Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1652-803/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-24
Bylos Nr.: e2A-1652-803/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24820-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: L. V., T. S.
Ieškovas: M. S.

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1652-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24820-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams T. S. ir L. V. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė nuginčyti atsakovo T. S. tėvystę, panaikinant E. S. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra T. S.; nustatyti tėvystę, pripažįstant, kad atsakovas L. V. yra E. S. tėvas; nustatyti nepilnametės E. S. gyvenamąją vietą su motina ieškove ir priteisti iš atsakovo L. V. E. S. išlaikymui periodinę išmoką po 200 Eur per mėnesį, mokamą nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo L. V. 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo L. V. dukra E. S.. Paaiškino, kad su atsakovu L. V. yra pažįstama nuo 2018 metų liepos mėnesio, iki 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigos palaikė artimus santykius, vėliau išsiskyrė. 2018 metų spalio mėnesio pradžioje ieškovė susipažino su atsakovu T. S. ir 2018 m. spalio 15 d. išvažiavo gyventi į Mažeikius. Su atsakovu T. S. artimus santykius turėjo tik vieną kartą lapkričio mėnesio pradžioje, įtardama, kad gali būti nėščia nuo kito vyro. Tiksliai apie nėštumą sužinojo 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, nėštumo terminas buvo trys mėnesiai, todėl ieškovė buvo tikra, kad biologinis E. S. tėvas yra atsakovas L. V.. (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu T. S. sudarė santuoką, jam apie nėštumą nieko nesakė, po santuokos sudarymo su juo artimų santykių nepalaikė. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu T. S. santuoka nenutraukta, į dukters gimimo įrašą kaip tėvas buvo įrašytas sutuoktinis atsakovas T. S.. E. S. ir atsakovas T. S. vienas kito nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio tarpusavio tėvo ir vaiko ryšio. Nuginčijus atsakovo T. S. tėvystę, ieškovė siekia nustatyti, kad vaiko E. S. tėvas yra atsakovas L. V.. Dukra gyvena su ieškove, todėl ieškovė prašė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Dėl prašyto priteisti išlaikymo po 200 Eur per mėnesį ieškovė nurodė, kad ji tuo metu nedirbo, jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – dukrą A. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Nepilnametės E. S. poreikių tenkinimui reikalinga apie 253,30 Eur: už apgyvendinimą Motinos ir vaiko namuose apie 18,30 Eur (vaiko dalis); maistui apie 100 Eur; sauskelnės apie 50 Eur; vitaminams, vaistams apie 10 Eur; drabužiams, avalynei apie 50 Eur; higienos priemonėms (servetėlės, kremai, aliejus) apie 15 Eur; ugdymo priemonėms, žaislams apie 10 Eur. Paaiškino, kad Vilniaus arkivyskupijos Caritas globos namuose gali gyventi laikinai iki metų pabaigos, vėliau teks ieškoti būsto ir mokėti būsto nuomos mokestį bei apmokėti komunalines paslaugas, todėl išlaidos vaiko išlaikymui padidės maždaug 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas L. V. nuo dukters E. S. gimimo visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovė prašė prisiteisti iš jo nepilnametei dukrai E. S. 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki ieškinio padavimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patikslino ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo L. V. išlaikymą po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 450 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo paaiškino, kad jai nekilo abejonių, jog dukros tėvas yra atsakovas L. V.. Dėl prašomo priteisti išlaikymo nurodė, kad vaiko mėnesio poreikiai yra 300 Eur, t. y. būstui vaiko dalis per mėnesį yra 50 Eur (su komunaliniais mokesčiais ir būsto nuoma), maistui 100 Eur per mėnesį (mišinukai apie 30 Eur), sauskelnėms 50 Eur per mėnesį, aprangai, avalynei 50 Eur per mėnesį, sveikatai (vitaminai, vaistai) – 10 Eur (vaikas specialių poreikių neturi), higienai – 15 Eur, ugdymo priemonėms, žaislams – 10 Eur per mėnesį. Už gyvenamojo būsto nuomą pagal sutartį moka 230 Eur, ruošia dokumentus, kad gautų kompensaciją būstui (184 Eur). Ieškovė gyvena su dukra E. S. dviese. Ieškovės pajamas sudaro 214 Eur išmoka, 60 Eur išmoka vaikui. Gimus dukrai, gavo vienkartinę 149,66 Eur paramą daiktais. Kitai dukrai teikia išlaikymą po 75 Eur per mėnesį. Iki vaiko priežiūros atostogų dirbo pardavėja, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas L. V. prie išlaikymo neprisideda.

Atsiliepimas

4. Atsakovas T. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškove sudarė santuoką, tačiau apie jos nėštumą ir apie tai, kad gimė vaikas, sužinojo tik iš ieškinio.

Šalies argumentai

5. Atsakovas L. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis ir ieškovė susipažino bei bendravo 2018 m. vasarą. Šalys nepuoselėjo jokių artimų jausmų, negyveno kartu, bendravo laisvalaikiu be jokių įsipareigojimų, neturėjo jokių ketinimų artimiems santykiams. Bendravimas buvo paremtas laisvalaikio praleidimu. Ieškovė leisdavo laiką ir su kitais vyrais. Bendravimui nutrūkus, šalys nebepalaikė jokių santykių, nes nebuvo tokio poreikio. Atsakovui L. V. nebuvo žinoma, kad ieškovė buvo išvykusi gyventi į kitą miestą ir ištekėjo. Jis taip pat nežinojo apie ieškovės nėštumą. Atsakovas L. V. nemanė, kad galėtų būti nepilnametės E. S. tėvu.

Atsiliepimas

6. Atsakovas L. V. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose atlikus DNR ekspertizę, nurodė, kad sutinka, jog nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašė priteisti E. S. iš atsakovo L. V. išlaikymą iki jos pilnametystės po 50 Eur per mėnesį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. po 35 Eur per mėnesį, t. y. 93,33 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymo poreikiai yra 253,30 Eur, tačiau šiai sumai pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra aišku, ar tokia suma yra pagrįsta. Ieškovė nurodė, kad už apgyvendinimą Motinos ir vaiko namuose išleidžia 18,30 Eur (vaiko dalis), jog čia ji gali gyventi pusę metų, todėl nebuvo aišku, kur tuo metu gyveno ieškovė ir kokios buvo pragyvenimo išlaidos. Kitos nurodytos išlaidos taip pat nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ir yra per didelės kūdikiui. Atsakovo L. V. manymu, išlaidos maistui tokio amžiaus vaikui sudaro 50 Eur, jei vaikas nėra maitinamas natūraliai, išlaidos drabužiams turėtų sudaryti apie 20 Eur. Batai kūdikiams dar nėra reikalingi, higienos priemonėms taip pat turėtų užtekti 10 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudarytų 150 Eur. Todėl išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į nustatytus realius poreikius. Be to, ieškovė gauna 60 Eur per mėnesį valstybės išmoką vaikui, todėl šia suma yra mažintina vaiko išlaikymo per mėnesį suma. Atsakovas L. V. turi sveikatos problemų. 2019 m. kovo mėnesį buvo operuotas dėl stuburo disko išvaržos. Atsakovui L. V. diagnozuota juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos radikulopatija, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, stuburo stenozė, juosmens srities bei organizmo funkcijų sutrikimas. Jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Po operacijos situacija buvo pagerėjusi, tačiau vėliau skausmai atsinaujino. Atsakovo L. V. pajamos per mėnesį yra 190 Eur netekto darbingumo pensija. Kitos išmokos yra neskiriamos, kai asmuo gauna netekto darbingumo pensiją. Atsakovas L. V. yra susituokęs, augina du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį būstą nuomojasi, už nuomą mokėdamas 300 Eur per mėnesį. Liga yra sudėtinga, perspektyvos visiškai pasveikti yra abejotinos, todėl atsakovas L. V. neturės galimybės gauti pajamų savo visų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsižvelgdamas į savo pajamas ir vaiko poreikius, gali skirti nepilnametei dukrai 50 Eur per mėnesį išlaikymą. Tokiu atveju, bus išlaikytas proporcingumo principas visiems nepilnamečiams vaikams. Skirs po 50 Eur 3 vaikams ir jam pačiam liks 40 Eur mėnesiui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad vaiko iki 3 mėnesių išlaikymo išlaidos per mėnesį neviršija 120 Eur, iš kurių 50 Eur sudaro valstybės mokama išmoka vaikui, todėl atsakovo L. V. įsiskolinimas galėtų būti 35 Eur per mėnesį.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra E. S. gyvena Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namuose, dviviečiame kambaryje (duomenys neskelbtini). Kambariu dalinasi su moterimi, kuri augina 3 metų vaiką, patogumai bendro naudojimo. Kambarys tvarkingas ir švarus, yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai. Ieškovė turi dar vieną dukrą – A. N., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta bendru sutarimu nustatyta su tėvu S. N.. Ji dukrai A. N. kas mėnesį teikia 50 Eur dydžio išlaikymą. Tarnybai ieškovės šeima žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimų, nuo 2019 m. birželio 25 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Tarnybos nuomone, ieškinys pateiktas nepilnametės interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat, vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. Nepilnametės E. S. atveju, tai įmanoma tik išnagrinėjus ieškinį. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus, į tai, kad nepilnametė nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja rūpinasi ir išlaiko, mergaitė įpratusi gyventi motinos aplinkoje, Tarnybos nuomone, nepilnametės E. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Ieškovės prašomas priteisti nepilnametei išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį.

8. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo L. V. atstovė sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, priteistas po 50 Eur dydžio išlaikymas vaikui, 93,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo L. V. atstovės teigimu, ieškovės nurodomi vaiko poreikiai kelia abejonių, ar tokios išlaidos patiriamos, atsižvelgiant į ieškovės pajamas. Nurodė, kad 100 Eur maistui, 50 Eur aprangai ir avalynei sumos yra per didelės. Kitos išlaidos nurodyto dydžio galėtų būti. Paaiškino, kad atsakovas L. V. nuo 2019 metų nedarbingas, turi neįgalumą, yra registruotas darbo biržoje, tačiau dėl sveikatos būklės jam nesiūlo darbo. Iki to dirbo ir gavo pajamas. Šiuo metu dirbti negali dėl jaučiamų skausmų ir laukia operacijos. Atsakovas L. V. turi dar du nepilnamečius vaikus. Su šeima gyvena nuomojamame name, už nuomą moka 300 Eur per mėnesį. Jo pajamos – 190 Eur netekto darbingumo pensija. Atsakovo L. V. atstovė negalėjo nurodyti, kokio dydžio yra jo sutuoktinės pajamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1280-1019/2020 ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovas T. S. nėra vaiko E. S. tėvas; panaikino (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad atsakovas T. S. yra vaiko E. S. tėvas; nustatė, kad atsakovas L. V. yra E. S. tėvas, o E. S. yra atsakovo L. V. dukra; nustatė nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo L. V. išlaikymą dukrai E. S. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros E. S. pilnametystės; priteisė iš atsakovo L. V. dukrai E. S. 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pavedė nepilnamečio vaiko E. S. motinai ieškovei tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė iš atsakovo L. V. valstybei 734,91 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui L. V. 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės išvadą, kad atsakovas L. V. yra vaiko E. S. biologinis tėvas su 99,9999999909318 procento tikimybe, kad atsakovas L. V. su tėvystės nustatymu sutiko, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti, jog atsakovas L. V. yra vaiko E. S. tėvas.

11. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas L. V. ir Tarnyba neprieštaravo ieškovės reikalavimui nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šalių dukros gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaiko interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

12. Teismas vertino, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir kt., įrodinėti nereikia, tačiau nurodė, kad išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Šalių dukrai E. S. yra vieneri metai. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktų rašytinių paaiškinimų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad per mėnesį, ieškovės teigimu, dukters poreikių patenkinimui būtina 300 Eur suma: išlaidų būstui vaiko dalis per mėnesį yra apie 50 Eur (už komunalinius mokesčius ir būsto nuomą), maistui apie 100 Eur per mėnesį, sauskelnėms apie 50 Eur per mėnesį, aprangai, avalynei – apie 50 Eur per mėnesį, sveikatai (vitaminai, vaistai) – 10 Eur, higienai – 15 Eur, ugdymui, žaislams – 10 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad, priteisdamas išlaikymą, teismas įvertina faktiškai patiriamas išlaidas vaikui, jos turi būti realios, o išlaidos, kurios galimai atsiras ateityje, nepagrindžiant jų atsiradimo realumo, negali būti vertinamos ir priteisiamos. Teismo vertinimu, iš ieškovės paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės patiriamas išlaidas šalių dukrai sudaro išlaidos už gyvenamąjį būstą, už jai perkamą maistą, drabužius, avalynę, ugdymo priemones, žaislus, higienos bei sveikatos išlaidos ir kt. Į išlaikymo dalį įskaitytinos išlaidos, susijusios su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, kurias sudaro išlaidos būsto priežiūrai, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Kadangi abu tėvai privalo užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, teismas nurodė, kad atitinkamai išlaidos vaiko gyvenamajam būstui turi būti įtrauktos į būtinuosius vaiko poreikius, todėl vertino, kad ieškovės nurodyta vaikui tenkanti po 50 Eur per mėnesį išlaidų dalis būstui (komunaliniams mokesčiams, nuomai) pripažintina realia, pagrįsta ir būtina.

