Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017 m. kovo 31 d. nutarimu Pažeidėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2017 m. vasario 11 d., 15.05 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų, t. y. norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, parodydamas aiškų negerbimą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko vairuojamas automobilis slydo šonu, sukeldamas grėsmę vairuotojo bei kitų vairuotojų saugumui ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 127 punktų reikalavimus.Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. balandžio 20 d. gautas Pažeidėjo skundas, kuriame buvo ginčijamas Institucijos nutarimas nurodant, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas ir nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukta.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi Pažeidėjo skundo netenkino ir Institucijos 2017 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti ir Institucijos nutarimą, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistu minėtas Institucijos nutarimas ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių. Cituodamas ANK 420 straipsnio 2 dalį, nekaltumo prezumpcijos principą bei remdamasis teismų praktika bylose dėl chuliganiško vairavimo, tvirtina, kad jo veiksmai – važiavimas ir slydimas ledu nėra traktuotinas kaip chuliganiškas elgesys. Nurodo, kad jo veika galėjo būti kvalifikuota tik pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, kadangi straipsnio dispozicija numato atsakomybę už važiavimą per vandens telkinių ledą, o ne keliu. Kita vertus, šiuo atveju net pats teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kokia konkrečiai KET norma, važiuojant ir slystant ledu, buvo pažeista.Pažeidėjas apeliaciniu skundu ginčija liudytojų – policijos pareigūnų T. D. ir R. B. parodymus, teigdamas, kad jie yra prieštaringi (skirtingai nurodomas transporto priemonių, asmenų, buvusių šalia tvenkinio, skaičiaus, automobilių išvystytas greitis), be to, neatitinka ir gautų pranešimų apie įvykį laikas, dėl ko pagrįstai kyla abejonės ar pareigūnai apskritai kalba apie vieną ir tą patį įvykį. Kita vertus atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei bylos medžiagoje būtų įvykio schemos, susijusios su transporto priemonių ir žmonių išsidėstymu ant tvenkinio ir šalia jo, vaizdo ir garso įrašymo priemonės, kurios yra įrengtos policijos automobiliuose, būtų galima nustatyti objektyvią tiesą byloje, pašalinti visas abejones dėl jo kaltumo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Institucijos viršininkas V. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir Pažeidėjo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi skundžiama nutartis priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.Skundas tenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde nors Pažeidėjas neneigia, jog automobiliu važiavo per vandens telkinio ledą, tačiau kategoriškai nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad vairavo automobilį chuliganiškai. Su šiais jo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas, o Institucijos nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę chuliganiškai, t. y. norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, parodydamas aiškų negerbimą visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko vairuojamas automobilis slydo šonu, tokiu būdu sukeldamas grėsmę vairuotojo bei kitų vairuotojų saugumui, ir šiais veiksmais pažeidė KET 4, 9, 127 punkto reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 1 punkte nurodyta, kad KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; KET 4 punkte - eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 9 punkte - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 127 punkte - vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>. Apeliacinės instancijos teismo manymu, išdėstytų normų analizė bei byloje nustatytų duomenų visuma, leidžia teigti, jog esamoje situacijoje duomenų, kad Pažeidėjas vairavo dėl chuliganiškų paskatų – nėra. Šiuo aspektu svarbu tai, kad byloje nenustatyta, kaip būtent pasireiškė norėjimas pademonstruoti ir parodyti savo išskirtinumą (pvz.: pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo ir kt.). Vien tai, kad Pažeidėjas vairavo taip, kad automobilis slystų šonu, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu taip pat buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Byloje nepaneigti Pažeidėjo teiginiai, kad važiuodamas per ledą jis norėjo išbandyti padangų sukibimą, ABS sistemos veikimą, todėl automobilį specialiai vairavo taip, kad šis slystu, t. y., Pažeidėjo tyčia buvo nukreipta ne į siekį parodyti nepagarbą visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams, o išbandyti tam tikras technines automobilio charakteristikas. Nutarime, remiantis policijos pareigūnų ir kitų liudytojų parodymais nurodoma, kad buvo sukeltas pavojus tuo metu ledu vaikščiojusiems ir ant ledo žvejojusiems asmenims, tačiau Pažeidėjo vertinimu, važinėdamas per ledą jis nekėlė pavojaus kitiems, šalia kranto buvusiems, asmenims. Pažymėtina, kad važiavimas ledu yra savaime pavojingas elgesys, keliantis pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems asmenims, tačiau toks važinėjimas ledu, nenustačius, kad tai daroma dėl chuliganiškų paskatų, negali suponuoti išvados, kad KET pažeidimai padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie šį įvykį policijai pranešė S. G. G., kuris buvo susitaręs su seniūnija apie tokius atvejus pranešti, nes tai buvo, anot liudytojo, sisteminė problema dėl kurios buvo daroma žala krantinei, šiukšlinama. Taip pat šis liudytojas apklausos metu nurodė ir apie galimą pavojų žvejams ir patiems vairuotojams. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad asmenys, tuo metu buvę ant ledo (žvejai, vaikai, suaugę), būtų pranešę Bendrajam pagalbos centrui apie jiems keliamą pavojų. Atvirkščiai, bylos duomenys (policijos pareigūnų parodymai) rodo, kad automobiliai važinėjo aplink salą, kad žmonės nuo salos stovėjo 30 – 40 metrų atstumu, suaugę ir vaikai vaikščiojo užšalusio tvenkinio pakraščiu, todėl išvada, kad jiems buvo keliamas pavojus yra daugiau subjektyvaus, paremta policijos pareigūnu nuomone, pobūdžio. Pažymėtina, kad tvenkinys, šiuo nagrinėjamu atveju, yra specifinė vieta, kurioje ledu važinėjantys automobiliai, kaip ir ant ledo buvę asmenys, buvo gerai matomi. Šioje situacijoje tiek vairuotojai, tiek minėti asmenys turėjo galimybę laikytis maksimalaus atsargumo, todėl esant tokiai situacijai, netikėtumo faktorius, kaip kad netikėtai, KET pažeidinėjančio ir pavojų keliančio automobilio pasirodymas kelyje, yra mažai tikėtinas. Papildomai pažymėtina, kad automobilių vairuotojai, važinėjantys tvenkinių ledu, paprastai siekia automobilius išbandyti ekstremaliose situacijose, kuomet automobilis slysta, tuo pačiu patobulinti vairavimo įgūdžius, o ne priešpastatyti save prieš visuomenę rodant jiems nepagarbą ir sąmoningai keliant jiems pavojų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai patvirtino, jog vairuotojai, kaip jie patys teigė, laikėsi atsargumo priemonė, nes turėjo mobiliuosius telefonus su įjungtais garsiakalbiais bei palaikė jais tarpusavio ryšį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad analizuojamu atveju nustatyta, kad Pažeidėjas važinėjo tvenkinio ledu, ant kurio nėra įrengta speciali trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms per ledą, t. y. jis per tvenkinio ledą važinėjo neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažeidėjo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal 420 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta. Veiksmai - važiavimas per tvenkinio ledą, kuomet tai daroma ne dėl chuliganiškų paskatų, nekeliant pavojaus eismo ir kitų žmonių saugumui, turi būti kvalifikuojami ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal specialią ANK 282 straipsnio 1 dalyje numatytą normą.ANK 282 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledą motorinėmis transporto priemonėmis. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas neneigia, jog automobiliu važiavo per vandens telkinio ledą, tačiau mano, kaip galima suprasti, tai darė teisėtai. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia Pažeidėjo dėmesį į tai, kad išties ne kiekvienas važiavimas ledu yra neteisėtas, tačiau būtent analizuojamu atveju, atvirkščiai nei mano Pažeidėjas, jo veiksmai laikomi neteisėtais, kadangi ant ledo nebuvo įrengta speciali trasa, skirta važiuoti transporto priemonėms būtent per ledą, todėl šis skundo argumentas laikomas visiškai nepagrįstu.Kiti Pažeidėjo skundo argumentai, susiję su nesutampančiais liudytojų – policijos pareigūnų T. D. ir R. B. parodymais apie automobilių skaičių, asmenų, buvusių ant ledo ir šalia užšalusio tvenkinio, taip pat pranešimų skirtingas laikas, nevertintini kaip šalinančiais jo administracinę atsakomybę, ne tik dėl to, kad jų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes (kad Pažeidėjas važinėjosi automobiliu ledu ir kt.) buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, tačiau ir dėl to, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: liudytojo E. V. parodymai, garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Taigi, skundą nagrinėjantis teismas nustato, kad M. Z. 2017 m. vasario 11 d., 15.05 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai važiavo vandens telkinio ledu. Nustačius, kad Pažeidėjo veika atitinka 282 straipsnio 1 dalį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis naikinama perkvalifikuojant veiką į ANK 282 straipsnio 1 dalį bei paskiriant už šį pažeidimą naują administracinę nuobaudą. Teismas, skirdamas nuobaudą Pažeidėjui už administracinio nusižengimo, numatyto 282 straipsnio 1 dalyje, padarymą atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, administracinio nusižengimo padarymo metu Pažeidėjas pakluso policijos pareigūnų nurodymams, praeityje nors ir yra baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios, dirba, ir daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti Pažeidėjui paskyrus nuobaudą, mažesnę, negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

M. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, kuria netenkintas M. Z. skundas dėl 2017 m. kovo 31 d. nutarimo skirti jam administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį panaikinimo ir 2017 m. kovo 31 d. nutarimą skirti M. Z. administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. M. Z. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – trisdešimt (30) eurų baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.