- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2-1280-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24820-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- L. V., T. S.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė, Vilma Višnevskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams T. S. ir L. V. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nuginčyti atsakovo T. S. tėvystę, panaikinant E. S. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra T. S.; nustatyti tėvystę, pripažįstant, kad atsakovas L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; nustatyti nepilnametės E. S. gyvenamąją vietą su motina M. S. ir priteisti iš atsakovo L. V. vaiko E. S. išlaikymui periodinę išmoką po 200 Eur per mėnesį, mokamą nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo L. V. 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos ir L. V. dukra E. S.. Paaiškino, kad su L. V. yra pažįstama nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pabaigos palaikė artimus santykius, vėliau išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) ieškovė susipažino su T. S. ir spalio 15 dieną išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Su T. S. artimus santykius turėjo tik vieną kartą lapkričio mėnesio pradžioje, įtardama, kad gali būti nėščia nuo kito vyro. Tiksliai apie nėštumą sužinojo (duomenys neskelbtini), nėštumo terminas buvo trys mėnesiai, todėl ieškovė yra tikra, kad biologinis E. S. tėvas yra L. V.. (duomenys neskelbtini) ieškovė su T. S. sudarė santuoką, jam apie nėštumą nieko nesakė, po santuokos sudarymo su juo artimų santykių nepalaikė. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu T. S. santuoka nenutraukta, į dukters gimimo įrašą kaip tėvas buvo įrašytas sutuoktinis T. S.. E. S. ir atsakovas T. S. vienas kito nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio tarpusavio tėvo ir vaiko ryšio. Nuginčijus T. S. tėvystę, ieškovė siekia nustatyti, kad vaiko E. S. tėvas yra L. V.. Dukra gyvena su ieškove, todėl ieškovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. S.. Dėl prašomo priteisti išlaikymo po 200 Eur/ mėn., ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį - dukrą A. N., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnametės E. poreikių tenkinimui reikalinga apie 253,30 Eur: už apgyvendinimą (duomenys neskelbtini)apie 18,30 Eur (vaiko dalis); maistui apie 100 Eur; sauskelnės apie 50 Eur; vitaminams, vaistams apie 10 Eur; drabužiams, avalynei apie 50 Eur; higienos priemonės (servetėlės, kremai, aliejus) apie 15 Eur; ugdymo priemonės, žaislai apie 10 Eur. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gali gyventi laikinai iki metų pabaigos, vėliau teks ieškotis būsto ir mokėti būsto nuomos mokestį bei apmokėti komunalines paslaugas, todėl išlaidos vaiko išlaikymui padidės maždaug 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad L. V. nuo dukters gimimo visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovė prašo prisiteisti iš jo nepilnametei dukrai E. S. 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-08-20, t. y. ieškinio padavimo dienos (3 mėn. x 200 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovas T. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškove sudarė santuoką, tačiau apie jos nėštumą ir apie tai, kad gimė vaikas, sužinojo tik iš ieškinio.
Šalies argumentai
Atsakovas L. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovė susipažino bei bendravo (duomenys neskelbtini). Šalys nepuoselėjo jokių artimų jausmų, negyveno kartu, bendravo laisvalaikiu be jokių įsipareigojimų, neturėjo jokių ketinimų artimiems santykiams. Bendravimas buvo paremtas laisvalaikio praleidimu. Ieškovė leisdavo laiką ir su kitais vyrais. Bendravimui nutrūkus, šalys nebepalaikė jokių santykių, nes nebuvo tokio poreikio. Atsakovui net nebuvo žinoma, kad ieškovė buvo išvykusi gyventi į kitą miestą ir ištekėjo. Atsakovas nežinojo apie ieškovės nėštumą. Atsakovas nemano, kad galėtų būti nepilnametės E. S. tėvu. Tą turėtų nustatyti teismo medicinos ekspertizė.
Atsiliepimas
Atsakovas L. V. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose atlikus DNR ekspertizę, nurodė, kad atsakovas sutinka, jog nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove M. S., prašė priteisti E. S. iš atsakovo L. V. išlaikymą iki jos pilnametystės po 50 Eur per mėnesį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-08-20 po 35 Eur per mėnesį, t. y. 93,33 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė nurodo, jog vaiko išlaikymo poreikiai yra 253,30 Eur, tačiau šiai sumai pagrįsti ji nepateikia jokių įrodymų, todėl nėra aišku, ar tokia suma yra pagrįsta. Ieškovė nurodo, kad už apgyvendinimą (duomenys neskelbtini)išleidžia 18,30 Eur (vaiko dalis), jog čia ji gali gyventi pusę metų, todėl nėra aišku, kur dabar gyvena ieškovė ir kokios yra pragyvenimo išlaidos. Kitos nurodytos išlaidos taip pat nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ir yra akivaizdžiai per didelės kūdikiui, kaip pavyzdžiui, maistui – 100 Eur ar drabužiams, avalynei – 50 Eur per mėnesį. Atsakovo manymu, išlaidos maistui tokio amžiaus vaikui sudaro 50 Eur, jei vaikas nėra maitinamas natūraliai, išlaidos drabužiams turėtų sudaryti apie 20 Eur. Batai kūdikiams dar nėra reikalingi. Higienos priemonėms taip pat turėtų užtekti 10 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudarytų 150 Eur. Todėl išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į nustatytus realius poreikius. Be to, ieškovė gauna 60 Eur per mėnesį valstybės išmoką vaikui, todėl šia suma yra mažintina vaiko išlaikymo per mėnesį suma. Atsakovas turi rimtų sveikatos problemų. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo operuotas (duomenys neskelbtini). Atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis iki (duomenys neskelbtini). Po operacijos situacija buvo pagerėjusi, tačiau vėliau skausmai atsinaujino. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 190 Eur netekto darbingumo pensija. Kitos išmokos yra neskiriamos, kai asmuo gauna netekto darbingumo pensiją. Atsakovas yra susituokęs, augina du nepilnamečius vaikus. Nekilnojamojo turto neturi. Gyvenamąjį būstą nuomojasi, už nuomą moka 300 Eur per mėnesį. Atsakovo liga yra sudėtinga, perspektyvos visiškai pasveikti yra abejotinos, todėl atsakovas neturės galimybės gauti pajamų savo visų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo pajamas ir vaiko poreikius, gali skirti nepilnametei dukrai 50 Eur per mėnesį išlaikymą. Tokiu atveju, bus išlaikytas proporcingumo principas visiems nepilnamečiams vaikams. Atsakovas skirs po 50 Eur 3 vaikams ir jam pačiam liks 40 Eur mėnesiui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad vaiko iki 3 mėn. išlaikymo išlaidos per mėnesį neviršija 120 Eur, iš kurių 50 Eur sudaro valstybės mokama išmoka vaikui, todėl atsakovo įsiskolinimas galėtų būti 35 Eur per mėnesį ((120-50):2=35).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra E. gyvena (duomenys neskelbtini), dviviečiame kambaryje (duomenys neskelbtini). Kambariu dalinasi su moterimi, kuri augina 3 metų vaiką, patogumai bendro naudojimo. Kambarys tvarkingas ir švarus, yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai. Ieškovė turi dar vieną dukrą - A. N., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta bendru sutarimu nustatyta su tėvu S. N.. Ji dukrai A. kas mėnesį teikia 50 Eur dydžio išlaikymą. Tarnybai ieškovės šeima žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimų, nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikoma atvejo vadyba. Tarnybos nuomone, ieškinys pateiktas nepilnametės interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų - žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat, vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. Nepilnametės E. atveju, tai įmanoma tik išnagrinėjus šį ieškinį. Atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaiko interesus, į tai, kad nepilnametė nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja rūpinasi ir išlaiko, mergaitė įpratusi gyventi motinos aplinkoje, Tarnybos nuomone, nepilnametės E. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Ieškovės prašomas priteisti nepilnametei išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad tėvas neteikė vaikui išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 450 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo paaiškino, kad jai nekilo abejonių, jog mergaitės tėvas yra atsakovas L. V.. Dėl prašomo priteisti išlaikymo nurodė, kad vaiko mėnesio poreikiai yra 300 Eur, t. y. būstui vaiko dalis per mėnesį yra 50 Eur (su komunaliniais mokesčiais ir būsto nuoma), maistui 100 Eur/mėn. (mišinukai apie 30 Eur), sauskelnėms 50 Eur/mėn., aprangai, avalynei 50 Eur, sveikatai (vitaminai, vaistai) – 10 Eur (vaikas specialių poreikių neturi), higienai – 15 Eur, ugdymo priemonėms, žaislams – 10 Eur/mėn. Už gyvenamojo būsto nuomą pagal sutartį moka 230 Eur, tvarkosi dokumentus, kad gautų kompensaciją būstui (184 Eur). Ieškovė gyvena su dukra dviese. Ieškovės pajamas sudaro 214 Eur išmoka, 60 Eur išmoka vaikui. Gimus dukrai, gavo vienkartinę 149,66 Eur paramą daiktais. Kitai dukrai teikia išlaikymą po 75 Eur/ mėn. Iki vaiko priežiūros atostogų dirbo (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas L. V. prie išlaikymo neprisideda.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad DNR ekspertizė patvirtino, jog atsakovas L. V. yra E. tėvas, kuris šiam reikalavimui neprieštarauja. Taip pat nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl prašomo priteisti išlaikymo nurodė, kad atsakovo liga, dėl kurios jam nustatytas 55 proc. darbingumas, nėra retas susirgimas, galima dirbti. Nors atsakovas registruotas darbo biržoje daugiau nei 1 metus, tačiau jis nedėjo pastangų įgyti naują profesiją. 50 Eur išlaikymas vaikui neatitiktų vaiko interesų. Paaiškino, kad 300 Eur vaiko poreikiai nėra per dideli. Atstovės teigimu, atsakovas neteisingai skaičiuoja, kad pirmųjų mėnesių poreikių dydis yra 120 Eur. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų valstybės naudai, atsižvelgiant į reikalavimus jų atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu atsakovo L. V. atstovė su ieškiniu ir jo patikslinimu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymu sutinka, taip pat sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sutinka, kad iš jo būtų priteistas po 50 Eur dydžio išlaikymas vaikui, 93,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo atstovės teigimu, ieškovės nurodomi vaiko poreikiai kelia abejonių, ar tokios išlaidos patiriamos, atsižvelgiant į ieškovės pajamas. Atsakovo atstovė nurodė, kad 100 Eur maistui, 50 Eur aprangai ir avalynei sumos yra per didelės. Kitos išlaidos nurodyto dydžio galėtų būti. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2019 m. nedarbingas, turi neįgalumą, yra registruotas darbo biržoje, tačiau dėl sveikatos būklės jam nesiūlo darbo. Iki to dirbo ir gavo pajamas. Šiuo metu dirbti negali dėl jaučiamų skausmų. Laukia operacijos. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Su šeima gyvena nuomojamame name, už nuomą moka 300 Eur/ mėn. Atsakovo pajamos – 190 Eur netekto darbingumo pensija. Atstovė negalėjo nurodyti, kokio dydžio yra atsakovo sutuoktinės pajamos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo neprieštarauja vaiko interesams. Tarnyba sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su mama. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimą, siekiant patenkinti vaiko minimalius poreikius.
Atsakovai T. S. ir L. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovams nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovams nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ieškovės M. S. ir atsakovo T. S. santuoka (1 t., b. l. 7). Santuokoje, (duomenys neskelbtini) M. S. gimė dukra E. S. (1 t., b. l. 6). E. S. tėvu gimimo liudijime nurodytas atsakovas T. S. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (CK 3.140 straipsnio 1 dalis).
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė artimus santykius su atsakovu L. V. palaikė iki (duomenys neskelbtini) pabaigos, nuo (duomenys neskelbtini) susipažino su atsakovu T. S.. Vaiko pradėjimo metu ieškovė artimai bendravo su L. V., su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters E. S..
Šalių prašymu byloje buvo atlikta teismo giminystės ryšių nustatymo ekspertizė (el. bylos priedas, b. l. 26-29), kurios išvada – atsakovas L. V. yra vaiko E. S. biologinis tėvas su 99,9999999909318 procento tikimybe. Atsakovas L. V. sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti jo tėvystę E. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą nuginčyti atsakovo T. S. tėvystę vaikui E. S..
Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir Civilinio kodekso 3.161 straipsnyje, be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.
Teismas, įvertinęs ekspertizės akto (el. bylos priedas, b. l. 26-29) išvadą, kad atsakovas L. V. yra vaiko E. S. biologinis tėvas su 99,9999999909318 procento tikimybe, kad atsakovas L. V. su tėvystės nustatymu sutiko, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, jog L. V. yra vaiko E. S. tėvas (CK 3.148 straipsnis).
Atsakovui L. V. išaiškintina, kad, nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad vaikas su ja gyvena nuo gimimo. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei tėvai nesusitaria, vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas neprieštarauja ieškovės reikalavimui nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Remiantis byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, Tarnyba neprieštarauja ieškinio reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių dukros gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaiko interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkintinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas L. V. sutiko teikti vaikui išlaikymą po 50 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į jo pajamas ir vaiko poreikius.
Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Šalių dukrai E. yra (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktų rašytinių paaiškinimų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad per mėnesį, ieškovės teigimu, dukters poreikių patenkinimui būtina 300 Eur suma: išlaidų būstui vaiko dalis per mėnesį yra apie 50 Eur (už komunalinius mokesčius ir būsto nuomą), maistui apie 100 Eur/mėn., sauskelnėms apie 50 Eur/mėn., aprangai, avalynei – apie 50 Eur/mėn., sveikatai (vitaminai, vaistai) – 10 Eur, higienai – 15 Eur, ugdymui, žaislams – 10 Eur/mėn.
Pažymėtina, kad, priteisdamas išlaikymą, teismas įvertina faktiškai patiriamas išlaidas vaikui, jos turi būti realios, o išlaidos, kurios galimai atsiras ateityje, nepagrindžiant jų atsiradimo realumo, negali būti vertinamos ir priteisiamos. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės patiriamas išlaidas šalių dukrai sudaro išlaidos už gyvenamąjį būstą, už jai perkamą maistą, drabužius, avalynę, ugdymo priemones, žaislus, higienos bei sveikatos išlaidos ir kt. Į išlaikymo dalį įskaitytinos išlaidos, susijusios su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, kurias sudaro išlaidos būsto priežiūrai, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Kadangi abu tėvai privalo užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, atitinkamai išlaidos vaiko gyvenamajam būstui turi būti įtrauktos į būtinuosius vaiko poreikius, todėl, teismo vertinimu, atsakovės nurodyta vaikui tenkanti po 50 Eur/mėn. išlaidų dalis būstui (komunaliniams mokesčiams, nuomai) pripažintina realia, pagrįsta ir būtina.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas nesutinka, kad išlaidos vaiko maitinimui per mėnesį yra 100 Eur, o aprangai ir avalynei – 50 Eur. Atsakovo teigimu, tokio amžiaus vaikui išlaidos maistui sudaro 50 Eur, o aprangai ir avalynei – apie 20 Eur/mėn. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 100 Eur/mėn., t. y. apie 3,33 Eur per dieną, išlaidos vaiko maitinimui vertintinos kaip pagrįstos ir racionalios, atsižvelgiant į tai, kad vienerių metų vaikui dar reikalingi ir pieno mišinukai, be to, tokio amžiaus vaiko mitybos racionas jau yra toks pat, kaip ir vyresnių vaikų. Ieškovė nurodo, kad išlaidos vaiko aprangai, avalynei per mėnesį yra apie 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga, kiekvieną sezoną jam reikalinga keisti drabužius, sutiktina, kad išlaidų drabužiams, avalynei ieškovė turi. Teismo vertinimu, išlaidos vaiko aprangai, avalynei yra priskiriamos prie būtinųjų, ir, vertinant šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, racionalus ir proporcingas išlaidų dydis šiam konkrečiam poreikiui tenkinti yra 40-50 Eur/ mėn. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukra iš esmės sveikatos problemų neturi, į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendžia, kad ieškovės nurodoma 10 Eur per mėnesį suma, skirtina augančio vaiko sveikatos priežiūrai, vaistams vaikui susirgus, laikytina proporcinga ir racionalia. Taip pat pagrįstomis išlaidomis teismas pripažįsta 15 Eur/mėn. higienos priemonėms, taip pat, įvertinus vaiko amžių, 50 Eur/ mėn. išlaidų sauskelnėms. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaidos žaislams – 10 Eur. Teismo vertinimu, vaikams būtina užtikrinti laisvalaikį, ugdymą, o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti, todėl šios išlaidos pripažintinos būtinosiomis išlaidomis, o jų dydis yra racionalus, atitinkantis tėvų finansines galimybes.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina dukrą, gauna 214 Eur vaiko priežiūros išmoką (el. bylos priedas, b. l. 37-44). Ieškovė neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto.
Nustatyta, kad atsakovas L. V. šiuo metu nedirba, nuo 2019-02-14 yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jis gauna apie 190 Eur netekto darbingumo pensiją (DOK-239296; el. bylos priedas, b. l. 45-52). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi du išlaikytinius – dukras E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), o atsakovas L. V. turi tris išlaikytinius – dukras E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši.
Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su motina, ieškovei tenka visa kasdienės priežiūros ir rūpesčio nepilnamečiu vaiku, jo sveikata našta. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, viena augina mažametę šalių dukrą. Teismo vertinimu, ieškovės galimybės dirbti, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra ribotos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja, todėl nepatiria jokių išlaidų vaiko išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo L. V. galimybės dirbti bei užsidirbti yra ribotos dėl to, kad jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nereiškia, kad atsakovas neturi dėti maksimalių pastangų dirbti, kad galėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovo teigimu, jis turi rimtų sveikatos problemų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus konstatuoja, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų, jog pagerintų savo turtinę padėtį, nesiėmė pakankamai priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes, taip pat nustatytą darbingumo lygį atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, nepagrindė teiginių, jog neturi galimybės susirasti darbo, nors ir ne visai darbo dienai, ar užsiimti individualia veikla (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovas privalo imtis maksimalių priemonių ieškoti papildomų pajamų šaltinio, kad būtų užtikrinti dukros teisėti interesai gauti iš abiejų tėvų jos poreikius užtikrinantį išlaikymą, tačiau atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas.
Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Todėl tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalių nepilnametė dukra gauna 60 Eur valstybės išmoką, skiriamą vaikams, kurią uzufrukto teise tvarko ieškovė. Ši išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius.
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaikų išlaikymui skiriamos lėšos turi būti siejamos su realiais ir protingais vaikų poreikiais ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis skirti tam tikrą pinigų sumą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Taigi teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 26 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo L. V. turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes, ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo L. V. išlaikymą vaikui E. S. po 120 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, 120 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201straipsnis).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukters gimimo iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas sutiko, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-08-20 po 35 Eur per mėnesį, t. y. 93,33 Eur. Atsakovo teigimu, vaiko iki 3 mėn. išlaikymo išlaidos per mėnesį neviršija 120 Eur, iš kurių 50 Eur sudaro valstybės mokama išmoka vaikui, todėl atsakovo įsiskolinimas galėtų būti 35 Eur per mėnesį ((120-50):2=35).
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, kitas aplinkybes, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad nepilnametės dukters išlaikymui atsakovas turi teikti po 120 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas, teigdamas, kad iki 3 mėn. vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį neviršija 120 Eur, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad išlaikymas vaikui iki 3 mėnesių galėtų būti mažesnis nei šioje byloje nustatytas dydis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priteisia iš atsakovo 320 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo (duomenys neskelbtini) (teisės į išlaikymą atsiradimo dienos) iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), t. y. už 2 mėnesius ir 20 dienų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. 1 t., b. l. 15-16). Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-05-21 pažymos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 747,85 Eur, t. y. 410,82 Eur advokato užmokestis, 330 Eur už DNR ekspertizę ir 7,03 Eur už pažymą iš registro centro (el. bylos priedas, b. l. 36).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovą L. V. byloje atstovavo advokatė Vilma Višnevskienė, atsakovas patyrė 250 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, parengiamųjų bei teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 24,40 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis), tai yra bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šioje byloje ieškinys atsakovo T. S. atžvilgiu yra patenkintas visiškai, atsakovo L. V. atžvilgiu – iš dalies (88 proc., t. y. 100 proc. už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 80 proc. reikalavimo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 71 proc. reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą). Taigi iš atsakovo T. S. į valstybės biudžetą turėtų būti priteista 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, ½ dalis išlaidų už DNR ekspertizę, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, taip pat ½ dalis procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovas T. S. nežinojo apie ieškovės nėštumą, taip pat apie jai gimusią dukrą, kurios tėvu gimimo įraše buvo įrašytas atsakovas kaip ieškovės sutuoktinis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir nepriteisti iš atsakovo T. S. valstybei bylinėjimosi išlaidų už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, ½ išlaidų už DNR ekspertizę ir ½ dalies procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą atsakovo L. V. atžvilgiu (88 proc., t. y. 100 proc. už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 80 proc. reikalavimo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 71 proc. reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą), teismas valstybei iš atsakovo L. V. priteisia 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 40 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktai, 96 straipsnio 1 dalis), 165 Eur už DNR ekspertizę (1/2 dalis išlaidų), 361,52 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 6,19 Eur už pažymą iš Registro centro, 12,20 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 734,91 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės priteisia atsakovui L. V. 30 Eur atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti, kad L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d., iki dukros E. S. pilnametystės, pinigus pervedant į M. S. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt Eur) išlaikymo įsiskolinimą.
Pavesti nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 734,91 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų: 202,20 Eur (dviejų šimtų dviejų Eur 20 ct) suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 532,71 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų Eur 71 ct) suma už antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas – 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti iš ieškovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.