Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-768-460/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-30
Bylos Nr.: e2A-768-460/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00570-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: M. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-768-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00570-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą M. G. mokėtiną išlaikymą nepilnametei G. G. ir priteisti iš M. G. nepilnametei G. G. išlaikymą po 450 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki G. G. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti G. G. įstatyminei atstovei motinai E. G. uzufrukto teise disponuoti priteistomis lėšomis; 2) pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamete dukra G. G. tvarką patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, jog nuo Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo (duomenys neskelbtini) ir per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai: dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsirado sveikatos problemų, dėl to išaugo jos poreikiai, taip pat didėjo minimali mėnesio alga ir kilo kainos. Taigi sutartyje numatyto išlaikymo nebeužtenka vaiko poreikiams tenkinti. Be to, pagerėjo šalių turtinė padėtis.

1.2. G. G. šiuo metu lanko bendrojo ugdymo mokyklą prailgintos dienos grupę, įvairius būrelius: robotikos būrelį, dainuoja chore, su choru dalyvauja televizijos laiduose, projektuose, konkursuose, koncertuose, taip pat lanko šokių grupę ir nuolat su kolektyvu dalyvauja įvairiuose koncertuose, projektuose. Taip pat dukra turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos priežiūra: jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl to dukra turi nešioti akinukus ir kas mėnesį lankytis pas oftalmologus konsultacijoms, taip pat dukrai pradėtas (duomenys neskelbtini).

1.3. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui ji skiria per mėnesį vidutiniškai apie 1 080 Eur. Mano, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo ir skirti didesnę dalį vaiko poreikiams reikalingos sumos, kadangi ieškovė iš esmės viena rūpinasi vaiku, jo priežiūra, ugdymu.

1.4. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nuo 2015 metų labai pasikeitė: ji įsigijo nekilnojamojo turto – butą su žemės sklypo dalimi, transporto priemones, jos pajamos iš darbinės veiklos yra didelės – apie 2 800 Eur (bruto) per mėnesį, dėl to gali užtikrinti savo dukrai kokybišką ir visapusišką lavinimą, geras gyvenimo sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Tai pat ieškovė prašė pakeisti teismo sprendimu patvirtintą atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, kadangi šiuo klausimu su atsakovu kyla ginčai.

Šalies argumentai

2. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, prašė pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. daliniu sprendimu patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Civilinė byla pagal patikslintą ieškovės ieškinį atsakovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nutraukta. Šis dalinis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) tenkino iš dalies; pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą M. G. mokėtino išlaikymo nepilnametei G. G. dydį ir priteisė iš M. G. nepilnametei G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. rugsėjo 16 d. iki G. G. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė G. G. įstatyminei atstovei motinai E. G. uzufrukto teise disponuoti priteistomis lėšomis; priteisė ieškovei E. G. iš atsakovo M. G. 993 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; grąžino ieškovei E. G. 56 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo M. G. 5 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1. Byloje esančių dokumentų pagrindu teismas padarė išvadą, jog po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo vaiko poreikiai pasikeitė: nustatytiems specialiesiems poreikiams tenkinti būtinos papildomos išlaidos, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų lavinimui ir ugdymui, socialinei integracijai užtikrinti.

4.2. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą), nusprendė, kad atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 115,85 Eur nepakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti.

4.3. Teismo, įvertinęs ieškovės pateiktą išlaidų detalizaciją, įrodytomis laikė šias vaiko išlaikymui reikalingas išlaidas: 1) 50 Eur būsto išlaidoms; 2) 50 Eur transporto išlaidoms; 3) 15 Eur vaistams ir vitaminams; 4) 30 Eur odontologiniam gydymui; 5) 30 Eur akiniams.

4.4. Teismas sutiko, kad mokyklinio amžiaus greitai augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan., tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje yra tam tikros išlaidos yra per didelės, todėl teismas jas sumažino.

4.5. Teismas pažymėjo, kad išlaidos, skiriamos vaiko ugdymui, dainavimui ir šokiams, taip pat išlaidos konkursams, olimpiadoms, klasės fondui, sportiniams ir meniniams renginiams, kurias ieškovė priskyrė mokyklai skirtoms išlaidoms, nėra priskiriamos prie išlaidų, tenkinančių būtinuosius poreikius, ir yra tiesiogiai priklausomos nuo tėvų gaunamų pajamų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vaiko specialieji poreikiai, susiję su jo papildomu ugdymu, yra pagrįsti, todėl padidindamas išlaikymo sumą, teismas taip pat atsižvelgė į šiuos poreikius.

4.6. Teismas padarė išvadą, jog beveik dešimties metų mergaitės būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams užtikrinti per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma.

4.7. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikia apie 600 Eur per mėnesį, ir nustatęs, jog vaikas per mėnesį gauna 70 Eur išmoką, teismas padarė išvada, jog abu tėvai vaiko išlaikymui turi skirti apie 530 Eur per mėnesį.

4.8. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, padarė išvadą, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir jos pajamos yra didesnės, nei atsakovo. Teismo vertinimu, šiuo atveju galima nukrypti nuo lygių dalių principo dėl iš esmės skirtingos šalių turtinės padėties, todėl teismas nusprendė, kad atsakovo dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti šiek tiek mažesnė.

