- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- 1-223-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29039-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kaltinamasis
- F. D.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajai S. S., kaltinamajam F. D., teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje F. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. D. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2021 m. rugpjūčio 23 d. 18.35 val. nustatytas 3,00 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą S. S. atžvilgiu, t. y. tyčia paėmęs virtuvinę taburetę ja sudavė nukentėjusiajai S. S. nemažiau 5 smūgių į galvą tuo jai padarydamas muštinę paviršinę galvos žaizdą sukėlusią stiprų fizinį skausmą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką, koja spyrė į nukentėjusiosios S. S. pilvą, tuo jai sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau 6 smūgiais nukentėjusiajai S. S. padarė muštinę paviršutinę galvos žaizdą, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nukentėjusiajai S. S. sukėlusiais stiprų fizinį skausmą.
Kaltinamasis F. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiajai vieną kartą paleido taburetę. Jis sėdėjo ir kai pamatė, kad nukentėjusioji striukėje ieško piniginės paleido taburetę. Su taburete buvo vienas smūgis. Taburetę paleido iš kambario į koridorių, kur kabėjo striukė. Nežino kur pataikė. Nežino ar galėjo pataikyti nukentėjusiajai į galvą. Nukentėjusioji prieš įvykį sužalota lyg ir nebuvo. Po to ji (teismo pastaba – nukentėjusioji) tą taburetę, kurią jis numetė, sulaužė ir su taburetės koja jis buvo apmuštas. Nukentėjusiosios kruvina galva gal buvo ir nuo jo kraujo. Į pilvą nukentėjusiajai niekada nespyrė. Ji (teismo pastaba – nukentėjusioji) atėjo su buteliu ir po to jis pamatė, kad ji lenda į striukę piniginės, tada ir paleido taburetę. Jai nespyrė ir jos nemušė. Yra pensininkas, gauna apie 500 eurų pensijos, invalidumo neturi. Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį atlygins. Su nukentėjusiąja susitars per kiek dalių. Mano, kad per du kartus išmokės. Nuo alkoholizmo gydytis nesutinka. Jis jau pasigydė ir kiekvieną dieną negeria.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis F. D. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis F. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra giminės ar šeimos nariai. Vieną dieną atnešė kaltinamajam butelį. Tą dieną jis jau tris savaites gėrė. Jai duodavo pinigų, kadangi pas nenueidavo, o ji atnešdavo butelį. Jie vis susiskambindavo, pasiklausdavo kaip vienas, kaip kitas. Jis norėjo, kad ji nueitų į parduotuvę, nes sakė, kad jam bloga. Ji tą vakarą atėjo pas kaltinamąjį, po to priėjo prie veidrodžio. Jokios piniginės neėmė, jis pats jai duodavo pinigų, kad ji nueitų. Vėliau vėl sėdo į fotelį, tada žodis po žodžio. Ji sėdėjo fotelyje, o kaltinamasis ant sofos. Jis paėmė taburetę ir pradėjo į galvą, tada spyrė. Su taburete trenkė kur papuolė, kur nepapuolė. Galvą praskėlė, bėgo kraujas. Buvo ne mažiau penki smūgiai. Po patirtų smūgių buvo šilta, kraujas pradėjo bėgti, buvo skausmas, bet buvo išgėrusi. Nelabai stipriai įspyrė, bet skausmas buvo. Nuėjo į pirmą aukštą, jos veidas buvo kruvinas. Ten buvo kaimynė, kuri iškvietė greitąją ir policiją. Kaimynė apie įvykį žino, ji iškarto suprato, kas nutiko. Greitoji atvažiavo pirma. Policininkai matė ją sužalotą. Tą dieną ją apklausinėjo, buvo policijos automobilyje. Policijos pareigūnams papasakojo kas įvyko. Viskas vyko F. D. bute, nežino ar pritaškė kraujo. Daugiausia buvo kruvina striukė. Pas daktarą buvo, žaizdos siūti nereikėjo. Įvykio metu dirbo, ten kur ir dabar. Tą pačią dieną pas kaltinamąjį buvo ir ryte, kartu gėrė pas jį. Nuėjo į parduotuvę, nupirko degtinės ir sėdėjo, po to įvyko konfliktas ir smurtas. Kaltinamasis jos pavydi. Jie buvo pora, gyveno šešis metus, dabar jau penki metai išsiskyrę. Mama neleido kartu gyventi, nes jau buvo teismas, kai ją mušė. Dabar ji gyvena su kitu žmogumi du metus. Dėl to ir buvo ta pavydo scena. Konflikto priežastis pavydas. Ji jo neprimušė. Yra buvę vieną kartą, kad yra jam trenkusi. Jis buvo prie jos prabėgęs su pagaliu, o ji sudavė, bet čia ne tą pačią dieną. Jie gyvena ne visai kaimynystėje, bet tame pačiame kaime. Kaltinamasis geria kiekvieną dieną, turi bėdų su atmintimi. Metus laiko gydėsi ir tada buvo visai kitas žmogus. Pas kaltinamąjį daugiau nebeina. Po įvykio vieną kartą buvo pas jį. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Prašo priteisti 150 eurų.
Liudytoja V. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17:00 val. bet tikslaus laiko nepamena, pas ją į namus atėjo jos kaimynė S. S.. Ji stovėjo prie jos buto durų užsidengusi kaire ranka savo kairę galvos pusę, ties smilkiniu ir viršutine galvos dalimi. Ji matė, kad ant jos galvos buvo kraujas. Ji davė jai šlapią rankšluostį apsivalyti ir tuomet pakvietė užeiti namo. Ji padėjo jai dar apsivalyti, tačiau ryškių žymių, randų ant jos nebuvo, patinimų taip pat nematė. Kai tik atidarė jai duris, ji buvo labai kraujuota, tačiau išvalius jos rankas ir veidą, jokių randų iš kurių bėgtų kraujas nebuvo, patinimų taip pat nematė. Ji buvo neblaivi. Ji dėl skausmo nesiskundė. Ji pasiūlė jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir ji sutiko. Tuomet ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji pasodino ją laiptinėje ir ten ji pradėjo rūkyti. Po kurio laiko atvyko medikai ir ji padėjo jiems ją išvesti iš laiptinės ir padėjo prieiti prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, o pati nuėjo namo. Su kuo Svetlana konfliktavo tą dieną ji nežino, nematė. Daugiau nieko papildyti nenori.
Iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. S. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos buvęs sugyventinis F. D., su kuriuo apie 3 metus jau negyvena kartu, nes išsiskyrę, prieš tai gyveno apie 8 metus kartu, kai ji atėjo pas jį į namus, kur be priežasties paėmęs namuose buvusią kėdę 5-7 kartus trenkė jai į galvą, vėliau koja spyrė į pilvą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), F. D., gimęs (duomenys neskelbtini), konflikto metu daugiau negu 7 kartus trenkė kėde savo buvusiai sugyventinei S. S., gimusiai 1974 m. spalio 10 d., į galvą bei viena karta trenkė koja jai į krūtinę. Šiais savo veiksmais savo buvusiai sugyventinei sukėlė fizinį skausmą.
Iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyr. patrulių O. K. ir G. S. tarnybinių pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), F. D., gimęs (duomenys neskelbtini), konflikto metu daugiau negu 7 kartus trenkė kėde savo sugyventinei S. S., gimusiai 1974 m. spalio 10 d., į galvą bei vieną kartą koja trenkė jai į krūtinę. Šiais savo veiksmais savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio panešimo grafoje smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta nurodyti sužalojimai S. S. galvos srityje bei krūtinėje.
2021 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstama veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas yra penktajame aukšte. Užlipus laiptais dešinėje pusėje matome ties spyna aplaužytas medines duris. Užėję pro duris patenkame į prieškambarį, iš kurio dešinėje pusėje matome virtuvę. Užėję į virtuvės patalpas tiesiai matome neaukštą medinę kėdę, kuri akivaizdžiai aplaužyta. Prie pat kėdės pastatytas medinis staliukas bei prie sienos kairėje pusėje pastatytas suoliukas. Dešinėje virtuvės pusėje sustatyti virtuvės baldai. Išėjus iš virtuvės sukame į dešinę pusę kur patenkame į gyvenamąjį kambarį. Užėjus į kambarį prie pat įėjimo kairėje pusėje pastatytas fotelis. Tolėliau prie fotelio kairėje pusėje pastatytas medinis staliukas, prie pat staliuko pastatyta lova. Lovos gale prie sienos pastatyta medinė sekcija. Prie pat sekcijos dešinėje pusėje įrengtas langas. Prie pat sienos dešinėje pusėje pastatyta medinė komoda bei prie pat komodos prie sienos pastatyta dar viena sofa-lova. Išėjus iš kambario sukame koridoriumi į dešinę kur kairėje pusėje matome įrengtą vonios kambarį. Išėjus iš vonios kambario sukame į kairę kur patenkame į tualeto patalpas. Dešinėje pusėje matome pastatytą skalbimo mašiną. Buvo padarytos įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos.
Iš 2021 m. spalio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kėdė. Apžiūrima medinė kėdė – taburetė, kurią 2021 m. rugpjūčio 27 d. savanoriškai pateikė F. D.. Ant kedės matomi sulaužymai. Nuo kojos atsikabinęs kojos skersinė dalis ir išlindęs varžtas. Dvi kojos dalinai atsikabinusios nuo sėdimosios dalies. Medinės kėdės – taburetės sėdimoji dalis ir kojos yra aptaškytos skysčiais, matomi nešvarumai. Ant vienos taburetės kojos matomas įspaudimas. Buvo padarytos taburetės fotonuotraukos.
2021 m. rugpjūčio 23 d. VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad moters galvos sumušimai, žaizdos. Prieš 5 min. pas pranešėją atėjo kaimynė ir pasakė, kad jai per galvą kėde trenkė sugyventinis. Šiuo metu ji laukia laiptinėje. Sugyventinis 40 bute.
2021 m. lapkričio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrėjęs greitosios medicinos pagalbos specialistas S. S. konstatavo paviršinę galvos žaizdą (žaizdos lokalizacijos, pobūdžio ir kitų savybių nenurodė, ar buvo ir kitų sužalojimų kūne taip pat nenurodė). Ši žaizda tikėtina buvo muštinė, padaryta nemažiau kaip vienu trauminiu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu suduodant tokiu daiktu per galvą ar galva atsimušant į tokį daiktą prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo padarymo galimybė suduodant per galvą taburete neatmetama. Kiekvienas kūno audinių sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmą.
Iš 2021 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 11 „Body“ kameros 1715 garso ir vaizdo įrašų. Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2021_0823_172801_055, kurio trukmė 3:01 min. Filmavimo pradžia 17: 28 val. Vaizdo įraše matoma, kad įvykio vietoje jau yra greitosios medicinos pagalbos brigada. Moteris pasakoja pareigūnams, kad jos sugyventinis pakvietė ją į svečius, ji nuėjo pas jį, atnešė alaus, o jis pradėjo mušti ją taburete iš pavydo. Namuose labai daug kraujo. Greitosios medicinos pagalbos medikė tuo pat metu pranešė pareigūnams jog išvažiuoja, kadangi į ligoninę vežti nereikės ir sužalojimai paviršutiniški. Moteris toliau aiškina, kad sugyventinis iš pavydo trenkė jai taburete per galvą. Su sugyventiniu jau negyvena 8 metus, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai. Moteris pasakoja, kad jis pas ją šiąnakt nakvojo. Moters vardas S. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Moteris pasakoja, kad viskas įvykio kambaryje ir buvęs sugyventinis pradėjo priekaištauti jog neva ji su vienu gyvena ir su kitu. Apimtas pavydo taburete trenkė per galvą. Kiek tiksliai kartų neprisimena, neskaičiavo. Į kitas kūno sritis nesitaikė. Moteris neneigia jog tą dieną vartojo alkoholį. Sugyventinio vardas F. D.; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2021_0823_173101_056, kurio trukmė 2.59 min. Filmavimo pradžia 17:31 val. Moteris aiškina pareigūnams jog Filipui reikia atsižymėti. F. D. 19 metų už ją vyresnis, tiksliai jo gimimo metų nepamena. Pareigūnai su nukentėjusiąja laiptais kylą į 5 aukštą. Atėjus prie nurodyto buto durų niekas neatidarė; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr.2021_0823_173400_057, kurio trukmė 2.59 min. Filmavimo pradžia 17:34 val. Pareigūnai tęsia bandymą patekti į nurodytą butą, kur galimai yra Filipas. Duris atidarė vyras, kuris aiškina, kad nieko nedarė. Pareigūnų paklaustas kodėl moters galva kruvina jis atsako jog čia jos reikalas. Pareigūnas klausia vyro kodėl namuose daug kraujo. Šis nieko neatsako. Taip pat jo klausiama kodėl sulaužyta taburetė, tačiau vyras negali paaiškinti. Sako, kad S. pati sulaužė. Patikrinamas jo asmens dokumentas. Pareigūnai klausia vyro kieno kraujas namuose. Šis atsako, kad jos, nes ji atėjo ir pradėjo išdykauti ir prašė alaus; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr.2021_0823_173659_058, kurio trukmė 2.59 min. Filmavimo pradžia 17:36 val. Pareigūnai vėl klausia vyro iš kur kraujas. Šis aiškina, kad ji pradėjo išdykauti ir pati sau į galvą trenkė. Telefono numerio neprisimena. Pareigūnai nurodo asmeniui apsirengti, nes važiuos su jais; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr.2021_0823_173958_059, kurio trukmė 2.59 min. Filmavimo pradžia 17:39 val. Vaizdo įraše užfiksuota informaciją ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2021_0823_174257_060, kurio trukmė 2.59 min. Filmavimo pradžia 17:42 val. Vaizdo įraše užfiksuota informacija ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr.2021_0823_174556_061, kurio trukmė 2.59 min. Filmavimo pradžia 17:45 val. Vaizdo įraše užfiksuota informacija ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2021_0823_174855_062, kurio trukmė 0.49 min. Filmavimo pradžia 17:48 val. Alkotesterio matuokliu moteriai tikrinamas neblaivumas ir jai nustatytas 2.79 promilių girtumas; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2021_0823_175338_063, kurio trukmė 0.59 min. Filmavimo pradžia 17:53 val. Moteris pareiškė norą rašyti pareiškimą, nes jis jos atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą. Kuria koja sudavė tiksliai neprisimena. Kai pradėjo bėgti kraujas tuomet kreipėsi į policiją; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2021_0823_175612_064, kurio trukmė 3:00 min. Filmavimo pradžia 17:56 val. Moteris patikslina, kad taburete jai trenkė nemažiau 7 kartus. Taip pat koja trenkė į krūtinę. Trenkė apimtas pavydo; Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2021_0823_175912_065, kurio trukmė 2.57 min. Filmavimo pradžia 17:59 val. Svetlanos draugas Sergejus pareigūnams nurodo jos telefono numerį (duomenys neskelbtini).
Iš 2021 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas Nr. 2021_08_23_17-06-14_37067247360, kurio trukmė 3:17 min. Pokalbis vyksta rusų kalba. Su operatore kalba nukentėjusiosios kaimynė ir nukentėjusioji, kuri paaiškina, kad jai prieš 5 minutes buvęs sugyventinis taburete trenkė per galvą. Šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini). Moteris kruvina su kaimyne laukia policijos ir greitosios medicinos pagalbos šalia (duomenys neskelbtini) buto laiptinėje. Pranešėja vardu V. K.. Operatorės balsas: 112. Moters balsas: Laba diena. Operatorės balsas: Laba diena. Moters balsas: Aš norėčiau iškviesti greitąją, čia pas mane kaimynė... Operatorės balsas: Kas atsitiko ir koks adresas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorės balsas: Tai (duomenys neskelbtini)? Moters balsas: Taip, taip, taip. Čia kaimynei galvą praskėlė, nežinau. Operatorės balsas: O kas ją praskėlė? Moters balsas: Ji jums viską papasakos. Operatorės balsas: Man dabar reikia papasakoti. Gal ten yra ... Moters balsas: Aš nežinau, reikia pasikalbėti su ja. Operatorės balsas: O kur jinai? Alio. Su operatore pradeda kalbėti kita moteris. Moters balsas: Laba diena. Operatorės balsas: Laba diena. Kas pas jus atsitiko? Moters balsas: Taburete trenkė man per galvą. Operatorės balsas: O kas jums trenkė? Moters balsas: Buvęs sugyventinis. Operatorės balsas: Kokia gatvė ten pas jus? Moters balsas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) kiek? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorės balsas: (duomenys neskelbtini). O kur tas sugyventinis buvęs? Moters balsas: Namie. Operatorės balsas: Dabar namuose pas jus? Moters balsas: Ne pas mane. Kitos moters (kaimynės) balsas: Jinai pas jį į svečius atėjo ir dabas sėdi šalia mano buto. Operatorės balsas: Aš nieko negirdžiu, jus galite garsiau kalbėti? Alio. Kitos moters (kaimynės) balsas: Sakyk, sakyk Moters balsas: Laba diena. Operatorės balsas: (duomenys neskelbtini), laba diena, o butas koks jūsų? Kitos moters (kaimynės) balsas: 40. Ten kur norėjau į svečiui. O mano 24. Fone girdimas moters balsas: Siaubas tokie nervai. Operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) jūsų? Kitos moters (kaimynės) balsas: Taip. Surinksit (duomenys neskelbtini) ir mes jums duris atidarysim. Operatorės balsas: (duomenys neskelbtini), taip? Kitos moters (kaimynės) balsas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Operatorės balsas: O kur tas sugyventinis jūsų dabar? Kitos moters (kaimynės) balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorės balsas: Išėjo? Negirdžiu aš. Moters balsas: Jis namuose. Operatorės balsas: Ten (duomenys neskelbtini) bute? Kitos moters (kaimynės) balsas: (duomenys neskelbtini), 5 aukšte. Operatorės balsas: O jus galite telefoną laikyti arčiau, nes man girdimas aidas. Kitos moters (kaimynės) balsas: Jūs suprantat, ji atėjo pas mane, aš pirmame aukšte gyvenu, visa susijaudinusi, aš dabar su ja laiptinei. Operatorės balsas: O jūs galite gal į butą pakviesti? Kitos moters (kaimynės) balsas: Ką? Jį? Operatorės balsas: Ją. Moterį tą. Kur jinai lauks? Kitos moters (kaimynės) balsas: Ji kraujuota visa, kur aš ją… Aš ją rankšluostuku valau po truputį. Operatorės balsas: O yra pas jus durų kodas ten? Kitos moters (kaimynės) balsas: 24. Operatorės balsas: O kur sugyventinis dabar? Kitos moters (kaimynės) balsas: Jūs (duomenys neskelbtini) surinksit kai atvažiuosit ir... Operatorės balsas: Gerai. O kur jos tas sugyventinis? Kitos moters (kaimynės) balsas: (duomenys neskelbtini) bute. Operatorės balsas: Kada viskas įvyko? Kitos moters (kaimynės) balsas: Nu vat sėdi pas mane dabar. 5 minutes, kiek čia praėjo. Operatorės balsas: Vardas, pavardė jūsų? Kitos moters (kaimynės) balsas: Mano? K. V.. Nu žinot nežinau, man reikia išeiti. Operatorės balsas: Aš jums iškviesiu ten greitąją ir policiją. Gerai? Laukit. Kitos moters (kaimynės) balsas: Gerai. Pokalbis baigėsi.
Iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17.51 val. alkotesterio matuoklio patikros kvito matyti, kad S. S. buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas.
Iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. 18.35 val. alkotesterio matuoklio patikros kvito matyti, kad F. D. buvo nustatytas 3,09 promilių girtumas.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis F. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje pripažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusiajai taburete sudavė tik vieną kartą. Taburetę paleido į S. S., bet nežino galėjo pataikyti į jos galvą. Nepripažino, kad spyrė nukentėjusiajai į pilvą. Nors kaltinamasis F. D. iš dalies neigia atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau jo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusioji S. S. viso baudžiamojo persekiojimo metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai, jos parodymai nekito, buvo nuoseklūs ir išsamūs. S. S. nurodė kaip ir prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamojo F. D., nurodė patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nukentėjusiosios S. S. parodymus patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visetas, o būtent nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Tiek iš karto po nagrinėjamo įvykio VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad nukentėjusiajai padaryti galvos sumušimai, žaizdos (b. l. 69–70), tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimuose konstatuota, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrėjęs greitosios medicinos pagalbos specialistas S. S. konstatavo paviršinę galvos žaizdą (žaizdos lokalizacijos, pobūdžio ir kitų savybių nenurodė, ar buvo ir kitų sužalojimų kūne taip pat nenurodė). Ši žaizda tikėtina buvo muštinė, padaryta nemažiau kaip vienu trauminiu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu suduodant tokiu daiktu per galvą ar galva atsimušant į tokį daiktą prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo padarymo galimybė suduodant per galvą taburete neatmetama. Kiekvienas kūno audinių sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmą (b. l. 72–73). Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo specialisto pateiktu paaiškinimu, kurio patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Sugretinus nukentėjusiosios S. S. parodymus su specialisto nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusios parodymus netiesiogiai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. K., bei paties kaltinamojo F. D. parodymai. Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 17:00 val. pas ją į namus atėjo jos kaimynė S. S., kuri stovėjo prie jos buto durų užsidengusi kaire ranka savo kairę galvos pusę, ties smilkiniu ir viršutine galvos dalimi. Liudytoja matė, kad ant S. S. galvos buvo kraujas. Kai tik atidarė nukentėjusiajai duris, ji buvo labai kraujuota. Svarbu pažymėti, kad ir pats kaltinamasis F. D. apklausiamas teisme paaiškino, kad nukentėjusioji prieš nagrinėjimą įvykį sužalota nebuvo. Akcentuotina, kad nukentėjusiosios parodymų patikimumą patvirtina taip pat nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys BPC garso įrašai (b. l. 41) bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai (b. l. 46). Praėjus trumpam laiko tarpui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, S. S. dar neapklausiama įstatymo įtvirtinta proceso tvarka ir neprisiekusi nurodo analogiškais aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, t. y. kad jos atžvilgiu smurtavo kaltinamasis F. D.. Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiosios S. S. parodymus laiko objektyviais ir patikimais. Tiek nukentėjusiosios, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto konstatuotos aplinkybės, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis F. D. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis, asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą S. S. atžvilgiu, o būtent tyčia paėmęs virtuvinę taburetę ja sudavė nukentėjusiajai nemažiau penkių smūgių į galvą tuo jai padarydamas muštinę paviršinę galvos žaizdą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, koja spyrė į nukentėjusiosios pilvą, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais, ne mažiau šešiais smūgiais nukentėjusiajai S. S. padarydamas muštinę paviršutinę galvos žaizdą, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo F. D. veiksmus, pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinime, pareikštame F. D., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2021 m. rugpjūčio 24 d. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė 2021 m. rugpjūčio 23 d., šios aplinkybės buvo nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl rašymo apsirikimo, ką baigiamųjų kalbų metu pripažino ir prokurorė, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos padarymo data nurodyta 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nurodytų aplinkybių pagrindu, šis netikslumas tikslintinas.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamojo F. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad F. D. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas F. D. bausmę vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuri įstatymo leidėjo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kartu įvertinamas nusikaltimo pobūdis, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumas, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta F. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarytą prieš tą pačią nukentėjusiąją, iš esmės analogiškomis aplinkybėmis (b. l. 118–120, 121–123), paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu nevykdė jam paskirtų įpareigojimų (b. l. 124), administracine tvarka nebaustas (b. l. 116), pensininkas, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, registruotas ir esantis Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilnius filialo įskaitoje, jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 106). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, konfliktas kilo tarp neblaivių asmenų, nukentėjusioji savo veiksmais galimai pati nesiėmė jokių priemonių jo išvengti. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis F. D. sutiko pilna apimtimi atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis yra pensininkas, teismas daro išvadą, jog F. D. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam F. D. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo F. D. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis F. D. visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatytas pareigas – atsiprašyti nukentėjusiosios S. S. ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kartu pažymėtina, kad nors prokurorė kaltinamajam F. D. prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą 69 straipsnyje, t. y. turtinės žalos atlyginimą, tačiau bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai F. D. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17 val. 50 min. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. 12 val. 52 min. (b. l. 82–83, 93–94), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam F. D. dėl 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).
Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus, priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 100 eurų iki 1 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-222/2016, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-430-895/2017, Nr. 2K-220-689/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-387-497/2017, Nr. 1A-128-209/2017; Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-16-195/2018, Nr. 1A-250-497/2018). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis F. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu su nukentėjusiąja, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai padaryta 150 eurų neturtinė žala, kurią sudaro patirti išgyvenimai dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo. Kaltinamasis F. D. neginčijo bei sutiko pilna apimti atlyginti nukentėjusiosios S. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusiosios S. S. neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 150 eurų suma, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95–97), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) kėdę-taburetę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje (b. l. 37, 38), nuosprendžiu įsiteisėjus, esant prašymui gražintini savininkui F. D., o nesant prašymo – sunaikinti;
2) vokus su kompaktiniais diskais, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai bei BPC garso įrašai, palikti saugoti byloje
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
F. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant F. D. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad F. D. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatytas pareigas – atsiprašyti S. S. ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai F. D. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. 17 val. 50 min. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. 12 val. 52 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš F. D. S. S. naudai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) kėdę-taburetę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiu įsiteisėjus, esant prašymui gražintini savininkui F. D., o nesant prašymo – sunaikinti;
2) vokus su kompaktiniais diskais, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai bei BPC garso įrašai, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus