Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1864-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-03
Bylos Nr.: 2S-1864-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05905-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Urmila Valiukienė (pirm.)
Ieškovas: K. P.
Atsakovas: A. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: „Saugus kreditas“, „Vilniaus Lytagra“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1864-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05905-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.5; 3.1.18.2.11; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.7; 3.1.18.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB ,,Vilniaus Lytagra“ ir UAB ,,Saugus kreditas“, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., kuriuo prašo: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp K. P. ir A. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių A. P. ir N. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2023 m. balandžio 24 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) padalyti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą natūra, po ½ visų sutuoktiniams priklausančių nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P..

2. Atsakovas A. P. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovei K. P., kuriuo prašo: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės K. P. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. P. ikisantuokinę pavardę – V.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. P. ir N. P. gyvenamąją vietą su atsakovu; 4) priteisti iš ieškovės K. P. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 350,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumas pervedant į atsakovo sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; 5) nustatyti K. P. atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką; 6) priteisti iš ieškovės atsakovui 2 000 Eur neturtinę žalą; 7) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Saugus kreditas“ po santuokos nutraukimo palikti solidaria šalių prievole, nustatant, kad kredito grąžinimo įmokas šalys moka lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį; 8) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Vilniaus Lytagra“ palikti asmeniniu atsakovo įsipareigojimu kreditoriui; 9) po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, nepriteisiant ieškovei kompensacijos; 10) priteisti iš ieškovės 3 500,00 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą; 11) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš ieškovės K. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P. ir N. P. kiekvienam po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo įsiteisėjimo; 2) nustatyti laikiną bendravimo ieškovės su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) K. P. turi teisę bendrauti su A. P. ir N. P. tik prižiūrint atsakovui ir būnant kartu, išskyrus atvejus, kai vaikai serga ir kai ieškovė yra neblaivi, antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki 18.00 val. atsakovo gyvenamojoje vietoje; 2) atsakovas informuoja ieškovę savalaikiai telefonu apie vaikų sveikatos stovį, jei jie serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol vaikai serga, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų vaikų sveikatos stovio; 3) atsakovas privalo teikti ieškovei informaciją apie vaikus – jų lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus; 4) apie atvykimą bendrauti nurodytais savaitgaliais su vaikais ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) paras iki planuojamo atvykimo, vaikams neišreiškus noro susitikti su ieškove, atsakovas privalo tai nurodyti kartu su atsakymu.

3.1. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad su juo šiuo metu gyvenantiems skyrium nuo ieškovės vaikams ieškovė nemoka jokio išlaikymo. Būtinybę nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaikais tvarką atsakovas motyvavo tuo, jog šiuo metu ieškovė bando vaikus lankyti net jų mokslo metu mokykloje ir jų mokymosi aplinkoje, bet jokio išankstinio pranešimo atsakovui, nesilaiko jokios tvarkos ar vaikų mokymosi grafiko, kas labai išbalansuoja su atsakovu saugiai gyvenančius vaikus ir patį atsakovą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė atsakovo prašymą atmesti, bei prašė taikyti jos siūlomas laikinąsias apsaugos priemones: 1) šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dienos nustatyti su ieškove; 2) nustatyti, kad atsakovas turi teisę iš anksto (ne vėliau nei prieš vieną dieną) suderintu laiku dalyvauti vaikų auklėjime ir ugdyme bei bendrauti su vaikais.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti laikinąją motinos bendravimo su vaikais tvarką, o atsižvelgiant į tai, kad A. ir N. šiuo metu atsisako su motina matytis ir bendrauti, nes išsako ant jos pykstantys ir nesijaučiantys su ja saugūs, vaikų interesus atitiktų atsakovo prašymas nustatyti, kad motinos bendravimas su vaikais vyktų jam dalyvaujant. Tačiau Tarnyba atkreipia abiejų tėvų dėmesį, kad galiojant tokiai bendravimo tvarkai, abu tėvai turėtų būti kiek įmanoma geranoriški vienas kito atžvilgiu, bendradarbiauti, elgtis atsakingai ir pagarbiai bei užtikrinti, kad tarpusavyje nekonfliktuos. Taip pat, Tarnybos nuomone, nėra būtinybės, kaip prašo atsakovas, riboti motinos bendravimo su vaikais vietos ir nustatyti, kad tėvui dalyvaujant, motina su vaikais gali bendrauti tik tėvo gyvenamoje vietoje. Tarnybos vertinimu, šiuo metu byloje turimi duomenys pakankamai patvirtina aplinkybę, kad tėvui ir vaikams apsigyvenus skyriumi, motina neprisidėjo ir neprisideda prie sūnų išlaikymo, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti vaikams iš motinos laikiną išlaikymą. Atsakovo prašomas nustatyti laikinojo išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams berniukų poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės K. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P. ir N. P. kiekvienam po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2023 m. gegužės 23 d.) iki sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskyrė atsakovą; nustatė laikiną motinos K. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P. ir N. P. tvarką, pagal kurią:

1) K. P. turi teisę bendrauti su A. P. ir N. P. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki 18.00 val. Pirmus keturis kartus ieškovė bendrauja su vaikais atsakovo gyvenamojoje vietoje, stebint atsakovui, tačiau tiesiogiai ieškovės bendravime su vaikais atsakovui. Ieškovei pabendravus su vaikais keturis šeštadienius atsakovo gyvenamojoje vietoje, tolimesnis ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimas numatytais šeštadieniais gali vykti ne atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau viešoje vietoje ieškovės pasirinkimu, nedalyvaujant ir nestebint atsakovui. Vaikai bendravimui paimami iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami atsakovui į jų gyvenamąją vietą. Vaikams pageidaujant ieškovės bendravimas su vaikais vyksta stebint ar netoliese esant atsakovui, tačiau tiesiogiai bendravime su vaikais nedalyvaujant;

2) K. P. informuoja atsakovą SMS žinute apie konkretų atvykimo bendrauti su vaikais 1 punkte nurodytais šeštadieniais laiką, planuojamą bendravimo trukmę bei reikalingą informaciją apie vaikų parengimą bendravimui, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) paras iki planuojamo atvykimo;

3) Bet kuriam iš vaikų sergant, ieškovė K. P. turi teisę bendrauti su vaikais ir slaugyti sergantį vaiką (us) jai numatytais savaitgaliais, numatytais bendravimo tvarkos 1 punkte, atsakovo gyvenamojoje vietoje;

4) Atsakovas privalo teikti ieškovei informaciją apie vaikus - jų lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dienos nustatyti su ja. Nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais šalių vaikais nuo 2022 m gruodžio 14 d. išsikėlė iš šeimos namų (duomenys neskelbtini), ir apsigyveno nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), ir iki šiol gyvena skyrium nuo ieškovės. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuomojamas būstas tvarkingas, jame sudarytos vaikams saugios gyvenimo ir buities sąlygos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad tėvo sudarytos vaikams gyvenimo sąlygos prieštarautų vaikų interesams bei keltų vaikams grėsmę. Abi šalys pripažįsta, kad tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai, kyla nesutarimai dėl ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Tačiau konfliktinių santykių tarp tėvų faktas savaime nepatvirtina poreikio vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su viena iš konfliktuojančių šalių. Iš Tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 metais net tris kartus buvo atliktas nepilnamečių šalių vaikų situacijos vertinimas, gavus šalių pranešimus dėl galimo vaikų teisių pažeidimo, kuriuose nurodoma, kad vaikai gerai sutaria su tėvu, tačiau su motina nenori bendrauti.

6.2. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad vaikų gyvenimas su tėvu (atsakovu) prieštarautų vaikų interesams ir kiltų būtinybė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Be to, ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove yra tapatus jos suformuluotam ieškinio reikalavimui, tuo tarpu teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti vieno iš ieškinio reikalavimų. Nenustatęs jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ir nepilnamečių vaikų interesams, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo nustatyti laikiną nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (šiuo atveju – su ieškove). Todėl ieškovės prašymo dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ja netenkino.

6.3. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad abu šalių vaikai šiuo metu atsisako su motina matytis ir bendrauti, nes ant jos pyksta, jaučiasi su ja nesaugūs, iš dalies sutiktina su Tarnybos išvada, kad, vaikų interesus atitiktų atsakovo prašymas nustatyti, kad motinos bendravimas su vaikais tam tikrą laiką vyktų jam stebint. Teismo vertinimu, ieškovės bendravimas su vaikais stebint atsakovui būtų pateisinamas iki tol, kol vaikų ryšys su ieškove atsistatys ir ieškovė savo bendravimu ir elgesiu įgys vaikų pasitikėjimą. Teismas atsižvelgė į ieškovės pastangas keisti savo elgesį, ugdyti tėvystės įgūdžius, nurodė, kad tikslinga nustatyti tokią ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, kuri būtų orientuota į kuo realesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančios motinos kontaktą, kuris ne tik sudarytų prielaidas tarpusavio ryšio atkūrimui, tačiau jį ir sustiprintų. Nėra duomenų apie tai, kad tėvas nuteikinėja vaikus ieškovės atžvilgiu, taip pat su vaikais bendravusi psichologė informavo, kad vaikai nurodė, jog tėvas nieko neigiamo vaikams apie mamą nekalba, vaikai įvardijo, kad turi daug pykčio, nuoskaudų dėl mamos elgesio praeityje, vyresnis vaikas visiškai atsisakė kalbėtis motinos tema, jaunesnis vaikas taip pat nelinkęs kalbėtis apie mamą. Kita vertus, minimose anketose nurodyta, kad sprendžiant vaikų bendravimo su motina problemą buvo bandomos intervizijos, kai tėvas motyvuojamas bandyti kalbėtis su vaikais apie tai, kad mama turi dalyvauti vaikų gyvenime, tačiau tėvas piktinosi, kad nevers vaikų norėti matyti motiną. Šios aplinkybės rodo, kad vaikai išsako nenorą bendrauti su ieškove, o atsakovas neprisideda ir atsisako padėti atstatyti vaikų ir motinos bendravimą. Atsakovo dalyvavimas bendraujant ieškovei su vaikais gali kelti įtampą tiek šalims, tiek ir jų vaikams, sukurti nenatūralią, dirbtinę ar net emociškai slegiančią atmosferą, todėl tikslinga numatyti, kad atsakovas tik stebėtų, būtų netoliese, tačiau pats tiesiogiai nedalyvautų ieškovės ir vaikų bendravime. Be to, įvykus keliems ieškovės ir vaikų susitikimams atsakovo ir vaikų gyvenamojoje vietoje, tikslinga laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką palaipsniui plėsti, atsisakant ribojimo bendrauti atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau kartu įvedant tam tikrus šalių nepilnamečių vaikų interesus užtikrinančius atsakovo bendravimo ribojimus, t. y. numatant bendravimą viešose vietose, nenustatant bendravimo su nakvynėmis. Tarnyba taip pat išdėstė poziciją, kad nėra pagrįstas ribojimas ieškovei bendrauti su vaikais tik atsakovo gyvenamojoje vietoje. Todėl keturis savaitgalius ieškovei pabendravus su vaikais atsakovo gyvenamojoje vietoje, vėlesnis bendravimas antrą ir ketvirtą savaitės šeštadienį galėtų vykti ieškovės pasirinktose viešose vietose, atsakovui nedalyvaujant, ir tik pageidaujant vaikams būnant netoliese, stebint jų bendravimą su ieškove. Paminėtina, kad A. P. yra 11 metų, o N. P. yra 7 metai, todėl tokio amžiaus vaikai jau gali patys savarankiškai išsakyti mamai savo norus, pasakyti tiek mamai, tiek ir tėvui, kas jiems nepatinka bendravime su mama. Vertinta ir aplinkybė, kad šalys ir nepilnamečiai vaikai gyveno kartu iki 2022 metų gruodžio mėnesio. Vaikai iš esmės pyksta ant motinos ir nenori jos matyti, dėl to, jog ji vartojo alkoholį, o būdama neblaivi daužydavo daiktus, netinkamai elgėsi su jais. Todėl keturi šeštadieniai per du mėnesius yra pakankamas laikotarpis, per kurį bendradarbiaudama su socialines paslaugas teikiančiais specialistais ieškovė turi galimybę pakeisti savo elgesį ir atstatyti vaikų pasitikėjimą.

6.4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad vaikų bendravimas su ieškove negali įvykti, jeigu atsakovė atvyksta su jais bendrauti neblaivi. Taip pat sutiko su atsakovu, jog reikalinga numatyti, kad ieškovė informuotų jį prieš dvi paras. Tačiau netikslinga numatyti, kad atsakovas informuotų ieškovę, jog vaikai neišreiškė noro su ja susitikti ir atitinkamai dėl šios priežasties nesudaryti ieškovei galimybės bendrauti su vaikais. Vaikų norai nėra stabilūs ir priklausomai nuo aplinkybių gali keistis. Todėl iš anksto prieš parą ar dvi išsakytas vaiko noras nebūtinai išliks motinai atvykus su jais bendrauti. Vaikų tėvas, su kuriuo šiuo metu gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų bendravimas su kitu iš tėvų vyktų realiai. Teismas nesutiko su atsakovu, kad vaikų bendravimas su ieškove neturėtų vykti vaikų ligos atveju. Pažymėjo, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl vaikų ligos atveju abu tėvai turi tiek teisę, tiek ir pareigą rūpintis vaikais bei juos slaugyti. Vaikui karščiuojant ar sergant liga, kuriai taikomas namų režimas, ieškovė turi teisę ligos atveju lankyti sūnus atsakovo gyvenamojoje vietoje šioje nutartyje nustatytu jos bendravimo su vaikais metu.

Atsiliepimas

6.5. Atsakovas nurodė, kad per mėnesį vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga apie 700,00 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas įvertino teismų praktiką, pagal kurią orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 274,00 Eur per mėnesį. Taip pat tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio mėnesį darbo užmokestis sudarė 1181,21 Eur, o gegužės mėnesį – 876,77 Eur, neatskaičius mokesčių. Taip pat ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodomais mėnesiais darbo užmokestis sudarė 105,00 Eur ir atitinkamai 70,00 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos sudaro apie 2 525,51 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. VĮ „Registrų centras“ bei ,,Regitra“ informacinės sistemos duomenimis šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir nėra įgijusios transporto priemonių. Taip pat atsakovas pateikė su UAB „Saugus kreditas“ sudarytą 2022 m. sausio 6 d. Vartojimo kredito sutartį, nurodydamas, kad negrąžinta skolos suma sudaro 17 823,05 Eur, ir prašo šią prievolę laikyti solidariu šalių įsipareigojimu. Be to, atsakovas pateikė duomenis apie turimą asmeninį įsipareigojimą AB „Vilniaus Lytagra“, nurodydamas, kad skolos likutis 2 000,00 Eur. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, į aukščiau nurodytą teismų praktiką vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimu, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), taip pat įvertintos ir pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vaikui bei turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgus, kad atsakovo pajamos šiai dienai yra daugiau nei du kartus didesnės nei ieškovės, šalių kiekvienam nepilnamečiam vaikui iš ieškovės priteista po 230,00 Eur laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

7. Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį ir padindinti priteistą laikiną išlaikymą iki 350 Eur kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, bei nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką:

1) Pirmojo mėnesio pereinamuoju laikotarpiu nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos ieškovė dvi savaites du kartus per savaitę turi teisę bendrauti su vaikais dalyvaujant psichologui (iš viso keturis kartus, susitikimų kiekio poreikį nustato konsultuojantis psichologas). Psichologo konsultacijas apmoka ieškovė;

2) K. P. turi teisę bendrauti su A. P. ir N. P. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki 18.00 val. Pirmus keturis kartus ieškovė bendrauja su vaikais atsakovo gyvenamojoje vietoje, stebint atsakovui, tačiau tiesiogiai ieškovės bendravime su vaikais atsakovui. Vaikams arba vienam iš vaikų A. P. ir N. P. išreiškus norą toliau nebetęsti bendravimo su mama K. P., praėjus ne mažiau nei 1 valandai susitikimo laiko, vaikai arba vienas iš vaikų informuoja mamą K. P. ir tėvą A. P. apie susitikimo sustabdymą ir tas vaikas likusį laiką praleidžia su atsakovu, jeigu kitas vaikas tęsia bendravimą su ieškove. Tuo atveju jeigu abu vaikai nusprendžia nutraukti susitikimą – susitikimas sustabdomas ir ieškovė turi palikti atsakovo patalpas. Ieškovei pabendravus su vaikais keturis šeštadienius atsakovo gyvenamojoje vietoje, tolimesnis ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimas numatytais šeštadieniais gali vykti ne atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau viešoje vietoje ieškovės pasirinkimu, nedalyvaujant ir nestebint atsakovui. Vaikai bendravimui paimami iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami atsakovui į jų gyvenamąją vietą. Vaikams pageidaujant ieškovės bendravimas su vaikais vyksta stebint ar netoliese esant atsakovui, tačiau tiesiogiai bendravime su vaikais nedalyvaujant. Vaikams arba vienam iš vaikų A. P. ir N. P. išreiškus norą toliau nebetęsti bendravimo su mama K. P., praėjus ne mažiau nei 1 valandai susitikimo laiko, vaikai arba vienas iš vaikų informuoja mamą K. P. ir tėvą A. P. apie susitikimo sustabdymą, po šio pranešimo A. P. turi teisę likti kartu su nenorinčiu bendrauti vaiku, o jei abu vaikai nusprendžia nutraukti susitikimą – abu vaikus vežti į namus;

3) K. P. informuoja atsakovą SMS žinute apie konkretų atvykimo bendrauti su vaikais 1 punkte nurodytais šeštadieniais laiką, planuojamą bendravimo trukmę bei reikalingą informaciją apie vaikų parengimą bendravimui, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) paras iki planuojamo atvykimo;

4) Bet kuriam iš vaikų sergant, ieškovė K. P. turi teisę bendrauti su vaikais ir slaugyti sergantį vaiką (us) jai numatytais savaitgaliais, numatytais bendravimo tvarkos 1 punkte, atsakovo gyvenamojoje vietoje;

5) Atsakovas privalo teikti ieškovei informaciją apie vaikus (iki 2 kartų per dieną) – jų lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.

Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į jo priešieškinyje gan aiškiai išreikštą poziciją dėl bendravimo tvarkos nustatymo tokiu jautriu laikotarpiu, kurio metu pirmosios bendravimo savaitės turėtų būti vykdomos, dalyvaujant kartu ir psichologui, kadangi vaikai yra įbauginti mamos, negali su jais laisvai pradėti bendrauti, jos bijo, tad yra būtinas pereinamasis laikotarpis, dalyvaujant psichologui. Pažymėjo, kad pirmasis 2023 m. birželio 24 d. vaikų ir ieškovės bendravimas vyko nesklandžiai. Vaikai paskutinę bendravimo valandą buvo įbauginti ieškovės, kad ji juos pasiims pas save, vaikai pradėjo verkti, jiems pasireiškė nerviniai priepuoliai, o po ieškovės išvykimo vaikai ištikti šoko ilgą laiką negalėjo bendrauti. Išdėstyta informacija suponuoja faktą, kad be specialisto – psichologo įsikišimo pereinamuoju laikotarpiu vaikų ir Ieškovės bendravimas nėra galimas, kadangi tai gali pakenkti vaikų raidai.

7.2. Vaikams turi būti suteikta galimybė susitikimo metu išreikšti nuomonę apie tolimesnį bendravimą su ieškove, jeigu vaikai išreiškia nuomonę toliau nebendrauti, jeigu jaučiasi blogai. 2023 m. birželio 24 d. vaikai neturėjo galimybės tolimesnio bendravimo atsisakyti, nors to norėjo, tačiau pagal minėtą nutartį negalėjo tokio noro išreikšti. Paminėjo, kad vaikų gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu pasiekiami geriausi rezultatai ir vaikai jaučiasi saugiau su atsakovu, nei su ieškove. Ieškovė kas valandą rašo atsakovui ir teiraujasi dėl vaikų gyvenamosios vietos, sveikatos, todėl atsakovo pareigą informuoti apie vaikus reikėtų pakeisti į protingą susižinojimą apie vaikų situaciją, t. y. iki 2 kartų per dieną.

7.3. Atsakovas teikia duomenis apie ieškovės neteisėtą elgesį, įrodantį neigiamą ieškovės elgesį ir savavališką elgseną, kuri dar kartą patvirtino, kad vaikams bendraujant su tokius veiksmus atliekančia mama yra sudėtinga, todėl yra būtina keisti bendravimo tvarką, dalyvaujant specialistui – psichologui.

7.4. Pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą laikino išlaikymo sumą 1 mėnesiui, t. y. tik po 230 Eur per mėnesį. Teismas pasisakydamas apie laikiną išlaikymo dydį priteisė mažesnę sumą, nei akcentavo ir nurodė kaip minimalią, t. y. vietoj 274 Eur per mėnesį priteisė 230 Eur, nors ieškovas prašė priteisti po 350 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyta laikina ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka bei priteistas laikinas išlaikymas vaikams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovas su atskiruoju skundu (dokumentas DOK-103530) pateikė naujus įrodymus: išrašus iš banko sąskaitos, mokėjimo čekius, PVM sąskaitą faktūrą, 2023 m. birželio 12 d. el. laiško kopiją atstovui, pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašymo priimti naujus įrodymus nepateikė.

12. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečiais vaikais, o tokiose bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi būti aktyvus šeimos bylose vertindamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus įrodymus (dokumentas Nr. DOK-103530) priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo klausimai, kurių sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

16. Apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydį, jį padidinant iki 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

18. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius šiuo metu yra 633,20 Eur (neatskaičius mokesčių 840 Eur). Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis, o ne privalomai taikomas. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

21. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laiką išlaikymą kiekvienam vaikui po 230,00 Eur, įvertino teismų praktiką dėl orientacinio išlaikymo dydžio, taip pat tėvų turtinę padėtį, kad ieškovės gaunamos pajamos yra dvigubai mažesnės nei atsakovo (2023 m. balandžio ir gegužės mėn. mėnesinės ieškovės pajamos buvo – 1 116,49 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, o atsakovo apie 2 525,51 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių), taip pat turimą turtą ir įsipareigojimus, tai, kad nėra galimybės nustatyti tikrųjų vaikų poreikių, kurie bus nustatyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ir kokiomis proporcijomis abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, taip pat nėra duomenų, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo šalių sūnums nustatyto laikino išlaikymo suma, tai yra 230,00 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui, konkrečioje situacijoje atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaikų interesus, todėl apelianto prašymas priteisti laikiną išlaikymą, kuris atitinka priešieškiniu reikalaujamą išlaikymo sumą šioje proceso stadijoje, neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nenustačius visų reikšmingų aplinkybių dėl vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, netenkinamas.

Dėl laikinos motinos ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo

22. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

23. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

24. Toks aiškinimas taikytinas ir vertinant teismo nustatytą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko ar vaikų bendravimo tvarką – jos nustatymas nėra savitikslis, o visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

25. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Įgyvendinant nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

28. Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės prašo papildyti jo priešieškiniu pirmosios instancijos teisme prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įtraukti punktą, kad pirmojo mėnesio pereinamuoju laikotarpiu ieškovė dvi savaites du kartus per savaitę turi teisę bendrauti su vaikais dalyvaujant psichologui; įtraukti punktą, kad atsakovas privalo teikti ieškovei informaciją apie vaikus iki 2 kartų per dieną; bei papildyti punktą, įtraukiant sąlygą dėl vaikų noro toliau bendrauti su motina, ir kas turėtų vykti išreiškus norą nebendrauti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nebuvo pareiškęs, o apeliacijos procesas yra skirtas būtent patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o ne nagrinėti naujus prašymus, kurie turėtų būti pateikti pirmosios instancijos teismui, esant pasikeitusioms aplinkybėms. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas, kad šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus, įvertina atsakovo pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė poreikį per pirmuosius motinos ir vaikų susitikimus ir vėlesnį bendravimą iki galutinio sprendimo priėmimo taikyti bendravimo modelį, kuris artimas minimaliam, t. y. pirmuosius keturis kartus (vieną dieną, t. y. tik dienos metu), atsakovo namuose ir dalyvaujant atsakovui, o vėlesnius ir nedalyvaujant atsakovui, nebent vaikai pageidautų, kad bendravimą netoliese stebėtų atsakovas, bei neribojant vien buvimo atsakovo namuose, tačiau leidžiant su vaikais praleisti laiką ir viešoje vietoje. Apeliantas prašo papildomai nustatyti, kad bent keturis kartus bendravimas turi vykti dalyvaujant psichologui ir savo prašymą iš esmės grindžia tik savo nurodomais argumentais, kad po paskutinio bendravimo vaikai verkė, bendravimas vyko nesklandžiai, vaikams pasireiškė nerviniai priepuoliai. Tačiau jokių įrodymų dėl vaikų būsenos, kuri šioje stadijoje lemtų poreikį bendrauti per psichologą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba išvadoje taip pat nesiūlė, kad bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui, ir nenurodė, kad pirmiausia tokiu būdu motina su vaikais turėtų atstatyti ryšį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktas vaikų situacijos vertinimo anketas, taip pat nenustatė, kad psichologo dalyvavimas būtų būtinas. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai dėl psichologo dalyvavimo motinos ir vaikų bendravime negali būti pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytos motinos ir vaikų bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai pasisakė dėl motinos ir vaikų bendravimo dalyvaujant apeliantui, kas atitinkamai užtikrina vaikų interesų saugumą, nesant priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

30. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikai nebenorėdami tęsti bendravimo su motina neturi galimybės atsisakyti tolimesnio bendravimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog A. P. yra 11 metų, o N. P. yra 7 metai, todėl tokio amžiaus vaikai jau gali patys savarankiškai išsakyti mamai savo norus, pasakyti tiek mamai, tiek ir tėvui, kas jiems nepatinka bendravime su motina. Tai iš esmės reiškia, kad privaloma atsižvelgti į vaikų norą bendrauti, todėl išreiškus vaikams nenorą toliau tęsti bendravimo su motina, jis neturėtų būti tęsiamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirai bendravimo tvarkoje tokios sąlygos įtraukti nėra tikslinga, kadangi ji suprantama ir iš pirmosios instancijos teismo nutarties. Be to, tėvai privalo bendradarbiauti vienas su kitu, o nustatyta bendravimo tvarka vykdoma atsižvelgiant išimtinai į geriausius vaikų interesus. Tačiau pažymėtina, kad tėvas su kuriuo gyvena vaikai, turi skatinti, kad vaikai bendrautų su motina.

31. Taip pat apeliantas teigia, kad ieškovė kas valandą teiraujasi dėl vaikų gyvenamosios vietos, sveikatos, todėl informacijos teikimas turėtų būti nustatytas konkrečiai iki dviejų kartų. Pirmiausia paminėtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl vien šiuo pagrindu prašymas nėra pagrįstas. Antra, pats apeliantas prašė nustatyti tokią tvarką, o norėdamas ją pakeisti, esant pasikeitusioms aplinkybėms, pateikdamas tai pagrindžiančius įrodymus, turėtų kreiptis dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo į pirmosios instancijos teismą, o ne skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri iš esmės šiuo atžvilgiu (dėl informavimo pareigos) yra teisėta, visiškai atitiko atsakovo prašytą nustatyti laikiną bendravimo tvarką.

32. Kartu pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali skundžiamos nutarties priėmimo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

33. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia motinos ir vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jos, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kurie bent preliminariai leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tik iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kurią patvirtinta laikina motinos ir vaikų bendravimo tvarka.

Dėl bylos baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir padarytos teisingos teisinės išvados. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Atsižvelgiant į tai, už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Grąžinti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė