypo naudojamą dalį ir ja naudotis. Tai emocinis ginčas. Dėl tvoros ir augalų ginčo nebėra. Kai buvo pradėtas statyti garažas, konflikto nebuvo, taigi šis reikalavimas yra strateginis ir psichologinis spaudimas ieškovei. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išvadoje aiškiai pasisakė, kad nelaiko jog garažas ir aikštelė yra neteisėti statiniai. Dėl stovėjimo aikštelės akcentavo, kad tai yra paprastas kiemas ir jos negalima laikyti kaip įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės. Esminis skirtumas tarp dviejų planų, yra tas, kad ieškovės plane nustatyti plotai bendraturčiams apeiti apie pastatus. Plane, kuriame nėra tokios galimybės, yra programuojamas ginčas į ateitį. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Ž. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sodyboje gyvena nuo 1995 m., o žemės sklypą įgijo iš valstybės 2020-12-03, po 1/2 dalį su atsakove, kuri yra jos sesuo. Jos abi paveldėjo pastatus ir kartu suderino kaip pasidalins ir naudosis žemės dalimis. Ji šiuo metu ten pastoviai gyvena, o sesuo negyvena. Ji rūpinosi mama iki mirties, ją prižiūrėjo ir gyveno sodyboje. Prie namo buvo veranda, kurią nugriovė 2006 m. kai restauravo namą dar iki paveldėjimo. Kitoje namo pusėje pastatė naują terasą. Ji buvo pastatyta, kad ten nestovėtų mašinos, ja nesinaudoja. Pradžioje geodezininkas žemės sklypą pamatavo pagal planą, atvykęs į vietą nebuvo. Padarius matavimus ir planą, nunešė atsakovei, tačiau ji pasakė, kad nesutinka ir nepasirašys. Ateityje yra numatyta keisti stogą, tačiau atsakovė neprileidžia prie tos pusės, užstato mašinas, kad būtų sudėtingiau privažiuoti. Mediacija nepavyko, nes atsakovė nori, jai palikti prie namo tik 1 metrą, o patys sau nori pasilikti 2 metrus. Ieškovė nori, kad įteisintų žemės naudojimosi tvarką taip, kaip ji naudojasi dabar. Garažas pastatytas 2015 m., dėl jo jokių pretenzijų iš atsakovės nebuvo. Paaiškino, kad namo komunikacijos yra vietinės, šildosi kietu kuru. Terasa niekam nemaišo ir atsakovė nėra sakiusi, kad jai trukdo. Augalai yra pasodinti jos naudojamos žemės sklypo plote. Augalus ji gali nužeminti ar pašalinti. Patikslino, kad vadinama automobilių aikštelė yra jų kiemas, išgrįstas akmenimis, žvyru. Ten yra šlapia vietovė, tai jie kitoje vietoje negalėtų laikyti mašinos. Terasą pastatė, kad būtų išlaikomas priėjimas prie pastato, nes atsakovai kitaip statytų automobilius prie pat namo lango, t. y. kokiu 1 metro atstumu nuo namo. Ta namo dalis, kur yra terasa, priklauso jai. Atsakovė nėra naudojusis ta terasa. Kai statė tvorą besiribojančių sklypų savininkai pretenzijų nėra reiškę. Dėl tvoros ginčo nebuvo. Terasos nestatė kitoje namo pusėje, nes buvo konfliktas su kitais kaimynais, todėl ten nenorėjo statyti. Mano, kad mašinos stovėjimo aikštelė priklauso jai. Įėjimas į pastatą yra iš vakarų pusės, mašinos stovėjimo aikštelė yra kitoje namo pusėje, pietinėje. Ji buvo padaryta 2021 m. po paveldėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ž. teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad jai buvo šokas, kad sesuo kreipėsi į teismą. Su ieškove buvo susitarę, kad jai priklausys rytinė pusė, o sesei vakarinė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), ten (duomenys neskelbtini) gyvena jos dukra. Jos su ieškove abi nusprendė daryti geodezinius matavimus. Sesuo buvo palikusi matavimus susipažinti. Terasa buvo statoma jau daug metų, 2020 metais ji jau buvo pastatyta. Pradžiai ieškovai buvo įkalę armatūras, tuo metu ten gyveno atsakovės sūnus su vaikais. Todėl ji prašė jas panaikinti, kad vaikai nesusižeistų. Terasa yra rytų pusėje, t. y. atsakovės pusėje. Kad ten bus statoma mašina 1 m. atstumu nuo namo yra neįmanomas dalykas. Dėl terasos ir garažo ji ne kartą reiškė pretenzijas ieškovei. Dėl tvoros paaiškino, kad ji labiau trukdo kitiems kaimynams. Tvora pastatyta gal pernai ar užpernai. Dėl augalų pašalinimo patikslino, kad namas yra žemas ir dėl aukštų augalų yra jame tamsu. Augalų yra visokių ir senų, ir jaunų. Su ieškove dabar nesikalba. Ji buvo žadėjusi, kad gyvatvorę nukirps, terasą nugriaus, bet nieko nepadarė. Terasa yra apie 3 metrų, ji trukdo. Mašinų stovėjimo aikštelė yra prie šulinio, iš jo 4 šeimos naudojasi geriamu vandeniu. Aikštelę ieškovė turi galimybę įsirengti kitoje vietoje. Dėl žemės, pamatavimų, plotų, ji neturi jokių pretenzijų. Atsakovės netenkina statinių pastatymas be leidimo. Ieškovė pastatė garažą, užstatė pravažiavimą. Garažas pastatytas senai. Negali naudoti dar savo naujo šulinio, nes jis iškastas tik metai, jam dar reikia investicijų. Dabar naudoja seną šulinį. Ginčo esmė yra praėjimas, terasa ir per aukšti medžiai, gyvatvorė. Reikalavimo dėl tvoros nugriovimo atsisako. Kai bus nustatyta naudojimosi tvarka, tada spręs kur patys įsirengs automobilių stovėjimo aikštelę. Laikinas poilsio pastatas pažymėtas plane pažymėtas raide N yra pastatytas laukų žemėje ant polių ir jo tik dalis patenka į žemės sklypą.
Atsakovės atstovė advokatė E. M. palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinį jame išdėstytais motyvais. Prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslino priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad dėl tvoros ir augalų ginčo nebėra. Akcentavo, kad ginčas byloje yra dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, byloje yra pateikti 2 planai, kurie yra panašūs. Reikia nuspęsti, kurį naudojimosi tvarkos planą reikia patvirtinti. Nurodė, kad akivaizdu, jog ieškovės planas, neatitinka tam tikrų reikalavimų, nes jame pavaizduoti tiek faktiškai egzistuojantys, tiek neegzistuojantys pastatai, nepateikta įrodymų, kad gauti leidimai atstatymui. Neaišku kaip ieškovės plane apskaičiuoti plotai, todėl teigia, kad vien dėl formalių plano kriterijų atsakovės planas yra tinkamesnis ir jį reikia tvirtinti. Ieškovės pateiktame plane yra įtraukta veranda, kurios faktiškai nėra, raide N pažymėtas pastatas, kurio žemės sklype faktiškai irgi nėra, taip pat pažymėtas apėjimas A2-75, nes atsakovei ten nėra praėjimo. Šie pastatai į planą gudriai įtraukti siekiant išlaikyti vienodas proporcijas. Pažymėjo, kad patikslinto ieškinio 2.4. punkte nurodyta, kad 2022-12-28 UAB „Geoplanai“ parengtu žemės sklypo naudojimosi planu prašomi priskirti naudotis plotai ieškovei yra apmatuoti proporcingai jos nuosavybės teise valdomam ir turimam pastatų plotui. Patikslino, kad dėl tvoros ir augalų ginčo nebėra, nes ieškovė sutiko pašalinti augalus. Liko ginčas dėl terasos, nes ji trukdo atsakovei naudotis jai priklausančia sklypo dalimi ir jai statyti nebuvo duotas atsakovės sutikimas. Taip pat palaikė reikalavimą dėl garažo ir stovėjimo aikštelės pašalinimo, nes jie pastatyti be sutikimo. Pažymėjo, kad aikštelė yra ieškovės sąmoningai supilta vieta, skirta automobiliams stovėti, ir nederintas klausimas su atsakove dėl jos įsirengimo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatoma tik pagal planą, jis turi būti parengtas pagal nustatytą tvarką. Pateikti du planai, vienas jų kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, nes tampa nebeaišku pagal ką matininkas nustatė, kad reikia įtraukti visus ir esamus ir nesamus statinius. Atsakovės pateiktas planas atitinka faktinę situaciją ir nusistovėjusią tvarką, kad viena šalis susitarė naudotis viena pastato puse, kita naudojasi kita pastato puse. Įėjimas vienai šaliai yra iš vienos pastato pusės ir joje esančio sklypo dalies, kitai šaliai įėjimas yra iš kitos pusės ir toje dalyje esančio sklypo. Vien tai, kad kita sesuo sukonfliktavo su kaimynais, nesiteikia jai teisės, nesilaikyti susitarimo ir nusistovėjusios tvarkos. Jei bendraturtis prieštarauja sąžiningam ir kompromisiniam naudojimosi variantui, tai toks siekis gali būti vertinamas tik kaip piktnaudžiavimu savo teisėmis. Piktnaudžiavimas realizuojamas pateikiant ieškinį. Prieštaraujama yra tik iš principo. Esant skirtingiems naudojimosi tvarkos pasiūlymams, nors skirtumai yra nežymūs, reikia vertinti pasiūlymų konstruktyvumą ir įgyvendinimo realumą. Šiuo atveju realumo kriterijų ir susitarimą tarp šalių labiau atitinka atsakovės pasiūlytas projektas. Statinių pastatymo laikas nepaneigia, kad statiniai yra neteisėti. Terasa pastatyta toje sklypo dalyje, kuria naudojasi atsakovė, todėl nėra nei sąžininga, nei protinga kitos šalies atžvilgiu. Statybos inspekcija išvadoje nurodė, kad pastatytas garažas yra nesudėtingas statinys, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos gauti bendraturčio sutikimą. Prašo nukasti žvyrą ir tos aikštelės neeksploatuoti. Atkreipė dėmesį į sąmoningą bylos vilkinimą iš ieškovės pusės, pateikiant patikslintą ieškinį ir siekiant jį tikslinti. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo A. Ž., teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės vyras. Ginčo pradžia buvo dėl terasos, vėliau ir dėl garažo. Jie ten negyveno, o atsakovai pradėjo kalti terasos polius, vėliau pasistatė ir pačią terasą. Prašė jos nestatyti, terasa yra 3 m. nuo namo, ten visą laiką buvo pravažiavimas. Jų pusė yra vakarinė ir šiaurinė, visur apstatyta, tamsu, neįmanoma prieiti, jie neprivažiuoja. Dabar ten gyvena dukra, prie namo važiuoja per pievą, nes reikia aplenkti terasą, mašiną turi laikyti tešlynuose. Atsakovai visą kelią užstatė terasa. Toje sodyboje keliukas buvo nuo senovės. Senosios verandos senai nebėra, jis pats dalyvavo jos nuardyme, ten nebuvo pamatų. Su ieškovais buvo sutarę, kad jie nelenda į jų pusę, o ieškovai nelenda į atsakovų pusę, tačiau ieškovė nesilaiko susitarimo.
Tretysis asmuo J. Ž., teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, su priešieškiniu ne. Paaiškino, kad yra ieškovės pusėje - jos sutuoktinis ir A. Ž. (atsakovės sutuoktinio) brolis. Mano, kad yra tai yra neteisinga, jog atsakovams palieka vakarinė pusė. Visi yra pikti, nieko jie nesitarė. Terasa tenai bus ir stovės. Galbūt ja kažkada naudosis. Name jis gyvena visą laiką, tą terasą pradėjo statyti apie 2015 m., mašiną anksčiau statydavo ant kelio. Aikštelė yra supilta žvyru, kad neaugtų žolė, šulinys stovi tik už 7 metrų. Garaže laiko stakles, mašinos ten nelaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės: VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendraturčiai šiomis dalimis: ieškovė D. Ž. ir J. Ž. valdo ½ dalį žemės sklypo, atsakovė V. Ž. ir A. Ž. valdo ½ dalį žemės sklypo. Ieškovė su sutuoktiniu žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2020-12-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3975. Atsakovė su sutuoktiniu žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2021-03-15 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 767. Žemės sklype yra gyvenamasis namas (dviejų butų pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise paveldėjo atsakovė V. Ž. ir ieškovė D. Ž. pagal 2008-04-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.1429 ir 2008-11-26 Dovanojimo sutartį Nr.9719. Ieškovei ir atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) gyvenamajame priklauso patalpos – pagal 2019-09-17 mainų sutartį Nr. 3286. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2017-07-21. Kadastrinius matavimus 2020-06-02 atliko M. J.. Ieškovė ir atsakovė faktiškai naudojosi skirtingomis žemės sklypo pusėmis.
Dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo.
Ieškovė siūlė atsakovei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021-12-07 UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo planą, tačiau atsakovė nesutiko.
Ieškovė pateikė patikslintą 2022-12-28 žemės sklypo naudojimosi planą, kurį parengė UAB „Geoplanai“, ir jame siūloma nustatyti naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovė D. Ž. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: B1-741/741; B2-258/258; B3-1040/1040; B4-44/44; E1-121/229; E2-97/194; E3-38/75; E4-63/127; E5-61/122; E6-278/556; atsakovė V. Ž. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: A1-1663/1663; A2-75/75; A3-358/358; E1-108/229; E2-97/194A1; E3-37/75; E4-64/127; E5-61/122; E6-278/556. Atsakovė su tokia naudojimosi tvarka taip pat nesutinka.
Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) siūlo savo sklypo padalinimo variantą pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame numatyta, kad ieškovė D. Ž. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: B 1054/2040; B1 720/2040; B2 222/2040; B3 44/2040; C 374/749; D106/216; E 97/194; E1 63/127; E2 61/122, iš viso 2741 kv. m.; o atsakovės V. Ž. naudosis žemės sklypo plotais, plane pažymėtais: A 1676/2034; A1 358/2034; C 375/749; D 110/216; E 97/194; E1 64/127; E2 61/122, iš viso 2741 kv. m.
Pažymėtina, kad naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas. Šalys dėl sklypo naudojimosi tvarkos nesusitarė, taikos tarp šalių nepavyko pasiekti ir teismo posėdžiuose.
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, svarbu siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų pašalinimo ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016), turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinamos nesutarimo priežastys, nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi, racionali. Svarbu įvertinti – ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Tokiose bylose įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi tiek ieškovams, tiek atsakovams tenka procesinė pareiga pagrįsti savo siūlomo žemės sklypo naudojimo tvarkos varianto priimtinumą ir tinkamumą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Teismas sutinka su ieškovės D. Ž. teiginiu, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai ir naudojimo santykiams praeityje, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad ieškovės minėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-K-3-51-403/2019).
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Tokiu atveju taikytinas interesų pusiausvyros principas ir turi būti siekiama, kad išsprendus ginčą būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (2003-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1064/2003; 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė faktiškai naudojasi skirtingomis žemės sklypo pusėmis. Namas yra 1845 m. statybos, istoriškai buvo susiklostę, kad įvažiavimas buvo rytinėje pusėje. Žodžiu buvo susitarta, kad atsakovė naudosis žemės sklypo rytų puse, o vakarine puse naudosis ieškovė, tačiau ieškovė be bendrasavininkės sutikimo pasistatė terasą kitoje, t .y. atsakovės pusėje. Taip pažeisdama susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, bei apsunkindama atsakovei galimybę privažiuoti iki įėjimo į gyvenamąjį namą ir be apribojimų naudotis sutarta sklypo puse. Nagrinėjamu atveju bendrasavininkai turi bendrą tikslą - nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Ieškovė nurodė, kad patikslintu 2022-12-28 žemės sklypo naudojimo planu, kurį parengė UAB „Geoplanai“, prašomi priskirti naudotis plotai ieškovei yra apmatuoti proporcingai jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotams, dėl to bendraturčių teisės nėra pažeistos. Tačiau atsakovė su tokiu teiginiu nesutinka, teigia, kad planas turėjo būti parengtas ne pagal pastatų plotą, o pagal nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotą. Akcentuoja, kad ne pastatų plotas, o nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą yra juridinę reikšmę turintis matmuo. Ieškovės siūlomame pakoreguotame 2022-12-28 žemės naudojimosi plane proporcijos yra suskaičiuotos įtraukiant gyvenamojo namo bendro naudojimo verandą (koordinatės 30, 31, 45, 46), kuri atsakovų pateiktame su priešieškiniu plane neįtraukta. Ieškovė teigia, kad tai yra esminis atsakovės pateikto plano pažeidimas, nes plotai turi būti suskaičiuoti atsižvelgiant į ginčo šalių naudojamą plotą gyvenamajame name. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad byloje sprendžiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimas, kuris nėra sietinas su naudojamo gyvenamojo namo plotu. Be to veranda faktiškai nebeegzistuoja, nes 1998 m. ieškovė kartu su atsakove ją nugriovė, tai patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Pagal ieškovės siūlomą planą atsakovei nėra paliktas laisvas privažiavimas prie savo įėjimo į namą, todėl ji turi važiuoti aplink namą. Pagal atsakovės planą šis pravažiavimas palei namą paliekamas, ieškovei kompensuojant didesne kito sklypo dalimi. Kitų pakeitimų plane nėra. Atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka tik minimaliai skiriasi nuo ieškovės siūlomos tvarkos.
Ieškovė nurodo, kad vienas iš esminių jos siūlomi plano pakeitimų yra nustatyti bendro naudojimo plotai, skirti ginčo šalims apeiti aplink ūkinį pastatą. Pažymėtina, kad ginčo dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nekyla, o ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimas yra nustatytas taip, kad patekimas prie atsakovei tenkančios nekilnojamojo turto dalies yra tik iš vienos pusės, nes patekimas – praėjimas iš kitos pusės yra užstatytas. Sutiktina, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę patekti prie savo pastato dalies iš visų pusių, tačiau ieškovė šiuo atveju siūlo tokį planą, pagal kurį tokia teisė atsakovei nėra pilnai užtikrinama.
Nors ieškovė teigia, kad atsakovės siūlomas sklypo naudojimo variantas yra nepatogus ieškovei, neracionalus ir nukrypstantis nuo buvusios sklypo naudojimo tvarkos, tačiau savo tokių deklaratyvių teiginių nieko nepagrindžia, nurodo, kad nori naudotis žeme taip kaip yra įpratusi ir nieko nenori keisti. Dėl senosios terasos įtraukimo į planą apeliuoja į ateitį, kad ji turi būti numatyta, jei sugalvotų atstatyti ją. Dėl naujos terasos įtraukimo į planą nurodo, kad tokia yra faktinė situaciją ir ji jai reikalinga, kad pro namą per arti nevažinėtų ir nestovėtų mašinos, šiaip ja nesinaudoja. Primygtinai teigia, kad ši terasa niekam nemaišo. Taigi savo interesus iškelia aukščiau už atsakovės, kurios netenkina dabartinė situacija. Atsakovės siūlomas sklypo naudojimo variantas tik nežymiai skiriasi nuo ieškovės siūlomo varianto, ką pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškovės pasiūlytame žemės naudojimosi plane yra įtraukti visi ir esami ir nesami ar neįregistruoti statiniai. Atsakovės pateiktas planas atitinka faktinę situaciją ir nusistovėjusią tvarką, kad viena šalis susitarė naudotis viena pastato puse, kita naudojasi kita pastato puse. Įėjimas vienai šaliai yra iš vienos pastato pusės ir joje esančio sklypo dalies, kitai šaliai įėjimas yra iš kitos pusės ir toje dalyje esančio sklypo. Ieškovės atstovas teigia, kad esminis skirtumas tarp dviejų planų, yra tas, kad ieškovės plane nustatyti plotai bendraturčiams apeiti apie pastatus, nesant tokios galimybės, yra programuojamas ginčas į ateitį. Tačiau šalys patvirtino, kad ginčo dėl apėjimo apie pastatus nėra.
