Panevėžio apylinkės teismo nutartis, eII-71-762/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-19
Bylos Nr.: eII-71-762/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Artūras Dilys
Pažeidėjas: P. K.
Advokatai: Andrius Bubulis

Kategorijos

16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-71-762/2025Teisminio proceso numeris 4-37-3-00011-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.4 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 19 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Sandrai Daugelei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Audickienės 2025 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-903-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25263056571) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius arba Institucija) vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Audickienės 2025 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-903-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25263056571) (toliau – Nutarimas), P. K. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta 500 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. gruodžio mėn. 22 d., 22 val. 56 min., Kupiškio rajono sav., Kupiškio sen., Aukštupėnų k., Marių vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui, t. y. vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, nesant slidžiai kelio dangai, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai spausdamas akceleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu ir padarant transporto priemonę sunkiai valdoma, dėl ko atsiranda didelė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo sąmoningais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Protokole nurodoma, kad šiais savo veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 4 ir 9 punktų reikalavimus.

2. P. K., nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje Nr. 50-(duomenys neskelbtini)2025 dėl jam inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir priėmus nutartį nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 666 str. prašo išspręsti klausimą dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo, pagal pateikiamus rašytinius įrodymus.

Šalies argumentai

2.1 Skunde pareiškėjas nurodo, kad su inkriminuojamu nusižengimu ir paskirta bauda bei administracinio poveikio priemone nesutinka. Institucija padarė grubų materialiosios ir proceso teisės pažeidimą (tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas), nesurinko pilnutiniai įrodymų, todėl padarė tikėtiną išvadą bei priėmė skundžiamą nutarimą.

2.2 Nesutinka su Institucijos administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytu kaltinimu, kadangi pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Tame pačiame protokole yra netinkamai inkriminuoti pareiškėjo veiksmai. Institucija surašiusi protokolą nieko nesiaiškino apie įvykio aplinkybes ir bylos Institucijoje nagrinėjimo metu padarė tikėtiną išvadą apie asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį ir pačio galimo nusižengimo aplinkybes.

2.3 Institucija darydama tikėtiną išvadą netinkamai atsižvelgė į pačio galimo nusižengimo aplinkybes, kurios buvo išdėstytos policijos pareigūnui tiek įvykio vietoje, o būtent tai, kad Institucija nefiksavo svarbių faktinių aplinkybių apie transporto priemonės padangų stovį, nenustatė ir neapklausė galimų liudytojų (ANK 569 str.). Taip pat policijos pareigūnas fiksavęs įvykio duomenis nerinko informacijos apie kitas transporto priemonės technines charakteristikas.

2.4 ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Mano, kad jam inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia nei dėl neatsargumo. O šios aplinkybės Institucijos apskritai nebuvo tirtos, o bylos nagrinėjimo metu neturint pilnų duomenų į tai net nebuvo atsižvelgta, todėl buvo padaryta tik tikėtina išvada.

2.5 Pastebi, kad pareigūnas nagrinėjęs bylą padarė tikėtiną išvadą nustatinėdamas kaltės formą ir kitus reikiamus nustatytinus požymius reikiamus šiai veikai kvalifikuoti. Todėl nesutiktina su Institucijos skundžiamu nutarimu, kadangi byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jo veikoje yra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementai - kaltė ir motyvas (tyčia vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elementas - veika (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliantis vairavimas). Dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

2.6 Atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tik tyčia. Pareigūnai neatliko jiems įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos, t. y. privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Pastebi ir tai, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str.), o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

2.7 Šioje byloje buvo padaryti šiurkštūs materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, lėmę neteisėto sprendimo priėmimą, t. y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas. Įvykio vietoje policijos pareigūnai neatliko tyrimo ir neturėjo pilnutinių įrodymų ir jų aktyviai nerinko, kad būtent P. K. galimo nusižengimo padarymo metu vairuodamas transporto priemonę atliko jam inkriminuojamus veiksmus iš chuliganiškų paskatų, t. y. tyčia. Taip pat įvykio metu nebuvo užfiksuoti (nufotografuoti) P. K. vairuojamos transporto priemonės padangų protektoriai, nebuvo nustatinėjama kokios padangos yra užmontuotos ant transporto priemonės, kokie jų gaminimo metai ir būklė.

2.8 Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareigūnas galimai jau iš anksto turėjo susiformavęs nuomonę ir, todėl manytina buvo šališkas. Teigtina, kad Institucija nesurinko pakankamai reikšmingos informacijos, kad šią veiką apskritai būtų galima kvalifikuoti, kadangi yra reikalinga nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį, kuris pasireiškia kaltės forma - tyčia. Institucijos atstovas tokią išvadą padarė vertindamas išimtinai tik byloje esantį vaizdo įrašą ir padarė tikėtiną išvadą, kuri nėra paremta byloje esančių duomenų visetu. Todėl nesutinka su Institucijos skundžiamame nutarime nurodytu, kad „Reikšmingomis aplinkybėmis, vertinant chuliganiškų paskatų buvimą P. K. veiksmuose, nagrinėjamu atveju yra laikoma tai, kad nusižengimo padarymo metu P. K. buvo ne vienas, šalia jo sėdėjo keleivė“. Taigi, kaip matyti iš Institucijos priimto skundžiamo nutarimo, Institucija chuliganiškų paskatų būvimą, kaip kvalifikuojantį požymį sieja su toje pačioje transporto priemonėje sėdėjusia keleive. Toks Institucijos skundžiamo nutarimo argumentas yra absurdiškas ir akivaizdžiai neatitinkantis objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Vien tai, kad P. K. vairuojamame automobilyje sėdėjo keleivė, niekaip neįrodo jo veiksmų chuliganiškumo ar tokių veiksmų tyčios. Taigi Institucijos priimtu skundžiamu nutarimu daroma tik regimybė, kad toks nusižengimas galėjo būti.

2.9 Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nutarimas priimtas šališkai, kadangi netinkamai buvo įvertintas byloje esantis duomenų ir situacijos visetas. Institucijos sprendimas priimtas vertinant išskirtinai tik neinformatyvų padarytą vaizdo įrašą, kuris padarytas iš pakankamai tolimo atstumo, tamsiu paros metu, nevertinant P. K. vairuojamos transporto priemonės techninių charakteristikų, ant transporto priemonės sumontuotų padangų būklės, nevertinant realios situacijos ir kitų svarbių aplinkybių.

2.10 Iš tyrimo medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad P. K. vairuojamas automobilis įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę pavažiavęs tiesiai pasuka į kairę pusę, taip apsisukdamas. Toliau važiuodamas tiesiai netinkamai įvertinęs kelio dangą (kuri tuo metu buvo šlapia) ir tai, kad jis vairuoja galingą, galiniais ratais varomą automobilį, prie kurio valdymo jis nėra pripratęs, šiek tiek daugiau paspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, ko pasekoje automobilis šiek tiek slydo į šoną. Tačiau tuo pat metu suveikė automobilyje įrengta antipraslydimo sistema ir automobilis stabilizavosi. Toks automobilio slystelėjimas buvo netikėtas ir pačiam P. K., kadangi jis tokio veiksmo atlikti neplanavo ir nesiekė. Tą patį patvirtino ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikdamas tiek žodinį, tiek rašytinį paaiškinimus.

2.11 Papildomai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą neatliko jai įstatyme numatytų pareigų, t. y. privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

2.12 P. K. jau po sustabdymo policijos pareigūnams išreiškė savo pastebėjimą dėl ant jo valdomos transporto priemonės galimai uždėtų netinkamų padangų, taip pat papildomai užfiksavo duomenis apie aikštelėje, kurioje įvyko įvykis, esančios dangos būklės.

2.13 Kaip matyti įvykio vietos aikštelėje ant kelio dangos, kurioje važiavo P. K. yra tepalų žymės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykio metu kelio danga buvo šlapia. Akcentuoja, kad automobilio padangų sukibimas su šlapia kelio danga, ant kurios yra tepalo dėmių, smarkiai sumažėja dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai vanduo jau pats savaime sumažina sukibimą, tačiau tepalo sluoksnis sukuria dar slidesnį paviršių, dėl kurio padangos gali visiškai prarasti kontaktą su keliu. Antra - hidrodinaminis efektas (aquaplaningas) - kai ant kelio yra ne tik tepalas, bet ir vanduo, padangos gali lengviau slysti, kadangi nesugeba efektyviai pašalinti skysčių iš protektoriaus griovelių. Trečia - esant tokiai kelio būklei įvyksta netolygus sukibimas su kelio danga, be kita ko, jei viena ratų ašies pusė užvažiuoja ant tepaluotos vietos, o kita išlieka ant švaraus asfalto, automobilis gali netikėtai pasvirti ar pasisukti vienos pusės ratai, o tai gali sukelti nekontroliuojamą slydimą.

2.14 Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, P. K. jau nuo pirmų bendravimo su policijos pareigūnais momentų duodamas savo paaiškinimus buvo nuoseklus ir nurodė, kad šis transporto priemonės slydimas įvyko dėl netinkamų padangų sukibimo su kelio danga. Tačiau sustabdymo metu jis tiksliai dar nežinojo ir nematė, kad ant šlapios kelio dangos buvo tepalų ir būtent tai įtakojo jo transporto priemonės netinkamą sukibimą su kelio danga, ko pasekoje automobilis šiek tiek slydo. Todėl tokie P. K. veiksmai, kurie nebuvo įtakoti jo aktyvių ir tyčinių veiksmų, negali būti vertinami, kaip chuliganiškas vairavimas.

2.15 Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino, kad pačiame vaizdo įraše matyti, jog automobilis galimai slysta šonu, tačiau jis netampa sunkiai valdomas ir jokia grėsmė eismo saugumui nekyla, kadangi, kaip jau buvo minėta suveikus automobilio antipraslydimo sistemai automobilis stabilizavosi ir tokių veiksmų P. K. daugiau nebekartojo. O būtent tai tik patvirtina aplinkybę, kad P. K. toks transporto priemonės slydimas buvo netikėtas ir jam pačiam. Todėl teigia, kad Institucijos pareikštame kaltinime ir priimtame skundžiamame nutarime nėra galimybės kategoriškai teigti, kad šio įvykio metu kilo grėsmė eismo saugumui, kad automobilis slydo šonu ar tapo sunkiai valdomu. Tai tik Institucijos daroma regimybė norint pritraukti esamą situaciją prie inkriminuojamo kaltinimo, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems duomenims.

2.16 Taip pat Institucijos kaltinime nurodyta, jog automobilis slydo šonu, jo ratai prasisuko. Esant tokiems pareigūnų teiginiams, akivaizdu, kad įvykio vietoje turėjo likti ir ratų padangų žymės, kurios įprastai lieka automobiliams slystant šonu ir kuomet automobilio ratai prasisuka. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat akcentuoja, kad slystant automobiliui ir prasisukant ratams ant kelio dangos, iš po ratų būtų pradėję kilti dūmai ar vandens purslai, tačiau tokių duomenų vaizdo įraše taip pat nėra užfiksuota. Pastebi ir tai, kad Institucijos surašytame protokole nurodyta, jog „tyčia (specialiai) staigiai spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga“. Atkreipia dėmesį, kad automobilis, kurį vairavo P. K. yra su automatine pavarų dėže, todėl jam net nebuvo galimybės dirbtinai didinti apsukas prieš pradedant važiuoti ar pradėjus važiuoti taip, kaip tai galima būtų padaryti vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže.

2.17 Atkreipia dėmesį ir tai, kad Institucija nei surašydama protokolą nei priimdama nutarimą neįvertino ir nenustatė padangų protektoriaus gylio bei padangų esamos būklės, oro slėgio padangose, kas taip pat turi įtakos transporto priemonės stabilumui itin slidžiame kelyje. Ant P. K. vairuojamo automobilio buvo sumontuotos žieminės padangos. Dešinės pusės galinės padangos protektoriaus gylis yra 4 mm., kairės pusės galinės padangos protektoriaus gylis yra 3 mm., todėl akivaizdu, kad jos neturi tokio gero sukibimo su kelio danga. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 3.10 p. nurodyta, kad transporto priemonės padangos protektoriaus rašto gylis mažesnis, nei nustatyta: 1. M1 klasės - 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. - 3,0 mm).

2.18 Akcentuoja, kad šias padangas P. K. naudojo ir važinėdamas vasaros metu, tad padangų kokybė bėgant laikui prastėja, net jei jos yra ne senos, nes guma natūraliai sensta ir dyla, ypač naudojant žiemines padangas vasaros metu. Padangų guma su laiku praranda elastingumą, tampa kietesnė ir trapesnė dėl oro, UV spindulių ir temperatūros pokyčių poveikio. Senstančios padangos praranda gebėjimą efektyviai sukibti su kelio danga, ypač šlapiomis ar slidžiomis sąlygomis. Taip pat nebuvo įvertinta ir tai ar padangose esantis oro slėgis buvo tinkamas, kas taip pat turi didelės įtakos padangų sukibimui su slidžia kelio danga.

2.19 Padangų protektoriaus gylis atitinkamai 3 ir 4 mm., todėl akcentuoja, kad sukibimas su šlapia kelio danga, ypač su tepalo dėmėmis, dėl pakankamai mažo protektoriaus gylio yra prastas. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių minimalus leidžiamas protektoriaus gylis yra 1,6 mm vasarinėms padangoms ir 3 mm žieminėms. Kaip matyti ant P. K. įvykio metu valdomos transporto priemonės galinės ašies padangų protektoriaus gylis yra 3 ir 4 mm, o tai reiškia, kad padanga praktiškai neturi protektoriaus ir nesugeba efektyviai pašalinti vandens nuo kontakto su keliu, todėl „aquaplaningas“ bus beveik neišvengiamas. Sukibimas su tepalu - net ir naujos padangos sunkiai sukimba su tepalu ant kelio. Su beveik tokiomis padangomis sukibimas duotuoju atveju buvo prastas, nes padanga negalėjo sukurti pakankamo trinties ploto. Akivaizdu, kad padanga su 0,3 mm protektoriumi gali prasisukti net ir važiuojant mažu greičiu, ypač ant šlapios kelio dangos su tepalo dėmėmis. Kadangi ant valdomos transporto priemonės padangos protektorius beveik neegzistuoja, todėl padanga negali išstumti vandens ir užtikrinti gero kontakto su keliu. Tepalas + vanduo = ekstremalus slidumas. Tepalas ant šlapio kelio sukuria pavojingą hidrofobinį sluoksnį, kuris dar labiau mažina sukibimą. Net mažas akceleravimas gali sukelti ratų prasisukimą - Kai nėra pakankamai sukibimo, net ir švelnus akseleratoriaus paspaudimas gali priversti ratus prasisukti vietoje, ypač pradedant bėgėtis ar posūkiuose. Su tokiomis padangomis esant tokiai kelio dangai automobilis yra labai nestabilus, ypač ant šlapio kelio su teršalais. Net važiuojant lėtai gali įvykti ratų prasisukimas, slydimas ir net kontrolės praradimas. Taigi akivaizdu, kad duotuoju atveju P. K. valdoma transporto priemonė slydo būtent dėl aukščiau aprašytų aplinkybių, o ne dėl aktyvių ir chuliganiškų veiksmų. Todėl Institucijos kvalifikuojama veika buvo netinkamai, nesurinkus pakankamai duomenų šiai bylai išspręsti ir darant tik regimybę, kad taip galėjo būti.

2.20 Atkreipia dėmesį, kad tokie Institucijos skundžiamame nutarime nurodyti argumentai ir pareikšti kaltinimai yra visiškai nelogiški vertinant kaltės formą - tyčią, kvalifikuojant tokio pobūdžio nusižengimo sudėtį. Vien tik tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo netinkamai įvertino kelio dangos būklę (o kad ant važiuojamos kelio dangos yra tepalų žymės net negalėjo įvertinti ir numatyti, kadangi kelio danga buvo šlapia bei tamsus paros metas), transporto priemonės charakteristiką (vertinant jos padangų tinkamumą sukibimui su slidžia kelio danga), nepakankama duomenų šiai veikai kvalifikuoti, kadangi yra reikalinga nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį egzistavusį galimo nusižengimo padarymo metu, kuris pasireiškia kaltės forma - tyčia.

2.21 Šioje byloje buvo padaryti šiurkštūs procesinės teisės pažeidimai, lėmę neteisėto sprendimo (pareikšto kaltinimo kvalifikavimo) priėmimą, t. y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas (policijos pareigūnai neatliko tyrimo ir neturėjo pilnutinių įrodymų ir jų apskritai aktyviai nerinko, kad būtent P. K. galimo nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus iš chuliganiškų paskatų).

2.22 Institucija nei protokolo surašymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nesurinko pakankamai duomenų ir reikšmingos informacijos apie šiai veikai kvalifikuoti reikiamų nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį, kuris pasireiškia kaltės forma - tyčia, todėl nesiėmė veiksmų, kad būtų pareikštas teisingas ir tinkamas kaltinimas byloje. Ko pasekoje buvo priimtas neteisėtas ir skundžiamas nutarimas, kuris duotuoju atveju paremtas tikėtinais ir policijos pareigūnų interpretuojamais samprotavimais ir vertinant išimtinai tik neinformatyviu byloje esančiu vaizdo įrašu, tačiau visiškai nesivadovaujant faktiniais duomenimis, kurie yra teikiami šiame skunde.

2.23 Pastebi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar P. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad P. K. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Šalies argumentai

2.24 Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos.

2.25 Duomenų, kurie leistų daryti išvada, kad dėl P. K. veiksmų kelyje, kam nors butų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors butų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat būtų sutrikdyta visuomenės rimtis, nėra. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog P. K. siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams, realaus pavojaus P. K. veiksmai, kurie nebuvo įtakoti jo aktyviais ir tyčiniais veiksmais, eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis - chuliganiškos paskatos.

2.26 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tačiau šioje byloje nėra nurodytas nei vienas KET punktas, kuris buvo pažeistas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pažeidęs. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

2.27 Institucija nenustatė reikšmingų aplinkybių visumos ir sudėtinių pažeidimo dalių, dėl ko P. K. turėtų būti baudžiamas už chuliganišką vairavimą.

2.28 Jis niekaip nepateisina chuliganiško vairavimo atvejų. Tačiau, kaip ir minėta aukščiau, šis nesusipratimas įvyko dėl vairuojamos transporto priemonės techninių charakteristikų, ypatingai slidžios kelio dangos ant kurios be kita ko buvo tepalo dėmės įvykio vietoje, dėl kurių jis net negalėjo numatyti, kad transporto priemonė pradedant ją sukti į kairę pusę, sureaguos būtent taip, kaip sureagavo įvykio dieną. Dėl šio įvykio labai gailisi, tačiau jis įvyko ne dėl jo tyčinių ir kaltų veiksmų. Pastebi, kad šį savo veiksmą jis atliko ne iš piktos valios (neturėdamas jokios tyčios ar chuliganiškų paskatų), o sąžiningai elgdamasis ir nenumanydamas, kad transporto priemonės sukimo į kairę pusę metu padangos netinkamai sukibs su šlapia bei tepaluota kelio danga, bei nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Taip pat mano, kad reikėtų įvertinti ir jo vairavimo stažą bei turimus įgūdžius vairuojant transporto priemonę tokiomis sąlygomis. Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje šie duomenys protokolo surašymo metu nebuvo renkami, o bylos nagrinėjimo metu į juos nebuvo atsižvelgta. O vien tik todėl, kad transporto priemonės ratai netinkamai sukibo su kelio danga dėl šlapios ir tepaluotos kelio dangos bei padangų kokybės, kurių gumos mišinys yra kietesnis, todėl ant slidžios kelio dangos ir iššaukė tokį transporto priemonės veiksmą, neturėtų būti baudžiamas už chuliganišką vairavimą, kadangi jokios tyčios ar chuliganiškų paskatų jis neturėjo. Juolab, kad šių duomenų Institucija prieš surašydama jam protokolą nerinko ir nesiaiškino šių svarbių aplinkybių. Jokios tyčios ar chuliganiškų paskatų duotuoju atveju jis neturėjo, ir vien todėl, kad Institucija netinkamai surinko įrodymus (t. y. jų nerinko) ir tokiu būdu pareiškė jam inkriminuojamus kaltinimus, jis neturėtų būti baudžiamas dėl to ko nėra padaręs.

2.29 Pastebėti, kad Institucijos sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, o priimtas vadovaujantis daugiau prielaidomis, spėjimais ir išankstine nuostata suformuota prieš jo asmenį, o ne faktiniais byloje surinktais duomenimis.

2.30 Mano, kad Institucijos skundžiamas sprendimas buvo priimtas įtakotas viešoje erdvėje esančia informacija ir formuojama opinija, kad jauno amžiaus vairuotojai vairuodami transporto priemones dažniausiai vairuoja pažeidinėdami kelių eismo taisykles ir chuliganiškai. Todėl tikėtina, kad pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą turėjo jau iš anksto suformuotą nuomonę apie šios bylos baigtį, vertindamas, kad galimas nusižengimas padarytas vairuojant jauno vairuotojo. Atkreipia, kad niekaip nebuvo įvertintas jo, kaip jauno vairuotojo turimas vairavimo stažas, patirtis bei tai, kad praeityje šiurkščių nusižengimų jis nėra padaręs, kas rodo, kad jis nėra sistemingas kelių eismo taisykles pažeidžiantis vairuotojas.

2.31 Kiekviena situacija yra skirtinga ir individuali, todėl nagrinėjant bylą turi būti vertinami visi duomenys, jų nuoseklumas, logiškumas, išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Sprendimas turi būti priimtas remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

2.32 Atsižvelgus į tai, teigia, kad Institucijos nutarime išdėstyti motyvai yra daugiau tikėtini bei padaryti interpretuojant vaizdo įraše užfiksuotą vaizdą, viešoje erdvėje esančią opinija apie jaunus vairuotojus ir esamą situaciją, bandant pritempti ją į P. K. pareikštą kaltinimą, nei paremti byloje surinktais ir esančiais nenuginčijamais įrodymais.

2.33 Kaip jau minėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma, o ne pavienių duomenų vertinimas. Jei nėra bent vieno iš šių požymių (duotuoju atveju - KET pažeidimo, chuliganiškų paskatų, tyčios), nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

3. Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 27-28) nurodė, kad su P. K. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje buvo surinkta pakankamai P. K. kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, anksčiau P. K. skirtą administracinę nuobaudą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai, jam parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

3.1 Institucijos nuomone, prie administracinio nusižengimo bylos pridėtame policijos pareigūno, fiksavusio Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, taip pat vaizdo įrašas, įrodo P. K. ypač pavojingus, agresyvius, chuliganiškus veiksmus, kai pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje tarpu tarp stovinčių automobilių, kai tuo metu ten stovėjo 3 automobiliai, kuriuose sėdėjo žmonės, be to, savo automobiliu taip pat veždamas keleivę, staigiai pradeda didinti važiavimo greitį, dėl ko netrukus automobilis, praradęs stabilumą ir sukibimą su kelio danga, slystamas važiuojamąja dalimi, pasisuka į kairę pusę beveik 90 laipsnių kampu, taip atlikdamas šoninį slydimą. Tuo pareiškėjas sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems šalia buvusiems eismo dalyviams, nes transporto priemonė šoninio slydimo metu yra sunkiai valdoma.

3.2 P. K. išdėstyta aplinkybė, kad jis slydimą atliko netyčia, tai įvyko dėl to, kad jis neįvertino, kad vairuoja galingą, galiniais ratais varomą automobilį, be to, ant automobilio galinės ašies uždėtos padangos, kurių protektoriaus gylis buvo 3 ir 4 mm, kas reiškia, kad padanga praktiškai neturi protektoriaus ir nesugeba efektyviai pašalinti vandens nuo kontakto su keliu, turėtų būti vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės ir nepagrįstai pateisinti savo chuliganiškus veiksmus.

3.3 Akivaizdu, jog šoninis slydimas įvyko dėl vairuotojo tyčinių veiksmų, tai yra P. K. staiga didinto važiavimo greičio, nes kitu atveju, P. K. važiuojant aikštele, kurios važiuojamosios dalies paviršius yra šlapias bei galimai slidus, tolygiai didinant važiavimo greitį, kuris aikštelėje negali būti didesnis nei leidžiamas 20 km/h, tokios pasekmės nebūtų įvykusios. P. K. skunde dėstomos aplinkybės dėl jo galimai techniškai netvarkingo automobilio, kadangi galinių padangų protektoriaus gylis buvo 3 ir 4 mm, kas reiškia, kad padanga praktiškai neturi protektoriaus ir nesugeba efektyviai pašalinti vandens nuo kontakto su keliu, negali būti laikomos teisėtu pagrindu P. K. atliktiems chuliganiškiems veiksmams pateisinti, nes jis, būdamas transporto priemonės vairuotojas, o juo labiau būdamas ir jos savininku, prieš dalyvaudamas viešajame eisme privalėjo pasirūpinti, kad eksploatuojamos automobilio padangos būtų tvarkingos ir efektingos atliekant kelyje manevravimo veiksmus (stabdant, didinat važiavimo greitį ir kt.), o ne kaip priežastį nurodyti teisinantis, kad tokie chuliganiški veiksmai įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl netvarkingų ir neefektyvių padangų, apie kurias jis žinojo jau prieš sėsdamas už automobilio vairo.

3.4 Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas, jog vairuoja automobilį ant kurio, pasak jo, sumontuotos netvarkingos padangos, kurios praktiškai neturi protektoriaus ir nesugeba efektyviai pašalinti vandens po kontakto su keliu, dėl ko „akvaplaningas“ (situacija, kai automobilio padangos dėl vandens sluoksnio mažai kontaktuoja su kelio danga) bus beveik neišvengiamas, vis tiek tyčia atliko veiksmus, kurie sukėlė automobilio šoninį slydimą.

3.5 Pažymi, kad vairuotojo galimybės suvaldyti šonu slystantį automobilį itin ribotos, ką patvirtina ir paties P. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis, pasisukus automobiliui, išsigando, nes trumpam buvo praradęs jo kontrolę. P. K. tokius veiksmus atliko be jokios pateisinamos priežasties, siekdamas į save atkreipti aplinkinių dėmesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, noro pasirodyti. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64- 942/2017).

3.6 Taigi, šiuo atveju neginčijamai įrodyta, kad P. K. automobilį vairavo chuliganiškai, keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui, atvirai demonstravo nepagarbą visuomenei, niekino moralės ir elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką, savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių ir jo padaryti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl pagal šią teisės normą jis yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

3.7 Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti 2025 m. vasario 7 d. Panevėžio apskrities VPK ANBNS priimtą nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. K. nurodė, kad palaiko savo skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jo vairavimo stažas daugiau nei 5-eri metai. Automobilį BMW įsigijo maždaug 3-4 mėnesiai iki įvykio. Anksčiau vairuojant šį automobilį nebuvo tokių situacijų, kad šis automobilis būtų slydęs dėl nepakankamo sukibimo su kelio danga.

Skundo išsprendimo motyvai

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Kaip matyti iš pateikto skundo, P. K. ginčija patį administracinio nusižengimo padarymo faktą, teigdamas, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties (nėra KET pažeidimo, chuliganiškų paskatų, tyčios).

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų.

8. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

9. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu iš esmės motyvuodamas tuo, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, o tai yra jo vairavimo stažo trūkumas vairuojant tokiomis eismo sąlygomis (netinkamai įvertino kelio dangą, kuri tuo metu buvo šlapia ir tepaluota ir neįvertino, kad jis vairuoja galingą, galiniais ratais varomą automobilį, prie kurio valdymo jis nėra pripratęs), tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Tokia pareiškėjo įvykio versija, jog tai yra jo vairavimo stažo trūkumas vairuojant tokiomis eismo sąlygomis ir esant prastai automobilio padangų būklei, vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės.

11. Nagrinėjant bylą buvo peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas „Kupiskio_marios_Miestas_Miestas_20241222225634_20241222225648_174140 (3)“, kuris šiuo konkrečiu atveju yra svarbus įrodymų šaltinis. Jame matyti kaip Kupiškio marių automobilių stovėjimo aikštelėje pasirodo tamsios spalvos universalaus kėbulo automobilis (ginčo nėra, kad tai P. K. vairuojamas automobilis), kuris pradeda važiuoti ratu aplink šią automobilių aikštelę ir joje stovinčius automobilius. Iš įrašo aiškiai matyti, kad P. K. vairuojamas automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje iš pradžių važiavo lėtai, o po to, kai aikštelėje pasuko į kairę už dviejų ten stovėjusių automobilių, jis pradėjo staigiai didinti važiavimo greitį ir automobilis praradęs stabilumą, slydo šonu važiuojamąją dalimi ir pasisuko į kairę, taip atlikdamas šoninį slydimą pavojingu atstumu nuo aikštelėje stovinčio automobilio Audi su įjungtu varikliu (vaizdo įrašo laikas – 00:00:07). Tada matosi, kad automobilis yra stabdomas ir jį suvaldžius, jis nežymiai pasisukęs nuvažiuoja kairiau.

12. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad jame nesimato, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje būtų tapęs nevaldomas dėl šlapios ir slidžios ar tepaluotos kelio dangos. Kaip tik iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis iš pradžių be jokių trikdžių pravažiuoja pro aikštelėje du stovinčius automobilius, pasuka už jų į kairę, ir tik po šio posūkio pradeda didinti greitį, įsibėgėja ir tyčia slysta šonu netoli esančio kito automobilio Audi.

13. Pareiškėjo vairavimas teisingai įvertintas kaip chuliganiškas, nes iš vaizdo medžiagos matyti, jog pareiškėjo vairavimas nebuvo atsitiktinis ir netyčinis nuslydimas dėl aikštelės dangos, o įvyko tyčia jam staigiai padidinus greitį, specialiai taip valdant automobilį, siekiant sukelti jo slydimą.

14. Chuliganiškas vairavimas pasireiškė pavojingu manevravimu automobiliu tarp aikštelėje stovinčių trijų automobilių, bereikalingu akceleravimu priverčiant transporto priemonę slysti šonu ir taip sukeliant riziką įvykti eismo įvykiui.

15. Skunde pareiškėjas nurodo, kad neatsižvelgta į jo, kaip jauno vairuotojo, turimą vairavimo stažą, patirtį bei tai, kad praeityje šiurkščių nusižengimų jis nėra padaręs, kas rodo, kad jis nėra sistemingas kelių eismo taisykles pažeidžiantis vairuotojas.

16. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta ir pats P. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo vairavimo stažas nusižengimo padarymo metu jau siekė daugiau nei 5 metus, todėl P. K. negalima vertinti kaip nepatyrusio, neseniai pradėjusio vairuoti vairuotojo. Nurodomi motyvai dėl įgūdžių trūkumo vairuojant automobilį su galiniais varomaisiais ratais tik patvirtina pareiškėjo tyčią taip vairuoti.

17. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad automobilį BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs keli mėnesiai iki eismo įvykio, tačiau jį vairuodamas anksčiau nėra taip slydęs, o tai tik patvirtina, kad jo sukeltas automobilio šoninis slydimas automobilių aikštelėje nebuvo atsitiktinis.

18. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 20-21) matyti, kad P. K. praeityje buvo baustas už administracinio nusižengimo padarymą - Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jau 2021 m. gegužės 25 d. jis buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad paliko automobilį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje kelio ženklo Nr. 846 galiojimo zonoje. Taip pat 2020 m. rugsėjo 3 d. P. K. padarė mažai pavojingą veiką – vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir užvažiavo ant šaligatvio, apgadino kelio ženklą.

19. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nebuvo vienintelis ir atsitiktinis. Nors už ankstesnį nusižengimą paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, tačiau ir toliau daro administracinius nusižengimus.

20. Pareiškėjo pozicija, kad automobilis slydo dėl slidžios kelio dangos ir ant jos buvusių tepalų bei dėl prastos automobilio padangų būklės vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

21. P. K. skunde nurodo, kad įvykio metu jo automobilio galinės ašies padangų protektoriaus gylis buvo 3 ir 4 mm, kas pasak jo reiškia, kad padanga praktiškai neturi protektoriaus ir nesugeba efektyviai pašalinti vandens nuo kontakto su keliu, todėl „aquaplaningas“ bus beveik neišvengiamas. Teigia, kad o valdoma transporto priemonė slydo būtent dėl aukščiau aprašytų aplinkybių, o ne dėl aktyvių ir chuliganiškų veiksmų.

22. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2BE-189 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 3.10 punkte nurodoma, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai transporto priemonės padangos protektoriaus rašto gylis mažesnis, nei nustatyta: 1. M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm); 2. M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm); 3. M3 klasės – 2,0 mm; 4. N1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm); 5. N2, N3 klasių – 1,0 mm; 6. L kategorijos – 0,8 mm; 7. O1, O2 klasių – 1,6 mm; 8. O3, O4 klasių – 1,0 mm (Sąrašo 5.2.3 papunkčio e) punkto didelis trūkumas);

23. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.1 punkte numatyta, kad kategorija M – variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta keleiviams vežti: M1 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis).

24. Pats pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jo matavimais, automobilio padangų protektoriaus gylis įvykio metu buvo 3 mm ir 4 mm. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad P. K. automobilio padangų protektoriaus rašto gylis atitiko keliamus reikalavimus, t. y. buvo ne mažesnis nei 3 mm.

25. Be to, pareiškėjas važiuodamas aikštelėje ir teigdamas, kad jos danga yra slidi iš šlapia, bei žinodamas apie tai, kad jo automobilio padangų būklė, jo teigimu, yra prasta, jos yra nusidėvėjusios, turėjo kaip tik įvertinti šias aplinkybes ir važiuoti atsargiai, o ne didinti automobilio greitį, ką jis padarė. Toks elgesys rodo pareiškėjo neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi.

26. KET 15 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga <...>, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

27. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nurodytas nei vienas KET punktas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pažeidęs.

28. Šis pareiškėjo teiginys akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems duomenims, iš kurių matyti, kad tiek P. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 17-18), tiek jo atžvilgiu priimtame skundžiamame Nutarime (b. l. 14-16) skiltyse „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nurodyta, kad P. K. pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus.

29. Skundžiamame Nutarime buvo išsamiai paaiškinta ir nurodyta, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas KET pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti bei 4 punkte įtvirtinta taisykle, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

30. Šis KET punktas (9) yra bendro pobūdžio, bet vien jo nesilaikymas gali būti pripažintas administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį požymiu. Teismo vertinimu, šiuo atveju automobilį vairavusio asmens elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodytų KET 4 ir 9 punktų, t. y. iššaukiančiu vairavimu, sąmoningai šonu slysdamas automobiliu ant automobilių stovėjimo aikštelės dangos, nepasirinko saugaus greičio pagal važiavimo sąlygas, taip elgėsi neatsargiai ir rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukėlė jiems, o kartu ir sau, pavojų, nes galėjo laiku nesustabdyti vairuojamo automobilio, laikytinas ir KET 127 punkto pažeidimu (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-491/2018).

31. Pažymėtina, kad KET taikomos ir privačiose, ir netgi uždarose teritorijose, jų taikymas susijęs su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)255/2015, Kauno apygardos teismo nutartis (duomenys neskelbtini)785/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-663-383/2017).

32. Nagrinėjamu atveju, automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Kupiškio rajono sav., Kupiškio sen., Aukštupėnų k., prie Kupiškio marių poilsiavietės, į kurią bet kada gali atvažiuoti automobiliai, netgi ir vėlyvą vakarą nėra ta vieta, kurioje būtų galima pavojingai manevruoti. Tai pareiškėjas turėjo puikiai suprasti, tačiau nesielgė atsargiai, vis tiek ryžosi pavojingam ir chuliganiškam vairavimui, akivaizdžiai negerbė visuomenėje nustatytų taisyklių ir sukėlė pavojų ne tik savo sveikatai ar net gyvybei, bet ir kartu važiavusiam asmeniui bei kitiems aikštelėje buvusiems automobiliams.

33. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Institucija surašiusi AN protokolą nieko nesiaiškino apie įvykio aplinkybes, nefiksavo svarbių faktinių aplinkybių apie transporto priemonės padangų stovį, nenustatė ir neapklausė galimų liudytojų. Taip pat policijos pareigūnas fiksavęs įvykio duomenis nerinko informacijos apie kitas transporto priemonės technines charakteristikas. Institucija neturėjo pilnutinių įrodymų ir jų apskritai aktyviai nerinko, kad būtent P. K. galimo nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus iš chuliganiškų paskatų.

34. Nors skunde nesutinkama su įrodymų rinkimu, jų vertinimu, ginčijama pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo bei teigiama, kad jo kaltė grindžiama prielaidomis, teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais ir pripažinti, kad Institucija vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos vertino selektyviai, šališkai, neišsamiai, ignoruodama kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

35. Teismo nuomone, visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl pažeidėjo administracinės atsakomybės, nustatytos nepažeidžiant ANK 569 str. įtvirtintų įrodymų tyrimo, tikrinimo ir vertinimo taisyklių. Institucija, laikydamasi šio straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, priimtame Nutarime nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir kuriuos įrodymus atmeta, pateikdamas išsamius jų atmetimo motyvus.

36. Institucija Nutarime nurodė, kad byloje surinkti įrodymai paneigia P. K. iškeltą įvykio versiją ir išsamiai aptarė kokiais įrodymais remiasi sprendžiant dėl jo kaltės (pareigūno R. Tūbelio tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jo kūno kameros įrašu, vaizdo įrašu „Kupiskio_marios_Miestas_Miestas_20241222225634_20241222225648 174140.mp4“, paties P. K. duotais parodymais, kai jį sustabdė pareigūnai).

37. Pažymėtina, kad tyrėjo Regimanto Tubelio 2024 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo (b. l. 19) yra nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 22 d., apie 22 val. 55 min. dirbant kartu su Panevėžio apskr. VPK, Kupiškio r. PK, RS vyr. patrule Olga Griva patruliuojant Kupiškio r. Aukštupėnų k. ribose Marių gatvėje buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis, kuris vadinamoje Kupiškio marių automobilių statymo aikštelėje galimai atlikinėjo chuliganiškus veiksmus. Automobilis aikštelėje pradėdamas manevrus didino važiavimo greitį ir staigiu manevru privertė automobilį slysti šonu. Šio automobilio manevrai įvyko tiesiai priešais pareigūnus, kai jie vyko tarnybiniu automobiliu nuo pastato esančio adresu Kupiškio r. Aukštupėnų k. Marių g. 9, link pastato pažymėto Nr. 10. Automobilis BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nedelsiant sustabdytas nuo pažeidimo vietos nenutolus 50 m. atstumu. Bendraujant su automobilio vairuotoju, jis pateikė asmens tapatybės kortelę išduotą P. K. vardu. Aiškinantis įvykio aplinkybes patikrintas vairuotojo blaivumas, nustatyta, kad alkoholio nevartojęs. Automobilio dokumentai buvo tvarkingi. Vairuotojo buvo pasiteirauta kokius ir kodėl atliko įtartinus automobilio manevravimo veiksmus. P. K. nurodė, kad paslydo šonu, nes jo automobilio padangos yra plikos. Apžiūrėjus automobilį ir jo padangas buvo matyti, kad protektorius tinkamas žiemos sezonui ir jų likutis akivaizdžiai pakankamas. Tada vairuotojas aiškino, kad galimai tai įvyko dėl šlapios kelio dangos. Vairuotojui paaiškinus, kad oro sąlygos vienodos visiems, tačiau šiuo metu vykstančios transporto priemonės aikštelėje neslidinėja, jis pripažino, kad per stipriai padidinęs apsukas ir dėl to padarė klaidą. Tarnybiniame automobilyje įrengtos stebėjimo kameros užfiksavo šio automobilio manevrus, taip pat Kupiškio r. Aukštupėnų k. ties marių elingu esanti vaizdo stebėjimo kamera taip pat užfiksavo šio automobilio manevrus, kurie atitinka chuliganišką vairavimą.

38. Skundžiamame Nutarime buvo atmesta P. K. iškelta gynybinė versija, kad automobilio slydimas buvo netyčinis, netikėtas ir neplanuotas ir buvo pažymėta, kad pareigūno R. Tūbelio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir jo kūno kameros įrašas patvirtina, kad P. K., sustabdytas policijos pareigūnų ir paklaustas apie jo atliktus manevrus, iš karto pareigūnams nurodė, kad jo automobilio padangos yra „plikos“ ir jį užmetė, nors patikrinus minėto automobilio padangas jos buvo tvarkingos. Nutarime nurodyta, kad tai akivaizdžiai parodo, kad P. K. suprato savo tyčia atliktų manevrų pavojingumą ir siekdamas išvengti atsakomybės pateikė pareigūnams klaidingą įvykių versiją, nurodydamas, kad automobilį sumėtė dėl netvarkingų padangų, nes priešingu atveju, jeigu šie slydimo veiksmai būtų atlikti netyčia, kaip teigiama skunde, P. K. pareigūnams iš karto ir būtų pateikęs tokį paaiškinimą.

39. Taigi, tiek iš tyrėjo Regimanto Tubelio 2024 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo, tiek iš Nutarimo matyti, kad priešingai, nei teigia skunde pareiškėjas, pareigūnai atsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę dėl neva prastos automobilio padangų būklės ir po įvykio apžiūrėjo automobilį ir jo padangas bei nustatė, kad protektorius tinkamas žiemos sezonui ir padangos yra tvarkingos. Ir tik po to, kai pareigūnai nustatė, kad padangų būklė yra tinkama, P. K. iškėlė naują įvykio versiją, kad automobilis slydo dėl šlapios kelio dangos. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnui atsakius, jog: „oro sąlygos vienodos visiems, tačiau šiuo metu vykstančios transporto priemonės aikštelėje neslidinėja“, P. K. pripažino, kad per stipriai padidino apsukas ir dėl to padarė klaidą.

40. Minėti aptarti įrodymai patvirtina, kad P. K. ne kartą keitė gynybinę įvykio versiją, jo parodymai nebuvo nuoseklūs.

41. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas selektyviai išrenka duomenis, kurie palankūs jam, tačiau nutyli apie tuos duomenis, kurie paneigia jo versiją. Šie subjektyvūs, pažeidėjui palankiai dėstomi samprotavimai, Institucijos konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl P. K. kaltės nekeičia (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-185/2018).

42. Priešingai pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina pareiškėją atlikus nurodytus jam inkriminuotus veiksmus. Teismas daro išvadą, kad reikšmingos kaltės ir nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido Institucijai tinkamai įvertinti P. K. atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį klausimą bei priimti teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir įtikinamą Nutarimą.

43. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-768/2017 yra pasisakęs, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

44. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt., būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-334/2017).

45. Pareiškėjas teigia, kad įvykio metu nekilo grėsmė eismo saugumui, automobilis slysdamas netapo sunkiai valdomas, kadangi suveikus automobilio antipraslydimo sistemai automobilis stabilizavosi ir tokių veiksmų P. K. daugiau nebekartojo.

46. Su minėtais pareiškėjo argumentais nesutiktina. Kad P. K. savo vairavimu kėlė grėsmę kitiems patvirtina ne tik ta aplinkybė, kad jis važiavo kartu su keleive D. P., bet ir tai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje tuo metu buvo dar trys automobiliai.

47. Nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad nusižengimo padarymo metu P. K. pravažiavo pro du aikštelėje stovinčius automobilius. Jam padidinus greitį ir automobiliui pradėjus slysti į šoną, jo automobilio galas atsidūrė prie pat aikštelėje stovėjusio trečio - tamsios spalvos „Audi“ automobilio priekinės dalies ir tikėtina, tik laimingo atsitiktinumo dėka, jo nekliudė.

48. Be to, aikštelėje yra leidžiamas 20 km/h greitis, o iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas padidino greitį ir tikėtina, kad važiavo didesniu nei 20 km/h greičiu.

49. P. K. prie administracinio nusižengimo protokolo esančiame 2025 m. sausio 4 d. paaiškinime nurodė, kad įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį BMW530, valst. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į Kupiškio marių aikštelę, buvo tamsus paros metas, o kelias šlapias. Atvažiuodamas nuo Aukštupėnų k. pusės suko į aikštelę ir nesustodamas ją norėjo apvažiuoti. Vienu metu ant posūkio padidinus greitį automobilis prasukė galinius varančius ratus ir pradėjo slysti šonu. Tuo pat metu įsijungė antipraslydimo sistema ir automobilis atsisuko į stabilią padėtį. Su juo važiavo kartu jo draugė D. P.. Pasisukus automobiliui jis šiek tiek išsigando, nes trumpam buvo praradęs kontrolę. Draugė, kiek pastebėjo, išsigandusi nebuvo. Tokius veiksmus atliko tikrai nenorėdamas pasirodyti prieš kitus, o neįvertino, kad automobilis yra galingas ir reikia priprasti prie automobilio akceleratoriaus.

50. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodomu argumentu, kad vairuotojo galimybės suvaldyti šonu slystantį automobilį itin ribotos, ką patvirtina ir paties P. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis, pasisukus automobiliui, išsigando, nes trumpam buvo praradęs jo kontrolę.

51. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, pritartina Institucijos atsiliepime padarytai išvadai, kad šoninis slydimas įvyko dėl vairuotojo tyčinių veiksmų - P. K. staiga didinto važiavimo greičio, nes kitu atveju, P. K. važiuojant aikštele, kurios važiuojamosios dalies paviršius yra šlapias bei galimai slidus, tolygiai didinant važiavimo greitį, kuris aikštelėje negali būti didesnis nei leidžiamas 20 km/h, tokios pasekmės nebūtų įvykusios.

52. Teismo vertinimu, toks automobilio valdymas kėlė akivaizdų pavojų paties pareiškėjo, jo keleivės ir kitų eismo dalyvių saugumui, nes staigiais judesiais menevruojant, didinant greitį ir važiuojant, kaip pareiškėjas teigia, slidžia kelio danga, vairuotojas turi ribotas galimybes suvaldyti transporto priemonę, kad išvengti nelaimingo atsitikimo.

53. Įvertinus byloje surinktą medžiagą ir P. K. elgesį, taip pat tai, kad nusižengimas padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje tuo metu buvo dar 3 automobiliai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas tokius veiksmus atliko sąmoningai, iš chuliganiškų paskatų, nes toks transporto priemonės vairavimas dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir keliantis pavojų aplinkiniams bei kitų asmenų turtui, tai yra stovinčioms transporto priemonėms ir jose esantiems žmonėms.

54. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. K. atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, nusižengimas padarytas tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo.

55. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad P. K. vairuodamas automobilį tyčia bei sąmoningai manevruodamas taip, kad jo vairuojama transporto priemonė slystų šonu, sukėlė realų pavojų sau ir eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo nukentėti kiti asmenys, rizikos, kas rodo, jog grėsmė kitiems asmenims ir pačiam pareiškėjui buvo ne tik įsivaizduojama, bet ir reali. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo. Dėl to, jo veiksmai pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu.

56. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad P. K. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta vidurkio dydžio bauda (500 Eur) bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui (12 mėnesių).

57. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teismas konstatuoja, kad jo atžvilgiu Nutarimas buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – parinktos ir individualizuotos tinkamai, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

58. Pažymėtina, kad Teismas, nagrinėdamas skundą, neprivalo pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, neturėtų esminių pasekmių bylos baigčiai ir neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, todėl teismas pasisakė dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui.

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas netenkintinas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Audickienės 2025 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 50-ANR_N-903-2025, paliktinas nepakeistas.

60. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai jo patirtas išlaidas advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.

61. ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

62. Šioje byloje pripažinta, kad P. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nenutraukta, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

P. K. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Jurgitos Audickienės 2025 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-903-2025, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25263056571) palikti nepakeistą.

P. K. prašymo dėl patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

TeisėjasArtūras Dilys