- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-359-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17592-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- R. S. S.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti santuokos apskaitos įrašą, sudarytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti vaikų K. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo D. S. (toliau – atsakovas, apeliantas) K. S. naudai po 325 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą; priteisti iš atsakovo A. S. naudai po 350 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą; padalyti sutuoktinių bendrą turtą ieškovės nurodytu būdu.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. S. ir A. S. naudai po 250 Eur laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, prie išlaikymo prisideda tik sumokėdamas komunalinius mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. S. ir A. S., mokamą kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirta nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų. Šiuo atveju teismas vertino, kad 250 Eur ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis neviršija orientacinio išlaikymo dydžio, tenkančio vienam iš tėvų.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23040-1167/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, privalėjo nustatyti šiuos juridinę reikšmė turinčius faktus: 1) kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove ir pastaroji viena išlaiko vaikus; 2) kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino.
5.2. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais ginčo šalims priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovės teikiamą išlaikymą vaikams. Šių įrodymų ieškovė negalėjo ir negali pateikti teismui, nes ieškovė 2023 m. lapkričio 5 d. paliko šeimą ir nuo to laiko, kaip vaikams nurodė pati ieškovė, gyvena pas savo seserį (tikslus adresas nėra žinomas). Per visą šį laikotarpį ieškovė tik kelis kartus buvo atvykusi į ginčo šalių namus ir pagamino vaikams valgyti iš atsakovo nupirkto maisto produktų ir, pabendravusi su vaikais, sekančią dieną išvykdavo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė anksčiau taip pat buvo palikusi šeimą ir visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, t. y. per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. balandžio mėnesio ieškovė gyveno pas kitą vyrą (duomenys neskelbtini), ir visiškai neteikė išlaikymo vaikams.
5.3. Ginčo šalių nepilnametės dukros gyvena kartu su atsakovu, kuris rūpinasi kasdieninių vaikų poreikių užtikrinimu bei jas vienas išlaiko. Atsakovo išlaidas vaikų išlaikymui patvirtina teismui pateikiami atsakovo sąskaitos išrašai, patvirtinantys atsakovo patiriamas išlaidas už buto išlaikymą, interneto ir televizijos paslaugas, vaikams perkamą maistą ir drabužius. Atsakovas taip pat reguliariai teikia paramą ginčo šalių pilnamečiam sūnui D. S.. Atsakovas grynais pinigais apmoka ir už kitus maisto produktus, vaikų kirpyklos paslaugas ir kt. poreikius, tačiau mokėjimo čekių nerinko ir neturi jų išsisaugojęs.
5.4. Skundžiama teismo nutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ir neužtikrina, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikai gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes skyrium gyvenanti ieškovė neteikia išlaikymo vaikams. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, ieškovė be jokio teisinio pagrindo praturtėtų vaikų ir atsakovo sąskaita, t. y. atsakovas bet kokiu atveju būtų priverstas išlaikyti kartu su juo gyvenančius vaikus ir pasirūpinti jų kasdieninių poreikių tenkinimu, taip pat papildomai mokėti ieškovei skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikams.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skunde atsakovas nurodo, kad ieškovė su šeima negyvena nuo 2023 m. lapkričio 5 d., tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Ieškovė gyvena kartu su šeima visą laiką. Dėl kylančių konfliktų, siekdama, kad į juos nebūtų įtrauktos nepilnametės dukros, ieškovė yra porą kartų nakvojusi pas seserį, bet tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ieškovė gyvena skyrium.
6.2. Atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad per metus maisto prekių parduotuvėse išleido 4 044,30 Eur, arba po 11,08 Eur per dieną. Iš išrašų nematyti, kas parduotuvėse buvo perkama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats turi maitintis, taip pat tai, kad jis rūko, dažnai perka vyną, tokios išleistos sumos pakanka ne vaikų išlaikymui, o pačiam atsakovui pavalgymui, tabako ir alkoholio gaminiams.
6.3. Atsakovo pateikti duomenys apie pilnamečio vaiko išlaikymą nėra reikšmingi, nes šioje byloje nesprendžiamas skyriumi gyvenančio pilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas.
6.4. Atsakovas nurodo, kad jis perka vaikams rūbus, ir prideda vienintelį įrodymą, kad 2023 m. lapkričio 10 d. nupirko dukrai kelnes už 40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą vaikams patvirtinančias išlaidas atsakovas teikė už metus laiko, 40 Eur išlaidos dviejų vaikų aprangai per metus negali būti laikomos kaip tinkamas išlaikymas vaikams.
6.5. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis moka komunalinius mokesčius už butą bei internetą, tačiau šį faktą pati ieškovė nurodė ieškinyje, kuriuo prašė priteisti laikinąjį išlaikymą ne visa vaikų išlaikymui reikalinga suma, o 250 Eur, nurodydama, kad atsakovas moka komunalinius mokesčius.
6.6. Atsakovas pateikė duomenis, kad su dukromis vasarą vyko atostogauti į Turkiją ir patyrė išlaidas. Į vaikų poreikių lentelę ieškovė neįtraukė kasmetinių atostogų. Tai kiekvienas iš tėvų jau ne vieneri metai daro individualiai. Šios išlaidos nepaneigia vaikų poreikio mokyklos išlaidoms, maistui, aprangai, higienai ir kitoms būtinoms kasdieninėms reikmėms. Ieškovė kartu su atsiliepimu teikia banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad vaikų poreikiams 2023 m. sausio mėnesį ji išleido 772 Eur, vasario mėn. – 887 Eur, kovo mėn. – 736 Eur, balandžio mėn. – 562 Eur, gegužės mėn. – 1 115 Eur, birželio mėn. – 1 718 Eur. Analogiškos išlaidos matomos ir kitais mėnesiais.
6.7. Iš sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė nuolat perka drabužius jaunimui skirtose parduotuvėse, apmoka „Netflix“, mobiliųjų telefonų sąskaitas, moka už būrelį, vedasi vaikus į kiną. Liepos mėnesį ieškovė vyko su dukromis į Rygą, gruodžio mėnesį – į Barseloną. Rugpjūčio 22 d. ieškovė pirko dukroms lovas už 940 Eur. Nors atsakovas teigia, kad nuo lapkričio mėnesio ieškovė išsikraustė iš namų, atkreiptinas dėmesys, kad maisto prekes nuo pat sausio mėnesio iki gruodžio ieškovė visą laiką pirko (duomenys neskelbtini) „IKI“ parduotuvėje, „(duomenys neskelbtini) kepyklėlėje“ ir „Rimi“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Visos šios trys parduotuvės yra arti namų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad per vienerius metus dviem mergaitėm nupirko vienas kelnes bei mokėjo komunalinius mokesčius, ką ir pati ieškovė nurodė ieškinyje, prašydama mažesnio laikino išlaikymo, nei prašoma ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašus, apelianto teigimu, patvirtinančius apelianto išlaidas už maistą, buto išlaikymą, interneto ir televizijos paslaugas, drabužių ginčo šalių dukrai pirkimą, paramos teikimą pilnamečiam sūnui, taip pat apelianto bei jo vaikų kelionės į Turkiją dokumentus. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, kuris, ieškovės teigimu, pagrindžia jos vaikų poreikiams (drabužiams, laisvalaikiui, vaikų baldams) skirtas išlaidas.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ginčo šalių pateiktais įrodymais, vertina, kad pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti įtakos atskirojo skundo išnagrinėjimui. Be to, šiuo atveju skundžiama nutartis buvo priimta apeliantui dar nepateikus atsiliepimo į ieškinį, todėl vertintina, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus, susijusius su apelianto teikiamu išlaikymu vaikams, kilo pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį. Ieškovė, atsakydama į atskirojo skundo argumentus ir siekdama paneigti atskirojo skundo teiginius, pateikė įrodymus apie jos teikiamą išlaikymą vaikams, taigi būtinybė pateikti šiuos įrodymus taip pat kilo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant išsamiai išnagrinėti atskirąjį skundą, ginčo šalių pateikti nauji įrodymai priimami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta, priimta neįvertinus aplinkybių, kad ieškovė su vaikais negyvena ir joms neteikia išlaikymo, ginčo šalių nepilnametės dukros gyvena kartu su apeliantu, kuris vienas rūpinasi kasdieninių vaikų poreikių užtikrinimu.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), o jos tikslas – užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius vaikų poreikius viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas grindžiamas CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tėvai privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol įsiteisės sprendimas, priimtas byloje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodyto laikino išlaikymo dydžio priteisimas šiuo atveju atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir užtikrina, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
17. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tam tikro dydžio išlaikymą ginčo šalių nepilnametėms dukroms teikia abu tėvai, tačiau ieškovė prie vaikų išlaikymo prisideda ženkliai didesne dalimi ir jos teikiamas išlaikymas yra reguliaresnis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas moka komunalinius mokesčius (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kuriame jis ir nepilnamečiai vaikai gyvena (ieškovė šią aplinkybę nurodė ieškinyje, ja remiasi ir atsakovas atskirajame skunde), su atskiruoju skundu pateikti dokumentai pagrindžia, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 10 d. vienai iš dukrų yra pirkęs džinsus, moka už televizijos ir interneto paslaugas, kuriomis, tikėtina, naudojasi ir ginčo šalių dukros, perka maisto produktus, 2023 m. liepos 7-14 d. keliavo su vaikais atostogauti į Turkiją. Ieškovė teismui taip pat pateikė duomenis apie ginčo šalių vaikams perkamą maistą (kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, maisto produktai dažnai perkami netoli ginčo šalių buto esančioje „Iki“ parduotuvėje, „(duomenys neskelbtini) kepyklėlėje“, „Rimi“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini)), jai tenkančias išlaidas vaikų pramogoms (dažnai perkamus bilietus į kino teatrą, kas mėnesį pratęsiamą „Netflix“ prenumeratą), išlaidas drabužiams, mobiliojo telefono sąskaitoms apmokėti, kelionėms į užsienį ir kt. Svarbu pažymėti, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovė reguliariai moka už vaikų užsiėmimus – dukros A. S. pamokas viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini), futbolo treniruotes ir aprangą (duomenys neskelbtini). Be to, iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė „Ikea“ parduotuvėje pirko baldus už 940,96 Eur, kurie, ieškovės teigimu, buvo perkami vaikams. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai taip pat pagrindžia, kad ji išlaikymą vaikams teikia ir po ieškovo nurodytos datos (2023 m. lapkričio 5 d.), kai, jo teigimu, ieškovė išsikraustė iš ginčo šalių buto. Kaip matyti iš 2023 m. gruodžio mėn. ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo, nurodytą mėnesį ieškovė, kaip ir ankstesniais mėnesiais, didelę dalį maisto prekių pirko (duomenys neskelbtini), t. y. netoli vaikų gyvenamosios vietos esančiose parduotuvėse. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė išlaikymo vaikams neteikia, paminėti ieškovės pateikti duomenys, teismo vertinimu, akivaizdžiai paneigia šį apelianto teiginį (CPK 185 straipsnis).
18. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė ne visą laiką gyvena ar gyveno ginčo šalių bute, nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų apie reguliariai dukroms teikiamą išlaikymą. Be to, nustačius ieškovės vaikams teikiamo išlaikymo faktą, apelianto argumentai apie ieškovės faktinę gyvenamąją vietą šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra patenkinti bent minimalius vaikų poreikius bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, ir ši priemonė taikoma nepriklausomai nuo to, kur gyvena nepilnamečių vaikų tėvai.
19. Taigi nesant duomenų, kad atsakovas pakankamai prisideda prie dukrų išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nurodytas išlaikymo dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra protingas, nustatytas atsižvelgiant į orientacinį priteistino išlaikymo dydį (Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą), preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis apie vaikų poreikius bei apelianto vaikams jau teikiamą išlaikymo dalį (mokėjimą už komunalines paslaugas). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Tikslus vaikams reikalingų lėšų dydis bei proporcija, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tenkinti ieškovės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto D. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.