Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-12-30 apie 15.00 val., Kazlų Rūdos sav., Karinio poligono teritorijoje, aerodromo lėktuvų pakilimo take, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, t. y. traukė rankinį stabdį taip, kad tyčia priverstų vairuojamą transporto priemonę slysti šonu nuo vienos važiuojamos dalies iki kitos, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims, bei kitų asmenų turtui ir aplinkai. Taip pat transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 226 punktų reikalavimus.

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2016-02-10 nutarimu D. M. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Už pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Už pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, paskirta 35 Eur bauda. Už pažeidimą, numatytą 123 straipsnio 5 dalyje, paskirta 28 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta galutinė 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu D. M. atstovas D. G. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-04-22 nutartimi D. M. atstovo D. G. skundo netenkino ir paliko Institucijos 2016-02-10 nutarimą nepakeistą.

Apeliaciniame skunde D. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad svarbu nustatyti ar D. M. vairuoto automobilio buvimas ant nenaudojamo, uždaroje teritorijoje esančio, lėktuvų pakilimo tako, yra tapatus dalyvavimui viešajame eisme. Siekiant išsiaiškinti įstatymų leidėjo valią, kas yra laikytina viešuoju eismu, būtina sistemiškai išnagrinėti eismą reglamentuojančius teisės aktus, o neradus tikslių apibrėžimų, taikytina teisės analogija. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo 2006-10-02 taisyklių Nr. 3D-384 7 punkte numatyta, kad traktoriai, eksploatuojami uždarose teritorijose ir nedalyvaujantys kelių eisme, gali būti neregistruojami. Tai suponuoja, kad tam tikrų transporto priemonių eksploatacija uždaroje teritorijoje nėra laikoma dalyvavimu viešajame eisme. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis). Taigi šiame įstatyme yra nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos. Naudojant transporto priemonę uždaro pobūdžio teritorijoje transporto priemonės pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatą gali būti nedraudžiamos. Transporto priemonę naudojant uždaro pobūdžio teritorijoje ji nedalyvauja kelių eisme (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1343-390/2012). Neabejotina, kad nenaudojamas karinis poligonas ir jo lėktuvų pakilimo-nusileidimo takas papuola į TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl taikant teisės analogiją, negali būti reikalaujama, kad po uždarą teritoriją važinėjanti transporto priemonė būtų įregistruota ir su galiojančia technine apžiūra. Registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas privalomas transporto priemonėms, važinėjančiomis keliuose arba jų ribose.

Nėra aišku ar Kazlų Rūdos aerodromas, būdamas uždara teritorija, priklauso kariškiams ar yra Turto banko nuosavybė bei koks šios teritorijos statusas. Bet kuriuo atveju, pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo ant buvusio lėktuvų kilimo-tūpimo tako, t. y. buvo ne kelio ribose. Tiek Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – Įstatymas), tiek KET kilimo ir tūpimo tako nepriskiria prie kelių arba automobilių kelių. Lietuvos Aaukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs kas yra laikytina teritorija, kurioje galioja KET. Kaip konstatavo Lietuvos Aaukščiausiasis Teismas, KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose. Vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo laikytis KET reikalavimų. Tačiau transporto priemonės skirtos skirtingoms ir gana plačioms funkcijoms atlikti. Todėl vienais atvejais jų vairuotojai privalo laikytis KET reikalavimų, kitais – darbų saugos reikalavimų arba abiejų reikalavimų vienu metu. Ne kiekvienas įvykis, kuriame dalyvauja transporto priemonė, gali būti laikomas eismo įvykiu KET 3 straipsnio prasme. Privačioje valdoje KET veikia ribotai, jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių, transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Tik privačios valdos savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims. Be to, fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo automobilyje nėra įrengtas rankinis stabdis, todėl jis negalėjo jo traukti. Šio modelio „Mercedes-Benz“ automobilyje stovėjimo stabdis aktyvuojamas kairiosios kojos paspaudimu, o deaktyvuojamas kairiąja ranka. Su D. M. turėtu automobiliu dėl jo konstrukcijos neįmanoma atlikti inkriminuojamo manevro, nes žmogaus smegenys neleidžia vienu metu su abejomis rankomis ir kojomis atlikti nesinchroniškus skirtingus veiksmus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. M. tyčia privertė vairuojamą transporto priemonę slysti šonu nuo vienos važiuojamosios dalies iki kitos. Įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje numatyta, kad važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. KET 48 punktas nustato, kad važiuojamoji dalis – kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų daliu, atskirtu viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančiu skirtingame lygyje. Aiškinant lingvistiškai, nutarime yra minima ne viena važiuojamoji kelio dalis, todėl pagal nutarimą priėmusios institucijos vertinimą, ant lėktuvų kilimo-tūpimo tako yra ne viena važiuojamoji kelio dalis, kas prieštarauja logikai. Lėktuvų kilimo-tūpimo takas netampa kelio dalimi, kurios paskirtis – važiuoti transporto priemonėms.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad D. M. taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims bei kitų asmenų turtui ir aplinkai. Tačiau nutarimo priėmimo metu nebuvo nurodyti jokie eismo dalyviai, kiti asmenys arba bet koks turtas, kuriam galėjo kilti pavojus, todėl ir šiuo pagrindu inkriminuojamas pažeidimas nėra pagrįstas.

Atsiliepime į D. M. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pažeidėjo veika kvalifikuota teisingai, pažeidimo esmė pilnai įrodyta.

D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).

D. M. chuliganišką vairavimą apibūdina tai, kad jis aerodromo lėktuvų pakilimo take, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, t. y. traukė rankinį stabdį taip, kad tyčia priverstų vairuojamą transporto priemonę slysti šonu nuo vienos važiuojamos dalies iki kitos, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims, bei kitų asmenų turtui ir aplinkai.

Nors D. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio vairavimas aerodromo lėktuvų pakilimo take negali būti tapatus dalyvavimui viešajame eisme, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje numatyta, jog viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Tuo tarpu KET 3.7 punkte nurodyta, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

Tai, kad aerodromo lėktuvų pakilimo take vyko eismas patvirtino liudytojai R. D., R. S. ir A. P. R., kurie parodė, kad atvažiavo į pakilimo taką ir pamatė „Mercedes Benz“ automobilį, kuris manevravo. Pakilimo take buvo ir daugiau automobilių. Šias aplinkybes patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M., kuris parodė, kad važinėjosi ant pakilimo tako. Kai jis atvyko į pakilimo taką, matė, kad buvo ir kitų automobilių. Taigi aptarti tiek liudytojų, tiek pačio D. M. parodymai patvirtina, kad aerodromo lėktuvų pakilimo take vyko eismas, todėl tiek D. M., tiek kiti eismo dalyviai privalėjo laikytis KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju esminis požymis yra ne nenaudojamo lėktuvų pakilimo tako buvimo vieta, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas jo ribose, t. y. eismas. Tai, kad automobilis buvo eksploatuojamas uždaroje teritorijoje esančiame aerodrome, nešalina D. M. atsakomybės padarius KET pažeidimus. KET taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-327-255/2015).

Pareiškėjo minima aplinkybė, kad D. M. vairuojamame automobilyje „Mercedes Benz“ stovėjimo stabdis aktyvuojamas kairiosios kojos paspaudimu, o ne ranka, nesudaro pagrindo teigti, jog D. M. negalėjo tyčia priversti vairuojamą transporto „Mercedes Benz“ priemonę slysti šonu nuo vienos važiuojamos dalies iki kitos, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims, bei kitų asmenų turtui ir aplinkai. Tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, iš kaltinimo šalintina rankinio stabdžio traukimo aplinkybė.

Vertinant sukeltą pavojų atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde D. M. taip pat teigia, jog nebuvo nurodyti jokie eismo dalyviai, kiti asmenys arba bet koks turtas, kuriam galėjo kilti pavojus. Šiame kontekste pažymima, kad vyr. patrulio R. J. 2015-12-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog karinio poligono teritorijoje buvo sulaikyti automobiliai „Mercedes Benz“ ir „Audi“, kurie važinėjo po poligono teritoriją, pavojingai manevravo, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei asmenims. Poligono teritorijoje buvo ir kitų transporto priemonių, kurios išvažiavo. Pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad automobilis „Mercedes Benz“ važiavo pavojingai ir chuliganiškai. Automobilio galinė dalis slidinėjo į kairę, į dešinę. Po minutės ar dviejų atvažiavo automobilis „Audi“, kuriame sėdėjo visa šeima (vairuotojas, žmona ir vaikai). Tuomet slidinėjo abu automobiliai. Automobilis galėjo apsiversti, atsitrenkti į kitą automobilį. Liudytojas R. S. parodė iš esmės tokias pat aplinkybes. Patvirtino, kad buvo ir daugiau automobilių. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. P. R., kuris parodė, kad aerodromo pakilimo take „driftino“ mašinos. Automobilyje „Audi“ buvo vyras, moteris ir du vaikai, o automobilyje „Mercedes Benz“ buvo vienas žmogus. Automobiliai važiavo vienas šalia kito. Automobilis „Mercedes Benz“ slydo šonu į vieną, į kitą pusę. Taigi įvertinus, jog aerodromo teritorijoje buvo ir daugiau automobilių, o automobilyje „Audi“ važiavo šeima su vaikais, konstatuojama, kad D. M. dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir savo bei kitų žmonių saugumui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, jog D. M. pagrįstai pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Galutinė nuobauda, atitinkanti ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį, jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė), todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, todėl dėl kitų D. M. apeliaciniame skunde nurodytų neesminių samprotavimų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Su kitais apylinkės teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais aukštesnysis teismas sutinka, todėl jų nebekartoja.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.