Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. skundu prašo panaikinti areštą lėšoms, esančioms jo sąskaitoje Alytaus pataisos namuose, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) ir grąžinti nurašytas lėšas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas ne tik nuteistųjų skolininkų turimiems gryniesiems pinigams, ne jau turimoms nuteisto skolininko lėšoms pradėjus išieškojimą, kaip kad teigia antstolis, bet ir naujai gaunamoms skolininko pajamoms išieškojimo metu bei laisvės atėmimo vietos administruojamojoje nuteistojo skolininko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Teigia, kad atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką, koreguotinas ir antstolio priimto patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turinys. Pareiškėjas pažymi, kad išieškojimas iš jo turto vykdytinas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Antstolis D. T. 2017 m. balandžio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-161-497/12 dėl 123,26 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos valstybės naudai. Vadovaujantis CPK 688 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, 2017 m. sausio 6 d. buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis išsamiai nurodo, kokie nuteistojo poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos papildomiems, bet ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnis netaikytinas. Nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, tačiau ši nuostata taikytina ne naujai gaunamoms skolininko pajamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o jau turimoms skolininko pajamoms, pradėjus išieškojimą. Antstolis neturi duomenų, patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje buvo pinigų suma, neviršijanti vienos MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Teigė, kad būtent tokiu aspektu minėtos normos taikymą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.Pažymėjo, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nei į CPK 737 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, kurioms turi būti taikomos CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo taisyklės. Suimtiesiems ir artimiesiems pervedamos lėšos turi būti traktuojamos kaip dovana. Pažymėjo, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje saugoma 51,48 Eur suma išieškota iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių lėšų, priklausančių skolininkui. Atsižvelgdamas į tai, kad į Alytaus pataisos namus 2017 m. sausio 6 d. buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 6 241 2017 01 06 1513 vykdyti išskaitas pagal CPK 736 straipsnyje nurodytas išskaitų vykdymo taisykles, antstolis leido skolininkui laisvai disponuoti priklausančiomis piniginėmis lėšomis visa apimtimi, esančiomis Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kurios lieka atlikus išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio pagal antstolio priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktame atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra (c. b. l. 12).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolio D. T. 2017-01-06 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2017 01 06 1513, ir grąžino pareiškėjui nurašytas 51,48 Eur dydžio pinigines lėšas; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą gauna kitas lėšas, kurios kvalifikuotinos kaip kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Teismas nurodė, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko likusio turto (įskaitant pinigines lėšas) po to, kai atitinkami atskaitymai buvo atlikti pagal kitus straipsnius, įskaitant CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) įtvirtintus atskaitymus iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Tuo tarpu CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų.Teismas laikė, kad antstolis priimdamas 2017-01-06 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštuoti joje esančias 255,62 Eur lėšas, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA), todėl šia patvarkymą laikė nepagrįstu ir jį panaikino. Teismas pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog skolininkas nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, todėl nėra aišku, kodėl antstolis laiko, jog 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 13 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. nurašytos lėšos buvo pagal 2017 m. sausio 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 6 241 2017 01 06 1513. Atsižvelgęs į tai, kad skolininkas nedirba ir antstolis nepateikė įrodymų, kad nurašytos lėšos buvo pagal 2017 m. sausio 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 6 241 2017 01 06 1513, kuriame numatyti daromų išskaitų ribojimai, o pagal loginę išvadą skolininkui nedirbant ir negaunant darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, teismas konstatavo, kad 2017 m. sausio 6 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo netaikytinas, o aktualus yra patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris išieškojimą iš visų kitų pajamų, todėl pareiškėjo prašymą tenkintino ir pareiškėjui grąžintino nurašytą 51,48 Eur lėšų sumą.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolis D. T. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo netenkinti.Nurodo, kad skolininkas nepateikė ir teismas nenustatė duomenų, kad iš artimųjų gaunamos lėšos gali būti traktuojamos kaip darbo užmokestis ar jam prilyginamos lėšos ir tokios nuomonės laikėsi Vilniaus apygardos teismas c.b. Nr. 2S-2559-392/2016. Pažymi, kad į CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Į šiuos sąrašus nepatenka lėšos, giminaičių mokamos atliekantiems bausmę, skolininkams priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietose, todėl įstatymas nedraudžia vykdymo išieškojimo iš skolininko priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir tokios nuomonės laikosi Klaipėdos apygardos teismas nutartyje Nr. 2S-517-513/2017. Teisės aktai nenumato, kokia apimtimi antstolis gali išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančių piniginių lėšų, kurios yra gaunamos iš trečiųjų asmenų, todėl antstolis gali visa apimtimi nukreipti į jas išieškojimą, nes jos nepatenka į CPK 739 str., 733-743 str., 668 str. nurodomus atvejus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas LR CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Alytaus pataisos namų 2017-05-24 raštą Nr. 8-5522 „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 34). Nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-161-497/12 dėl 123,26 Eur (425,58 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 1). Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 2017 m. sausio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2017 01 06 1513, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 6 241 2017 01 06 1513, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 4 241 2017 01 06 1513 (v. b. l. 66, 70-72). Antstolis 2017 m. kovo 27 d. priėmė patvarkymą Nr. 0241/12/01513, kuriuo netenkino skolininko prašymo nustatyti laisvai disponuojamą sumą skolininkui priklausančioms lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namų sąskaitoje (v. b. l. 77-80). Todėl pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. pateikė skundą kuriuo prašė panaikinti areštą lėšoms, esančioms jo sąskaitoje Alytaus pataisos namuose, kurios neviršija vienos MMA ir grąžinti nurašytas lėšas (v. b. l. 83-85). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą gauna kitas lėšas, kurios kvalifikuotinos kaip kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Apeliantas (antstolis) atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad skolininko iš artimųjų, draugų ar kitų asmenų gaunamos lėšos nepatenka į CPK 737 straipsnyje numatytą pajamų sąrašą, todėl CPK 736 straipsnyje nustatyta išskaitų tvarka netaikoma.Apeliantas pateikė Alytaus pataisos namų 2017-05-24 raštą Nr. 8-5522 „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, jog skolininkas A. K. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas ir antstolio išieškojimai vykdomi iš darbo užmokesčio. Nors skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog nėra duomenų apie skolininko gaunamas pajamas, lėmė paties antstolio teismo įpareigojimo nevykdymas, tačiau pirmosios instancijos teismas Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimo iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) nuostatas aiškino teisingai.Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3punktas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pažymėjo, kad prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirmą turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-453-690/2017, 2016 m. kovo 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-154-313/2016). Nagrinėjamu atveju antstoliui 2017-01-06 patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje Nr. 11 241 2017 01 06 1513 nesilaikius CPK 736 straipsnyje reglamentuojamos išskaitų dydžių ribojimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą patvarkymą pripažino neteisėtu ir jį panaikino.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.