- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-590/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- L. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. ir ieškovo L. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-439-123/2011 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui J. P. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1999 m. lapkričio 26 d. ieškovas L. V. pervedė į atsakovo J. P. sąskaitą 60 694 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „už prekes“. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 60 694 Lt, 24 280 Lt palūkanų pagal įstatymą, 21 246,54 Lt turto sumažėjimo, patirto dėl infliacijos, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nekilnojamojo turto agentūros „Purijona“ direktorius J. P. 1999 m. spalio mėn. pasiūlė ieškovui padėti gauti tikslinį kreditą palankiomis sąlygomis butui pirkti. J. P. iškėlė reikalavimą, kad dalis kredito pinigų, skirtų buto pirkimui, būtų pervesti buto pardavėjui per jo (J. P.) sąskaitą ir ieškovas tam neprieštaravo. LTB Klaipėdos skyrius skyrė ieškovui 80 500 Lt dydžio kreditą ir pervedė jį į ieškovo sąskaitą banke. Vykdydamas susitarimą su atsakovu, ieškovas dalį kredito – 60 694 Lt pervedė į J. P. sąskaitą. Ieškovo teigimu, minėtą sumą atsakovas žadėjo grąžinti ieškovui po mėnesio nuo pinigų gavimo (1999-12-26), tačiau negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui L. V. iš atsakovo J. P. 60 694 Lt negrąžintos paskolos, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tarp šalių kilusius teisinius santykius vertino kaip kilusius iš paskolos sutarties ir pažymėjo, kad galimi ieškovo ar jo tėvo K. V. teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, taip pat ginčo pinigų panaudojimo paskirtis atsakovui juos gavus iš ieškovo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl palūkanų priteisimo baigėsi 2004 m. gruodžio 25 d., todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą dėl palūkanų pagal įstatymą priteisimo atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tuo tarpu, spręsdamas dėl nuostolių (turto sumažėjimo) priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl ginčo sumos priteisimo praėjus beveik dešimčiai metų nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos (1999 m. gruodžio 26 d.), todėl konstatavo, kad dėl ilgo delsimo kreiptis į teismą pats ieškovas prisidėjo prie nuostolių dėl turto sumažėjimo atsiradimo ir todėl minėtą reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Jokių paskolinių teisinių santykių tarp L. V. ir J. P. nebuvo, o iš 1999 m. spalio 26 d. pavedimo matyti, kad L. V. pervedant pinigus į J. P. sąskaitą, buvo nurodyta atlikto mokėjimo paskirtis „už prekes“, kas atitiko tikruosius K. V., atstovavusio L. V., ketinimus (užsiimti statybinių medžiagų tiekimu kartu su Č. M.) ir atsakovo J. P. ketinimus (būti garantu grąžinant kreditorei R. P. skolininko Č. M. pasiskolintus pinigus).
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad L. V. jokio skundo apie padarytą jam žalą nerašė, o ikiteisminio tyrimo metu davė tik paaiškinimus, tačiau nebuvo net apklausiamas nukentėjusiuoju ar juo pripažintas. Tuo tarpu prievolinius teisinius santykius iš paskolos sutarties ieškovas L. V. turėtų aiškintis ne su atsakovu, o su savo tėvu K. V.. Pažymi, kad pageidaujamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo ir kredito gavimo procedūroms vadovavo R. P. firmos „Purijona“ vadybininkas Č. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino popieriaus lapo – paskolos raštelio 57 680 Lt sumai perdavimo K. V. banke faktą.
3. Faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad tarp J. P., L. V. tėvo ir paties L. V. buvo susiformavę atlygintinų paslaugų, ieškovo L. V. atstovavimą liečiantys teisiniai santykiai, o galimai ir prekybos veiklą ar prievolių įvykdymo užtikrinimą reguliuojantys teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos atitinkamos teisės normos ir atitinkamai spręstinas netinkamų šalių pakeitimo tinkamomis klausimas.
4. Pats pinigų pervedimo faktas pagal paskirtį niekaip negali būti komentuojamas kaip paskola, o to fakto pagrįstumą nuginčyti liudytojų parodymais ar paties ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais negalima.
Apeliaciniu skundu ieškovas L. V. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo J. P. ieškovui L. V. 60 694 Lt be pagrindo įgyto turto (CK 6.237 str.), 24 280 Lt įstatyminių palūkanų (CK 6.240 str.) ir 21 246,54 Lt turto sumažėjimo, atsiradusio dėl be pagrindo įgyto turto negrąžinimo. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Nei ieškovas, nei atsakovas nepatvirtino, kad bet kuris iš jų turėjo norą skolinti ar skolintis pinigus, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti paskolinių santykių buvimą.
2. Nustatęs, kad egzistuoja paskoliniai teisiniai santykiai, teisingam ginčo išsprendimui teismas privalėjo įvertinti, ar paskolos sandoris atitiko imperatyvius tokiam sandoriui keliamus reikalavimus ir ar neegzistavo pagrindai, dėl kurių teismo konstatuotas paskolos sandoris turėtų būti pripažintas niekiniu nuo jo sudarymo momento su visomis teisinėmis iš to kylančiomis pasekmėmis (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str., 6.871 str. 1 d.).
3. Reikalavimas priteisti 21 246,54 Lt turto sumažėjimą yra papildomas reikalavimas (CK 6.240 str.), o teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas nebūtų atsakingas už turto sumažėjimą (CK 6.242 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas mėgina pateisinti nepagrįstą pinigų gavimą ir nepagrįstą praturtėjimą miglotais aiškinimais apie savo, kaip tarpininko, misiją paskoliniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau, kaip pažymėjo jau pirmosios instancijos teismas, šie santykiai neturi nieko bendra su ginčo dalyku – pinigine suma, kurią atsakovas nepagrįstai valdo ir negrąžina daugiau nei dešimt metų. Be to, apklausta liudytoja R. P. paneigė kada nors gavusi pinigus iš atsakovo kaip Č. M. skolos grąžinimą ir tokiu būdu buvo paneigta atsakovo versija neva L. V., pervesdamas pinigus, dengė trečiojo asmens skolą R. P..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Iš dalies patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo tarp šalių esant paskoliniams terminiams santykiams. Tačiau sutikti su tokia išvada negalima, nes byloje nėra nustatytas paskolos faktas bei tai, kad tarp šalių tokia sutartis buvo sudaryta. Patys bylos dalyviai neigia turėję valią tokią sutartį sudaryti. Tuo tarpu teigti priešingai, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, neleidžia byloje pateikti įrodymai, tame tarpe ir tie, kuriais teismas grindė savo išvadą.
Sprendžiant dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl be teisinio pagrindo įgytų 60 694 Lt piniginių lėšų grąžinimo, pagrįstumo, pastebėtina, kad, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, šalių teisiniai paskoliniai santykiai nesiejo. Atsakovas, pats už ieškovą užpildęs pavedimą bankui pervesti iš ieškovo į jo sąskaitą ginčo sumą, nurodė, kad pinigai pervedami už prekes (25 b. l.). Tačiau nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta kokia nors prekių pirkimo - pardavimo sutartis bei tai, kad tokios prekės buvo perduotos ieškovui, o pats atsakovas to neteigia.
Taigi gavęs iš ieškovo ginčo pinigų sumą, atsakovas prekių ieškovui neperdavė, o pinigų negrąžino. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde iškelta versija apie tai, kad pinigai buvo pervesti tikslu atsiskaityti su R. P., patikimais įrodymais neparemta bei prieštarauja pačios R. P. parodymams pirmosios instancijos teisme (100 b. l.).
Atsakovas nurodo, kad jo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie tarp ieškovo, jo tėvo K. V. ir nekilnojamojo turto agentūros ,,Purijona“ darbuotojų susiklėsčiusius santykius, leidžia teigti, kad tarp ginčo šalių susiformavo atlygintinų paslaugų, ieškovo atstovavimą liečiantys teisiniai santykiai, galimai ir prekybos veiklą ar prievolių užtikrinimą reguliuojantys teisiniai santykiai. Tačiau pastebėtina, kad tokie atsakovo teiginiai patikimais įrodymais nėra paremti, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad galimi ieškovo ar jo tėvo teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nenustačius atsakovui pervestų pinigų grąžinimo ieškovui fakto, darytina išvada, kad atsakovas, be pagrindo įgijęs ieškovo pinigines lėšas, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista 60 694 Lt paliktina galioti kitais negu nurodė pirmosios instancijos teismas motyvais, atitinkamai pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą, kad priteista ginčo suma tėra negrąžinta paskola (CK 6.237 str. 1 d.).
Atmetęs ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas dėl palūkanų priteisimo pasibaigė 2004 m. gruodžio 25 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas palūkanas prašė priteisti už visą laikotarpį, per kurį atsakovas be teisėto pagrindo disponavo iš ieškovo gautais pinigais. Todėl teigti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą prašydamas priteisti jam palūkanas už paskutinius 5 metus iki ieškinio padavimo, nėra pagrindo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Tokiu būdu sprendimo dalis, kuria buvo visiškai atmestas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, keistina priteisiant ieškovui iš atsakovo palūkanas nuo nepagrįsto praturtėjimo sumos už paskutiniuosius 5 metus iki ieškinio padavimo, kas sudaro 15 173,50 Lt (60 694 * 0,05 * 5). Kita vertus, visiškai patenkinti šią ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo, kaip to prašo ieškovas, motyvuodamas tuo, kad jam pareiškus patikslintą ieškinį, atsakovas taikyti ieškinio senatį neprašė, nėra pagrindo, nes atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad palaiko visus savo motyvus, išdėstytus atsiliepime į priešieškinį, kuriame atsakovas, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį (46, 47, 69 b. l.).
Atmetęs reikalavimą dėl 21246,54 Lt turto vertės sumažėjimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, ilgai delsęs kreiptis į teismą, pats prisidėjo prie turto nuvertėjimo (CK 6.242 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes jis daug kartų kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo ir pastarieji procesai su pertraukomis truko penkis metus. Tačiau tokie ieškovo teiginiai paneigiami Klaipėdos m. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad L. V. skundo apie padarytą jam žalą nerašė, L. V. pripažinimas nukentėjusiuoju yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neužkerta kelio kreiptis su ieškiniu CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl palūkanų, kurios, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, laikomos minimaliais ieškovo nuotoliais (125 b. l.), priteisimo iš dalies tenkintinas, naikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl turto sumažėjimo priteisimo nėra pagrindo.
Pripažinus, kad ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš dalies (15 173,50 Lt sumoje) yra pagrįstas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi (38, 39 b. l.) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas sumažintinas iki 75 867,50 Lt (CPK 150 str. 3 d.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistina 1821 Lt atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (127, 128, 145 b. l). Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 400 Lr žyminio mokesčio (122, 134 b. l), o 966 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas (127, 128 b. l.), todėl, tenkinant 33,3 proc. (15 173,50 / 45 526,54 * 100 %) ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteistina 55 Lt (1366 * 0,333 – 400), o iš atsakovo – 911 Lt (1366 * 0,667) žyminio mokesčio už ieškovo apeliacinį skundą. Tokiu būdu iš atsakovo iš viso už apeliacinius skundus valstybei priteistina 2732 Lt (1821 + 911) žyminio mokesčio.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Tenkinant 71,42 proc. (75 867,50 / 106 220,54 * 100 %) ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteistina 693,41 Lt (3126 * 0,2858 – 200), o iš atsakovo – 2232,59 Lt (3126 * 0,7142) žyminio mokesčio už ieškinį. Be to, atsakovui iš ieškovo priteistina 285 Lt advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų (74 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 694 Lt (šešiasdešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus) be pagrindo įgyto turto ir 15 173,50 Lt (penkiolika tūkstančių šimtą septyniasdešimt tris litus 50 ct) palūkanų.
Priteisti 2232,59 Lt (du tūkstančius du šimtus trisdešimt du litus 59 ct) iš atsakovo J. P. ir 693,41 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt tris litus 41 ct) iš ieškovo L. V. žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovo L. V. atsakovui J. P. 285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 75 867,50 Lt (septyniasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių litų 50 ct) ir jas palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Nutarties kopiją siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.
Priteisti 2732 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du litus) iš atsakovo J. P. ir 55 Lt (penkiasdešimt penkis litus) iš ieškovo L. V. žyminio mokesčio valstybei.