Teismų praktikoje naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma taikant šiuos kriterijus: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5 str.) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų - teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
Pažymėtina, kad, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad nustatant naudojimosi tvarką negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu naudojimosi tvarką prašantis nustatyti bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia nustatyti sau naudojimąsi žemės dalies plotu ant kurio be bendrasavininkės sutikimo pastatyta terasa ir patenkinti išskirtinai savo interesus, teismas vertina kaip piktnaudžiavimą savo teise. Atsakovės siūlomas planas, pagal kurį ji naudosis visa A, A1 puse sudarys sąlygas išvengti konfliktų ateityje. Šiuo atveju įvertinama ir tai, kad pagal atsakovės pateiktą projektą nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nes visiems bendraturčiams siūlomos iš esmės didelės vientisos žemės sklypo dalys arba susiekiančios su kitomis tam pačiam savininkui priskirtomis dalimis, taip pat esančios prie bendro naudojimo žemės sklypo dalies ir pagal šiuo metu esamą sklypo faktinę naudojimo tvarką. Pagal šį planą kiekvienam bendraturčiui užtikrintas privažiavimas ar priėjimas prie savo bendro pastato dalies ir atskirų statinių, bei užtikrinamas interesų pusiausvyros principas.
Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma bei nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia padaryti išvadą, jog atsakovės pateiktas UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas labiau atitinka proporcingumo, pagrįstų lūkesčių ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pagrindo laikyti, jog tokia naudojimosi tvarka pažeistų ieškovės teises bei interesus.
Atsakovės parengtas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planas atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatus ir nepažeidžia turimų bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalių bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir atitinka patogumo kriterijus. Nustačius prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, bus išspręstas ginčas ir atstatytas teisingumas. Atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas atitinka proporcingumo ir racionalumo principus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, visapusiškai išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo planą, o ieškinį kaip nepagrįstą atmesti (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis, CPK 178-185 straipsniai).
Dėl įpareigojimo pašalinti statinius.
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės D. Ž. terasą, garažą, automobilio stovėjimo aikštelę, tvorą ir pasodintus augalus įrengtais neteisėtu būdu ir įpareigoti juos pašalinti savo lėšomis.
Atsakovė reikalavimo dėl tvoros ir pasodintų augalų pašalinimo atsisakė, nes susitarė su ieškove, kad ji pati geranoriškai pašalins augalus,
Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto ieškinio CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Ieškovės pagal priešieškinį atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).
Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Teismas pažymi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).
Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-01-05 pateikė išvadą dėl terasos, automobilių stovėjimo aikštelės ir garažo statybos bendrasavininkių nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau - STR 1.01.03:2017) 3 lentelės 4.1 eilutėje nurodytus statinių techninius parametrus terasa ar automobilių stovėjimo aikštelė, kurių plotas nuo 10 m² iki 100 m² (įskaitytinai) priskiriami I nesudėtingųjų statinių grupei. Jeigu terasos ar automobilių stovėjimo aikštelės plotas nuo 100 m² iki 10000 m² arba lygus 10000 m², tada šie statiniai priskiriami II nesudėtingųjų statinių grupei. Jeigu terasos ar automobilių stovėjimo aikštelės plotas mažesnis negu 10 m², jos nelaikomos nesudėtinguoju statiniu ir joms Statybos įstatymo reikalavimai netaikomi. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje apibrėžta nesudėtingojo statinio sąvoka: nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal STR 1.01.03:2017 7.17 papunkčio nuostatas žemės sklype pastatytas garažas priskiriamas negyvenamųjų pastatų pagalbinio ūkio paskirties pastatų pogrupiui. Pagal STR 1.01.03:2017 2 lentelės 2 eilutėje nurodytus statinių techninius parametrus garažas, kurio didžiausias aukštis - 5 m, o didžiausias plotas - 50 m², priskiriamas I nesudėtingųjų statinių grupei, o garažas, kurio didžiausias aukštis - 8,5 m, o didžiausias plotas - 80 m², priskiriamas II nesudėtingųjų statinių grupei. Atkreipė dėmesį į STR 1.01.03:2017 19 punkte įtvirtintą nuostatą, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techniniame reglamento STR 1.05.01:2017 (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkto nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad žemės sklypas nepatenka į STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1, 1.2 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas I ir II nesudėtingųjų statinių grupei priskirtiniems terasos, automobilių stovėjimo aikštelės ir garažo statybai nėra privalomas, todėl šių statinių statyba nėra savavališka. Jeigu atstumas tarp garažo atraminių konstrukcijų yra didesnis kaip 6,0 m, tada garažas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatomis priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, jo statybai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o statyba be statybą leidžiančio dokumento yra savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Prievolė statytojui bendros nuosavybės teise valdomą žemės sklypą naudoti turint bendraturčio sutikimą įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje.
Dėl terasos pašalinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė faktiškai naudojosi skirtingomis žemės sklypo pusėmis, tačiau ieškovė savavališkai, ne bendrasavininkės sutikimo pasistatė terasą kitoje, t. y. atsakovės pusėje, taip pažeisdama ilgainiui susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, bei atsakovei apsunkindama privažiavimą prie namo. Atsakovė nurodė, kad terasos statymo metu žodžiu buvo išreiškusi nesutikimą dėl statybos, nes terasa jai trukdo ir apriboja galimybę naudotis savo sklypo puse, tačiau ieškovė į tai nekreipė dėmesio.
Kasacinis teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad žemės sklypo bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą dėl statybos žemės sklype, ar neduoti, nėra absoliuti, todėl žemės sklypo bendraturtis, siekdamas statyti statinį, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčio nesutikimą. Tačiau teismų praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais ginčijant kitų bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Iš bylos medžiagos bei šalių žodinių paaiškinimų akivaizdu, jog tarp šalių yra įsisenėjęs konfliktas, todėl teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, turi užtikrinti, kad priimtas sprendimas nepablogintų nei vienos iš šalių esamos padėties, kad būtų atkurta teisinė taika ir eliminuotas konfliktas. Bendrą žemės sklypą iš valstybės šalys įsigijo tik 2020 m. (ieškovė su sutuoktiniu) ir 2021 (atsakovė su sutuoktiniu), tuo tarpu kai pastatus paveldėjo 2008 m. Esminis konfliktas tarp šalių kyla dėl bendrame žemės sklype esančio statinio – ieškovės įrengtos (atsakovės pusėje) terasos. Terasą pradėjo statyti apie 2015 m., kai gyvenamasis namas jau priklausė bendrosios nuosavybės teise abiem šalims. Iš byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, kad terasa yra nesudėtingos konstrukcijos, ant polių paklotas medinių lentų terasos padas. Terasa yra apie 3 m. pločio ir išsikišusi nuo namo. Ieškovė pati pripažino, kad ji terasos pagal paskirti nenaudoja, laisvalaikio ant jos neleidžia. Ji iš principo atlieka apsauginio barjero funkciją ir skirta tam, kad atsakovė ir jos artimieji nevažiuotų per arti pastato, bei nelaikytu ten transporto priemonių. Bylos šalys ir tretieji asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie taip yra supykę vieni ant kitų, kad vienas į kitą jau net nebegali žiūrėti. Konfliktas tarp jų dėl terasos, bei to, kad ieškovė kėsinasi į jų pusę yra labai stiprus. Todėl akivaizdu, kad jei ieškovė net ir nuspręstų naudoti terasą pagal paskirtį ir leisti laiką ant jos, tokiu būdu ji žiūrėtų į atsakovės kiemo pusę, kas tik dar labiau skatintų neigiamas emocijas ir nesantarvę tarp šalių, bei pažeis atsakovės teisę į privatumą.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Įpareigojimas pašalinti neteisėtu būdu įrengtus statinius - yra vienas iš savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų. Pažymėtina, kad spręsti kur ieškovė gali įsirengti kitą terasą yra jos pasirinkimas, o ne šios bylos dalykas. Kiti ieškovės argumentai, t. y., kad terasa niekam nekliudo, kad, jei nebūtų pastatyta terasa, atsakovai statytų automobilius prie pat namo lango, ji nenori statyti terasos savo žemės sklypo pusėje, nes yra susipykę su kitais kaimynais, vertintini kaip pertekliniai, tik patvirtinantys, jog ieškovė tyčia ieško priežasčių nespręsti konfliktinės situacijos. Be to tik įrodo, ieškovės konfliktinį būdą.
Šiuo atveju bendrasavininkų rašytinio sutikimo dėl terasos statymo nebuvo, atvirkščiai atsakovė žodžiu ne kartą prašė jos nestatyti. Ieškovė jos pagal paskirtį nenaudoja, o atsakovei ši terasa akvaizdžiai apriboja galimybę naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas vertina, kad atsakovės nesutikimas dėl terasos statymo bendrame žemės sklype prie bendro namo yra pagrįstas ir motyvuotas. Todėl terasos įrengimas pripažintinas neteisėtu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės terasa pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko atsakovei V. Ž., vertinant, jog šiuo atveju galimas tik vienas atsakovės pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovė D. Ž. įpareigotina per 3 mėnesius (toks terminas teismo nuomone laikytinas pakankamu ir protingu tokio nesudėtingo statinio nugriovimui) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą terasą (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), tokiu būdu tenkinant atsakovės priešieškinį.
Dėl garažo ir aikštelės pašalinimo.
Atsakovė teikdama priešieškinį kelia reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Ji akcentuoja faktą, kad nesant nustatytų kiekvieno bendrasavininko žemės sklypo dalių, ieškovė užstatė žemės plotą, kuris priklauso visiems savininkams. Atsakovė nurodė, kad garažo statymo metu žodžiu buvo išreiškusi nesutikimą dėl statybos, nes garažas pažeis atsakovės patekimą į užtvarčio teritoriją, tačiau ieškovė to nepaisė. Ieškovė nurodė, kad bus priversta įteisinti statinį, tačiau patikslintu ieškiniu ji nekelia reikalavimo dėl neteisėtos statybos įteisinimo.
Įstatymų leidėjas suteikė galimybę savavališkos statybos padarinius šalinti ne tik nugriaunant statinius, bet kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir taip įteisinant statybos darbus. Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Ginčo dėl to, kad garažo ir kitų statinių įrengimo darbų atlikimas ginčo sklype apskritai galima nėra, kas reiškia, kad šiuo atvejų galėtų būti sprendžiamas savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas.
Asmuo gali įgyvendinti statybos teisę tokiu būdu, kuris nepažeis trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Tais atvejais, kai preziumuojama, kad statybos rezultatai gali turėti neigiamos įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, būtina gauti tokių asmenų sutikimus. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas I ir II nesudėtingųjų statinių grupei priskirtiniems automobilių stovėjimo aikštelės ir garažo statybai nėra privalomas, todėl šių statinių statyba nėra savavališka.
