- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-927-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17592-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- R. S. S.
- Advokatai
- Viktorija Čivilytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus,
apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. S. ieškinį atsakovui D. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-17566), kuriuo prašė: 1) panaikinti santuokos apskaitos įrašą, sudarytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2000 m. kovo 30 d., įrašo Nr. 49, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti vaikų K. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su motina – R. S. S.; 3) priteisti iš atsakovo K. S. naudai po 325 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą. Išlaikymas indeksuojamas įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovė gautomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo A. S. naudai po 350 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą. Išlaikymas indeksuojamas įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovė gautomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise; 5) padalinti turtą tokia tvarka: R. S. S. atitenka: Automobilis Renault Captur, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 7 000 Eur; Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė 320 000 Eur; ¼ negyvenamosios patalpos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertė 7 500 Eur; Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini), vertė 2 983 Eur. D. S. atitenka: Automobilis Ford Focus, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9 500 Eur; 82 116 Eur piniginė kompensacija už R. S. S. atitenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokoje šalys gyveno beveik 23 metus. Šalys negyvena kaip sutuoktiniai jau 10-12 metų, neveda bendro ūkio. Ieškovė, prašydama padalinti turtą, nurodė, kad 2005 m. vasario 8 d. buvo sudaryta buto ir garažo statybos sutartis ir 2007 metais objektai pastatyti. Butas ir garažas buvo įsigyti už 102 815,11 Eur. Šalys tokių lėšų neturėjo, todėl pinigus skolinosi iš banko. Nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio ieškovės mama padovanojo ieškovei 50 686,02 Eur, skirtų buto paskolos padengimui. Iš šių pinigų ieškovė 50 611,54 Eur pervedė atsakovui nurodydama, kad lėšos skirtos paskolos 05-010367-FA grąžinimui. Būsto paskola bankui buvo grąžinta anksčiau laiko. Susidarė tokia situacija, kad ieškovė, asmeninėmis lėšomis, padengė pusę buto ir garažo vertės. Kadangi ieškovės mamos ieškovei dovanotomis lėšomis buvo padengta pusė įsigyto buto ir garažo vertės, ieškovė prašo dalijant šį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti ¾, o atsakovui ¼ turto. Dėl nuolatinių konfliktų, kurių liudytojais tampa vaikai, šalys negali gyventi viename bute. Dėl šios priežasties ieškovė prašo butą ir garažą priteisti jai, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-19250), kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas D. S. pateikė priešieškinį (DOK-74134), kurį patikslinęs (DOK-134692), be kitų reikalavimų, prašė:
3.1. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei ir atsakovui prašo priteisti po ½ dalį turto vertės.
3.2. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui D. S. natūra priteisti: 1) keleivinį automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 6 280 Eur; 2) visas teises ir pareigas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID001484, sudarytą atsakovo vardu su „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialu. 2023 m. lapkričio 30 d. sukaupta turtinių teisių vertė yra 398,04 Eur; 3) visas teises ir pareigas pagal atsakovo su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarytą III pakopos pensijų fondai „SEB pensija plius“ pensijų kaupimo sutartį Nr. P1028292. 2023 m. lapkričio 30 d. sukaupta turtinių teisių vertė yra 4 467,75 Eur (4 567,75 Eur - atsakovo darbdavio 2023 m. gruodžio 10 d. sumokėta 100 Eur įmoka); 4) visas teises ir pareigas pagal atsakovo su UAB „SB Asset Management“ sudarytą antros pakopos pensijų kaupimo sutartį Nr. FV00002325, INVL pensija 1982 – 1988 Index Plus. 2023 m. lapkričio 30 d. sukaupta turtinių teisių vertė, minusavus Sodros valstybės biudžeto lėšomis sumokėtas įmokas, yra 12 262,68 Eur (19 000,76 Eur - 6 738,08 Eur nedalintinos Sodros valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos privalomos įmokos); 5) prievolę grąžinti visą nesumokėtą paskolą UAB „Elektroninių pinigų bitė“ pagal 2023 m. kovo 20 d. paskolos sutartį, nustatant, kad prievolė nemodifikuojama ir D. S. ir R. S. S. atsakomybė kreditoriaus UAB „Elektroninių pinigų bitė“ atžvilgiu lieka solidari. Šios bylos iškėlimo teisme dieną atsakovo ir ieškovės įsiskolinimas UAB „Elektroninių pinigų bitė“ buvo 13 898,28 Eur;
3.3. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei R. S. S. natūra prašo priteisti: 1) keleivinį automobilį Renault Captur, vin kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 7 000 Eur; 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio rinkos vertė pagal 2024 m. kovo 19 d. turto vertinimo ataskaitą yra 367 000 Eur; 3) ¼ dalis negyvenamosios patalpos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio rinkos vertė pagal 2024 m. kovo 19 d. turto vertinimo ataskaitą yra 30 000 Eur; 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: Vilniaus r. sav., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 5 280 Eur; 5) visas teises ir pareigas pagal ieškovės su UAB „SB Asset Management“ sudarytą antros pakopos pensijų kaupimo sutartį Nr. FV03004591, INVL pensija 1975– 1981 Index Plus. 2023 m. lapkričio 30 d. (šios bylos iškėlimo dieną) sukaupta turtinių teisių vertė, minusavus „Sodros“ valstybės biudžeto lėšomis sumokėtas įmokas, yra 5 210,77 Eur (7 578,43 Eur - 2 367,66 Eur nedalintinos Sodros valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos privalomos įmokos);
3.4. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 202 490,29 Eur (414 490,77 Eur - 212 000,48 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį;
3.5. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariųjų prievolių mokėti su turto išlaikymu susijusius mokesčius įvykdymą už ieškovę už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kas 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo 1 191,75 Eur (1 469,71 Eur + 913,79 Eur) ½ dalis);
3.6. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį ieškovės asmeninėmis lėšomis sumokėtų piniginių lėšų solidariosios paskolos grąžinimui AB „Swedbank“ ir prievolės įvykdymą už atsakovą, kas yra 23 842,38 Eur (47 684,76 Eur grąžintas kreditas ieškovės asmeninėmis lėšomis x ½ dalis);
3.7. Įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, iš ieškovės priteisiant atsakovo naudai 179 839,66 Eur (202 490,29 Eur + 1 191,75 Eur - 23 842,38 Eur) kompensaciją.
3.8. Siekiant užtikrinti iš ieškovės atsakovo naudai priteistos 179 839,66 Eur dydžio piniginės kompensacijos sumokėjimą, prašė: 1) nustatyti priverstinę ieškovei atitenkančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio rinkos vertė pagal 2024 m. kovo 19 d. turto vertinimo ataskaitą yra 367 000 Eur, ir ¼ dalis negyvenamosios patalpos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio rinkos vertė pagal 2024 m. kovo 19 d. turto vertinimo ataskaitą yra 30 000 Eur, hipoteką iki teismo sprendimu atsakovo naudai iš ieškovės priteistos piniginės kompensacijos visiško sumokėjimo; 2) nustatyti atsakovui teisę gyventi ir naudotis butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir ¼ dalimi negyvenamosios patalpos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, iki teismo sprendimu atsakovo naudai iš ieškovės priteistos piniginės kompensacijos visiško sumokėjimo.
3.9. Alternatyviu priešieškinio reikalavimu prašė: ieškovei R. S. S. natūra priteisti ½ dalį buto adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, turto dalies rinkos vertė yra 183 500 Eur, ir 1/8 dalį negyvenamosios patalpos garažo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, turto dalies rinkos vertė yra 15 000 Eur; atsakovui D. S. natūra prašo priteisti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, turto dalies rinkos vertė yra 183 500 Eur, ir 1/8 dalis negyvenamosios patalpos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, turto dalies rinkos vertė yra 15 000 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3 990,29 Eur (215 990,77 Eur - 212 000,48 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį; įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 18 660,34 Eur (23 842,38 Eur - 3 990,29 Eur -1 191,75 Eur) kompensaciją.
4. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės ieškinio argumentais ir reikalavimais, kad ieškovės mamos ieškovei dovanotomis lėšomis buvo padengta pusė įsigyto buto ir garažo vertės, dėl ko ieškovė prašo dalijant šį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, ir ieškovei priteisti ¾, o atsakovui ¼ turto. Ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas ginčo šalių bendrų skolų pagal būsto kredito sutartį sumažinimui nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi tik reikalavimo teisę gauti kompensaciją už ½ dalies asmeninių pinginių lėšų panaudojimą bendrų prievolių sumažinimui. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvu bei asmeninių lėšų panaudojimas bendro turto vertės padidinimui nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
5. Atsakovas pažymėjo, kad 2023 m. birželio 23 d. AB „Swedbank“ pažyma dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal 2005 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 05-010367-FA patvirtina faktą, jog ieškovė jai motinos padovanotas pinigines lėšas panaudojo būsto kredito dengimui tik 47 684,76 Eur sumai, o ne kaip ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo 50 611,54 Eur sumą. Vadovaujantis ieškovės ieškinyje nurodyto turto vertėmis, ginčo šalių viso turto vertė yra 346 983 Eur, kurios ½ dalis yra 173 491,50 Eur. Tuo tarpu pagal ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovui atitektų turto tik už 91 616 Eur (automobilis Ford Focus 9 500 Eur vertės ir 82 116 Eur piniginė kompensacija). Taigi, ieškovė prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo net 81 875,50 Eur (173 491,50 Eur - 91 616 Eur) suma, nors jos asmeninių lėšų panaudojimas kredito grąžinimui yra tik 47 684,76 Eur. Dėl nurodytų priežasčių nukrypimas nuo lygių dalių principo be jokio teisinio pagrindo akivaizdžiai pažeistų atsakovo turtinius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė:
6.1. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
6.2. Panaikinti ieškovės R. S. S. ir atsakovo D. S. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6.3. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei R. S. S. palikti santuokinę pavardę „S. S.“, atsakovui D. S. palikti pavardę „S.“.
6.4. Nustatyti nepilnamečių vaikų K. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su ieškove R. S. S..
6.5. Priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. S. ir A. S. mokamą kiekvienam vaikui po 317 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
6.6. Paskirti ieškovę R. S. S. nepilnamečiams vaikams K. S. ir A. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6.7. Nustatyti atsakovo D. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. S. ir A. S. tvarką.
6.8. Panaikinus santuokos apskaitos įrašą, priteisti ieškovei R. S. S. asmeninės nuosavybės teise: 1) keleivinį automobilį Renault Captur, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 2) 2/3 buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2/3 ¼ dalies negyvenamosios patalpos–garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, esantį adresu: Vilniaus r. sav., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) visas teises ir pareigas pagal ieškovės su UAB „SB Asset Management“ sudarytą antros pakopos pensijų kaupimo sutartį Nr. FV03004591, INVL pensija 1975–1981 Index Plus.
6.9. Panaikinus santuokos apskaitos įrašą, priteisti atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės teise: 1) keleivinį automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); VIN kodas (duomenys neskelbtini); 2) 1/3 buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/3 ¼ dalies negyvenamosios patalpos–garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) visas teises ir pareigas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID001484, sudarytą atsakovo vardu su SEB „Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialu; visas teises ir pareigas pagal atsakovo su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarytą III pakopos pensijų fondai „SEB pensija plius“ pensijų kaupimo sutartį Nr. P1028292; visas teises ir pareigas pagal atsakovo su UAB „SB Asset Management“ sudarytą antros pakopos pensijų kaupimo sutartį Nr. FV00002325, INVL pensija 1982–1988 Index Plus.
6.10. Priteisti atsakovui D. S. iš ieškovės R. S. S. 4 920,47 Eur kompensaciją.
6.11. Priteisti atsakovui D. S. prievolę grąžinti visą nesumokėtą paskolą UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, pagal 2023 m. kovo 20 d. paskolos sutartį.
6.12. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
7. Teismas, pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėties, bylos nagrinėjimo metu neliko ginčo ir dėl jo vertės. Šalys sutarė, kad joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: keleivinis automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (6 280 Eur vertės); keleivinis automobilis Renault Captur, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7 000 Eur vertės); butas, esantis adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (367 000 Eur vertės); ¼ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (30 000 Eur vertės); žemės sklypas, esantis adresu: Vilniaus r. sav., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini) 3 (5 280 Eur vertės); taip pat priešieškinyje išvardytos turtinės teisės, dėl kurių ginčo taip pat nebuvo. Bylą nagrinėjant teisme neliko ginčo ir dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo, konkrečiai, šalims pripažinus, kad nė viena iš šalių nėra pajėgi išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už tenkančią didesnę bendro turto dalį, šalys sutiko, kad turtas būtų dalijamas natūra, tačiau nesutarė dėl šalims tenkančių šio turto dalių. Ieškovė prašė, dalijant šį turtą, nukrypti nuo turto lygių dalių principo atsižvelgiant į ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant turtą; atsiliepdama į patikslintą atsakovo priešieškinį, sutiko, kad ieškovei būtų priteista 2/3, o atsakovui 1/3 ginčo turto. Atsakovas prašė, dalijant turtą, laikytis bendro turto lygių dalių principo ir priteisti iš jo kompensaciją ieškovei pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį.
8. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalims įsigyjant nekilnojamąjį turtą (butą ir garažą), esantį adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos: kaip nurodyta ieškinyje, nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovės mama padovanojo ieškovei 50 686,02 Eur, iš kurių ieškovė būsto paskolai pagal 2005 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 05-010367-FA grąžinti panaudojo 50 611,54 Eur; atsakovas priešieškinyje teigė, kad ieškovė panaudojo 47 684,76 Eur. Taigi tarp šalių nėra ginčo, kad mažiausiai 47 684,76 Eur asmeninių lėšų suma ieškovė prisidėjo prie bendro turto įgijimo.
9. Iš atsakovo pateiktos 2023 m. birželio 23 d. AB Swedbank pažymos Nr. SR-KP-23-4325 dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal kredito sutartį Nr. 05-010367-FA teismas nustatė, kad pagal 2005 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 05-010367-FA buvo suteiktas 107 159,40 Eur kreditas (el. b. 3 t., b. l. 134). Taigi ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo padengta beveik pusė būsto paskolos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškovės vertinimu, kad piniginės kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą, kurią atsakovas skaičiuoja pagal daugiau kaip prieš dešimt metų galiojusias kainas, o turtą prašo dalyti pagal aktualią turto rinkos kainą, priteisimas ieškovei neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
10. Teismas tenkino ieškovės prašymą, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, esantį adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti ieškovei 2/3, o atsakovui 1/3 šio turto, atitinkamai atsakovo prašymo priteisti ieškovei kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį netenkina. Teismo vertinimu, nustatytas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas, įvertinus ieškovės asmeninį indėlį į bendro turto įgijimą, atitinka teisėtus bei pagrįstus sutuoktinių turtinius interesus, taip pat teismų praktiką, pagal kurią, tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į jų turtą.
11. Teismas nurodė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei atitenka turto, kuris dalijamas nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo (t. y. išskyrus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini)), už 17 490,77 Eur, o atsakovui – už 23 408,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 958,85 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį ((40 899,24 Eur) / 2 - 17 490,77 Eur = 2 958,85 Eur) (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
12. Teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą priteisimo, nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariųjų prievolių mokėti su turto išlaikymu susijusius mokesčius įvykdymą už ieškovę, iš viso 1 191,75 Eur. Ieškovė šiam atsakovo reikalavimui neprieštaravo. Nesant tarp šalių ginčo, atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą priteisimo tenkinamas, teismui plačiau dėl jo nepasisakant.
13. Teismas, pasisakydamas dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti atsakovui prievolę grąžinti visą nesumokėtą paskolą UAB „Finansų bitė“ (anksčiau – UAB „Elektroninių pinigų bitė“) pagal 2023 m. kovo 20 d. paskolos sutartį, nustatant, kad prievolė nemodifikuojama ir šalių atsakomybė kreditorės UAB „Finansų bitė“ atžvilgiu lieka solidari. Baigiamojoje kalboje atsakovas (jo atstovė) nurodė, kad neprašo modifikuoti prievolės į solidarią, priešingai, prašo prievolę priteisti jam. Kreditorė UAB „Finansų bitė“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė su atsakovu tarpusavyje susitartų dėl prievolės vykdymo bendrovei, tačiau pati atsakomybė pagal prievolę lieka atsakovui ir išorinių teisinių santykių subjektai (kreditoriai) dėl to neigiamų pasekmių pajusti neturi. Kitaip tariant, kreditorės pozicija byloje buvo ta, kad prievolė pagal minėtą paskolos sutartį kreditorės atžvilgiu yra (ir turėtų likti) asmeninė atsakovo prievolė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas baigiamojoje kalboje nurodė neprašantis modifikuoti prievolės į solidarią, o prašė šią prievolę priteisti jam, nustato, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolė grąžinti paskolą UAB „Finansų bitė“ pagal 2023 m. kovo 20 d. paskolos sutartį priteisiama atsakovui. Taip pat teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog visą paskolos sumą panaudojo šeimos interesais, tačiau tuo pačiu ieškovė neginčijo, kad 13 375,14 Eur suma buvo panaudota bendram kreditui grąžinti. Taigi minėta suma buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovei kyla pareiga kompensuoti atsakovui pusę minėtos sumos, kuri buvo panaudota sutuoktinių bendro kredito grąžinimui (13 375,14 Eur / 2 = 6 687,57 Eur). Duomenų, kad likusią paskolos sumą pagal 2023 m. kovo 20 d. paskolos sutartį atsakovas būtų panaudojęs šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas, kuriam ir teko to įrodinėjimo našta, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), ir, kaip paaiškino baigiamojoje kalboje, neprašo šių sumų priteisti iš ieškovės.
14. Teismas, pasisakydamas dėl kompensacijų įskaitymo, nurodė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei atitenka turto, kuris dalijamas nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo (t. y. išskyrus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini)), už 17 490,77 Eur, o atsakovui – už 23 408,47 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 2 958,85 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį; iš ieškovės atsakovui taip pat priteisiama 1 191,75 Eur kompensacija už bendro turto išlaikymą ir 6 687,57 Eur kompensacija už bendro kredito grąžinimą, iš viso – 7 879,32 Eur. Įskaičius iš šalių priteistinas kompensacijų sumas, iš ieškovės atsakovui priteisiama 4 920,47 Eur kompensacijos (7 879,32 Eur - 2 958,85 Eur = 4 920,47 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantas (atsakovas) D. S. apeliaciniu skundu prašo:
15.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2942-1167/2024 dalį dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei R. S. S. natūra asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis ¼ dalies negyvenamosios patalpos-garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir apeliantui D. S. natūra asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalis buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir 1/3 ¼ dalies negyvenamosios patalpos-garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės, – visą turtą padalinti nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo sekančiai:
15.1.1. priteisti ieškovei R. S. S. natūra asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį negyvenamosios patalpos-garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini);
15.1.2. priteisti apeliantui D. S., natūra asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį negyvenamosios patalpos–garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini);
15.1.3. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 958,85 Eur (218 949,62 Eur – 215 990,77 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2942-1167/2024 dalį atmesti apelianto D. S. priešieškinio reikalavimą priteisti ieškovei R. S. S. 23 842,38 Eur piniginę kompensaciją iš apelianto D. S. už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą padengiant solidarios kredito paskolos įmokas ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisiant iš apelianto D. S. ieškovės R. S. S. naudai ½ dalį ieškovės asmeninėmis lėšomis sumokėtų piniginių lėšų solidariosios paskolos grąžinimui AB Swedbank ir prievolės įvykdymą už atsakovą, kas sudaro 23 842,38 Eur (47 684,76 Eur grąžintas kreditas ieškovės asmeninėmis lėšomis x ½ dalis).
15.3. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, prašo įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 18 921,91 Eur (23 842,38 Eur + 2 958,85 Eur -7 879,32 Eur) kompensaciją.
15.4. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2942-1167/2024 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
15.5. Priteisti iš ieškovės R. S. S. apelianto D. S. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 439,90 Eur apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą.
16. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
16.1. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal 2024-03-19 d. turto vertinimo ataskaitą sudaro 397 000 Eur, taigi teismas, priteisęs ieškovei 2/3 dalis minimo nekilnojamojo turto, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo net 66 166,66 Eur (atitinkamai, vadovaujantis lygių dalių principų, ginčo šalims turėtų atitekti po 1/2 dalį, t. y. 198 500 Eur vertės minimo nekilnojamojo turto natūra), taigi ieškovei priteisto natūra nekilnojamojo turto vertė – 264 666,66 Eur, apeliantui – 132 333,34 Eur. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į ieškovės asmeninių lėšų indėlį prisidedant prie kredito įmokų padengimo (47 684,76 Eur), apeliantas ieškovei turėtų kompensuoti – 23 842,38 Eur.
16.2. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės nepagrįstais argumentais dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo ir nenustatęs kainų pokyčio, kuris įvyko nuo ieškovės asmeninėmis lėšomis atliktų mokėjimų padengiant kredito įmokas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, priteisė ieškovei natūra net 42 324,28 Eur (66 166,66 Eur - 23 842,38 Eur) nekilnojamojo turto vertės dalimi daugiau, nei apeliantui priklausytų išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją už jos asmeninių lėšų panaudojimą kredito įmokų padengimui, taip nepagrįstai pažeisdamas apelianto turtinius interesus 42 324,28 Eur sumai.
16.3. Ieškovė ir apeliantas, būdami santuokoje, prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus pagal 2005 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 05-010367-FA tam, jog galėtų įsigyti būstą bendram gyvenimui, o ieškovė dovanojimo pagrindu gavusi iš motinos pinigines lėšas, padengė kreditorinį įsipareigojimą su tikslu sumažinti sutuoktiniams kilusio įsipareigojimo naštą, o ne šias pinigines lėšas investuoti ir vėliau atgauti jų vertės padidėjimą, kuris priklauso nuo nekilnojamojo turto vertės pokyčio, kurį lemia nekilnojamojo turto rinkos dinamika ir spartus nekilnojamojo turto kainų augimas pastaraisiais metais ir bendro turto vertės padidėjimas išimtinai priklauso ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jis dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.
16.4. Turtas nebuvo pagerintas, jo vertė išaugo dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų ir kainų kitimo. Ieškovė nepanaudojo jokių asmeninių lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui, nes turtas buvo įgytas iš suteikto kredito. Kredito padengimą pagrindžiantys duomenys įrodo atsiskaitymą pagal skolinius santykius su kreditoriumi, o ne su tuo susijusį buto vertės pakitimą. Nesant įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie priežastinį ryšį tarp ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo padengiant kreditorinį įsiskolinimą ir buto bei garažo, esančio Vilnius, (duomenys neskelbtini) rinkos vertės padidėjimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atitinkamai 2/3 dalies nuosavybės teisių į butą ir garažą priteisiant ieškovei ir 1/3 – apeliantui. Teismas nekilnojamojo turto rinkos vertės padidėjimą turėjo dalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Skundžiame sprendime nėra nurodyta pagrįstų pagrindų, kuriais remiantis toks nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas siekiant apsaugoti ieškovės interesus, o kompensacijos išmokėjimas už panaudotas asmenines lėšas padengiant kreditorinį įsiskolinimą, pažeis ieškovės interesus. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisingo sutuoktinių, kaip bendraturčių, teisių ir interesų pusiausvyros nustatant priskiriamo turto dalis.
16.6. Atsakovui ir ieškovei priteistina po ½ dalį turto vertės, kas sudaro po 218 949,62 Eur (437 899,24 Eur turto vertė x ½ dalis) sumą. Patenkinus apeliacinį skundą dėl buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies negyvenamosios patalpos-garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini)padalijimo sutuoktiniams lygiomis dalimis ieškovei natūra tenka turto už 215 990,77 Eur, o atsakovui už 221 908,47 Eur. Įvertinus kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę bei kiekvienam sutuoktiniui tenkančias santuokoje įgyto turto dalis iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 958,85 Eur (218 949,62 Eur – 215 990,77 Eur) piniginė kompensacija už ieškovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Prašo įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 18 921,91 Eur (23 842,38 Eur + 2 958,85 Eur -7 879,32 Eur) kompensaciją.
17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
17.1. Atsakovas siekia, kad būtų taikoma nuostata pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklę, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Sutinka, kad atsakovui būtų ekonomiškai palankiau, nes jis sutinka kompensuoti ieškovei 23 842,38 Eur ir įgyti ženkliai didesnės vertės turtą. Savo ruožtu, ieškovė prašo taikyti CK 3.117 straipsnį ir CK 3.123 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
17.2. Prie turto įsigijimo, didele asmeninių lėšų dalimi prisidėjo būtent ieškovė. Todėl jai įstatymai suteikia teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir ieškovė pasirinko nukrypimą nuo lygių dalių principo. Kompensacijos priteisimas, būtų visiškai nesąžiningas ieškovės atžvilgiu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia šalių įsigytas butas buvo pastatytas 2007 metais ir nuo 2008 metų šalys jame apsigyveno. Butas ir garažas buvo įsigyti už 102 815,11 Eur. Tarp šalių buvo ginčas, kokio dydžio buvo asmeninis ieškovės indėlis. Ieškovės teigimu tai buvo 50 686,02 Eur, atsakovo 47 684,76 Eur. Pradiniu ieškiniu, ieškovė prašė padalinti turtą proporcijomis 1/4 prie 3/4, kas labiausiai atitiktų realų prisidėjimą prie įsigyto turto. Siekdama nesivelti į ginčą dėl turto verčių, kelių tūkstančių eurų paklaidos prisidedant prie turto įsigijimo vertės, ieškovė sutiko, kad turtas būtų padalintas palankesne atsakovui proporcija 1/3 prie 2/3, kas atitinka tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijus.
17.3. Atsakovas nori kompensuoti pusę asmeninių lėšų ir gauti pusę turto. Tačiau, nuo turto pirkimo momento praėjo praktiškai 20 metų. Per tą laiką nekilnojamasis turtas dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių pabrango. Šalys turtą įsigijo už 102 815,11 Eur, o dabar jo rinkos kaina yra 397 000 Eur. Šalys neginčija, kad asmeninis indėlis sudarė 47 684,76 Eur. Buto įsigijimo metu ši suma atitiko 46,38 procento viso būto vertės. Kadangi, dėl pokyčių rinkoje, buto vertė pakilo ir jis šiuo metu kainuoja 397 000 Eur, ieškovės indėlis šiuo metu atitinka tik 12 procentų buto vertės. Visiškai suprantamas atsakovo siekis sumokėti ieškovei kompensaciją, nekreipiant dėmesio, kad pinigų, kuriais ieškovė asmeniškai prisidėjo prie perkamo turto 2008 - 2013 metais perkamoji galia buvo kelis kartus didesnė, nei dabar. Toks atsakovo prašymo tenkinimas itin pažeistų ieškovės teises.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Ieškovė atitinka bent kelias nukrypimo nuo lygių dalių sąlygas. Ji ne tik labai didele dalimi asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Su ieškove yra nustatyta dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Sprendžiant išlaikymo klausimą, nebuvo vertintas gyvenamosios vietos aprūpinimo vaikams klausimas. Nukrypus nuo lygių dalių principo, mergaitės gyvens ieškovei priklausančioje būsto dalyje. Be to, ieškovė yra itin sunkios sveikatos būklės. Teismui buvo pateikti dokumentai, kad ieškovei diagnozuotas onkologinis susirgimas. Ji yra po didelės operacijos, jai šiuo metu taikoma itin agresyvios spindulinė ir cheminė terapijos. Visos išvardintos aplinkybės papildomai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo, net jeigu ir nebūtų prisidėta prie turto įsigijimo asmeninėmis lėšomis. Labai svarbi aplinkybė, kad apeliantas net apeliaciniame skunde pripažįsta, kad turtas nebuvo pagerintas, jo vertė išaugo dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų ir kainų kitimo.
17.5. Kreditas buvo imamas būtent būsto įsigijimui. Tokia buvo kredito paskirtis. Tai, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis padengė kreditą, skirtą būsto įsigijimui, būtent ir parodo, kad ji asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie būsto įsigijimo. Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir įrodinėjo ne vertės pakilimą, o būtent tai, kad ji prisidėjo prie įsigijimo, sumokėdama vos ne ½ buto vertės, dėl ko ir sąžiningiausiai turtas padalijamas, nukrypstant nuo lygių dalių principo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino ieškovės R. S. S. ir apelianto D. S. santuokos apskaitos įrašą ir išsprendė klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (turto padalijimo, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo ir atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymo ir k.t.).
20. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta dalijant šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 2/3 dalis ¼ dalies negyvenamosios patalpos-garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliantui – 1/3 dalis buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis ¼ dalies negyvenamosios patalpos-garažo, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, pasižymi bendro pobūdžio teiginiais bei deklaratyviu kasacinio teismo formuojamos teisminės praktikos citavimu ir nepagrįstu pritarimu ieškovės pozicijai. Pirmos instancijos teismas neišsamiai motyvavo sprendimą nustatyti kiekvienam iš sutuoktiniui nelygias dalis (2/3 ir 1/3) padalijant bendrą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nepateikė konkrečių skaičiavimų, nenustatė skundžiamame sprendime minimo, kainų pokyčio, kuris įvyko dešimties metų laikotarpiu bei nepateikė motyvų, kodėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimas dalintinas nukrypstant, nuo įstatyme numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) bei nemotyvavo, kodėl kompensacijos išmokėjimas ieškovei už asmeninių lėšų panaudojimą padengiant kredito įmokas, pažeistų jos turtinius interesus.
22. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
23. Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2005 m. kovo 2 d. kredito sutartį Nr. 05-010367-FA buvo suteiktas 107 159,40 Eur kreditas. Nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovės mama padovanojo ieškovei piniginių lėšų, kuriomis buvo padengta iš dalies už butą gauta kredito suma. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo sumokėta 47 684,76 Eur už buto kreditą ir šia dalimi padengta banko suteikta paskola.
26. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad butas nebuvo pagerintas nuo jo įsigijimo. Ginčo šalys sutiko, kad buto vertė pakilo dėl rinkoje pakilusių gyvenamojo būsto kainų ir šiuo metu buto ir šalims priklausanti dalis negyvenamosios patalpos-garažo vertė sudaro 397 000 Eur.
27. Iš teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad teismas įvertino ieškovės asmeninį indėlį į bendro turto įgijimą, kuris atitinka teisėtus bei pagrįstus sutuoktinių turtinius interesus, taip pat teismų praktiką, pagal kurią, tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į jų turtą, padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo šiuo atveju yra pagrįsta. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos, o asmeninių investicijų dydį turi įrodyti tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020).
29. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepanaudojo jokių asmeninių lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui, nes turtas buvo įgytas iš suteikto kredito. Tačiau apeliantas sutinka, kad kredito padengimą pagrindžiantys duomenys įrodo atsiskaitymą pagal skolinius santykius su kreditoriumi pagal kredito sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės asmeninėmis lėšomis padengta kredito suma už būsto įsigijimą įrodo, kad buvo sumažinta skola bankui. Kadangi ieškovės padengta suma buvo sumažintas įsiskolinimas už būsto kreditą, spręstina, kad ieškovės sumokėta iš asmeninių lėšų 47 684,76 Eur suma buvo investuota įsigyjant turtą (butą ir garažą).
30. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai didesnę turto (buto ir garažo) dalį atsižvelgiant į aplinkybę, kad ji padengė beveik pusę būstui suteikto kredito sumos.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovės įmokėtų lėšų apimtyje dengiant kreditą už būstą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atitinkamai nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kur nurodoma, kad aptariamos ieškovės piniginės lėšos buvo su tikslu sumažinti sutuoktiniams kilusio įsipareigojimo naštą, o ne šias pinigines lėšas investuoti ir vėliau atgauti jų vertės padidėjimą, kuris priklauso nuo nekilnojamojo turto vertės pokyčio. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad tikslingai buvo ieškovės padengta būtent būstui skirta paskola, o ne kitos ieškovės ir apelianto skolos. Tai, kad nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių nekilnojamojo turto kaina pakilo dėl pokyčių rinkoje, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovei negali būti priteista didesnė nekilnojamojo turto dalis, už kurį dalinio kredito padengimo metu ši suma sudarė beveik 50 proc. nekilnojamojo turto kainos.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nekilnojamojo turto padalijimo būdas priteisiant natūra ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis buto ir 2/3 dalis ¼ dalies negyvenamosios patalpos-garažo, o apeliantui natūra asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalis buto ir 1/3 ¼ dalies negyvenamosios patalpos-garažo labiausiai atitinka šalių interesus. Atsakovo pasiūlytas šio turto padalijimo būdas negali būti laikomas teisingu ir sąžiningu vien jau dėl to, kad jis siūlo kompensuoti pusę ieškovės prieš daugiau nei 10 metų sumokėtų lėšų už kreditą ir padalinti butą pagal aktualią šiuo metu nurodyto turto rinkos vertę. Laikantis atsakovo pasiūlyto varianto dėl šio turto padalijimo, kaip pagrįstai ieškovė nurodo, ieškovės indėlis šiuo metu atitiktų tik 12 procentų nekilnojamojo turto vertės (397 000 Eur). Dėl ženkliai pakilusių būsto kainų ir perkamosios galios pokyčių ieškovei priteistinos kompensacijos vertė, kokią siūlo apeliantas, neatitiktų teisingumo, protingumo principų. Pastebėtina, kad apeliantui buvo priteistas natūra 1/3 turto. Taigi, dėl padidėjusių rinkoje nekilnojamojo turto kainų apeliantas taip pat gavo naudos (didesnės vertės turtą nei buvo įsigytas).
33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, asmeninėmis lėšomis padengdama būsto kreditą, neabejotinai ženkliai prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, todėl pagrįstai buvo patenkintas jos prašymas priteisti didesnę dalį šio turto nei apeliantui.
34. Netenkinus apeliacinio skundo dėl nekilnojamojo turto padalijimo nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tampa nebeaktualūs apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovei iš atsakovo ½ dalies ieškovės asmeninėmis lėšomis sumokėtų piniginių lėšų solidariosios paskolos grąžinimui AB Swedbank ir prievolės įvykdymą už atsakovą, kas sudaro 23 842,38 Eur, priteisimo ir atitinkamai kitų sumų už šalims tenkančias turto dalis perskirstymo.
Dėl bylos baigties
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
38. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
39. Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimą 1 100 Eur sumai advokatei Viktorijai Čivilytei, mokėjimo nurodyme nurodyta, kad tai apmokėjimas atliktas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.
40. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 860 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovo priteisiamas 860 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 860 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.