Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Mitnija“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, 18 180,82 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18180,82 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovui priklausantis mechanizmas SOILMEC R-210 yra savaeigė transporto priemonė, kuri važiavo ir susidūrė su kita transporto priemone MAN TGS 33.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl įvykis buvo kvalifikuotas pagal Kelių eismo taisykles, nes, teismo manymu, jis atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. nuostatas, apibrėžiančias eismo įvykio sąvoką. Kadangi savaeigė transporto priemonė SOILMEC R-210 dalyvavo viešajame eisme (savo eiga judėjo aikštelėje, kurioje buvo ir kitų transporto priemonių), ji turėjo būti nustatyta tvarka registruota Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 53 p., Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 2.3 p.) bei jos valdytojas turėjo būti apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Kelių eismo taisyklių 238p.). Pareiga apdrausti savaeigę transporto priemonę SOILMEC R-210 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu priklausė atsakovui, nes jam nuosavybės teise priklausė ši savaeigė transporto priemonė, jos valdymas trečiajam asmeniui nebuvo perduotas, nebuvo įvykdytos CK 4.28 str. numatytos daikto perdavimo sąlygos. Kadangi atsakovo darbuotojas, atlikdamas darbines pareigas ir valdydamas atsakovui priklausančią savaeigę transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė žalą - atsakovas yra atsakingas už įvykio metu atsiradusią žalą. Taip pat nustatė, kad atsakovui buvo žinoma, kad jo darbuotojas J. Š., valdydamas neapdraustą savaeigę transporto priemonę SOILMEC R-210, padarė žalą, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl atsakovas privalėjo per 3 dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti ieškovui. Atsakovas šios pareigos neatliko, todėl ieškovas turėjo teisę žalos administravimo ir atlyginimo klausimus spręsti jam nedalyvaujant (TPSVCAPR įstatymo 12 str.3d.). Ieškovas turtui padarytos žalos dydį nustatė vadovaudamasis įgalioto asmens surašytu transporto priemonės techninės apžiūros protokolu ir nuotraukomis, remontą atlikusios įmonės Adampolis, UAB Vilniaus padalinys PVM sąskaita-faktūra. Teismo vertinimu, tokia žalos dydžio nustatymo procedūra visiškai atitinka TPSVCAPR įstatymo 15 str. bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 p. nustatytą žalos nustatymo tvarką. Įvykio metu sugadintas krovininis automobilis yra pagamintas 2008 m., todėl teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo apskaičiuodamas žalos dydį įvertinti šios transporto priemonės nusidėvėjimą (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas 2000-04-17 Nr.120/ 2000-04-14 Nr.101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ 3 lentelė).

Žemesnės instancijos teismas

1. Dėl privalomo transporto priemonės registravimo. Teismo nurodytos teisės normos - LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 53 p. ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 2.3 p. - visai nenumato pareigos registruoti savaeigę transporto priemonę. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 53 p. pateikia transporto priemonės apibrėžimą, o Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 2.3 p. nurodyta, kas yra savaeigės mašinos. Gręžimo įrenginys SOILMEC R-210 nėra privalomai registruojamas Kelių transporto priemonių registre. Nors šis įrenginys atitinka LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 53 p. pateiktą transporto priemonės apibrėžimą, tačiau šis mechanizmas nėra motorinė transporto priemonė. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 31 p. motorinė transporto priemonė - tai variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir kitas savaeiges transporto priemones. Taigi, gręžimo įrenginys SOILMEC R-210 pagal šį apibrėžimą nelaikytinas motorine transporto priemone, o pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 32 p. Kelių transporto priemonių registre registruojamos būtent motorinės transporto priemonės. Gręžimo įrenginys SOILMEC R-210 neturėjo būti registruojamas ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 4 p., 7 p. traktoriai, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos. priekabos ir puspriekabės eksploatuojami uždarose teritorijose ir nedalyvaujantys kelių eisme, gali

būti neregistruojami. Įvykis, sukėlęs žalą įvyko ne viešajame kelyje, o uždaroje aikštelėje, kurioje vyko statybos ir kurioje kelio net nebuvo, o buvo tik laikinai suformuotas tam tikras pagrindas statybinei technikai ir transporto priemonėms judėti. Šis įvykis neturėjo būti laikomas kelių eismo įvykiu. Todėl neteisinga ir teismo išvada, jog SOILMEC R-210 dalyvavo viešajame eisme. Pažymi, kad įrenginys SOILMEC R-210 ne tik nedalyvavo viešajame kelių eisme įvykio metu, bet ir negalėjo dalyvauti viešajame kelių eisme, nes neturėjo tam reikiamų savybių: negabaritiniai matmenys, lėtaeigis, neturi šviesų, spidometro, įrenginys į reikiamą vietą yra transportuojamas tralu.

2. Dėl pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Gręžimo įrenginys SOILMEC R-210, nėra motorinė transporto priemonė ir nėra privalomai registruojama nei Kelių transporto priemonių registre, nei Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Kadangi pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau -TPVCAPDĮ) 1 str. 2 p. šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, vadinasi, gręžimo įrenginiui SOILMEC R-210 šis įstatymas netaikomas ir šis įrenginys neturėjo būti apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras neteisėtai atlygino žalą, padarytą nukentėjusiajam asmeniui, kadangi pagal TPVCAPDĮ neturėjo nei tokios pareigos, nei tokios teisės. Šiuo įrenginiu padarytos žalos klausimai turėjo būti sprendžiami pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Ieškovas neturi teisės reikalauti regreso tvarka atgauti neteisėtai išmokėtą žalos atlyginimą iš atsakovo UAB „Mitnija“.

3. Dėl transporto priemonės valdytojo atsakomybės. UAB „Mitnija“ nebuvo ir atsakingas už žalą asmuo, kadangi įvykio metu buvo perdavusi įrenginio valdymo ir naudojimo teisę kitam asmeniui (UAB „Projektana“) nuomos sutarties pagrindu. Tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, daiktas buvo pristatytas UAB „Projektana“. Teismas neatsižvelgė į TPVCAPDĮ 2 str. 17 p., kuriame nurodyta, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę, taip pat fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Taigi, atsakingu už žalą asmeniu galėtų būti laikoma UAB „Projektana“, kuriai valdymui ir naudojimui buvo perduotas įrenginys pagal nuomos sutartį, ir/arba asmuo, faktiškai valdęs įrenginį, t.y. tretysis asmuo J. Š., kuris buvo pripažintas kaltu dėl įvykio bei nubaustas administracine tvarka. Kadangi įvykio metu įrenginys buvo išnuomotas UAB „Projektana“ ir įrenginį valdęs asmuo J. Š., kurio paslaugos buvo teikiamos būtent UAB „Projektana“ nuomos sutarties pagrindu (Sutarties 11 p.), veikė ne UAB „Mitnija“ nurodymu ir ne UAB „Mitnija“ kontroliuojamas, o būtent UAB „Projektana“ valdomoje aikštelėje, atlikdamas UAB „Projektana“ pavedimus, laikytina, kad LR CK 6.264 str. prasme, žalą atlyginti turi būtent tas asmuo, kuris kontroliavo fizinį asmenį, t.y. UAB „Projektana“. Teismas netaikė LR CK 6.265 str. 1 d., kuris numato, kad jei asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Taigi ir pagal šią teisės normą, atsakomybė dėl padarytos žalos turėtų kilti UAB „Projektana“ ir fiziškai įrenginį valdžiusiam J. Š..

4. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo procedūrų. Iš ieškovo su ieškiniu pateiktų dokumentų nematyti, kad nustatant žalą būtų kviesti UAB „Mitnija“, UAB „Projektana“ atstovai, kad būtų dalyvavęs įrenginį valdęs asmuo J. Š.. Nėra pateiktas įvykio dalyvių pasirašytas dokumentas apie įvykio aplinkybes ar padarytą žalą. Transporto priemonės-techninės apžiūros protokole (b.l. 12-13) nėra kaltininko ar jo įgalioto asmens parašo. Apžiūros protokolas surašytas ir pasirašytas suinteresuoto asmens specialisto vienašališkai. Nėra pateikta jokios nepriklausomo eksperto išvados ar nuomonės, jokių žalos skaičiavimų. Todėl niekaip negali būti laikoma teisinga teismo išvada, kad žalos nustatymo procedūra atitiko TPVCAPDĮ15 str. nuostatas ar Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 13 p. Teismas netaikė Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 15 p., kuris nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Šiuo atveju joks turto vertintojas ar ekspertas nenustatė kokie remonto darbai būtini, kokie yra vidutiniški tokių darbų įkainiai, laiko normatyvai. Faktiškai netgi nebuvo nustatyti transporto priemonės sugadinimai, jau nekalbant apie tų sugadinimų šalinimo būtinus darbus. Specialistas techninės apžiūros protokole nurodė tik 6 keičiamas detales, tuo tarpu UAB „Adampolis“ sąskaitoje už remonto darbus nurodytos 25 pakeistų detalių ir atliktų darbų pozicijos. Teigia, jog suinteresuoto asmens UAB „ERGO Lietuva“ atstovas, surašęs transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, negalėjo vertinti žalos, padarytos transporto priemonei eismo įvykio metu. Biuras neturėjo teisės išmokėti draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui, neturėdamas tinkamų dokumentų, todėl negali reikalauti šios neteisėtai išmokėtos sumos iš atsakovo.

Teismas sprendime nepasisakė dėl kelių esminių atsakovo argumentu ir įrodymų, pateiktų tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, t.y.: teismas nevertino administracinės bylos dokumentų, kurie taip pat buvo pateikti ir trečiojo asmens UAB „ERGO Lietuva“ su 2012-02-13 d. rašytiniais paaiškinimais, būtent 2009-10-19 d. Eismo įvykio vietos schemos, kurioje nepažymėtas kelias, taip pat atsakovo atstovų liudijimų, jog įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko statybos darbų atlikimo metu, uždaroje aikštelėje, kurioje nebuvo kelio; teismas nevertino įrodymų, kad įrenginys SOILMEC R-210 ne tik nedalyvavo viešajame eisme įvykio metu, bet ir apskritai negali jame dalyvauti; teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovo paaiškinimų dėl žalos dydžio.