Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje e2YT-2187-522/2021, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų I. B. ir A. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

2. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-12 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

3. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, pažeidė CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Apeliantė pažymėjo, jog per klaidą teismui buvo pateikta ne ta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri išreiškia tikrąją šalių valią, todėl šalys pateikė taikos sutartį.

4. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo (Panevėžio apygardos teismo 2020-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-560-544/2020; Kauno apygardos teismo 2020-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-723-273/2020; 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-169-254/2020).

5. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

6. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatymas nedraudžia santuokos nutraukimo byloje, iškeltoje pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei (CK 3.60 straipsnio 1 dalis), sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį. Iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-354-513/2017; 2014-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-415-538/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014). Tačiau nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato galimybės sudaryti taikos sutartį tais atvejais, kuomet prašoma santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu, kadangi toks šalių prašymas pats savaime yra taikus sutuoktinių susitarimas tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl nutraukimo pasekmių, t. y. tarp sutuoktinių nėra ginčo.

7. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir taikos sutarties turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad taikos sutartimi pareiškėjai iš esmės siekia pakeisti teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. pakeisti/papildyti sutarties nuostatas dėl kilnojamųjų daiktų ir įsipareigojimų kreditoriams pasidalijimo. Atskirajame skunde ir pati apeliantė pripažįsta, jog teismui per klaidą buvo pateikta ne ta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri išreiškia tikrąją šalių valią. Dėl išdėstyto ir atsižvelgiant į tai, jog įstatyme nenumatyta galimybė pakeisti teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas taikos sutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

8. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurias šalys nori pakeisti taikos sutartimi, šalių tarpusavio susitarimu jos gali vykdyti taikiai ir be pakeisto teismo sprendimo. Apeliantė pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė, kad skoliniai įsipareigojimai UAB „Bendras finansavimas“ yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė, todėl prievolė negali būti pripažinta solidaria, todėl nepakeitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bus pažeisti apeliantės teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2021-01-05 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, jog UAB „Bendras finansavimas“ priimtus skolinius įsipareigojimus pagal 2020-02-20 vartojimo kredito sutartį Nr. oferta_466199 dėl 7 100,00 Eur paskolos suteikimo po santuokos nutraukimo prašo pripažinti solidaria prievole, t.y. nekeičiant vartojimo kredito sutarties sąlygų („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 3, CBP-740). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokį šalių susitarimą ir nenustatęs, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, patvirtino šią šalių susitarimo nuostatą. Šalių susitarimas dėl prievolės UAB „Bendras finansavimas“ vykdymo pakeistas tik šalių sudarytoje taikos sutartyje. Kaip minėta (žr., 12 punktą), iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, todėl siekdami pakeisti teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių salygą dėl prievolių vykdymo, pareiškėjai turi kreiptis į teismą CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

10. Atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021. Iš teismų informacinės sistemo „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė yra padavusi apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021, kuriuo prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo ir UAB „Bendras finansavimas“ priimtų skolinių įsipareigojimų padalijimo, t.y. pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės siekia to paties rezultato, kaip ir prašymu patvirtinti taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2021-06-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1639-967/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-15 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021, aukščiau nurodytas atskirojo skundo reikalavimas yra patenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako. Akcentuotina ir tai, jog panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat nėra pagrindo spręsti dėl taikos sutarties tvirtinimo, kadangi taikos sutartyje numatytus susitarimus pareiškėjai galės pateikti bylą pakartotinai nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

11. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties sudarymą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

13. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-12 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.