- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-415-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00263-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. V.
- Pareiškėjas
- J. P., R. P.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-415-538/2014
NUTARTIS
2014 m. balandžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir R. P., suinteresuotas asmuo L. V., prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. P. ir R. P. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti 2009 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką. Nurodė, kad santuoka iširo dėl nesutarimų, charakterių skirtumų. Prašė patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, palikti santuokines pavardes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2013-02-05 sprendimu prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino, santuoką, sudarytą tarp J. P. ir R. P. nutraukė bei patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Pareiškėjas L. V. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1844-642/2013, panaikinti 2013-02-05 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1844-642/2013, įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu pareiškėją, pareiškėjams J. P. ir R. P. skirti 20000,00 Lt baudą už priesaikos sulaužymą, 50 procentų skirtinos baudos priteisiant pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo byloje pateikė teismui melagingą informaciją apie savo kreditorinių įsipareigojimų nebuvimą, be to, nepranešė pareiškėjui, kaip minėtų suinteresuotų asmenų kreditoriui, apie santuokos nuraukimą ir santuokoje įgyto turto padalijimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-16 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1844-642/2013 dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, pareiškėjo L. V. prašymo dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims netenkino, įtraukė į civilinės bylos Nr. 2-1844-642/2013 nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu L. V..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-30 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą 2013-02-05 civilinėje byloje Nr. 2-1844-642/2013 dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo pakeitė. Patvirtino pareiškėjų J. P. ir R. P. 2013-09-25 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: 1. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, kad pastatas – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5880 litų yra asmeninė R. P. nuosavybė ir ginčo dėl to nėra. 2. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, jog transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra R. P. asmeninė nuosavybė. 3. Pareiškėjai susitaria, kad piniginės lėšos, esančios jų asmeninėse banko sąskaitose, yra kiekvieno iš pareiškėjų asmeninė nuosavybė ir ginčo dėl to nėra. 4. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, kad UAB „Purijona“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė yra 10 000 litų, yra asmeninė J. P. nuosavybė ir ginčo dėl to nėra. 5. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, kad UAB „Purijona“ ir partneriai 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė yra 10 000 litų, yra asmeninė R. P. nuosavybė ir ginčo dėl to nėra. 6. Pareiškėjai pareiškia, kad santuokos metu kilnojamojo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuktinų nuosavybė neįsigijo, o įsigyti daiktai (rūbai, batai, kojinės, skutimosi peiliukai ir pan.), skirti asmeniniams poreikiams tenkinti ir santuokos nutraukimo metu nedalijami. 7. Pareiškėjai, pareiškia, kad bendro turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų interesus, nepažeidžia pareiškėjų turtinių teisių, atitinka jų dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl ginčo ateityje dėl turto pasidalinimo nebus. 8. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, jog asmeninę J. P. piniginę prievolę kreditoriui L. V., pagal 2012-12-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį (Civ. bylos Nr. 2A-590/2012), kurios dydis yra 75867,50 Lt, bei atsirasiančias vykdymo išlaidas, vykdys J. P.. 9. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, jog asmeninę J. P. piniginę prievolę, kreditorei S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kurios dydis yra 76725 Lt, kuriuos sudaro 69369,00 Lt skola, 2178,00 Lt palūkanos (2013-09-25 dienai), 5178,00 Lt vykdymo išlaidos, vykdys J. P.. 10. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, jog asmeninę J. P. piniginę prievolę kreditoriui J. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kurios dydis yra 47000,00 Lt, vykdys J. P.. 11. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, jog asmeninę J. P. piniginę prievolę kreditorei valstybei, kurią atstovauja VMI prie LR Finansų ministerijos, kurios dydis yra 4964,59 Lt, bei ateityje atsirasiančias vykdymo išlaidas, vykdys J. P.. 12. Pareiškėjai susitaria, jog sutuoktinių solidarią prievolę, kreditorei V. J., pagal Paskolos sutartį, sudarytą 2012-05-21, grąžins 54000,00 Lt sumą J. P. ir R. P., lygiomis dalimis po 27000,00 Lt. 13. Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, jog asmeninę R. P. prievolę kreditoriui DanskeBank A/S Lietuvos filialas, adresas (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 21608,11 Lt, vykdys R. P.. 14. Pareiškėjai patvirtina, kad kitų kreditorių iki santuokos nutraukimo nėra. 15. Pareiškėjai susitaria, kad vienas kitam išlaikymo neteiks. 16. Pareiškėjai susitaria, kad šios sutarties sąlygos gali būti pakeistos, abiejų sutuoktinių susitarimu. Nepavykus bus sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, remiantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymomis, nustatyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bei du automobiliai „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti pareiškėjos R. P. vardu, pareiškėjų santuokos metu. Tačiau konstatavo, kad minėtas turto įsigijimo ir įregistravimo atitinkamuose registruose laikas skiriasi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas pareiškėjos R. P. dar 2007 metais, t.y. iki santuokos su pareiškėju J. P. sudarymo. Analogiška situacija yra ir su minėtais automobiliais. Minėto turto išviešinimas po pareiškėjų santuokos sudarymo, nesudaro pagrindo laikyti, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjai nuo santuokos sudarymo faktiškai bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno, todėl teismas sutiko, kad pareiškėjai įgytą kilnojamąjį turtą galėjo pasidalyti iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui pateikimo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto 2013-10-30 teismo sprendimą ir priimti naują – sutuoktinių J. ir R. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti ir tenkinti trečiojo asmens reikalavimus: nustatyti, kad R. P. vardu registruotas turtas - nebaigtas statyti (baigtumas 81 proc.) ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – yra sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurioje, J. P. dalis yra ½ turto; nustatyti sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybė esantį turtą - namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką pripažįstant, kad J. P. dalis yra ½ šiame turte. Nurodo, kad yra pirmosios instancijos teismo absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), taip pat pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Atnaujindamas bylą ir reikšdamas savarankiškus reikalavimus, trečiasis asmuo siekė apginti savo kaip kreditoriaus interesus: nustatyti skolininkui J. P. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto dalį, nustatyti ir įtvirtinti sutuoktinių atsakomybę kreditoriams nutraukiant santuoką. Tačiau teismas trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų iš esmės nenagrinėjo ir dėl jų galutinio sprendimo nepriėmė, todėl yra CPK CPK 329 str.2 d. 7 p. numatyti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindai, t. y. pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 540 str. 4 d. ir tai turėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, pažeisdamas CK 3.53 str. 4d., nereikalavo sutuoktinių pateikti įsigytų daiktų nuosavybės atsiradimo sandorių dokumentų, tai sąlygojo teismo nepagrįstą išvadą, kad šie daiktai įsigyti anksčiau nei įregistruoti todėl nelaikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ūkinis pastatas bei automobiliai yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti padalinta nustatant sutuoktinių turto dalis. Taip pat sutuoktiniai, būdami nesąžiningi, nenurodė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prievolės atsiradusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3019-777/2013, kuriuo trečiajam asmeniui yra priteista konkreti piniginė suma ir procesinės palūkanos ir ši prievolė turi būti vykdoma iš sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė prašymo taikyti CPK 95 straipsnį, o tai taip pat vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja R. P. prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo paskirti apeliantui 20 000 Lt baudą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nekilnojamąjį turtą įgijo 2007 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. tuo metu, kai tarp pareiškėjų pirmą kartą sudaryta santuoka jau buvo nutraukta. Nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos piniginės lėšos – kreditas, kurį R. P. gavo pagal tarp jos ir AB SAMPO bankas sudarytą kreditavimo sutartį Nr. RF8119070002. Asmenine R. P. nuosavybe laikytinas ir automobilis Marcedes Benz, kadangi buvo įgytas už R. P. asmenines lėšas, registruotas jos vardu ir kuriuo pareiškėja naudodavosi asmeniniams poreikiams. Teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka teisės aktų reikalavimus, teismo buvo pagrįstai ir teisėtai patvirtinta, todėl teisėtas ir pagrįstas sprendimas apeliacinio skundo motyvais negali būti keičiamas ar naikinamas. Be to, kreditoriaus reikalavimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, jis perduotas vykdyti ir gali būti įvykdytas iš J. P. priklausančio turto. Apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam taikytinos CPK 95 straipsnyje nustatytos sankcijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas nurodo, kad, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kadangi visi apelianto prašymai byloje išnagrinėti.
Byloje nustatyta, kad J. P. ir R. P. 2013-09-30 pateikė teismui tvirtinimui naujai pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė ir išsprendė visus savo turimus kreditorius, kreditorinių įsipareigojimų ir turimo turto padalijimo klausimus, išsprendė kitus klausimus, numatytus LR CK 3.53 str. 3 d. Bylos nagrinėjimo metu, remiantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymomis, nustatyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bei du automobiliai „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti pareiškėjos R. P. vardu, pareiškėjų santuokos metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėto turto įsigijimo ir įregistravimo atitinkamuose registruose laikas skiriasi bei šį turtą pripažino pareiškėjos R. P. asmeninė nuosavybe. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.
Byloje nustatyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas pareiškėjos R. P. dar 2007 metais, t. y. iki santuokos su pareiškėju J. P. sudarymo. Analogiška situacija yra ir su minėtais automobiliais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad turto išviešinimas po pareiškėjų santuokos sudarymo, nesudaro pagrindo laikyti, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pagrįstai nurodė, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bei du automobiliai „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti pareiškėjos R. P. vardu, faktiškai yra jos asmeninė nuosavybė, todėl minėto turto nedalijo (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepadalijo šalių kilnojamojo turto, taip pat, kad šalių taikos sutartis prieštarauja jo interesams, teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3019-777/2013, kuriuo trečiajam asmeniui yra priteista konkreti piniginė suma ir procesinės palūkanos ir ši prievolė turi būti vykdoma iš sutuoktinių turto. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.
Šeimos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta galimybė sutuoktiniams, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, savarankiškai nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų ir tarpusavio išlaikymo bei kt. Paprastai nurodyti ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai aptariami sutuoktinių sudarytoje ir notarine tvarka patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 2 punktas, 3.59 straipsnis), kuri pateikiama teismui kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Kartu įstatyme neįtvirtinta draudimo tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byla pradedama pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai. Tokia sutartis turi būti rašytinė (CK 6.983 straipsnis), tačiau įstatyme neįtvirtinta reikalavimo patvirtinti ją notarine tvarka. Teismas, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu gavęs sutuoktinių sudarytą taikos sutartį, prieš ją tvirtindamas, turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), taip pat ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinių, taip pat vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tokie reikalavimai kyla iš santuokos nutraukimo byloje sudarytos taikos sutarties specifikos – nuspręsti dėl bendro turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, t. y. iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
Apeliantas teigia, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje pateikta bei pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia kreditorių interesus, nes teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, nesudarė dalytino turto balanso (CK 3.118 straipsnis), be pagrindo nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai), esant galimybei, nepadalijo turto natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), nenustatė turto vertės (CK 3.119 straipsnis), visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjai.
Pažymėtina, kad, remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo (šiuo atveju – taikos sutarčiai), CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ar taikos sutartyje santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tokį susitarimą, minėta, riboja tik imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi, teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas taikos sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų apelianto ginčijamų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų, tačiau turi įvertinti, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia pirmiau nurodytų reikalavimų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad pareiškėjai nuo santuokos sudarymo faktiškai bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su pareiškėjų nurodymu, kad jie įgytą kilnojamąjį turtą galėjo pasidalyti iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui pateikimo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas, jog pareiškėjų namų apyvokos daiktai ir kitas kilnojamasis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas aptarė sutarties atitiktį imperatyviesiems ir viešosios tvarkos reikalavimams, taip pat pasisakė dėl sutarties padarinių kreditorių L. V., S. S., J. R., VMI turtinėms teisėms ir interesams. Taip pat nustatyta, kad skola, apeliantui priteista iš pareiškėjo J. P. minimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3019-777/2013 yra aptarta ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 9 punkte bei teismo sprendime nenurodyta, kad skola priteista solidariai pareiškėjams, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra solidari (CPK 178 str., 185 str.).
Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog tvirtinama sutartis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, viešosios tvarkos ir kreditorių interesų bei nepažeidė sutarties tvirtinimą reglamentuojančių teisės normų ir šioje nutartyje pateiktų teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių.
Nors apeliantas nurodo, kad teismas neišsprendė prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjams taikant CPK 95 str., tačiau teismas 2013 m. gegužės 16 nutartimi atnaujindamas procesą byloje, būtent atsižvelgdamas į CPK 95 str. nuostatas, išsprendė apelianto prašymą ir jį atmetė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo ginčo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja prašo, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti apeliantui 20 000 Lt baudą. CPK 95 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog apeliantas nepagrįstai pareiškė apeliacinį skundą arba veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl pareiškėjos R. P. prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjos R. P. prašymo dėl baudos skyrimo.