Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimu K. G. (toliau – Pažeidėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 6 d. apie 21.47 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, tai yra, norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą bei parodydamas aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių negerbimą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sukdamas automobilio vairą, tyčia privertė vairuojamą automobilį slysti šonu, sukeldamas grėsmę savo ir kartu važiavusio keleivio saugumui, taip pat grėsmę prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, Pažeidėjas kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam šios administracinio poveikio priemonės. Šio skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu Pažeidėjas bei jo atstovas pateikė alternatyvų reikalavimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir Pažeidėjui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veika neturi administracinio nusižengimo požymių.Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas Pažeidėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos nutarimą ir Pažeidėją nubaudė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 12 Eur bauda. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie Pažeidėjo chuliganiškas paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė, bei sprendė, kad vien tik automobilio slydimas, sukimasis apie savo ašį, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; triukšmo, dulkių ar dūmų sukėlimo; kitų eismo dalyvių aptaškymo purvu ar vandeniu ar kitokio kitų eismo dalyvių pažeminimo, įžeidimo, jų užgauliojimo, tam tikrų nepadorių gestų rodymo ir pan.), negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Pažeidėjo veikoje nesant chuliganiškų paskatų, vien tik už jo vairuoto automobilio slydimą ir sukimąsi apie savo ašį ar manevravimą be jokios priežasties prekybos centro aikštelėje nepriklausomai net ir nuo to, kad jis atvyko į aikštelę be jokios rimtos priežasties, jo atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį negalima. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors Pažeidėjas šiuo atveju elgėsi neapdairiai, kadangi matė kelio dangą ir turėjo pasirinkti saugesnį važiavimo greitį ar saugesnį stabdymą, tačiau dėl oro sąlygų įvykęs automobilio sukimasis apie savo ašį negali būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Tačiau teismas sprendė, kad Pažeidėjo veikoje yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto pažeidimas ta apimtimi, kad jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir automobilio stabdymo būdo, meteorologinių sąlygų, kad galėtų tinkamai sustabdyti automobilį. Dėl šių priežasčių teismas nustatė, kad Pažeidėjas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir automobilio stabdymo būdo, meteorologinių sąlygų, kad galėtų tinkamai sustabdyti automobilį, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas V. Mačėnas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Institucijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo Pažeidėjui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, netinkamai tyrė bei vertino bylos įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, kad Pažeidėjo veikoje nėra administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį požymių. Jis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad Pažeidėjo bei liudytojo G. D. parodymai yra nuoseklūs, patikimi, vienas kitą papildantys ir patvirtinantys, kad Pažeidėjas veikė ne iš chuliganiškų paskatų. Pažymi, kad tyrimo bei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu Pažeidėjas su jam inkriminuotu nusižengimu sutiko, gailėjosi, aiškino automobiliu slydęs be jokios priežasties, tačiau jis savo poziciją pakeitė bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Apelianto įsitikinimu, tokie nenuoseklūs Pažeidėjo paaiškinimai rodo jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Akcentuoja, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip Pažeidėjas aikštelėje automobiliu sukdamas ratus prieš posūkį padidino greitį ir apsisuko apie savo ašį, vėliau dar keletą kartų atliko šoninio slydimo manevrus. Pasak apelianto, atsižvelgus į automobilio slydimo sistemiškumą, į tai, kad važiuojant Pažeidėjo nurodytu 10-15 km/h greičiu ir nesiėmus specialių papildomų priemonių (staiga didinant variklio apsukas, naudojant rankinį stabdį), tai padaryti dėl neatsargumo nebuvo galimybės, darytina išvada, kad Pažeidėjas aptariamus veiksmus atliko tyčia. Nurodo, kad automobiliui slystant, jo vairuotojas turi itin ribotas galimybes transporto priemonę suvaldyti, kad nekiltų žala pačiam vairuotojui, kitiems asmenims, jų turtui ir eismo saugumui. Atkreipia dėmesį, kad Pažeidėjas veikė viešoje vietoje, šalia prekybos ir pramogų centro, kuriame dar vyko žmonių judėjimas, nebuvo pasibaigęs kai kurių prekybos ir pramogų centre veikiančių įmonių darbo laikas, šalia esančioje gatvėje važinėjo automobiliai, toje aikštelėje stovėjo transporto priemonė. Apeliantas tvirtina, kad šios byloje nustatytos objektyvios Pažeidėjo veikimo aplinkybės atskleidžia, kad jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, nes aptartas automobilio vairavimas yra neleistinas, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Nurodo, kad tai patvirtina ir saugos tarnybos „A.“ Saugos poskyrio vadovo M. V. 2017 m. gruodžio 8 d. rašte išdėstytos aplinkybės, tačiau teismas šio įrodymo skundžiamame nutarime neįvertino. Dėl teismo motyvų, kad tokio pobūdžio bylose būtina įrodyti, jog šoninis slydimas sukėlė pavojingą situaciją, tai yra, privertė kitus eismo dalyvius keisti savo judėjimo greitį ar kryptį, arba sukėlė triukšmą, dulkes, dūmus, aptaškė kitus eismo dalyvius purvu, vandeniu, kitaip eismo dalyvius pažeminimo, įžeidė, užgauliojo ar pan., apeliantas skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose chuliganišku vairavimu pripažintas transporto priemonės slydimas, nors nebuvo nustatyta konkrečių paminėtų pasekmių. Taigi, apeliantas tvirtina, kad Pažeidėjo veikoje yra nustatyti visi administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį požymiai: padaryti KET 9, 127 punktų pažeidimai, sukeltas pavojus eismo saugumui, taip pat transporto priemonę vairavusio ir kitų žmonių, jų turto saugumui bei Pažeidėjas neteisėtai veikė iš chuliganiškų paskatų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Pažeidėjas su jo motyvais nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime Pažeidėjas išdėsto savo poziciją ir argumentus, kurių jis laikėsi bei dėl kurių pasisakė ir apylinkės teismo posėdyje.Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas (nutartis) yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Nagrinėjamu atveju Pažeidėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei jam Institucijos nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už chuliganišką vairavimą, t. y. už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sukdamas automobilio vairą, tyčia privertė vairuojamą automobilį slysti šonu, taip sukeldamas grėsmę savo ir kartu važiavusio keleivio saugumui, prekybos ir pramogų centro turtui. Tačiau apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas Pažeidėjo skundą, nesutiko su Institucijos atliktu pastarojo veiksmų teisiniu vertinimu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas nurodė, kad bet kuris KET pažeidimas sukelia tam tikrą pavojų visuomenei, tačiau sprendė, kad šiuo atveju Pažeidėjas veikė ne iš chuliganiškų paskatų. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad Pažeidėjo vairuojamas automobilis sukosi apie savo ašį dėl to, kad pastarasis elgėsi neapdairiai, t. y. neįvertino kelio dangos, nepasirinko saugaus greičio ir automobilio stabdymo būdo, todėl jo veiką perkvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už tai jam skyrė administracinę nuobaudą. Su tokia apylinkės teismo išvada ir situacijos vertinimu negalima sutikti. Pritartina Institucijos apeliacinio skundo argumentams, kad šioje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog Pažeidėjas padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Priešingą išvadą padaręs apylinkės teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, pernelyg sureikšmino Pažeidėjo bei liudytojo G. D. parodymus, neįžvelgė jų parodymuose esančių prieštaravimų, neįvertino vaizdo įraše užfiksuotos vertinamo įvykio eigos, objektyviai pasireiškusio Pažeidėjo elgesio įvykio metu. Taip vertindamas bylos įrodymus, apylinkės teismas suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir pažeidė ANK 569 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, kas turėjo esminės įtakos išvadai dėl Pažeidėjo kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Toks apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris, pagal šią teisės normą, yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Veiką kvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad buvo padarytas KET pažeidimas, šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir šis KET pažeidimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos, kurios yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo ar niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-489/2017). Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia. Šioje byloje esančiame Pažeidėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis Pažeidėjo padarytas KET 127 punkto pažeidimas. Pagal šią teisės normą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Verta paminėti ir tai, kad paprastai tokio pobūdžio bylose vairuotojams yra inkriminuojamas ir KET 9 punkto pažeidimas, pagal kurį, be kita ko, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, bet vien jo nesilaikymas gali būti pripažintas administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį požymiu. Beje, apeliaciniame skunde Institucija ir nurodo, kad Pažeidėjas šiuo atveju nesilaikė ne tik KET 127, bet ir taisyklių 9 punkto reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju automobilį vairavusio Pažeidėjo elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodyto KET 127 punkto, t. y. iššaukiančiu vairavimu, sąmoningai šonu slysdamas automobiliu ant apledėjusius automobilių stovėjimo aikštelės dangos, nepasirinko saugaus greičio pagal važiavimo sąlygas, taip elgėsi neatsargiai ir rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukėlė jiems, o kartu ir sau, pavojų, nes galėjo laiku nesustabdyti vairuojamo automobilio, laikytinas KET 127 punkto pažeidimu.Bylos duomenimis – paties Pažeidėjo, liudytojo G. D. parodymais, vaizdo įrašu, nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje Pažeidėjas, vairuodamas automobilį, suko ratus ir atliekant šį manevrą keletą kartų (apie 4 kartus) jo vairuojamas automobilis slydo šonu. Nors Pažeidėjas apylinkės teismo posėdyje parodė, kad automobilio slydimą sukėlė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad automobilio ratai praslydo ir jam stabdant automobilį jį sumėtė ant ledo, tačiau, paaiškindamas savo veiksmus netrukus po įvykio – 2017 m. gruodžio 10 d., jis teigė, kad su draugu į aikštelę nuvažiavo pasižiūrėti, kaip šonu važinėja kiti automobiliai ir pats nusprendė tai pamėginti; kadangi nebuvo pratęs vairuoti automobilio su galiniais varomaisiais ratais, jam nebuvo lengva suvaldyti šį automobilį, tereikėjo tik truputį spustelėti akceleratoriaus pedalą ir automobilis slydo šonu; manė, kad tokiais veiksmais niekam netrukdys ir nieko neteisėto savo veiksmuose neįžvelgė. Taigi, kaip matyti, Pažeidėjo parodymai apie jo asmenines paskatas įvykio metu nebuvo nuoseklūs, jie skyrėsi iš esmės – iš pradžių Pažeidėjas teigė, kad automobiliu šonu slydo sąmoningai, o po to – jis ėmė tvirtinti, jog darė tai dėl neatsargumo, automobilio ratams praslydus ant apledėjusios aikštelės dangos. Dėl to, pritariant apeliacinio skundo argumentams, tokiais Pažeidėjo parodymais negalima remtis visa jų apimtimi, kaip negalima remtis ir liudytojo G. D. parodymais, kadangi pastarasis yra Pažeidėjo draugas, buvo kartu, ir yra suinteresuotas padėti išvengti jam administracinės atsakomybės arba ją sušvelninti. Šių aplinkybių apylinkės teismas neįžvelgė, Pažeidėjo ir liudytojo G. D. parodymus vertino neišsamiai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Pažeidėjo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, o šio liudytojo parodymai juos neabejotinai patvirtino. Tačiau apygardos teismas tiki Pažeidėjo ir minėto liudytojo parodymais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Iš byloje esančio vaizdo įrašo – šiuo konkrečiu atveju pakankamai svarbaus įrodymų šaltinio – matyti, kad Pažeidėjo vairuojamas automobilis BMW įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuo metu stovėjo kiti automobiliai, po kiek laiko pro šią aikštelę pravažiavo ir kita transporto priemonė. Įvažiavęs į aikštelę, Pažeidėjas privertė slysti automobilį šonu, tokius veiksmus atlikdamas ne vieną kartą. Iš vaizdo įrašo vizualiai matyti, kad Pažeidėjas įvykio metu tikrai važiavo didesniu nei jo nurodomu 10-15 km/h greičiu, kadangi, nepaisant apledėjusiosios dangos, lygiu paviršiumi jis slysti šonu tokia ilga trajektorija negalėjo, jei nebūtų prieš tai vis didinęs vairuojamo automobilio greičio. Ypač svarbu tai, kad Pažeidėjas tokius veiksmus atliko pakartotinai ne vieną kartą. Tikint Pažeidėjo paaiškinimu, kad jis automobiliu su galiniais varomaisiais ratais važiavo pirmą kartą, neturėjo įpročio vairuoti tokio automobilio, po pirmo praslydimo šonu, jis turėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoti arba išvis tokio automobilio nebevairuoti dėl patirties stokos. Visgi, Pažeidėjas tokį automobilio vairavimą tęsė toliau, visiškai paneigdamas bet kokią jo neatsargumo galimybę. Apygardos teismo vertinimu, tokie Pažeidėjo veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai, o ne dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksnių – pavyzdžiui, automobilio stabilumo kontrolės praradimo dėl slidžios kelio dangos. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog aikštelės asfalto danga buvo apledėjusi, tačiau toks intensyvus, daugkartinis slydimas šonu be aktyvių paties vairuotojo veiksmų buvo praktiškai neįmanomas. Akivaizdu, kad prieš išvažiuodamas iš aikštelės, Pažeidėjas turėjo elgtis priešingai – ne vis sukti ratus ir slysti šonu, o lėtinti greitį, galų gale sustoti. Tuo tarpu jo elgesys šiuo atveju parodo, kad minimus veiksmus jis atliko sąmoningai, suprasdamas galimas pasekmes. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, Pažeidėjo veiksmai – slydimas šonu, buvo pradėti ir atlikti šalia aikštelėje stovėjusių automobilių, o užbaigti – visai netoli nuo tos aikštelės pravažiavusio kito automobilio, kas neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir aikštelėje bet kuriuo metu galinčių pasirodyti pėsčiųjų sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad jo veiksmai kėlė pavojų ne tik aplinkiniams, tačiau ir jam pačiam bei kartu automobilyje buvusiam G. D. Toks Pažeidėjo vairavimo būdas, priešingai nei skundžiamu nutarimu vertino pirmosios instancijos teismas, neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad taip vairuoti vertinamo įvykio metu Pažeidėjui nebuvo jokios pateisinamos priežasties, o jo nurodomi motyvai dėl įgūdžių trūkumo vairuojant automobilį su galiniais varomaisiais ratais tik patvirtina Pažeidėjo tyčią taip vairuoti, tuo tarpu motyvai dėl automobilio sumėtymo ant apledėjusiosios kelio dangos yra paneigti virš išdėstytais bylos įrodymais. Aptartas Pažeidėjo vairavimas (įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, kur tuo metu buvo ir kitų automobilių, staigus stabdymas, nevienkartinis dirbtinis slydimas šonu be jokio reikalingumo) pažeidė KET 127, 9 punktus, dėl ko jis pripažintinas chuliganišku, keliančiu potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam vairuotojui bei jo keleiviui. Tokie manevrai automobiliu neabejotinai gadina ir kelio dangą, ženklinimo linijas. Abejoti tuo, jog tokie Pažeidėjo veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jam suvokiant priešingą teisei savo veikimo pobūdį, apygardos teismui taip pat nekyla. Tai patvirtina ne tik aukščiau aptarti jo parodymai, kuriais jis pripažino esmines jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybes, bet ir tai, kad KET reikalavimai ir iš jų kylančios vairuotojo pareigos jam buvo neabejotinai žinomi, kadangi jis teisę vairuoti transporto priemones turi jau keletą metų. Dėl apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų, jog šiuo atveju nebuvo pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo, triukšmo, dulkių ar dūmų sukėlimo ir pan., pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad pagal teismų praktiką, tokie padariniai nėra būtini šio administracinio nusižengimo požymiai ir apibūdina tik dalį veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip chuliganiškos paskatos. Pažymėtina, kad apie chuliganiškas paskatas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti Pažeidėjo kalte pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi Pažeidėjas padarė KET pažeidimą tiek iš chuliganiškų paskatų, tiek kėlusį pavojų eismo saugumui, jo paties bei keleivio, kitų eismo dalyvių saugumui. Apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus dėl Pažeidėjo kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė neteisingą sprendimą panaikindamas Institucijos nutarimą. Paminėtina, kad skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo Pažeidėjas prašė jam neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, ir dėl to pateikė argumentus, iš esmės susijusius su būtinybe jam turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, sveikatos problemų, tai, kad savo veiksmais realaus pavojaus niekam nekėlė. Kadangi apylinkės teismas Pažeidėjo veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl minėtų Pažeidėjo skundo argumentų nepasisakė, kadangi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia asmeniui tik baudą. Tačiau, siekdamas išsamiai išnagrinėti Pažeidėjo apeliacinį skundą ir atsakyti į visus esminius jo skundo argumentus, šiuo klausimu apygardos teismas pasisako. ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo 450 iki 550 Eur, taip pat 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, individualizuodama Pažeidėjo administracinę atsakomybę, Institucija atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir Pažeidėjui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskyrė tiek minimalią baudą, tiek minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apygardos teismas su tuo neturi jokio pagrindo nesutikti ir nepritaria Pažeidėjo skundo argumentams, kad jame nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip ypač švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams. Už chuliganišką vairavimą Pažeidėjo atsakomybės negali švelninti vien tai, jog dėl chuliganiškų paskatų vedamo jo elgesio automobilių stovėjimo aikštelėje nekilo konkrečių neigiamų pasekmių eismo saugumui, jam pačiam ar kitų žmonių saugumui. Priešingu atveju, atsižvelgiant į kilusias pasekmes, Pažeidėjui būtų taikoma žymiai griežtesnė atsakomybė, tam tikrais atvejais – net baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaip jau buvo minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog Pažeidėjui nebuvo jokio reikalo ar būtinybės sukant vairą į kairę ir į dešinę tiek spausti akceleratoriaus pedalą, jog automobilis slystų šonu. Tokiam, nors ir trumpai trukusiam, tačiau išties intensyviam ir greitam automobilio slydimui, kelio danga, kuri tuo metu buvo slidi, turėjo įtakos tiek, kiek leido Pažeidėjui lengviau atlikti slydimą šonu. Todėl jo versija, jog tokiu vairavimu jis siekė suvaldyti slystantį šonu automobilį, yra klaidinanti, kadangi daugkartinis slydimas šonu be abejonės rodo jo norą bei siekį tokius veiksmus atlikti. Akivaizdu, kad šonu slystantis automobilis jo vairuotojui yra beveik nevaldomas, todėl atlikti tokį manevrą automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje yra įvairių kliūčių – stovinčių kitų automobilių, kelio elementų, bet kuriuo metu gali eiti pėstieji, važiuoti kitos transporto priemonės, yra labai pavojinga, kelia grėsmę ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Toks neatsakingas Pažeidėjo elgesys rodo jo lengvabūdišką požiūrį į KET reikalavimus. Kaip jau minėta, už šį nusižengimą Institucijos nutarimu Pažeidėjui buvo skirta pati švelniausia nuobauda – minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui. Padarytas administracinis nusižengimas yra tyčinis bei pavojingas. Pažeidėjas praeityje baustas už KET pažeidimus – 2 kartus už greičio viršijimą, kitus smulkius KET pažeidimus. Paminėtų aplinkybių visuma Pažeidėją charakterizuoja neigiamai, rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, o kartu ir leidžia daryti išvadą, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, jis yra linkęs lengvabūdiškai pažeidinėti KET (pagal šioje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis už KET pažeidimus jis buvo baustas 4 kartus), kelyje elgtis pavojingai, o skiriamos baudos nuo naujų KET pažeidimų jo nesulaiko, išvadų dėl savo neatsakingo vairavimo kelyje jis nedaro. Nors, skųsdamas Institucijos priimtą nutarimą bei prašydamas švelninti nuobaudą, Pažeidėjas užsiminė apie būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir turimų sveikatos problemų, tačiau, kaip matyti, šis poreikis jo nuo naujų teisės pažeidimų neatgraso, todėl minėtos aplinkybės šiuo atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, dėl kurių Pažeidėjui neturėtų būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusižengimą padariusiam asmeniui savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Tokiu būdu, apygardos teismas sprendžia, kad vien tik baudos skyrimas Pažeidėjui, netaikant jam privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, sudarys nebaudžiamumo iliuziją, vėl nesulaikys Pažeidėjo nuo administracinių nusižengimų darymo, taigi, jis liks tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl šių priežasčių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas šiuo atveju nėra galimas ir nebūtų pateisinamas. Dėl visų aukščiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir šioje administracinio nusižengimo byloje priimamas naujas nutarimas – Institucijos nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – K. G. 2018 m. vasario 7 d. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo K. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šis nutarimas neskundžiamas.