- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1639-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00044-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- I. B., A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. B. ir A. B. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti 2021 m. sausio 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjui palikti santuokinę pavardę – „B.“, pareiškėjai pavardę – „B.“, nenustatyti termino susitaikymui.
2. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl skirtingų charakterių ir požiūrių į gyvenimą. Pareiškėjai nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. neveda bendro ūkio, negyvena kartu, todėl santuoką laiko faktiškai iširusia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021 prašymą tenkino; nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); nutraukus santuoką, pareiškėjai I. B. paliko santuokinę pavardę – „B.“, pareiškėjui A. B. – pavardę „B.“; patvirtino pareiškėjų 2021 m. sausio 5 d. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
6. Teismas, remdamasis prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato galimybių, laikė pareiškėjų santuoką faktiškai iširusia ir nutrauktina.
7. Teismas darė išvadą, kad 2021 m. sausio 5 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo bei kitų turtinių teisių ir pareigų klausimai, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėja I. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021 dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo ir sutartinių įsipareigojimų UAB „Bendras finansavimas“ padalijimo, nurodant, kad pareiškėjui A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1) transporto priemonė Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metalinis seifas, porcelianinis servizas (6 puodeliai, 6 lėkštutės, 1 arbatinukas, 1 cukrinė, pieno indas) (500,00 Eur kompensaciją už pareiškėjai I. B. atitenkančius likusius kilnojamuosius daiktus pareiškėja I. B. perveda pareiškėjui A. B. į asmeninę sąskaitą per vieną mėnesį laiko nuo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 2) trejų metų Cvergšnaucerių veislės šuo, kurį pareiškėjas A. B. įsipareigoja pasiimti per šešis mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 3) skoliniai įsipareigojimai UAB ,,Bendras finansavimas“ pagal 2020 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 100,00 Eur paskolos suteikimo (nekeičiant sąlygų). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja pareiškėjų valiai, neįvertinus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių.
8.2. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, iš esmės pasikeitė 2021 m. sausio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos. Tarp pareiškėjų kilo nesutarimai dėl kilnojamojo turto ir skolinių įsipareigojimų UAB „Bendras finansavimas“ padalijimo. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį, prašydami skundžiamą sprendimą panaikinti, o civilinę bylą Nr. e2YT-2187-522/2021 nutraukti; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021 atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme.
8.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog skoliniai įsipareigojimai UAB „Bendras finansavimas“ pagal 2020 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 100,00 Eur paskolos suteikimo yra pareiškėjo A. B. asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjai negali būti pripažinti solidariais skolininkais. Kadangi, kaip nurodyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021, 2021 m. sausio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos nėra keičiamos, likus galioti pirmosios instancijos teismo skundžiamam sprendimui būtų pažeisti pareiškėjos I. B. teisės ir teisėti interesai.
8.4. Tarp šalių kilo nesutarimų dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos už jį išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas A. B. išreiškė norą įtraukti į 2021 m. sausio 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl metalinio seifo, porcelianinio servizo (6 puodeliai, 6 lėkštutės, 1 arbatinukas, 1 cukrinė, pieno indas), 500,00 Eur kompensacijos už pareiškėjai I. B. atitenkančius likusius kilnojamuosius daiktus, trejų metų Cvergšnaucerių veislės šuns. Tokiu atveju, likus galioti pirmosios instancijos teismo skundžiamam sprendimui, būtų pažeisti pareiškėjo A. B. teisės ir teisėti interesai, į 2021 m. sausio 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįtraukus nurodyto kilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Remiantis bylos medžiaga, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sudarė santuoką (Širvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu įgytas pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: 1) transporto priemonė PEUGEOT 207, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonė Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 3) kitas kilnojamasis turtas.
11. Pareiškėjai 2021 m. vasario 2 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodydami, kad gyvenant santuokoje paaiškėjo, jog kartu gyventi negali; nesutampa charakteriai, skiriasi požiūris į gyvenimą, interesai; šeimoje kyla nesutarimai, barniai; nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. neveda bendro ūkio ir negyvena kartu, todėl santuoką laiko faktiškai iširusia ir nemato perspektyvos ją atkurti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjų santuoką faktiškai iširusia ir nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo bei kitų turtinių teisių ir pareigų klausimai, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtintina.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog ginčas tarp šalių iš esmės kyla dėl konkrečiai toliau nurodytų 2021 m. sausio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų: 1) santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamąjį turtą pasidalinti tokiu būdu: pareiškėjai I. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė PEUGEOT 207, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); pareiškėjui A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); šalys pareiškia, kad kitą kilnojamąjį turtą pasidalino prieš sudarant šią sutartį ir ateityje vienas kitam pretenzijų dėl jo padalijimo nereikš; jų piniginės lėšos, esančios asmeninėse banko sąskaitose, lieka kiekvieno asmenine nuosavybe (sutarties 2 punktas); 2) dėl santuokoje įgytų skolinių įsipareigojimų kreditoriams šalys po santuokos nutraukimo susitarė taip: UAB „Bendras finansavimas“ skolinius įsipareigojimus pagal 2020 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 100,00 Eur paskolos suteikimo po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria prievole, t. y. nekeičiant vartojimo kredito sutarties sąlygų; AB ,,Swedbank“ bankui skoliniai įsipareigojimai pagal 2011 m. liepos 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. sausio 16 d. sutartį dėl kredito sutarties pakeitimo, kuria pakeista 2011 m. liepos 26 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 37 283,75 Eur kredito suteikimo yra pareiškėjos I. B. prisiimti iki santuokos sudarymo, todėl po jos nutraukimo nėra dalintini ir atitenka pareiškėjai I. B. (sutarties 4 punktas).
14. Pareiškėjos I. B. teigimu, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, iš esmės pasikeitė 2021 m. sausio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, tarp pareiškėjų kilus nesutarimams dėl kilnojamojo turto ir skolinių įsipareigojimų UAB „Bendras finansavimas“ padalijimo.
15. Narinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
17. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek vieno sutuoktinio ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas užtikrina santuokos nutraukimo padarinių išsprendimą visa apimtimi ir visišką teisinės taikos tarp sutuoktinių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).
18. Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81-3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109-3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą su 2021 m. sausio 5 d. prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikę tarp pareiškėjos I. T. (dabar – B.), D. T., A. T. ir AB „Swedbank“ banko sudarytą 2015 m. sausio 16 d. susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo pakeista 2011 m. liepos 26 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies sąlygas, UAB „Bendras finansavimas“ ir pareiškėjo A. B. sudarytą 2020 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 5 d. prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyta, jog kreditorėms, t. y. AB „Swedbank“ bankui ir UAB „Bendras finansavimas“ apie bylos iškėlimą pranešta išsiunčiant registruotas pašto siuntas, ką patvirtina AB „Lietuvos pašto“ Kauno 39-ojo pašto 2021 m. sausio 30 d. kvitas Nr. 19512. 2021 m. sausio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu šalys susitarusios, jog UAB „Bendras finansavimas“ skoliniai įsipareigojimai pagal 2020 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 100,00 Eur paskolos suteikimo po santuokos nutraukimo laikytini solidaria prievole, t. y. nekeičiant vartojimo kredito sutarties sąlygų, tuo tarpu AB ,,Swedbank“ bankui skoliniai įsipareigojimai pagal 2011 m. liepos 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. sausio 16 d. susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo pakeista 2011 m. liepos 26 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 37 283,75 Eur kredito suteikimo, prisiimti pareiškėjos I. B. iki santuokos sudarymo, po jos nutraukimo nėra dalintini ir atitenka pareiškėjai I. B.. Tarp šalių šiuo atveju ginčas kilęs dėl tolimesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo UAB „Bendras finansavimas“. 2020 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nurodyta, jog pareiškėjui A. B. suteikiama 7 100,00 Eur vartojimo kredito suma, grąžinimo terminas – 72 mėnesiai; vartojimo kredito paskirtis – refinansavimas (sutarties 1.1.1, 1.1.2, 1.1.4 papunkčiai). Tikslinė paskola skirta refinansuoti pareiškėjos I. B. 1 308,80 Eur paskolai, gautai iš UAB „Mokilizingas“, ir pareiškėjo A. B. 5 791,20 Eur paskolai (sutarties priedas Nr. 1). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 7 100,00 Eur vartojimo kredito sumos tikslinė paskirtis, pervedus nurodytiems subjektams suderintas pinigų sumas, leidžia spręsti apie jos panaudojimą abiejų pareiškėjų naudai. Tačiau šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta UAB „Bendras finansavimas“ rašytinė pozicija dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų pareigų pagal 2020 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog kreditorėms AB „Swedbank“ bankui ir UAB „Bendras finansavimas“ apie bylos iškėlimą pranešta 2021 m. sausio 30 d. išsiųstomis registruotomis pašto siuntomis, tačiau į teismą kreiptasi 2021 m. vasario 2 d., t. y. praėjus tik trims dienoms nuo išsiuntimo, negavus atsakymo raštu nei iš AB „Swedbank“ banko, nei iš UAB „Bendras finansavimas“. Tokiu atveju kreditorių AB „Swedbank“ banko ir UAB „Bendras finansavimas“ neįtraukimas į santuokos nutraukimo bylą, atsižvelgiant į reikalavimų pobūdį, pripažintinas akivaizdžiu jų turtinių teisių pažeidimu, pirmosios instancijos teismui santuokos nutraukimo byloje neišsprendus pareiškėjų turtinių teisių ir pareigų klausimų, susijusių su įsipareigojimais kreditorėms AB „Swedbank“ bankui ir UAB „Bendras finansavimas“.
20. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu pareiškėja I. B. ginčija ir 2021 m. sausio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, kuriuo pasidalintas santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamasis turtas.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
22. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
23. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde išreikšta pareiškėjų valia dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos už jį išmokėjimo suponuoja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo patvirtinta 2021 m. sausio 5 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesant dėl jos pasiekto bendro susitarimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos I. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl kilusių nesutarimų padalijant taip pat ir kilnojamąjį turtą kelia pagrįstų abejonių ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų ar vieno jų teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas (CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), tačiau šiuo metu matyti, kad 2021 m. sausio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys neatitinka tikrosios pareiškėjų valios.
24. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – sutarties (susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikta 2021 m. sausio 5 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma sudaryta, joje nurodytoms aplinkybėms neatitinkant faktinės padėties. Taigi, įvertinus aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, tarp šalių kilę nesutarimai, neatsiejamai turintys įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, turi būti išspręsti ekonomiškiau ir operatyviau.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
29. Apeliacinės instancijos teismas padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti: 1) nustatyta pareiškėjų turto teisinė padėtis; 2) tinkamai padalytas jų turtas, 3) nustatytos kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditorėms AB „Swedbank“ bankui ir UAB „Bendras finansavimas“ ribos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2187-522/2021 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.