Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. Š. ir Z. Š. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-23 nutarties kuria teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, civilinėje byloje Nr. e2-1068-750/2016 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams D. Š., Z. Š. bei atsakovo D. Š. priešieškinį atsakovei R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 58, tarp R. Š. ir D. Š., nutraukti dėl atsakovo D. Š. kaltės; 2) nepilnamečių vaikų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. Š.; 3) priteisti iš atsakovo 170 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 2015-03-28 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant R. Š.; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 200 Eur išlaikymą nuo 2015-03-28, iki vaikai taps pilnamečiai, ir 305 Eur kompensaciją už kredito sumokėjimą; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Š.; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės Z. Š. 5 792 Eur kompensaciją už jos turto pagerinimą. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kuriuo prašo nustatyti ieškovo D. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Š. ir G. Š. tvarką. Šilutės rajono apylinkės teisme gauta ieškovės R. Š. ir atsakovo D. Š. 2016-11-04 taikos sutartis, kuria šalys prašo nutraukti santuoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-23 nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovės R. Š. ir atsakovo D. Š. taikos sutartį. Remiantis CPK normomis negalimas santuokos nutraukimas taikos sutartimi. Tokio pobūdžio bylose taikiai ginčas gali būti sprendžiamas CPK XXXV skyriaus tvarka, pateikiant teismui tvirtinti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Tokio prašymo turinį reglamentuoja CPK 539 straipsnis. Be to, su minėtu prašymu sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pateikta šalių taikos sutartis iš esmės neatitinka CPK ir CK minėtų straipsnių reikalavimų. Be to, šalys neišsprendė sutuoktinių dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus klausimo. Šalys turi teisę pateikti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo sutartį, atitinkančią CK. 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai Z. Š. ir D. Š. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ir patvirtinti taikos sutartį.Atsakovai nesutinka su nutartyje išdėstytais teismo motyvais, pažymi, kad net ir santuokos nutraukimo byloje tarp šalių gali būti pasirašoma taikos sutartis. Be to, šalys turi teisę naudotis procesinėmis teisėmis savo nuožiūra, pasirinkdamos jiems patogų teisių gynimo būdą, pasirašydamos jų laisva valia pasirinkto tipo dokumentą.Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 39/2014 buvo išaiškinta, jog įstatymas neįtvirtina draudimo bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.Šalys nutarė taikos sutartimi nespręsti šalių dalyvavimo auklėjant vaikus klausimo. Teismas negalėjo ir negali šalių įpareigoti sudaryti tam tikro turinio taikos sutartį, jei tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas be sutarties sudarymo ar tvirtinimo.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad įstatymas neįtvirtina draudimo tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byla pradedama pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai.Teismas, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu gavęs sutuoktinių sudarytą taikos sutartį, prieš ją tvirtindamas, turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), taip pat ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinių, taip pat vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tokie reikalavimai kyla iš santuokos nutraukimo byloje sudarytos taikos sutarties specifikos – nuspręsti dėl bendro turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, t. y. iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014). CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Nuostata, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka, yra imperatyvi, ši nuostata buvo įtvirtinta 2016-06-30 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2552 ir galioja nuo 2017-01-02, tačiau ši nuostata taikoma tik po įstatymo Nr. XII-2552 įsigaliojimo (2017-01-02) pradėtoms byloms, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalys taikos sutartimi nesprendė sutuoktinių dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus klausimo, kaip to reikalauja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, todėl pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, nes tokia taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).Nustatyta, kad 2016-11-04 taikos sutartimi D. Š. ir R. Š. susitarė, kad D. Š. sumokės R. Š. 2500 Eur kompensaciją už jo motinos Z. Š. namo pagerinimą per 24 mėn. terminą pagal nurodytą grafiką, o R. Š. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės Z. Š. už jos turto pagerinimą (CPK 140 straipsnis). Nustatyta, kad nurodytas reikalavimas iš esmės peržengia šeimos bylos ribas, be to, taikos sutartis, kurioje sprendžiama dėl ieškinio reikalavimo atsakovei Z. Š., nėra pasirašyta atsakovės Z. Š.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys turi teisę pateikti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią CK. 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus, tačiau nepagrįstai netaikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies pasekmių, t. y. nesustabdė civilinės bylos, kol sutuoktiniai pateiks patikslintą taikos sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.