Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimo L. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 30 d., apie 22.10 val., (duomenys neskelbiami) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį, nesaugiai manevravo, slydo šonu, „piešė saules“, nesilaikė saugaus nurodyto greičio, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti savo automobilių judėjimo kryptį bei imtis kitokių veiksmų užtikrinti savo bei kitų eismo dalyvių saugumą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės 2017 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-108252059-17 L. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nesutikdamas su minėtu nutarimu L. L. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 6 d. nutartimi Institucijos 2017 m. liepos 11 d. nutarimą paliko nepakeistą, padarydamas išvadą, jog L. L. vairavimo būdas neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Teismas konstatavo, jog taip vairuoti vertinamo įvykio metu L. L. nebuvo jokios pateisinamos priežasties, o jo nurodomas motyvas dėl noro patikrinti skleidžiamus automobilio garsus, galbūt reiškiančius galimą automobilio gedimą, tik patvirtina pareiškėjo tyčią taip vairuoti. Toks jo vairavimas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko, jis pripažintinas chuliganišku, keliančiu potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam vairuotojui bei automobilyje buvusiam keleiviui.Apeliaciniame skunde L. L. išdėstė tris alternatyvius prašymus susijusius su skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi. Apeliacinio skundo autorius prašė: Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį pakeisti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių; Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. priimtą nutartį pakeisti, L. L. veiką perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir skirti šio straipsnio dispozicijoje imperatyviai numatytą minimalia administracinę nuobaudą; Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. priimtą nutartį pakeisti ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei neatimti teisės vairuoti arba atimti mažesniam terminui nei paskirta Institucijos nutarimu bei skundžiama teismo nutartimi.Skunde nurodė, jog apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino tendencingai ir selektyviai, rinkdamas jį kaltinančius įrodymus ir ignoruodamas jį teisinančius. L. L. teigimu jis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai aiškino, jog norėdamas sužinoti ar iš mašinos sklindantis garsas nėra važiuoklės defektas, aikštelėje, įvertinęs greitį, manevringumą, oro sąlygas, tai, kad važinėjamoje aikštelės dalyje niekas nevaikšto, nepravažiuoja mašinos, aplinkui nėra gyvenamųjų namų, iš kurių galėtų greitai išbėgti vaikas ar gyvūnas - apsuko penkis ratus. Automobilį vairavo ne vedamas chuliganiškų paskatų, o tikslu įvertinti automobilio techninę būklę ir jokiu būdu nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams, kelti pavojų eismo ar žmonių bei savo saugumui.Apelianto pastebėjimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, nurodė, kad teismui nėra pagrindo netikėti pareigūno Š. J. parodymais, bei nenustatė nei vienos aplinkybės, dėl ko minimas pareigūnas turėtų pagrindą jį apkalbėti, tačiau su tuo L. L. kategoriškai nesutinka. L. L. teigimu, tarp pareigūno Š. J. ir jo susidarė konfliktinė situacija, ko pasekmėje pareigūnas parašė pareiškimą ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui. Melagingi parodymai duoti pareigūno ikiteisminiame tyrime nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnas vedamas vidinių ambicijų dėl nepasitvirtinusių jo melagingų parodymų ikiteisminiame tyrime, pilnai galėjo L. L. apkalbėti, kad būtų nubaustas bent administracine tvarka.Apeliantas nesutinka, su tuo, jog aikštelėje pavažiavęs keletą ratų, nesilaikė, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, saugaus nurodyto greičio. L. L. teigimu, jis važiavo 20 km/h greičiu, leistino greičio neviršijo ir tą patvirtino visi teisme apklausti liudytojai. Be to, jo važiavimo greitis nebuvo nustatytas prietaisų pagalba. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta avarinės situacijos požymių. Ir vien tai, kad L. L. važinėjosi aikštelėje, savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant neabejotinų duomenų, kad fotonuotraukose užfiksuotos ratų žymės ant asfalto dangos atsirado po L. L. važiavimo, negalima ir teigti, kad fotonuotraukos patvirtina pareigūno Š. J. parodymus. L. L. teigimu, nors fotonuotraukose matosi ratų žymės, tačiau ratų žymės nepatvirtina aplinkybės, kad jos atsirado būtent po jo vairavimo, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad padangų žymės atsirado sukant automobilį aplink savo ašį („piešiant saulutes"). Vien policijos pareigūno subjektyvus vertinimas, jog L. L. nesaugiai manevravo, nesilaikė saugaus nurodyto greičio taip priversdamas automobilį suktis ir taip elgėsi dėl chuliganiškų paskatų, nėra pagrindas patraukti L. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą spręstų, kad visgi L. L. veiksmai įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai, tuomet jis prašo tinkamai, išsamiai, visapusiškai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, kad paskirtoji nuobauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, jo pavojingumui bei siekiamiems tikslams. Apelianto įsitikinimu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. L. L. įsitikinimu jo veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus- nubaudimą bei prevenciją. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog yra dirbantis ir teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su vairavimu, jis yra vedęs ir auginu mažametį vaiką, jo sutuoktinė L. L. jokių pajamų negauna, neturi teisės vairuoti. Be to, apeliantas rūpinasi močiute, kuri blogai mato, minimaliai juda, rimti kardiologiniai sutrikimai, nustatytas tik 30 proc. darbingumas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, nors anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nėra priskiriami prie šiurkščių, be to, paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. L. L. manymu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, paskirta papildomo administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti atėmimas 12 mėn. yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės nusižengimui ir jo asmenybei, todėl neatitinka ir ANK 22 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos tikslų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. apeliacinis skundas atmetamas. ANK 652 straipsnyje 1d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde L. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei priimtu sprendimu prašo, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė L. L. skundą jo administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Asmeniui pažeidus šiuos reikalavimus, sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Iš komentuojamos teisės normos seka, kad chuliganiško vairavimo būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, kurios, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, suvokiamos kaip tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.Tai, kad L. L., vairuodamas automobilį, nesaugiai manevravo, slydo šonu, „piešė saules“, nesilaikė saugaus nurodyto greičio, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (prie bylos prijungtos AN bylos Nr. ROIK 17068695075 (toliau – AN byla) b. l. 1-2), policijos patrulio Š. J. tarnybinis pranešimas (AN b. l. 5) bei parodymai teismo posėdyje, fotonuotraukos (b. l. 17 -20) bei kiti byloje esantys duomenys. Priešingai nei teigė L. L., neva tai jis automobilį vairavo ne vedamas chuliganiškų paskatų, o tikslu įvertinti automobilio techninę būklę ir jokiu būdu nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, iš policijos pareigūno Š. J. paaiškinimų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu jis kartu su kolegomis prie ,,(duomenys neskelbtini)“ arenos išgirdo padangų cypimą, kažkas ,,piešė saules“. Po kelių minučių pasikartojo tas pats. Tada su kolegomis važiavo į aikštelę, esančią už 100 metrų. Tik atvažiavę pamatė L. L. važiuojantį automobiliu ir ,,piešiantį saules“, jo automobilis slydo šonu, be to, L. L. vežėsi keleivį, taip pat aikštelėje buvo žmonių ir automobilių. Tai pamatę, įjungė tarnybinio automobilio garsinį signalą ir privažiavo arčiau. Sustojęs L. L. išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Po to jis buvo sulaikytas, patalpintas į policijos tarnybinį automobilį, jam buvo pranešta, kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė. Dar būdamas įvykio vietoje, jis nufotografavo L. L. automobilį, kuriame užfiksuotos ir žymės, likusios ant asfalto dangos. Abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusio minėto pareigūno teismo posėdžio metu, duotais parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokio pagrindo, kadangi jo parodymus patvirtina ir fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose akivaizdžiai matosi padangų žymės ant asfalto dangos, kurios sutampa su L. L. automobiliu. Jokių esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių ir aplinkybių, kurias teismo posėdyje nurodė policijos pareigūnas, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Priešingai nei teigiama L. L. apeliaciniame skunde, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, nors L. L. neigė chuliganišką vairavimą, tačiau pripažino, jog norėdamas patikrinti, ar iš jo automobilio sklindantis garsas nėra važiuoklės defektas, aikštelėje prie ,,(duomenys neskelbtini)“ arenos apsuko penkis ratus. Savo paaiškinime policijos pareigūnams L. L. taip pat patvirtino, jog į aikštelę su draugais atvažiavo tikslu išbandyti po žiemos automobilio važiuoklę. Kartu po aikštelę važinėjosi su draugu A., o likusieji juos stebėjo, jis suko didelius ovalo formos ratus, dūmų nebuvo, padangos į šonus nečiuožė, bet leido cypimo garsą (AN b. l. 8). Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad L. L. savo vairavimu kėlė grėsmę kitiems patvirtina ir tai, kad jis važiavo kartu su keleiviu (A. L.), be to, ir liudytojai S. M., M. D. patvirtino buvę aikštelėje, kai L. L. važiavo ratais. Aikštelėje yra leidžiamas 20 k/h greitis, iš liudytojų Š. J. ir A. L. parodymų nustatyta, kad L. L. važiavo didesniu greičiu. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog L. L. vairuodamas automobilį nesiekė kelti pavojų eismo ar žmonių bei savo saugumui, kadangi važinėjamoje aikštelės dalyje niekas nevaikšto, nepravažiuoja mašinos, aplinkui nėra gyvenamųjų namų, iš kurių galėtų greitai išbėgti vaikas ar gyvūnas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad automobilis buvo eksploatuojamas aikštelėje, kurioje tuo metu niekas nevaikščiojo ir nevažiavo, nešalina L. L. atsakomybės padarius KET pažeidimus. KET taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-327-255/2015, Kauno apygardos teismo nutartis ATP-522-785/2016).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad L. L. vairuodamas automobilį tyčia bei sąmoningai manevruodamas taip, kad jo vairuojama transporto priemonė slystų šonu, keisdama vairavimo kryptį, „piešdama saules“, sukėlė realų pavojų sau ir eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo nukentėti kiti asmenys, rizikos, kas rodo, jog grėsmė kitiems asmenims ir pačiam L. L. buvo ne tik įsivaizduojama, bet ir reali. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo. Dėl to, jo veiksmai pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog ratų žymės, aikštelėje ant asfalto, nepatvirtina aplinkybės, kad jos atsirado būtent po L. L. vairavimo. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu apklaustas policijos patrulis S. J. patvirtino tas aplinkybes, jog važiuodamas į įvykio vietą iš 50 metrų atstumo matė, kaip L. L. automobilis aikštelėje slidinėja šonu, sukasi aplink savo ašį. Girdėjosi padangų cypimas ir matėsi dūmų kamuolys. Tik jiems privažiavus prie L. L. automobilio ir įjungus švyturėlius bei garsinius signalus, automobilis sustojo. Ant asfalto matėsi ryškios L. L. automobilio padangų žymės. Padangų rėžiai buvo švieži ir ryškūs, jie nusitraukė (baigėsi) ties sustojusiu automobiliu. Abejonių, kad padangų rėžiai buvo palikti L. L. automobilio nekilo, nes jie patys savo akimis matė, kaip automobilis slidinėja šonu aikštelėje. Būdamas įvykio vietoje, jis nufotografavo L. L. automobilį, nuotraukose užfiksuotos ir žymės likusios ant asfalto dangos. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir prie bylos pridėtos fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose akivaizdžiai matosi padangų žymės ant asfalto dangos ir jos sutampa su L. L. automobiliu. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su paskirtos nuobaudos dydžiu. Apelianto įsitikinimu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. L. L. įsitikinimu jo veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus- nubaudimą bei prevenciją.Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Visgi, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už L. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, yra privalomas.Iš bylos aplinkybių matyti, kad L. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 5 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta L. L. skunde, apylinkės teismas, atmesdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino L. L. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (šiais metais keturis kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), pagrįstai sprendė, jog apelianto patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir L. L. skunde nurodomos jo šeimyninės ar darbo aplinkybės (teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su darbu, vedęs ir augina mažametį vaiką, jo sutuoktinė jokių pajamų negauna, neturi teisės vairuoti, be to, jis rūpinasi močiute, kuriai reikalinga priežiūra), apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti apeliantą nuo pavojingo administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. L. L. pritaikytos griežtos sankcijos yra natūrali jo priimtų sprendimų ir priešingo teisei elgesio pasekmė, o tai, kad apeliantas dėl jam paskirtų nuobaudų neišvengiamai patirs nepatogumų, nesudaro pagrindo paskirtas nuobaudas švelninti. Apygardos teismo įsitikinimu, L. L. paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.