4.9. Įvertinęs pateiktus įrodymus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, abejones vertindamas vaiko interesų naudai, taip pat įvertinęs nustatytą vaiko poreikiams tenkinti būtiną sumą, vaiko tėvų turtinę padėtį, priteistino išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu atsakovas yra bedarbis ir kurį laiką jam bus mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, į jo sveikatos būklę, į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo, į tai, kad šiuo metu ieškovė gauna didesnes pajamas, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdienio rūpesčio našta, į tai, kad atsakovo prisiimti finansiniai įsipareigojimai ir teikiama materialinė pagalba savo sutuoktinei ir jos vaikui negerina šalių nepilnamečio vaiko gerovės, taip pat į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą dukrą, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo sumą iki 230 Eur kas mėnesį (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo; taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Ieškovė nurodo, jog, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, tačiau sprendime nenurodyta jokių motyvų, kodėl teismas nesivadovauja skyriaus išvada ir kodėl, nepaisant pateiktos išvados, priteisia mažesnį išlaikymą, nei nurodyta išvadoje.

5.2. Tiek ieškinyje, tiek vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos vaiko poreikiams apskaičiuotos remiantis į bylą pateiktais kvitais, iš jų išminusavus ieškovės asmeninių poreikių išlaidas ir bendrų išlaidų dalį, tenkančią pačiai ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė mažesnį išlaikymą, nei prašė ieškovė.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktoje vaiko poreikių lentelėje tam tikros išlaidos yra per didelės ir jas sumažino. Ieškovė nesutinka su tokia teismo nuomone, nes išlaidų sumažinimas visiškai neatitinka ieškovės nepilnametės dukters poreikių.

Šalies argumentai

5.4. Tiek ieškinyje, tiek vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė vidutines mėnesio išlaidas vaiko aprangai ir avalynei, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kiekvieną mėnesį perka batus ar drabužius už 100 Eur, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad per mėnesį vaiko aprangai ir avalynei vidutiniškai užtenka apie 50 Eur, tačiau tokia suma, atsižvelgiant į nepilnametės G. G. amžių ir su tuo susijusius jos raidos ypatumus, yra nepakankama.

5.5. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė vidutines mėnesio išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, todėl tai nereiškia, kad ieškovė kiekvieną mėnesį perka baldus, avalynę ar žaislus už 100 Eur. Vidutinis išlaidų paskaičiavimas pagrįstas tuo, kad skaičiuojamos ne konkrečios kiekvieno mėnesio atskirai išlaidos, o vidutinės vieno mėnesio per metus išlaidos. Be to, prie šių išlaidų priskirtos ne tik higienos prekių, patalynės, baldų, žaislų, bet ir kitų vaikui būtinų prekių išlaidos, kurios nepatenka į kitas vaiko poreikių lentelės skiltis. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas sumažino pateikdamas vienintelį motyvą, kad kasmet nėra būtina pirkti baldus ar kiekvieną mėnesį pirkti patalynę ir žaislus, tačiau nepateikė jokių argumentų, jog šios išlaidos būtų neproporcingai didelės arba neatitiktų vaiko poreikių.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Pirmosios instancijos teismas išlaidas telefono aparatui, internetui ir planšetei atmetė vienintelio motyvo, jog nėra būtina jų kas mėnesį keisti, pagrindu ir nepateikė jokių argumentų, jog ieškovės nurodytos išlaidos būtų neproporcingai didelės arba neatitiktų vaiko poreikių.

5.7. Sprendime nėra nurodyta, kokios konkrečiai išlaidos vaiko maitinimui yra per didelės ir neadekvačios, kokių maisto produktų reikėtų atsisakyti, kad būtų galima sumažinti įprasto vaiko maitinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti 200 Eur sumą tik tuo pagrindu, kad vaikas valgo pietus mokykloje, atsižvelgiant į tai, kad pietų kaina neįtraukta į šią ieškovės prašomą sumą, yra nepagrįstas ir neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių į sveiką, kokybišką ir tinkamą maitinimą.

5.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas vaiko dalyvavimo draugų gimtadieniuose išlaidų nepriskirti prie būtinųjų poreikių neatitinka nei Vaiko teisių konvencijos, nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, nei suformuotos teismų praktikos, pagal kurią vaiko dalyvavimas draugų gimtadieniuose laikomas būtina vaiko socializacijos forma ir yra priskiriamas prie būtinųjų vaiko poreikių.

5.9. Vaiko dalyvavimas stovyklose yra svarbus vaiko savarankiškumo, bendravimo įgūdžių ugdymo instrumentas, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, vienos savaitinės vasaros stovyklos kainos įtraukimas į būtinąsias vaiko išlaidas atitinka vaiko interesus ir turi būti priskirtas prie būtinųjų vaiko poreikių, prie kurių tenkinimo turi prisidėti ir atsakovas.

5.10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog sutinka, kad dukra lankytų „Robotikos“ būrelį ir neprieštaravo, kad tam per mėnesį būtų skiriama 15 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo nemotyvuotas sprendimas šių išlaidų neįtraukti į išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nepagrįstas.

5.11. Įvertinus sprendimo turinį, galima daryti tik prielaidą, kad specialiųjų poreikių tenkinimui pirmosios instancijos teismas nustatė 75 Eur sumą, tačiau tokia suma yra nepakankama, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius ir mergaitės pasiekimus.