13. Vertino, kad ieškovės nurodytos 100 Eur per mėnesį, t. y. apie 3,33 Eur per dieną, išlaidos vaiko maitinimui laikytinos pagrįstomis ir racionaliomis, atsižvelgiant į tai, kad vienerių metų vaikui dar reikalingi ir pieno mišinukai, be to, tokio amžiaus vaiko mitybos racionas jau yra toks pat, kaip ir vyresnių vaikų. Išlaidos vaiko aprangai, avalynei yra priskiriamos prie būtinųjų, ir, vertinant šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, racionalus ir proporcingas išlaidų dydis šiam konkrečiam poreikiui tenkinti yra 40-50 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma 10 Eur per mėnesį suma, skirtina augančio vaiko sveikatos priežiūrai, vaistams vaikui susirgus, laikytina proporcinga ir racionalia. Taip pat pagrįstomis išlaidomis teismas pripažino 15 Eur per mėnesį higienos priemonėms ir, įvertinus vaiko amžių, 50 Eur per mėnesį išlaidų sauskelnėms. Sutiko, kad vaikams būtina užtikrinti laisvalaikį, ugdymą, o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti, todėl 10 Eur išlaidas žaislams pripažino būtinosiomis išlaidomis, ir jų dydį laikė racionaliu, atitinkančiu tėvų finansines galimybes.

14. Pažymėjo, kad ieškovės galimybės dirbti, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra ribotos. Bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas L. V. prie dukros E. S. išlaikymo neprisideda, su ja nebendrauja, todėl nepatiria jokių išlaidų vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovo L. V. galimybės dirbti bei užsidirbti yra ribotos dėl to, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Teismas, įvertinęs atsakovo L. V. paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad jis nededa pakankamai pastangų, jog pagerintų savo turtinę padėtį, nesiėmė pakankamai priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes, taip pat nustatytą darbingumo lygį atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, nepagrindė teiginių, jog neturi galimybės susirasti darbo, nors ir ne visai darbo dienai, ar užsiimti individualia veikla. Sprendė, kad atsakovas L. V. maksimaliai neišnaudojo visų galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Atsižvelgęs į nurodytą, sprendė, kad 120 Eur per mėnesį išlaikymo dydis E. S. yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jos tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą. Taip pat atsižvelgęs į nurodytą, teismas vertino, kad 320 Eur įsiskolinimo už nepilnametės dukros išlaikymą dydis yra pagrįstas, todėl sprendė priteisti 320 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2019 m. gegužės 31 d. (teisės į išlaikymą atsiradimo dienos) iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), t. y. už 2 mėnesius ir 20 dienų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

15. Atsakovas L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo L. V. išlaikymą dukrai E. S. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros E. S. pilnametystės, priteisti iš atsakovo L. V. dukrai E. S. 133,32 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priimti papildomus įrodymus ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. išlaikymo sumai (300 Eur) pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pateikti tik preliminarūs skaičiavimai. Atsakovas L. V. byloje pateikė savo skaičiavimus dėl vaiko išlaikymo dydžio. Išlaikymo išlaidų ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.

15.2. nėra aiškus skundžiamame sprendime vaiko išlaikymo sumos dydis per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo sumas (iš viso 285 Eur) patvirtino neatsižvelgdamas į atsakovo L. V. teiktus paaiškinimus, jog ieškovė negali pagrįsti tokių poreikių ir tokios išlaidos negalėjo būti patiriamos pagal ieškovės pajamas.

15.3. pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar vaiko išlaikymą šalims skyrė lygiomis dalimis, ar – ne. Iš atsakovo L. V. priteista suma yra 120 Eur per mėnesį, tačiau neaišku, ar abiem tėvams išlaikymo dydžio dalis vienoda ir neaiški tokios išlaikymo dalies nustatymo priežastis.

15.4. nuo 2019 metų atsakovas L. V. dėl sveikatos būklės yra nedarbingas, registruotas darbo biržoje, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas L. V. nesiėmė pakankamų priemonių, jog užtikrintų vaiko išlaikymą. Su tokia teismo išvada nesutinkama. Teismui buvo pateikti visi medicininiai dokumentai, taip pat papildomai nurodyta, jog sveikata blogėja ir bus atliekama dar viena operacija. Operacija atlikta 2020 m. birželio 10 d. Po operacijos atsakovui L. V. buvo skirta reabilitacija iki 2020 m. liepos 4 d. Pateikiami papildomi įrodymai, jog jo sveikatos būklė blogėja ir negalia riboja jo galimybes susirasti darbą. Operacija atlikta po bylos išnagrinėjimo pabaigos iki priimant teismo sprendimą ir įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau.

15.5. nepaisant to, kad ieškovės pajamos yra didesnės ir ji turi mažiau išlaikytinių, iš atsakovo L. V. priteista didesnė išlaikymo dalis. Išlaikymo suma pagal sprendime nurodytas patvirtintas išlaikymo sumas – 225 Eur. Iš atsakovo L. V. priteista išlaikymo suma yra 120 Eur, o ieškovei tenkanti išlaikymo dalis – 105 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas L. V. dėl objektyvių priežasčių išlaikymo teikti negali, nes liga yra sudėtinga, perspektyvos visiškai pasveikti yra abejotinos, iš ieškovės turėjo būti priteista didesnė išlaikymo dalis, nes ji sveika, darbinga bei turinti mažiau išlaikytinių. Atsižvelgiant į atsakovo L. V. pajamas ir vaiko poreikius, atsakovas L. V. gali nepilnametei dukrai teikti 50 Eur per mėnesį išlaikymą. Taip bus išlaikytas proporcingumo principas visiems nepilnamečiams vaikams. Atsakovas L. V. iš savo 190 Eur pajamų skirs po 50 Eur 3 vaikams ir jam pačiam liks 40 Eur mėnesiui.

15.6. patvirtinus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, turi būti perskaičiuojamas ir įsiskolinimas.

16. Ieškovė, atsakovas T. S. ir Tarnyba atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

18. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą).

21. Atsakovas L. V. kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti naujus įrodymus, įrodančius atsakovui L. V. atliktą operaciją ir jo sveikatos būklę.

22. Atsakovo L. V. pateiktas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetinės ligoninės Medicinos dokumentų išrašas (toliau – Išrašas) yra sudarytas 2020 m. birželio 12 d. po 2020 m. birželio 10 d. atliktos operacijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1280-1019/2020. Taigi Išrašo atsakovas L. V. negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigos.

23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai Išrašas gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, įvertinant, kad minėtas dokumentas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu ir byloje dalyvaujantiems asmenims įteiktas, todėl jie galėjo įgyvendinti teisę dėl Išrašo įrodomosios reikšmės pasisakyti, jis priimamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga, kuri šioje byloje yra įvykdyta, todėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 12 ir 17 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovės ir atsakovo T. S. santuoka (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateikto Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovei santuokoje gimė dukra E. S.. E. S. gimimo liudijime tėvu buvo nurodytas atsakovas T. S..

25. Byloje pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad, atlikus DNR tyrimą, atsakovas L. V. yra E. S. biologinis tėvas su 99,9999999909318 procento tikimybe. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės atsakovas L. V. neginčijo, su teismo sprendimu pripažinti jį E. S. tėvu sutiko, tačiau ginčija priteisto išlaikymo dydį, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė išlaikymo sumos paskaičiavimo įrodymų, todėl reikėtų remtis atsakovo L. V. pateiktais skaičiavimais. Be to, anot atsakovo L. V., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 120 Eur išlaikymo dydį (įskaitant ir įsiskolinimo sumą, atsižvelgiant į išlaikymo dydį), kadangi jis yra prastos sveikatos būklės, ir be pagrindo konstatavo, kad atsakovas L. V. gali daugiau uždirbti, ir kad liga nėra tokia sudėtinga. Atsakovo L. V. teigimu, teismas nepagrįstai priteisė 15 Eur didesnį išlaikymo dydį iš jo nei iš ieškovės, nes ieškovė turi mažiau išlaikytinių, yra sveika, atsakovo L. V. išgijimo tikimybė abejotina.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pasisakydamas dėl kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

27. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas L. V. yra iš dalies darbingas asmuo, reikšmingų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų galimybę papildomai užsidirbti, neturi. Tuo tarpu, ieškovės ir atsakovo dukrai E. S., siekiant užtikrinti visapusiškai tinkamą vystymąsi, reikalingas išlaikymas, ir atsakovo L. V. nurodytas jo galimybes teikti išlaikymą atitinkantis 50 Eur dydis turėtų būti pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais. Priešingai, atsakovas L. V., nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo paskaičiavimų, ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįsti jos paskaičiavimai, nesiremia iš esmės jokiais įrodymais, kuriais patvirtintų pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydžio nepagrįstumą, ir iš kurių būtų pakankamas pagrindas spręsti, jog teisingas E. S. priteistinas išlaikymo dydis būtų 50 Eur kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais.

28. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

29. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių dukros E. S. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai užtikrina iš esmės ieškovė, nes atsakovas L. V. neteikė dukrai išlaikymo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu. Tai, kad ieškovė turi mažiau išlaikytinių, nereiškia, jog jai turi tekti didesnė dukros E. S. materialinio išlaikymo pareiga, o atsakovui L. V. atitinkamai sumažintas priteisto išlaikymo dydis iki jo reikalaujamo dydžio.

30. Inter alia pagal Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalį, pagrindinis tėvų rūpestis turi būti vaiko interesai. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinio skundo argumentas, kad iš atsakovo L. V. nepagrįstai priteistas 15 Eur didesnis išlaikymo dydis dukrai E. S., atmestinas.

31. Pažymėtina, jog šalių dukra gyvena su ieškove, kuri dėl šios aplinkybės susiduria su kasdieninėmis vaiko priežiūros pareigomis, jai tenka didesnė našta, kadangi ji ne tik turi materialiai išlaikyti dukrą E. S., bet ir ją, skirdama savo asmeninį laiką, prižiūrėti fiziškai: rengti, prausti, maitinti, rūpintis sveikata, auklėjimu ir kt. Vykdydama šias pareigas, ji dėl mažo vaiko amžiaus objektyviai negali dirbti ir gauti pajamų, o vaiko tėvas nenori perimti vaiko priežiūros naštos, nors neturi darbo.

32. Minėta, atsakovas L. V. yra iš dalies darbingas asmuo, su apeliaciniu skundu išrašų iš medicininių dokumentų ar kitų duomenų apie prastėjančią sveikatos būklę, reikšmingą sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo L. V. su apeliaciniu skundu pateiktame Išraše yra nedviprasmiškai ir aiškiai nurodyta, jog atsakovo L. V. sveikatos būklė yra patenkinama, stacionarus gydymas yra nereikalingas, rekomenduojamas reabilitacinis gydymas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovo L. V. sveikatos būklė nėra tokia bloga, kaip ją vertina pats atsakovas.

33. Be to, iš pateikto Išrašo negalima spręsti, jog atsakovo L. V. sveikatos būklė prastėja, ir kad pasveikimo tikimybė abejotina. Duomenų, kurie patvirtintų tokius atsakovo L. V. argumentus, Išraše nėra. Šių apeliacinio skundo argumentų atsakovas L. V. nepatvirtina ir jokiais kitais įrodymais. Darytina išvada, kad apeliaciniame skunde pateikti deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai apie prastėjančią atsakovo L. V. sveikatos būklę, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Nepatvirtinus aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos, nėra pagrindo ir spręsti dėl galimybių gauti didesnes pajamas nebuvimo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas L. V., galėdamas ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, nededa maksimalių pastangų, ir dabartinė jo sveikatos būklė nėra kliūtis ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo L. V. nurodytą aplinkybę, jog atsakovas L. V. nuomojasi būstą, už kurį per mėnesį sumoka 300 Eur nuomos mokestį. Ši paties atsakovo L. V. nurodyta aplinkybė teismui kelia pagrįstas abejones dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad jis neturi galimybių gauti didesnes, nei nurodė gaunantis, pajamas. Atsakovas L. V. neįrodinėjo, jog už būsto nuoma moka ne pats, o jo sutuoktinė ar kitas asmuo, priešingai – nurodė, jog už nuomą mokestį moka jis. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas L. V. turi galimybių gauti didesnes nei 190 Eur pajamas per mėnesį. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad iš atsakovo L. V. priteistas išlaikymas yra per didelis ir keistinas. Aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo atsakovas L. V., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016, 25 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

37. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė