Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-560-544/2020

teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04704-2019-0

2020 m. lapkričio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317-223/2020 pagal pareiškėjų V. K. ir E. K. pareiškimą, esant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sergel“, UAB „Gelvora“, institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai V. K. ir E. K. pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad santuokos iširimo priežastys yra skirtingas požiūris į įvairius gyvenimo aspektus, psichologinių nesutarimų paaštrėjimas. Sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda ir negyvena santuokinio gyvenimo, šeima faktiškai yra iširusi, jos išsaugojimas neįmanomas. Patvirtino, kad dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos klausimai išspręsti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Nurodė, kad kreditorinis reikalavimas AB „Lietuvos draudimas“ susidarė dėl E. K. asmeninių poreikių tenkinimo, todėl tai yra asmeninė pastarojo prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nepriklausomai nuo to, ar apeliantas savo reikalavimus grindžia šiuo pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).

10. Apeliantė V. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. balandžio 20 d. elektroninį pranešimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2020 m. balandžio 7 d. antstolio patvarkymus Nr. S16-52760 ir Nr. S16-52759 dėl skolų iš jos darbo užmokesčio išieškojimo išieškotojų UAB „Sergel“ ir UAB „Gelvora“ naudai. Nors prašymo priimti šiuos įrodymus nesuformuluota, bet, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, patį jų pateikimą su skundu teisėjų kolegija vertina kaip prašymą juos priimti.

11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla ypatingosios teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), į tai, kad rašytiniai įrodymai yra susiję su esminiais apeliacinio skundo argumentais ir jie gauti vėliau, negu priimtas skundžiamas teismo sprendimas, bei į tai, kad abiem pareiškėjams žinomas naujų įrodymų turinys, o įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėti nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kitų įrodymų kontekste.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, kad sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia nei vieno iš pareiškėjų, nepilnamečių vaikų ir kreditorių interesų, ir ją patvirtinti.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė pareiškėjų sudarytą santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kaip matyti, pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, jog kreditorinis 749,64 Eur įsiskolinimas AB „Lietuvos draudimas“ yra asmeninė pareiškėjo E. K. prievolė ir kad kitų įsipareigojimų kreditoriams sutuoktiniai neturi (sutarties 4 ir 5 punktai). Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog tik 2020 m. balandžio 20 d. jai tapo žinoma, kad į bylą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įtraukti ne visi kreditoriai, nes sutuoktinis E. K. neatskleidė, kad turi asmeninius įsiskolinimus kreditorėms UAB „Sergel“ ir UAB „Gelvora“.

15. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 – 4 dalys).

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).

17. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Plenarinės sesijos išaiškinta ir tai, kad sutuoktinių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga, priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio – tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų; tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarųjį reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos faktinę situaciją ir teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį, konstatuoja, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis visų sutuoktinių kreditorių. Tokia situacija susidarė pirmiausia dėl to, kad ieškovė V. K., 2020 m. spalio 20 d. pareikšdama ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, o 2020 m. kovo 13 d. abu pareiškėjai pateikdami prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą pareiškusiam ieškinį sutuoktiniui pareiškime nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas netikrino ir nenustatė, ar sutuoktiniai yra tinkamai įvykdę CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą.

19. Kritiškai vertinamas apeliantės teiginys apie tai, jog ji, 2020 m. spalio 20 d. pareikšdama ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nežinojo apie tai, kad sutuoktinis E. K. turi kreditorę AB „Lietuvos draudimas“, nes tai paneigia prie ieškinio pridėtos 2019 m. spalio 4 d. pažymos, išduotos antstolio kontorai, apie apeliantės pajamas ir Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo nutarties, kuria nustatyta, kad E. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis V. K. darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenys.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su antstolių informacinės sistemos registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad antstolių kontorose tebevykdomos šios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. K.: Nr. 0102/19/01667 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai (išieškoma suma – 3,8 Eur); Nr. 0113/19/00436 išieškotojos VMI naudai (išieškoma suma – 271,31 Eur); Nr. 0025/17/02067 išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai (išieškoma suma – 366,46 Eur); Nr. 0025/14/01762 išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ naudai (išieškoma suma – 749,64 Eur); Nr. 0113/12/00323 išieškotojos VMI naudai (išieškoma suma – 5,07 Eur); Nr. 0171/10/08080 išieškotojos VMI naudai (išieškoma suma – 21,72 Eur); Nr. 0171/10/08258 išieškotojos VMI naudai (išieškoma suma – 86,89 Eur); Nr. 0113/12/01077/1 išieškotojos VMI naudai (išieškoma suma – 8,69 Eur); Nr. 0025/09/04713 išieškotojos UAB „Sergel“ naudai (išieškoma suma – 734,44 Eur); Nr. 0113/09/03511/1 išieškotojos VMI naudai (išieškoma suma – 94,97 Eur); Nr. 0025/09/00349 išieškotojos E. P. naudai (išieškoma suma – 981,72 Eur); Nr. 0025/08/02291 išieškotojos UAB „Buities rojus“ naudai (išieškoma suma – 405,03 Eur); Nr. 0025/07/14570 išieškotojos V. V. naudai (periodinis mokėjimas – išlaikymas); Nr. 0025/04/00329 išieškotojo I. T. naudai (išieškoma suma – 250,28 Eur).

21. Byloje nustatyta, kad apeliantė apeliaciniame skunde ir abu pareiškėjai su skundu pateiktoje 2020 m. balandžio 28 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė šios nutarties 20 punkte nurodytų visų kreditorių ir nepateikė duomenų apie tai, kad jie būtų tinkamai įvykdę jiems CK 3.126 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Todėl pareiškėjų pateikta naujo turinio 2020 m. balandžio 28 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisme negali būti patvirtinta (CPK 541 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3- 4 dalys).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių kreditoriai apie šią bylą nebuvo informuoti CK 3.126 straipsnyje nustatyta tvarka, neišaiškinta jų pozicija dėl sutuoktinių piniginių prievolių kreditoriams paskirstymo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas V. K. ir E. K. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. padalijo sutuoktinių skolas, neįtraukęs dalyvaujančiais byloje asmenimis sutuoktinių ir (ar) vieno iš jų kreditorių.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008). Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Skundžiamą sprendimą panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.