Atsakovė nurodo, kad niekada nebuvo davusi sutikimo ieškovei statyti prie bendrai priklausančio ūkinio pastato priestato - garažo. Abi šalys siūlo nustatyti tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią dalis žemės sklypo, ant kurios šiuo metu stovi ieškovės pastatytas garažas, atitektų asmeniniam ieškovės naudojimui. Tačiau atsakovė pastatytą garažą siūlo nugriauti, nes jis pastatytas be bendrasavininkų sutikimo ir trukdo jai praeiti. Ieškovai nurodo, kad garažas toje vietoje pastatytas 2015 m., atsakovė niekada iki šiol nekėlė jokio reikalavimo dėl jo nugriovimo, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė garažo pastatymui neprieštarauja. Pažymėtina, jog atsakovė prašydamas taikyti griežčiausią priemonę – statinio nugriovimą, nenurodė jokių kitų priežasčių, kurios patvirtintų, kad garažas kaip nors kitaip pažeidžia jos teises, išskyrus, kad trukdo jai praeiti į užtvarčio teritoriją. Toks kategoriškas reikalavimas, teismo nuomone, yra neproporcinga ir kraštutinė priemonė, bei nesudaro prielaidų išvengti bendraturčių konfliktų ateityje, o atvirkščiai, reikalavimas nugriauti ieškovų prieš daugelį metų pastatytą garažą, pažeidžia ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Pagal teismų formuojamą praktiką, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje.
Kaip minėta kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą dėl statybos žemės sklype, ar neduoti, nėra absoliuti, todėl žemės sklypo bendraturtis, siekdamas statyti statinį, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčio nesutikimą. Šiuo atveju reikia aiškintis faktines aplinkybes, kuriomis bendraturtis grindžia savo nesutikimą dėl statinių statymo.
Iš pateiktų garažo fotonuotraukų matyti, kad į jo pastatymą yra investuotos nemažos lėšos ir darbas. Jis pastatytas žemės sklypo dalyje pažymėtoje (B3), kuri pagal naudojimosi tvarką priskirtina ieškovei ir jo nugriovimas, dėl kurio ieškovė patirtų neproporcingus nuostolius, objektyviai įtvirtina prielaidas kilti dar didesniems konfliktams dėl bendrų statinių naudojimosi tvarkos. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atstumas tarp garažo atraminių konstrukcijų nėra didesnis kaip 6,0 m, todėl garažas priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, kurio statybai statybą leidžiantis dokumentas yra nėra privalomas. Šiuo konkrečiu atveju bendrasavininkų rašytinio sutikimo garažo statybai nebuvo, tačiau nebuvo pateikta ir raštiško atsakovės nesutikimo įrengti garažą. Kadangi atsakovė žodžiu išreiškė, kad ji nesutinka su garažo pastatymu toje žemės sklypo vietoje, būtina įvertinti ar bendrasavininkės nesutikimas nurodyto statinio įrengimui pagrįstas. Kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsisakyti duoti sutikimą šiuo atveju nesudėtingo statinio - garažo įrengimui. Atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas. Ieškovė su sutuoktiniu žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2020-12-03, atsakovė su sutuoktiniu žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2021-03-15 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 767. Pastatus po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise atsakovė ir ieškovė paveldėjo 2008-04-04. Taigi pradėjus statyti garažą, žemės sklypas priklausė valstybei ir formaliai atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimas nebuvo būtinas. Šiuo atveju teismas daro išvada, jog kiekvienas bendraturtis turi laikytis bendraturčių interesų derinimo principo, bendrą turtą valdyti naudoti pagal bendrą visų bendraturčių susitarimą, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Atsakovė be to, kad jai apsunkinamas praėjimas, ir ieškovai be jos sutikimo užstatė žemės sklypą, nepagrindė savo reikalavimo. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nepateikė svaresnių argumentų kaip pastatytas garažas pažeidžia jos teises. Spręstina, kad šiuo atveju turėtų būti suteikiama galimybė ieškovei reikšti reikalavimus dėl leidimo statinį - garažą įteisinti be bendrasavininkių sutikimo.
Savininkų sutikimas nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be sutikimo nelaikoma savavališka, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, dėl to garažas ir kietesniu grundu užpiltas kiemas – aikštelė, nelaikomas savavališka statyba.
Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad aikštelė, kurioje laikomos ieškovės transporto priemonės yra kiemas, kuriame papilta žvyro, kad neaugtų žolė, būtų patogu privažiuoti ir nebūtų šlapia. Aikštelė gali būti naudojama ir pagal kitą paskirti, nei mašinų stovėjimas. Ji nėra įregistruota ir laikytina statiniu ar inžineriniu įrenginiu, todėl šiuo atveju jos negalima laikyti kaip įrengtos stacionarios mašinų stovėjimo aikštelės. Aikštelė yra žemės sklypo dalyje B2, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko ieškovei D. Ž.. Atsakovė prašo nukasti žvyrą ir tos aikštelės neeksploatuoti, tačiau nenurodo aplinkybių, kuo jos nuosavybės teises pažeidžia papiltas žvyras. Atsakovė nurodė, kad mašinų stovėjimo aikštelė yra prie šulinio, iš jo 4 šeimos naudojasi geriamu vandeniu. Teigia, kad aikštelę ieškovė turi galimybę įsirengti kitoje vietoje. Minėtas šulinys nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Atsakovė savo sklypo dalyje taip pat išsikasė šulinį, tačiau jo vandens dar nenaudoja. Tikėtina, kad ateityje atsakovė jį eksploatuos ir savo reikmėms naudos vandenį iš savo šulinio. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad mašinos stovi gana toli (apie 7 m.) nuo šulinio, priėjimas prie šulinio nėra užstatytas ar apribotas. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad aikštelė, kurioje ieškovė laiko automobilius yra ant bendrojo naudojimo žemės, kurios dalis nėra priskirta išskirtinai vien ieškovės naudojimui. Tačiau taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė draudė ar apribojo galimybę toje aikštelėje pastatyti automobilį ir atsakovei. Atsakovė šiuo atveju nepateikė įrodymų, kad ieškovės laikomos kieme mašinos yra akivaizdus taršos šaltinis, t. y. jos yra plaunamos neleistinu atstumu nuo šulinio, iš jų yra išbėgę tepalų ar kitų cheminių medžiagų. Be to kaip nustatyta, vandenį iš jo naudoja ir pati ieškovė. Vis gi, sutiktina, kad atsakovai kaip šulinio naudotojai turi turėti priėjimą prie jo ir turėti galimybes pasirūpinti šio inžinerinio statinio teisės aktais reikalaujamais sanitariniais saugos reikalavimais, kurie įtakoja asmenų, besinaudojančių šiuo įrenginiu, sveikatą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, kurio 71 punktas numato, kad šulinių sanitarines apsaugos zonas iki taršos šaltinių ne mažesnes kaip 25 m, iki garažo, šiltnamio, ūkinių patalpų - 10 m, gyvenamo namo - 7 m, lauko nuotakyno - 15 m. Tačiau konkrečių faktų ir įrodymų, kad aikštelės įrengimas neatitinka higienos normų, ar joje laikomos mašinos yra akivaizdus taršos šaltinis, byloje nepateikta. Taip pat nėra duomenų, kad žemės sklype kitur pastačius automobilį nebūtų pažeistos higienos normos. Tretysis asmuo atsakovės pusėje patvirtino, kad sklype yra tešlynė ir prie namo sudėtinga privažiuoti bei pasistatyti automobilį. Todėl nagrinėjamu atveju pareigoti ieškovę nukasti žvyrą iš bendro kiemo kaimo vietovėje, kuri yra šlapia, ir tokiu būdu pašalinti vadinamą stovėjimo aikštelę yra neprotinga ir nepagrįsta.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog pristatytas garažas ar įrengta aikštelė daro neigiamą, neleistiną poveikį bendrasavininkio nuosavybei ar pažeidžia jam priklausančių daiktų valdymo teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimai įpareigoti ieškovę nugriauti statinį ir pašalinti aikštelę, pripažintini neadekvačiais ir nepagrįstais, todėl atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šioje byloje ieškovė patyrė iš viso 2585 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 85,00 Eur žyminis mokestis ir 2500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas – 263,00 Eur žyminis mokestis už 2 neturtinius reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, 1700,00 Eur už advokato paslaugas, t. y. už teisinę konsultaciją, atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio surašymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovė. Atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2022-12-20 teismo nutartimi netenkintas, todėl išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį (51,00 Eur) neatlygintinos. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro – 1912,00 Eur.
Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatės darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.
Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, šalių pareikštus reikalavimus, bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismas laiko, kad atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) V. Ž. patenkintų reikalavimų procentinė išraiška 90 proc.
Atsižvelgiant į nustatytą reikalavimų patenkinimo proporciją, paskaičiuotinas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Įvertinus tai, jog priešieškinis tenkintas iš dalies, todėl iš ieškovės D. Ž. priteistina 1721 Eur (90 proc) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. Ž. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė 59,76 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus pilnai, Ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį tenkinus iš dalies pašto išlaidos atlygintinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Todėl 54,00 Eur (90 proc.) šių išlaidų priteistinos iš ieškovės D. Ž. valstybei, ir 6,00 Eur (10 proc.) šių išlaidų priteistina iš atsakovės V. Ž. valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priimti priešieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo, dėl tvoros ir pasodintų augalų pašalinimo, nutraukti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:
1. ieškovei D. Ž. skirti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais: B 1054/2040, B1 720/2040, B2 222/2040, B3 44/2040, C 374/749, D106/216, E 97/194, E1 63/127, E2 61/122;
2. atsakovei V. Ž. palikti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais: A 1676/2034, A1 358/2034, C 375/749, D 110/216, E 97/194, E1 64/127, E2 61/122;
Pripažinti ieškovės D. Ž. terasą įrengtą neteisėtu būdu, ir pareigoti ieškovę D. Ž. pašalinti terasą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitų priešieškinio reikalavimų netenkinti.
UAB „Kartografiniai projektai“ 2022 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą laikyti neatskiriama šio sprendimo dalimi.
Priteisti atsakovei V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1721,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną eurą, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus, 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,00 Eur (šešis eurus, 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.