5.12. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendra 600 Eur išlaikymui reikalinga suma per mėnesį neatitinka individualių nepilnamečio vaiko poreikių ir yra per maža, siekiant užtikrinti būtinuosius ir specialiuosius vaiko poreikius.

5.13. Ieškovės nuomone, valstybės mokama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą neturėtų būti išminusuota iš teismo nustatytos bendros vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos, nes taip nepagrįstai būtų suteiktas prioritetas atsakovo turtiniams interesams. Praktikos, kai valstybės mokama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą nėra minusuojama, laikosi įvairių pakopų teismai, akcentuodami, jog valstybė, teikdama piniginę paramą išmokos vaikui būdu, siekia pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti.

Šalies argumentai

5.14. Ieškovės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų dukters išlaikymui. Jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

5.15. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, nėra jokių medicininių rekomendacijų dėl fizinio krūvio ribojimo, jis turi paklausią ir gerai apmokamą profesiją, todėl atsakovas, būdamas nepatenkintas savo materialine padėtimi, turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo. Tačiau atsakovas ne tik nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo arba papildomo darbo, tačiau, nepaisydamas to, kad turi 6 išlaikytinius (tėvas, motina, sutuoktinė, sutuoktinės vaikas, 2 dukros), bylos nagrinėjimo metu prieš pat teismo sprendimo priėmimą savo noru išėjo iš darbo. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas darbo santykius nutraukė be jokios pateisinamos priežasties, savo noru, prieš tai nesusiradęs kito darbo.

5.16. Atsakovo iš vienos darbovietės gautos pajamos, dirbant ne visas darbo dienas per mėnesį, yra didesnės negu ieškovės, dirbančios 4–iose darbovietėse, todėl negalima laikyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

5.17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sudaręs santuoką, teismas, spręsdamas apie atsakovo turtinę padėtį, turėjo įvertinti ne tik atsakovo vardu registruotą turtą, pajamas, santaupas, bet ir įvertinti jo sutuoktinės turimą turtą, tačiau to nepadarė, o pats atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

5.18. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo ir nustatydamas, kad atsakovo dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti šiek tiek mažesnė, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, t. y. išlaiko savo sutuoktinę ir jos sūnų, savo tėvus išlaiko ir dar vieną dukrą. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas teiktų kokį nors išlaikymą savo sutuoktinei. Be to, nėra jokių įrodymų, jog atsakovo sutuoktinei būtų reikalingas išlaikymas dėl jos sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas išlaikytų savo tėvus ir sutuoktinės sūnų.

5.19. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, konstatavęs, jog vienos prievolės šalies turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovo turtinė padėtis būtų žymiai blogesnė. Ieškovė ne tik skiria didesnį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, jai tenka ir didesnė rūpinimosi vaiku našta, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nes tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

5.20. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovė nurodo, jog, kadangi tarp šalių buvo pasiektas taikus susitarimas dėl ginčo esmės (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo), siekdamos šio taikaus susitarimo patvirtinimo teisme, tačiau neradusios bendro sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šalys nusprendė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareikštais reikalavimais dėl bendravimo tvarko pakeitimo, paskirstymo klausimą perduoti spręsti teismui. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad taikos sutartis tarp šalių sudaryta į ją perkeliant 98 procentus ieškovės patikslintame ieškinyje prašytos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra nesąžininga ir neteisinga, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareikštu reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, būtų priteistos iš šalių lygiomis dalimis. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareikštu reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, paskirstė tarp šalių lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina sąlygas, būtinas vaikui vystytis, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas nėra saistomas šalių pateiktų reikalavimų ir galutinį sprendimą priima, įvertinęs visą bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priima sprendimą, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

6.2. Išlaidos tenkinant vaiko poreikius gali svyruoti dėl individualių vaiko poreikių. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Ieškovės nurodytos itin brangios poilsinės kelionės nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis vaiko poreikių išlaidomis ir atsakovas negali būti už jas atsakingas. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad ieškovės nurodytos 30 Eur išlaidos gimtadieniams, yra per didelė suma tokio amžiaus vaikui.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, mokestį už konkursą. Šis mokestis nėra privalomas, o ieškovė savo noru pervedė net 85 Eur paramą. Atsakovas negali būti atsakingas už tokį ieškovės dosnumą.

6.4. Kita svarbi aplinkybė, patvirtinanti, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, yra ta, jog ieškovė per mėnesį neuždirba tokios sumos, kokią deklaruoja išleidžianti.

6.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, jog kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra pernelyg didelės, o išlaidos, skiriamos vaiko ugdymui, nėra priskiriamos prie išlaidų, tenkinančių būtinuosius poreikius (maisto, aprangos, higienos ir pan.), ir yra tiesiogiai priklausomos nuo tėvų gaunamų pajamų.

6.6. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, jog pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

6.7. Atsakovas pažymi, jog deda pastangas, kad pajėgtų uždirbti lėšų vaikui išlaikyti, o ne tenkinti galimus nepagrįstus ieškovės poreikius. Atsakovas teigia turintis sveikatos sutrikimų. Dėl nuolat jaučiamų kojos skausmų yra apribotos atsakovo galimybės dirbti papildomai ir apskritai apribotas papildomo darbo pasirinkimas. 2020 m. pablogėjus atsakovo kojos būklei, atsakovas buvo priverstas nutraukti darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

6.8. Atsakovas nurodo, jog jo gautos pajamos, dirbant užsienyje, įskaitant dienpinigius (remiantis UAB (duomenys neskelbtini) pažyma), sudarė 1 763 Eur. Atsakovo išlaidos, dirbant užsienyje, sudarė apie 1 700 Eur, gyvenant Lietuvoje apie – 1 000 Eur. Į šias išlaidas nėra įskaičiuotos kelionės išlaidos pas dukrą G., smulkioms dovanėlėms vaikui, išlaidos pramogoms, išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu pas atsakovą vasaros atostogų metu pagal patvirtintą bendravimo tvarką, savaitgaliais, taip pat nėra įskaičiuotos įsūnio išlaikymo išlaidos, išlaidos higienos priemonėms, kirpyklai, vaistams, dantų gydymui ir kitos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir jos pajamos yra didesnės nei atsakovo, taigi teismas visiškai pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo.

6.9. Ieškovė nepagrįstai reikalauja duomenų apie atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį, nes išlaikymas – tai asmeninė, bet ne bendra sutuoktinių prievolė.

6.10. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamos bylos baigtis, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, leidžia konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas abi proceso šalis tenkinančiu būdu, taigi šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pagrįstai išspręstas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Byloje nustatytos tokio toliau nurodomos aplinkybės. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. G.. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; joje, be visų kitų klausimų, šalys susitarė, kad M. G. moka išlaikymą dukrai G. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115,85 Eur iki jos pilnametystės, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove vaiko motina E. G., taip pat šalys susitarė, kad atsakovas su dukra G. G. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime be apribojimų, apie planuojamą pasimatymą su vaiku M. G. įsipareigoja pranešti E. G. iš anksto, ne vėliau nei prieš vieną dieną. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. daliniu sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartis, šalys susitarė pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Civilinė byla pagal patikslintą ieškovės ieškinį atsakovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nutraukta. Šis dalinis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d.

10. Ieškovė pareiškė reikalavimą padidintą šalių dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 450 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki G. G. pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies: padidino teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį iki 230 Eur per mėnesį.

11. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014).

12. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas laikosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog išlaikymą vaikui teikti turi abu tėvai, kad vaiko poreikiai jam augant keičiasi, tačiau šalys nesutaria dėl konkretaus išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Ieškovė laikosi pozicijos, kad dukters išlaikymui reikalinga apie 1 080 Eur per mėnesį dydžio suma. Atsakovas teigia, jog neturi galimybių dukters išlaikymui mokėti 450 Eur per mėnesį, ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę padėtį, jis sutiktų dukters išlaikymui mokėti po 220 Eur per mėnesį. Taigi iš esmės šalys sutaria, jog dukters poreikiai yra pasikeitę ir jiems tenkinti reikalinga didesnė išlaikymo suma, nei nustatyta teismo sprendimu.

14. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog po Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 įsiteisėjimo šalių vaiko poreikiai išaugo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, po teismo sprendimo priėmimo šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl objektyviai padidėjo vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų suma. Be to, šalių nepilnametė dukra turi papildomų, su specialiųjų gebėjimų ugdymu susijusių poreikių: lanko robotikos būrelį, dainuoja ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir mokosi solinio dainavimo, šoka (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja šokių ir dainavimo konkursuose, projektuose, televizijos laidose, taip pat dalyvauja sportiniuose ir meniniuose renginiuose, kuriuose taip pat patiriamos išlaidos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių dukrai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl to ji turi nešioti akinius ir kas mėnesį lankytis pas oftalmologus konsultacijoms, o 2018 m. gruodžio mėn. vaikui pradėtas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir tą faktą, kad nuo Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei (duomenys neskelbtini) – per šį laikotarpį pasikeitė ne tik vaiko amžius, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti.

15. Ieškovė pateikė vaiko išlaikymui skirtų lėšų detalizaciją, nurodė, jog išlaidos vaikui mokyklai (maitinimasis, konkursai, olimpiados, klasės fondui, dienpinigiai, uniforma, sportinė apranga ir kt.) per mėnesį sudaro – 120 Eur, maistui namuose – 200 Eur, kasdieniams rūbams ir avalynei – 100 Eur, kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms – 20 Eur, akiniams (stiklų valymui ir keitimui, rėmelio keitimui, konsultacijoms) – 30 Eur, ortodontiniam dantų gydymui (konsultacijoms, tyrimams, priemonėms) – 30 Eur, soliniam dainavimui (privačioms pamokoms, startiniam mokesčiui, koncertiniams rūbams, kelionės išlaidoms) – 200 Eur, užsiėmimams chore ir šokių studijoje (kelionių į konkursus išlaidos) – 50 Eur, robotikos būreliui – 15 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50 Eur, vaiko atostogoms – 50 Eur, vaistams – 15 Eur, ryšio paslaugoms – 20 Eur, draugų gimtadieniams – 30 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms (higienos priemonėms, patalynei, baldams, žaislams ir kt.) – 100 Eur, iš viso, ieškovės skaičiavimais, vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 080 Eur suma.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nors nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pateikė išsamią išlaidų detalizaciją, į bylą pateikė kvitus, kitus rašytinius įrodymus, kuriuose nurodė dukters poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas, tačiau dalis į bylą pateiktų kvitų atspindi bendro pobūdžio išlaidas, kai kurios ieškovės kvituose nurodytos prekės pagal savo pobūdį negalėtų būti skiriamos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Kolegija pažymi, jog plėtodamas kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga žymiai didesnė suma nei minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu, atskaičius mokesčius sudaro apie 468 Eur, taigi ieškovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Tačiau visgi pripažintina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje, kaip pagrįstos, įrodytos šios vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos per mėnesį: 1) 50 Eur būsto išlaidoms (dukrai tenkanti dalis); 2) 50 Eur transporto išlaidos (jas sudaro ne tik dukters vežiojimas į mokyklą, užklasinius užsiėmimus, išvykas, bet ir vykimas į koncertus, renginius, konkursus, konsultacijas pas gydytojus); 3) 15 Eur - vaistams ir vitaminams; 4) 30 Eur odontologiniam gydymui; 5) 30 Eur – akiniams (stiklų valymui ir keitimui, rėmelio keitimui, konsultacijoms). Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl šių išlaidų pagrįstumo. Kaip minėta, šalių dukrai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl to ji turi nešioti akinius ir kas mėnesį lankytis pas oftalmologus konsultacijoms, o 2018 m. gruodžio mėn. vaikui pradėtas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog dėl nurodytoms diagnozėms taikomo gydymo reikalingos papildomos lėšos, kurios išlaidų detalizacijoje nurodomos pakankamai protingos ir laikytinos atitinkančiomis rinkoje taikomas vidutines tokių paslaugų kainas. Taip pat protingomis ir pagrįstomis laikytinos ir išlaidos būstui, transportui, vaistams.

18. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos kai kurios išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, todėl teismas sumažino šias šalių vaiko išlaikymui nurodytas išlaidas. Ieškovė nurodė, kad kasdieniams vaiko rūbams ir avalynei skiria po 100 Eur kas mėnesį, tai sudarytų 1 200 Eur per metus, be to, prie išlaidų mokyklai atskirai priskiriamos išlaidos uniformai ir sportinei aprangai, taigi teismas nusprendė, kad šioms išlaidoms per mėnesį pakanka 50 Eur sumos, nes nėra būtina kas mėnesį pirkti sezoninių drabužių, avalynės, uniformos ar sportinės aprangos. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog tiek ieškinyje, tiek vaiko poreikių lentelėje ji nurodė vidutines mėnesio išlaidas vaiko aprangai ir avalynei. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad per mėnesį vaiko aprangai ir avalynei vidutiniškai užtenka apie 50 Eur, tačiau tokia suma, atsižvelgiant į nepilnametės G. G. amžių ir su tuo susijusius jos raidos ypatumus, ieškovės nuomone, yra nepakankama. Ieškovei argumentuojant, jog ji apskaičiavo vidutines mėnesio išlaidas, kolegija pažymi, jog teismas taip pat vertina vidutines mėnesio išlaidas. Sutiktina su ieškove, jog tai visiškai nereiškia, kad kas mėnesį vaiko aprangai ir avalynei yra išleidžiama būtent tokia suma. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta suma kasdieniams vaiko rūbams ir avalynei yra protinga ir pakankama užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, augimo tempą, raidos ypatumus.

19. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl mokyklai, maitinimui ir kitoms reikmėms kas mėnesį skiriamų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad mokyklai (maitinimas, dienpinigiai, uniforma, konkursai, olimpiados, sportinė apranga ir kt.) skiria 120 Eur, kanceliarinėms prekėms (knygoms, pratyboms) – 20 Eur, iš viso 140 Eur; teismas nusprendė, kad aptartoms išlaidoms per mėnesį pakanka 100 Eur sumos. Ieškovės nurodomą higienos prekėms, patalynei, baldams ir žaislams ir kt. skiriamą sumą – po 100 Eur kas mėnesį, o tai sudarytų 1 200 Eur per metus, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip per didelę, nes nėra būtina kas mėnesį pirkti baldus, patalynę ir žaislus, taigi teismas nusprendė, kad higienos reikmėms per mėnesį pakanka 20,00 Eur, o kitoms išlaidoms (triušiuko auginimui, patalynei, buities prekėms ir kt.) – 20 Eur per mėnesį, iš viso papildomoms reikmėms skyrė 40 Eur per mėnesį. Vertindamas ieškovės nurodomas išlaidas dukters maitinimui namuose – 200 Eur, teismas padarė išvadą, jog jos yra pernelyg didelės, nes ieškovė prie mokyklai nurodytų išlaidų taip pat priskyrė ir maitinimosi išlaidas. Kadangi mergaitė darbo dienomis maitinasi mokykloje, teismas maitinimosi namuose išlaidas sumažino iki 150 Eur. Kolegijos nuomone, teismo motyvai dėl nurodytų išlaidų mažinimo yra pagrįsti, nustatytos sumos nurodytiems poreikiams tenkinti yra pakankamos ir pagrįstos. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl šių sumų nepakankamumo yra deklaratyvūs. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas, byloje nėra.

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodytų išlaidų kompiuteriui ir mobiliam ryšiui pagrįstumą, nurodė, kad nėra būtina kas mėnesį keisti kompiuterį, mobilaus ryšio telefoną, o mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti pakanka ir 10 Eur sumos. Kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė 2020 m. spalio 13 d. pirko mobilų telefoną už 198,96 Eur, 2021 m. sausio 15 d. – kompiuterį už 445 Eur. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog nėra būtina kas mėnesį pirkti mobilųjį telefoną ar kompiuterį, tačiau, turint omenyje tą faktą, jog vaikui yra būtinos ryšio priemonės, kurios pakankamai greitai amortizuojasi, taip pat dėl pandeminės situacijos ir dažno nuotolinio mokymo modelio taikymo pripažinus būtinybę vaiką aprūpinti tinkama mokymuisi priemone (šiuo konkrečių atveju – kompiuteriu), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šiems poreikiams skirtinas išlaidas iki 10 Eur sumos, kuri iš esmės padengtų tiktai ryšio paslaugų mokesčius. Dėl šios priežasties, įvertinusi vidutinį ryšio priemonių ir kompiuterių tinkamumo naudoti laiką, kolegija mano, jog nurodytiems poreikiams tenkinti reikalinga 15 Eur per mėnesį suma.

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad šalių dukra dainuoja (duomenys neskelbtini), šoka (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja šokių ir dainavimo konkursuose, projektuose, televizijos laidose, taigi turi specialių poreikių, susijusių su jos ugdymu. Teismas pažymėjo, kad išlaidos skiriamos vaiko ugdymui, užsiėmimams dainavimui ir šokiams – 265 Eur (atkreiptinas dėmesys, jog skaičiuodamas šias išlaidas teismas priskaičiavo ir Robotikos būreliui per mėnesį skirtiną ieškovės nurodomą 15 Eur sumą, todėl ieškovės argumentas, jog išlaidos Robotikos būreliui liko neįvertintos, nepagrįstas), atostogoms – 50 Eur, draugų gimtadienio šventėms – 30 Eur, taip pat išlaidos konkursams, olimpiadoms, klasės fondui, sportiniams ir meniniams renginiams, kurias ieškovė priskyrė mokyklai skirtoms išlaidoms, nėra priskiriamos prie išlaidų, tenkinančių būtinuosius poreikius (maisto, aprangos, higienos ir pan.), ir tiesiogiai priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų ir išlaidų, kurias tėvai gali skirti šiems vaiko poreikiams tenkinti, dydžio. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaiko specialieji poreikiai, susiję su jo papildomu ugdymu, yra pagrįsti, todėl teismas, padidindamas išlaikymo sumą, į šiuos poreikius taip pat atsižvelgė.

22. Kadangi teismas konstatavo, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma, įvertinus teismo nustatytas kitiems poreikiams tenkinti būtinas sumas – iš viso 525 Eur, manytina, jog pirmosios instancijos teismas papildomiems poreikiams, nurodytiems nutarties 21 punkte, tenkinti, kaip pagrįstą, nustatė 75 Eur per mėnesį sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra turi specialiųjų gebėjimų, kurie turi būti ugdomi, taip pat siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko socializacijos poreikius (dalyvavimą gimtadieniuose, stovyklose), yra akivaizdžiai per maža. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už dukters dalyvavimą stovykloje (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo sumokėta 220 Eur suma, už dalyvavimą programavimo stovykloje 2019 m. liepos mėnesį buvo sumokėta 30 Eur, už dalyvavimą meno–dainavimo stovykloje 2020 m. liepos mėnesį buvo sumokėta 350 Eur, už dalyvavimą stovykloje (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo sumokėta 110 Eur, už dalyvavimą konkurse (duomenys neskelbtini) 2019 metais buvo sumokėta 66 Eur, už dalyvavimą konkurse (duomenys neskelbtini) 2020 metais buvo sumokėta 35 Eur, parama (duomenys neskelbtini) konkursui 2020 metais – 80 Eur, parama (duomenys neskelbtini) konkursui 2021 metais – 85 Eur, taip pat pateikti įrodymai, susiję su kelionių į užsienio šalis, išlaidomis, žinučių, kuriomis dukra kviečiama dalyvauti draugių gimtadieniuose, kopijos. Gabijos dainavimo užsiėmimų suvestinėje nurodoma, jog mergaitė lanko privačias dainavimo pamokas, už kurias mokama apie 180 Eur per mėnesį; įrodymų apie konkrečius mokėjimus į bylą nepateikta. Kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, pagrindžiančius konkrečias išlaidas, išlaidų periodiškumą, daro išvadą, jog vaiko specialiesiems gebėjimams ugdyti ir socializacijai yra būtina 150 Eur per mėnesį suma. Pažymėtina, jog išlaidos konkursams, meniniams renginiams, dalyvavimas stovyklose, nėra priskiriamos prie išlaidų, tenkinančių būtinuosius vaiko poreikius, ir tiesiogiai priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų ir išlaidų, kurias tėvai gali skirti šiems vaiko poreikiams tenkinti, dydžio. Kolegijos nuomone, nustatyta suma yra pakankama užtikrinti, jog vaikas augtų visavertėje socialinėje aplinkoje, ugdytų tiek savo socialinius, tiek specialiuosius gebėjimus, augtų išsilavinusia, socialiai integruota ir visapusiška asmenybe.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų ieškovės detalizacijoje nurodytų vaiko poreikiams tenkinti būtinų sumų pagrįstumą, padarė išvadą, jog beveik (duomenys neskelbtini) mergaitės būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams užtikrinti per mėnesį reikalinga ne didesnė nei 600 Eur suma. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ankstesnėse nutarties dalyse, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaidų vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti suma yra nepakankama, neužtikrina, kad būtų visapusiškai patenkinti ne tik būtinieji baziniai, bet ir specialieji šio konkretaus vaiko poreikiai, ugdomi jo specialieji gebėjimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko augimo, raidos ypatumus, sveikatos būklę, taikomus gydymo metodus, specialiuosius gebėjimus, socializacijos poreikį ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 680 Eur suma.

24. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikiams skirtiną sumą, sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir kodėl, nepaisant pateiktos išvados, priteisia mažesnį išlaikymą, nei nurodyta išvadoje. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą), sprendžia, kad atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 115,85 Eur nepakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina ne mažesnė nei 275 Eur per mėnesį suma. Kolegija pažymi, jog dėl konkretaus vaikui priteistino išlaikymo dydžio sprendžia teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų, susijusių tiek su konkretaus vaiko poreikiais, tiek su tėvų turtine padėtimi, visumą. Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus įvertino ir nustatė vaiko išlaikymui būtinų lėšų sumą, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą ir proporcingai tėvų turtinei padėčiai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Taigi teismo sprendimo motyvai yra išsamūs, o išvados padarytos vertinant įrodymų visumą.

25. Ieškovė nurodo, kad teismas iš nustatytos vaikui per mėnesį reikalingos išlaikymo sumos nepagrįstai atėmė vaikui mokamą 70 Eur dydžio išmoką, taip nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai priteistino išlaikymo sumą sumažino pagal įstatymą šalių dukrai mokama 70 Eur dydžio išmoka.

26. Atsižvelgiant į tai, kad kolegija nustatė, jog vaiko poreikiams užtikrinti reikia apie 680 Eur per mėnesį sumos, ir nustačius, jog vaikas per mėnesį gauna 70 Eur išmoką, darytina išvada, jog abu tėvai vaiko išlaikymui turi skirti apie 610 Eur per mėnesį.

27. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, padarė išvadą, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir jos pajamos yra didesnės, nei atsakovo. Pati ieškovė pripažįsta, jog jos turtinė padėtis yra pagerėjusi, gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra didelės ir jų pakanka nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju galima nukrypti nuo lygių dalių principo dėl iš esmės skirtingos šalių turtinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti šiek tiek mažesnė. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai G. G. nėra visiškai vienodos. Kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

30. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, konstatavęs, jog vienos prievolės šalies turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovo turtinė padėtis būtų žymiai blogesnė. Ieškovė ne tik skiria didesnį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, jai tenka ir didesnė rūpinimosi vaiku našta, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Taip pat, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo ir nustatydamas, kad atsakovo dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti šiek tiek mažesnė, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, t. y., išlaiko savo sutuoktinę ir jos sūnų, savo tėvus, dar vieną dukrą. Tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas teiktų kokį nors išlaikymą savo sutuoktinei, jos sūnui ar tėvams, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovo sutuoktinei būtų reikalingas išlaikymas dėl jos sveikatos būklės ar kitų aplinkybių.

31. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis turi kreditinį įsipareigojimą, prisideda prie savo dabartinės sutuoktinės vaiko išlaikymo, materialiai padeda savo tėvams ir šiuo metu yra bedarbis, dėl to dukrai išlaikyti negali mokėti daugiau nei 220 Eur, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šias papildomas išlaidas atsakovas prisiėmė savanoriškai, įvertinęs finansines galimybes. Teismas taip pat nurodė, jog savanoriškas prisidėjimas prie sutuoktinės sūnaus, savo tėvų išlaikymo, nemažina jo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką apimties ir negali pažeisti vaiko interesų. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pareigos išlaikyti sutuoktinės vaiką ir tėvus savanoriškumą ir iš esmės padarė išvadą, jog tai negali įtakoti jo išlaikymo vaikui prievolės.

32. Ieškovė teigia, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovės, ir tai sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme sprendime nustatytą šalių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sudėtį, išlaikytinių skaičių, darbo pajamas, tai, jog atsakovas turi sveikatos problemų, prieš teismo sprendimo priėmimą išėjo iš darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu blogesnė nei ieškovės. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė, laikydamasi pozicijos, kad dukters išlaikymui reikalinga 1 080 Eur per mėnesį suma, prašė priteisti iš atsakovo mažesnę išlaikymo dalį – 450 Eur. Visgi kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog atsakovas prieš teismo sprendimo priėmimą išėjo iš darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis pajėgus dukrai teikti tik jo nurodomą 220 Eur išlaikymą. Pirma, atsakovo turtinės padėties pasikeitimas, susijęs su darbo netekimu, yra tik laikino pobūdžio. Antra, byloje nustatyta, kad atsakovas geba dirbti, turi (duomenys neskelbtini), darbinės patirties, duomenų, kad jam būtų nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, byloje nėra, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turi visas galimybes kuo greičiau susirasti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę, gauti nuolatines pajamas, kurios užtikrintų tiek jo, tiek dukters poreikius.

33. Taigi, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, abejones vertindama vaiko naudai, nustačiusi, kad vaiko poreikiams tenkinti būtina tarp tėvų skirstytina suma sudaro 610 Eur, įvertinusi vaiko tėvų turtinę padėtį, priteistino išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo, į tai, kad šiuo metu ieškovė gauna didesnes pajamas, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdienio rūpesčio našta, į tai, kad atsakovo prisiimti finansiniai įsipareigojimai ir teikiama materialinė pagalba savo sutuoktinei ir jos vaikui negerina šalių nepilnamečio vaiko gerovės, taip pat, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą dukrą, kolegija, išlaikydama pirmosios instancijos teismo nustatytą nukrypimo nuo lygių išlaikymo dalių proporciją (43 proc. / 57 proc.), nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą didina iki 260 Eur per mėnesį (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 260 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

34. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistiną sumą padidinant iki 260 Eur mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

36. Ieškovė byloje buvo pareiškusi du savarankiškus reikalavimus: 1) pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu nustatytą M. G. mokėtiną išlaikymo nepilnametei G. G. dydį ir priteisti iš M. G. nepilnametei G. G. išlaikymą po 450 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki G. G. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamete dukra G. G. tvarką patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.

37. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, prašydamas pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra G. G. tvarką patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.

38. Dėl antrojo ieškovės reikalavimo ir atsakovo priešieškinio dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo šalys susitarė taikiu būdu. Civilinės bylos dalis buvo nutraukta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

39. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog bylos baigtis dėl šalių reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, leidžia konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas abi proceso šalis tenkinančiu būdu. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį (taikos sutarties 4 punktas), susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų (įskaitant dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma, pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y., pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį.

40. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nei viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Teismas pripažino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys sąlygojo patikslinto ieškinio ir priešieškinio padavimą teismui. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų siekusios dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą ir susitarti gražiuoju dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, tačiau taip pat nenustatyta, kad šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, vilkinusios procesą. Įvertinęs šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, paties ginčo pobūdį ir mastą, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, susijusią su bendravimo tvarkos pakeitimu, priteisė iš šalių lygiomis dalimis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų pagrindu parinktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdu. Toks teismo sprendimas atitinka teisingumo ir protingumo principus, o ieškovės argumentai, kad taikos sutartis tarp šalių sudaryta į ją perkeliant 98 procentus ieškovės patikslintame ieškinyje prašytos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatų, nesudaro pagrindo keisti šios teismo sprendimo dalies. Akivaizdu, jog, šalims pasirašant taikos sutartį, jos ginčą išsprendžia abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ieškovės nurodytu būdu neatitiktų teisingumo, protingumo principų ir paties taikaus susitarimo esmės.

41. Ieškovė, pareikšdama patikslintą ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o atsakovas – 75 Eur už priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Kadangi šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo susitarė taikiai, šalims grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo – po 56 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

42. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo tenkintas 58 proc. (ieškovė prašė – 450 Eur, o priteista – 260 Eur). Dėl antrojo reikalavimo šalys susitarė taikiu būdu ir nuspręsta šias bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti lygiomis dalimis (po 50 proc.). Taigi teismas tenkina 54 proc. ieškovės reikalavimų (58 proc.+ 50 proc. / 2), o atmeta 46 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Nustatyta, jog ieškovė patyrė 2 750 Eur advokato teisinės pagalbos ir 19 Eur žyminio mokesčio išlaidų (negrąžinta žyminio mokesčio dalis: 75 Eur – 56 Eur), iš viso 2 769 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, pareiškė vieną savarankišką reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, dėl kurio šalys susitarė taikiu būdu. Teismas nusprendė šias bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tarp šalių lygiomis dalimis. Nustatyta, jog atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur advokato teisinės pagalbos ir 19 Eur žyminio mokesčio išlaidų (negrąžinta žyminio mokesčio dalis: 75 Eur – 56 Eur), iš viso 819 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. Šalių patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatyto maksimalaus dydžio.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 495,26 Eur (2 769 Eur x 54 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovės – 376,74 Eur (819 Eur x 46 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46. Byloje už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mokėtinas 121,50 Eur žyminis mokestis (450 Eur x 12 mėn. x 3 proc. / 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo buvo tenkintas iš dalies (58 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 70,47 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atlikus atsakovui grąžintino ir mokėtino žyminio mokesčio įskaitymą, iš atsakovo valstybei priteistina 14,47 Eur žyminio mokesčio (70,47 Eur – 56 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

47. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 800 Eur teisinės pagalbos už apeliacinio skundo surašymą išlaidų, atsakovas – 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi teismas tenkino 14 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (ieškovė ginčijo teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta reikalavimo padidinti priteistą išlaikymą dalis dėl 220 Eur (450 Eur pareikštas reikalavimas – 230 Eur pirmosios instancijos teismo tenkintas reikalavimas), apeliacinės instancijos teismas padidino priteistiną išlaikymą papildomai 30 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 112 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atmetus 86 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 344 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

48. Byloje už apeliacinį skundą mokėtinas 59,40 Eur žyminis mokestis (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. / 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi teismas tenkino 14 proc. skundo reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,30 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės E. G. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-304/2015 nustatytą M. G. mokėtino išlaikymo nepilnametei G. G. dydį ir priteisti iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. rugsėjo 16 d. iki G. G. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti uzufrukto teise disponuoti priteistomis lėšomis nepilnametės G. G. įstatyminei atstovei motinai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei E. G. iš atsakovo M. G. 1 495,26 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui M. G. iš ieškovės E. G. 376,74 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti ieškovei E. G. 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. 14,47 Eur (keturiolika eurų 47 ct) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį.“

Priteisti ieškovei E. G. iš atsakovo M. G. 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovui M. G. iš ieškovės E. G. 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. 8,30 Eur (aštuonis eurus 30 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį.

Teisėjai Aušra MaškevičienėErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis