Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-393-549/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-16
Bylos Nr.
1-393-549/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36549-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Gintaras Degimas, Alvydas Kvašč
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-393-549/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36549-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Kristinai Mečinskienei, Sandrai Jotautei,dalyvaujant prokurorams Dariui Aleknai, Rūtai Girgždutaitienei, Jolantai Sarpalienei,kaltinamajam R. Ž., jo gynėjui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,nukentėjusiajai R. B., jos atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,asmeniui, sutinkančiam būti laiduotoju, R. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokininku-mechanizatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: 2020-09-11, apie 18.30 val., Naikupės g., ties namu Nr. 14, Klaipėdos m., kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, kai jas skiria žalia skiriamoji kelio juosta, R. Ž., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nedavė kelio ta pačia kryptimi, antra eismo juosta važiavusiam, R. M. vairuojamam automobiliui „Toyota Corola“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė ir kuris nuo smūgio užvažiavęs ant žaliosios skiriamosios kelio juostos, partrenkė ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją R. B.. Eismo įvykio metu R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai) ir 104 punktą (Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Apklaustas kaltinamuoju R. Ž. kaltę pripažino visiškai, dėl įvykio labai gailėjosi. Parodė, kad įvykis buvo Naikupės g. 14, prie „Maximos“ parduotuvės. 2020 m. rugsėjo mėn., apie 18.30 val. įsėdo į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir atbuline eiga išvažiavo į pirmą juostą. Pažiūrėjęs, kad kelias laisvas, suko į antrą juostą ir pajuto smūgį į priekinį automobilio bamperį. Susidūrė su moters važiuojamu automobiliu „Toyota Corola“. Jo automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, o kitas automobilis atsitrenkė į stulpelį ir nuriedėjo ant žaliosios juostos, kur stovėjo nukentėjusioji, ir ją partrenkė bei pervažiavo į priešingą eismo juostą. Jis išlipo iš automobilio, tačiau policija ir greitoji medicinos pagalba jau buvo iškviesta. Po įvykio susitiko su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, atlygino 300 eurų turtinės žalos. Nukentėjusioji jam atleido. Su turtinės žalos dydžiu sutinka visiškai, tačiau mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi (1 t., b. l. 134-135).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Tarnybinio pranešimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, duomenimis nustatyta, kad 2020-09-11 apie 18.45 val. gavus pranešimą, jog Klaipėdos m. Naikupės g. 14, įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės, ir atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Ž., išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės ir persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, po to, eigoje persirikiuodamas į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam antra eismo juosta automobiliui „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M., dėl ko susidūrė. Po susidūrimo automobilis „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) tapo nevaldomas ir, nuvažiavęs nuo kelio įvažiavo į skiriamąją eismo juostą, nulauždamas kelio ženklą Nr. 408, ir užvažiavo ant šalia esančios pėsčiosios R. B., kuri stovėjo ant skiriamosios žalios vejos. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Eismo įvykio vietoje nukentėjo pėsčioji R. B., kurią GMP išsivežė į ligoninę. Iš Klaipėdos Universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad R. B. diagnozuota: politrauma, gydoma reanimacijos skyriuje (1 t., b. l. 1-2).

Iš 2020-09-11 Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 5-6).

Pagal 2020-09-11 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir jo priedus nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Naikupės g., ties namu Nr. 14, Klaipėdos m., kur pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos), persirikiuojant iš pirmos į antrą eismo juostą, susidūrė su antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (pilkos spalvos), kuris užvažiavo ant žaliosios skiriamosios juostos, nulaužė kelio ženklą ir partrenkė pėsčiąją (1 t., b. l. 11-12, 14, 15, 16-24, 26, 27).

Iš Transporto priemonių apžiūros protokolų nustatyta, kad juose užfiksuota, jog automobiliui „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinės kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas ir priekinis buferis. Automobiliui „Toyota Corolla“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinta: variklio dangtis, priekinis dešinės pusės ir kairės pusės ratai, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis buferis (1 t., b. l. 28-29, 31-32).

Iš pranešimo dėl sugadinto kelio ženklo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas kelio ženklas Nr. 408. Kaltininko automobilis „Mercedes Benz ML 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34).

Iš 2021-02-17 Specialisto išvados Nr. 11K-27(21), 11K-48(21) nustatyta, kad konstatuojama, jog eismo įvykio metu manevrą į kairę vykdęs automobilis „Mercedes Benz ML 320“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono priekine dalimi ties kampu ir priekiniu kairiuoju ratu atsitrenkė į kairiau jo važiavusio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį dešinįjį kampą. Susidūrimas įvyko Naikupės gatvės antroje eismo juostoje, apie 6 m atstumu prieš už važiuojamųjų dalių sankirtos esančios skiriamosios salelės pradžią. Dėl susidūrimo metu veikusių jėgų automobilis „Toyota Corolla“ apie vertikalią ašį pasisuko prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį ir nuo susidūrimo vietos judėdamas įstrižai į kairę užvažiavo ant skiriamosios salelės, kurioje, tikėtina, priekine dalimi ties dešiniuoju kampu atsitrenkė į kelio ženklo atramą ir ją pervažiuodamas ratu nulenkė. Tikėtina, kad užvažiuojant ant skiriamosios salelės su jos bortelio viršutiniu paviršiumi kontaktavo automobilio „Toyota Corolla“ dešiniojo slenksčio apačia. Ant skiriamosios salelės užvažiavęs automobilis „Toyota Corolla“, tikėtina, priekinės dalies dešine puse ties viduriu kontaktavo su pėsčiąją R. B., kuri partrenkimo metu užkrito ant automobilio variklio dangčio ir įstrižai link dešiniojo šono persirito per automobilio priekinę dalį. Tikėtina, kad partrenkimas įvyko automobiliui „Toyota Corolla“ nuo susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz ML 320“ vietos nuvažiavus apie 7-8 m atstumu. Po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz ML 320“ nuvažiavo į priekį ir dešiniau bei sustojo vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio. Automobilis „Toyota Corolla“ pervažiavo skiriamąją salelę ir įstrižai priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamąją dalį bei sustojo maršrutinio transporto stotelėje, vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greičių prieš pat eismo įvykį. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad prieš pėsčiosios R. B. partrenkimą automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas. Tikėtina, kad pėsčiosios R. B. partrenkimas įvyko automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietos nuvažiavus apie 7-8 m atstumu. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. M., prieš eismo įvykį važiuodama 40 km/h greičiu, po susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki atsitrenkimo į skiriamosios salelės bortelį ir, tikėtina, pėsčiosios R. B. partrenkimo vietos neturėjo techninės galimybės suspėti sureaguoti į pasikeitusią situaciją ir pradėti stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. Ž. veiksmai, - vykdydamas manevrą į kairę ir įvažiuodamas į antrą eismo juostą sudarė kliūtį automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui bei su juo susidūrė (1 t., b. l. 46-54).

2020-09-30 nutarimu R. B. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 63-64).

Iš Specialisto išvados Nr. G 1858/2020 (03) nustatyta, kad joje konstatuojama, jog R. B. nustatyti sužalojimai: kairio blauzdikaulio viršutinio galo intrasąnarinis lūžis, kairės čiurnos abiejų kulkšnių lūžis ir dešinio dilbio poodinė kraujosruva. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiąją. Automobilio smūgis kliuvo į kairės kojos blauzdą. R. B. padaryti kairės blauzdos kaulų lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 77).

Iš R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji paaiškino, jog nematė paties susidūrimo, tačiau išgirto susidūrimo smūgį. Tuo momentu pažiūrėjo ir pamatė, kad pilkas automobilis atšoko nuo juodojo automobilio atbulomis į saugumo salelę, esančią už apsisukimo vietos ir po to automobilis važiavo tiesiai į ją bei ją partrenkė, prieš tai nulauždamas ant saugumo stotelės stovėjusį kelio ženklą (1 t., b. l. 78-80).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-11, apie 19.00 val., ji vairavo savo automobilį „Citroen C5“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo iš centro, Minijos g. į parduotuvę „Maxima“, esančią Naikupės g., Klaipėdos m. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri, nors jau buvo pradėję temti. Minijos g.- Naikupės g. sankryžoje, ji pasuko į kairę, į Naikupės gatvę. Ten persirikiavo į pirmą eismo juostą ir važiavo apie 30 km/h greičiu. Prieš ją, pirmoje eismo juostoje, pamatė važiuojantį tamsios spalvos automobilį, panašų į džipą (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), kuris važiavo panašiu kaip ji greičiu, tačiau artėjant prie dešinėje pusėje esančio įvažiavimo į parduotuvės „Maxima“ aikštelę, jis visai sulėtino greitį ir judėjo apie 5 km/h greičiu. Ji, važiuodama šiam automobiliui iš paskos ir norėdama sukti į minėtą aikštelę, turėjo sustoti, kol minėtas automobilis pravažiuos ir atlaisvins jai įvažiavimą. Tuo momentu minėtas tamsios spalvos automobilis, nerodydamas jokio posūkio, staiga pasuko į kairę pusę, link antros eismo juostos, tarsi norėdamas apsisukti. Pamatė kaip minėtas automobilis galimai priekine dalimi atsitrenkia į antra eismo juosta važiavusio pilkos spalvos automobilio dešinįjį šoną (į kurią tiksliai dalį, nežino). Tuo metu ji jau įvažinėjo į aikštelę, tad nematė iš kur važiavo pilkos spalvos automobilis, t. y. ar nuo Minijos g.- Naikupės g. sankryžos, ar nuo apsisukimo vietos, esančios Naikupės g. Minėtas tamsios spalvos automobilis jai užstojo visą tolimesnį eismo įvykio vaizdą, todėl ji nematė kaip buvo nulaužtas kelio ženklas ir kaip buvo kliudyta pėsčioji, kuri, kaip vėliau išgirdo iš aplinkinių žmonių, stovėjo ant žaliosios skiriamosios juostos. Minėtos pėsčiosios ji nematė ir važiuojant prieš eismo įvykį. Po automobilių susidūrimo matė kaip tamsios spalvos automobilis pasisuka priekiu link Taikos pr. pusės ir pavažiavęs apie 4 m į priekį nuo susidūrimo vietos, sustojo, o pilkos spalvos automobilis, kiek galėjo pamatyti, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir labai lėtai pavažiavęs apie 7 m, sustojo arčiau pėsčiųjų perėjos. Labai nustebo, kodėl abu automobiliai iš karto nesustojo ir tiek toli nuvažiavo nuo eismo įvykio vietos. Palikusi automobilį aikštelėje, ji nuėjo prie eismo įvykio vietos ir pamatė Naikupės g., ant važiuojamosios kelio dalies, antroje eismo juostoje, gulinčią ant nugaros partrenktą moterį, kuri buvo sąmoninga ir kuriai po galva buvo padėta šviesi rankinė. Išorinių jos sužalojimų jai nesimatė. Toje pačioje važiuojamojoje dalyje, pirmoje eismo juostoje, priekiu pasisukęs link Taikos pr., stovėjo minėtas pilkos spalvos automobilis. Iš karto po įvykio prie jos buvo priėjęs vyriškis, kuris buvo susirūpinęs, kažkam skambino ir vėliau statė avarinio sustojimo ženklą prieš pilkos spalvos automobilį, iš ko ji suprato, kad jis yra pilkos spalvos automobilio vairuotojas, nors jo išlipančio iš pilkos spalvos automobilio nematė. Todėl vėliau žiniasklaidoje perskaičiusi apie tai, kad minėtą pilkos spalvos automobilį vairavo moteris, labai nustebo, nes nepastebėjo, kad būtų kokia moteris rūpinusi partrenkta pėsčiąja. Atvykusi greitoji med. pagalba išvežė partrenktą pėsčiąją į ligoninę. Ji priėjo prie minėto vyriškio, kuris, kaip pagalvojo, yra pilkos spalvos automobilinio vairuotojas, ir pasakiusi, kad gali paliudyti, padavė jam vizitinę kortelę su savo kontaktais. Nei vieno eismo įvykio dalyvio ji nepažįsta (1 t., b. l. 83-84).

Iš A. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog automobilis, kurio keleivis jis buvo, važiavo antra juosta iš Minijos g. Naikupės g. Jų nepraleido automobilis „Mercedes Benz“, ir jie trenkėsi į šį automobilį, o paskui į kelio ženklą ir pėsčiąją, kuri ėjo per gatvę (1 t., b. l. 87).

Iš R. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog 2020-09-11, apie 19 val., važiavo nuo Minijos gatvės į Naikupės g. antra juosta. Susidūrė su automobiliu, kuris suko ir nerodė posūkių. Nuo smūgio kliudė vidurinę kelio juostą, kur prie ženklo stovėjo moteris. Automobilį sustabdė tik kitoje kelio pusėje (1 t., b. l. 100).

Iš R. M., apklaustos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsnio 3 dalimi, kaip liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodymų matyti, jog ji parodė, kad psichiatrijos ir priklausomybės ligų centro įskaitose įrašyta nėra, galvos traumų neturėjo. Vairuotojo teises turi nuo 2009 metų. Apie trys metai laiko kai vairuoja transporto priemones intensyviai. 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, galėjo būti apie 18.30 val., ji, blaivi, vairavo UAB „Y.“ priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nuo degalinės „Neste“, esančios Minijos g.-Baltijos pr., sankryžoje, Klaipėdos m., į namus – į Medvėgalio g. Su ja kartu važiavo jos vyras A. M., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Važiavo Minijos gatve link Naikupės g. Šioje sankryžoje jai reikėjo sukti į kairę, į Naikupės gatvę ir važiuoti link Taikos pr. Kadangi degė draudžiamas šviesoforo signalas, ji sustojo. Kai jai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji pasuko į kairę, į Naikupės gatvę ir važiavo antra eismo juosta, apie 40 km/h greičiu. Artėjant prie parduotuvės „Maxima“, kuri buvo jai iš dešinės pusės, pamatė, kaip jai iš kairės pusės, per Naikupės gatvę link žaliosios skiriamosios juostos bėga moteris ir neužilgo pajuto smūgį į jos automobilio priekinės dalies dešinę pusę. Ji nematė kaip ir iš kur išvažiavo į jos automobilį atsitrenkęs, kaip vėliau sužinojo – automobilis „Mercedes Benz“ (valstybinio numerio ženklo nežino). Ji labai išsigando ir pasimetė, todėl savo vairuojamo automobilio nestabdė. Nuo smūgio, jos vairuojamą automobilį nubloškė ant žaliosios skiriamosios juostos, kur ji automobilio priekine dalimi nulaužė kelio ženklą ir kliudė ten stovėjusią moterį. Kuria automobilio dalimi kliudė moterį, nepamena. Partrenkta moteris nukrito priešingos krypties, nei ji važiavo, antroje eismo juostoje, arčiau žaliosios skiriamosios juostos. Ji automobiliu taip pat išvažiavo į priešingą eismo juostą nei važiavo ir dar pavažiavusi, sustojo pirmoje eismo juostoje, už ten esančios autobusų stotelės, priekiu link Taikos pr. Ji su vyru išlipo ir priėjo prie partrenktos moters, kuri buvo sąmoninga ir guodėsi skausmu kojoje. Aplink susirinko daug žmonių. Ji savo vyro paklausė, ar jis iškvietė pagalbą, o kažkas iš minios atsakė, kad pagalba jau iškviesta. Atvykusi greitoji med. pagalba sužeistą moterį išvežė į ligoninę. Ji su vyru A. M. sužaloti nebuvo, į medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Prie į jos automobilį atsitrenkusio automobilio „Mercedes Benz“ ir jo vairuotojo ji nėjo, todėl kokie buvo šio automobilio apgadinimai nežino. Eismo įvykio metu jos vairuojamam automobiliui „Toyota Corolla“ buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas. Automobilį „Toyota Corolla“ jai suremontavo draudimo bendrovė „Ergo“ ir šiuo metu jis yra tvarkingas. Kitą dieną, po eismo įvykio, jos vyras važiavo į ligoninę, kad susitikti su sužalota moterimi, tačiau jam neleido su ja pasimatyti. Mano, kad šioje eismo įvykio situacijoje kaltininkas yra automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, kuris atsitrenkė į jos automobilį, tačiau ir ji turi dalį kaltės, dėl to, kad nestabdė vairuojamo automobilio, nulaužė kelio ženklą ir kliudė moterį. Labai gailisi dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota moteris (1 t., b. l. 106-108).

Vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad R. Ž. nuo 1998-09-22 turi „B1“ ir „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 138).

Automobilio „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2022-05-10 (1 t., b. l. 140).

Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas (1 t., b. l. 141).

Nukentėjusioji R. B. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteisti 6000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 628,00 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 40-65).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – specialisto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kiti ištirti įrodymai patvirtina, jog R. Ž. 2020-09-11, apie 18.30 val., Naikupės g., ties namu Nr. 14, Klaipėdos m., kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, kai jas skiria žalia skiriamoji kelio juosta, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nedavė kelio ta pačia kryptimi, antra eismo juosta važiavusiam, R. M. vairuojamam automobiliui „Toyota Corola“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė ir kuris nuo smūgio užvažiavęs ant žaliosios skiriamosios kelio juostos, partrenkė ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją R. B.. Eismo įvykio metu R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nustatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei 104 punktą, nustatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, reikalavimus, kas ir lėmė šio eismo įvykio kilimą. Tai yra, tarp R. Ž. veiksmų: vairuojant transporto priemonę ir dėl neatsargumo padarytų KET 9 ir 104 punktų pažeidimo ir kilusių padarinių – sukelto eismo įvykio ir jo metu nukentėjusiajai R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl R. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Byloje pateiktas prašymas R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant jo sutuoktinę R. Ž., kuri sutiko, kad R. Ž. būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.

R. Ž., kurią prašoma skirti laiduotoja, paaiškino, kad ji nėra teista ir bausta. Jų santykiai su sutuoktiniu yra geri, jis ja pasitiki, įsiklauso į jos nuomonę, patarimus. Sutuoktinis apie nelaimę jai pranešė iš karto po įvykio, žino, kad jis labai pergyveno dėl atsitikimo ir gailisi. Ji gerai pažįsta savo sutuoktinį, jis yra geras ir taikus žmogus, neturintis priklausomybių. Mano, kad gali daryti R. Ž. teigiamą įtaką, savo autoritetu ir palaikymu. Sutinka būti laiduoja, bei sumokėti užstatą, jeigu toks būtų paskirtas.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kaltinamasis R. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą už nesunkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta, jis dirba, turi šeimą, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, savanoriškai atlygino dalį turtinės žalos. Kitą dalį nukentėjusiajai R. B. padarytos turtinės žalos atlygino draudimo bendrovė. Taip pat draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino ir dalį reikalaujamos priteisti neturtinės žalos. Nukentėjusioji kaltinamajam atleido, sutiko su kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal teismų praktiką tai, kad patirtą žalą nukentėjusiesiems atlygino, neleidžia tvirtinti, jog kaltininkas savo noru neatlygino fiziniam draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas kaltinamojo automobilis asmeniui padarytos žalos, nes remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis nukentėjusysis turi tokią teisę kreiptis į draudimo bendrovę, kuris ir yra pagrindinis skolininkas, o žalą padaręs asmuo prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku, jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos. Kita vertus, nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik civiliniam atsakovui. Šios aptartos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.

Kaltinamojo laiduotoja siekianti būti R. Ž. yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos pareigose nuo 2000-01-16. Darbovietė ją charakterizuoja teigiamai, kaip drausmingą, komunikabilią, atsakingą, kūrybingą, pareigingą, etišką, nuolat kvalifikaciją keliančia darbuotoją. R. Ž. ir R. Ž. paaiškino, kad jų tarpusavio santykiai yra geri ir artimi, jie pasitiki vienas kitu, dalijasi problemomis, padeda vienas kitam jas spręsdami, įsiklauso į patarimus, yra vienas kitam autoritetai. Kadangi kaltinamojo ir laiduotoja siekiančios būti jo sutuoktinės santykiai yra artimi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu, R. Ž. yra įsitikinusi, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jokių neigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, teismas daro išvadą, kad R. Ž. gali daryti R. Ž. teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo, todėl R. Ž. gali būtų perduotas jos atsakomybei pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant R. Ž., laidavimo terminas nustatant vienų metų laikotarpiui be piniginio užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šiuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.

Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015).

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

R. Ž. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus. Nenustatyta, kad būtų viršijęs leistiną važiavimo greitį. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina ir prokurorės nuomone, kad šiuo atveju kaltinamajam nėra būtina taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuos atsakingai, gali būti pasiekti ir be jos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, – netaikytina.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. B. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteisti 6000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 628,00 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 40-65).

Teismo posėdyje R. B. paaiškino, kad turtinė žala jai visiškai yra atlyginta, todėl jos priteisti nebeprašo. Tačiau neturtinė žala nėra visiškai atlyginta. Ji prašė priteisti 6000 Eur, tačiau draudimo bendrovė atlygino tik 3600 Eur. Dėl eismo įvykio ji patyrė didelį šoką. Dėl patirtų sužalojimų buvo bejėgė, todėl 3 mėnesius samdė žmogų, kuris ją prižiūrėjo. Jai reikėjo naudoti sauskelnes, 3 mėnesius vaikščiojo su vaikštyne, metus – su ramentais. Apskritai, po įvykio gydytojai prognozavo, kad dėl patirtų sužalojimų reiks amputuoti koją, nes nesitikėjo jos išgelbėti, ir tik dėl gydytojų profesionalumo koją pavyko išsaugoti. Ji patyrė didelius skausmus, nuolat dideliais kiekiais turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, dėl kurių susigadino skrandį. Nors dabar šių vaistų vartoja mažiau, bet skausmą vis dar jaučia. Be to, jai atropavosi kojos raumenys, ilgiau pasėdėjus, koja sustingsta. Kas rytą turi keltis 5 valandą, kad galėtų išmasažuoti koją. Ir dabar jai reikalinga reabilitacija, be to, ateityje reiks operacijos, kad pašalinti metalinius įtvarus. Ilgas ramentų naudojimas pakenkė rankos alkūnių nervams. Dėl įvykio patyrė ir psichologines pasekmes, kurias jaučia iki šiol, nes bijo eiti per gatvę. Dėl sužalojimų jautėsi bejėgė, nepilnavertė, patyrė didelę emocinę depresiją. Jai buvo teikiama psichologo pagalba. Gydymas vis dar tęsiamas ir prognozės nėra aiškios, mano, kad liekamieji reiškiniai bus jaučiami dar ilgą laiką, o gal ir niekada neišnyks. Todėl mano, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra adekvatus patirtiems fiziniam skausmui ir dvasiniams išgyvenimams.

Civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ atsiliepimu į nukentėjusiosios civilinį ieškinį prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad jis jau yra atlyginęs 3600,00 Eur neturtinės žalos. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama suma svyruoja nuo 600 Eur iki 3600 Eur. Tik esant dideliems sužalojimams, daugybiniams lūžiams, priteisiama neturtinė žala gali būti didesnė. Civilinis atsakovas įvertino medicininius dokumentus ir atsižvelgdamas į sveikatos sutrikdymo mastą apskaičiavo neturinės žalos dydį – 3600 Eur (2 t., b. l. 75-79).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji R. B. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo priteisti 628,00 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 40-65), tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad turtinė žala jai visiškai yra atlyginta, todėl jos priteisti nebeprašo.

Civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. B. 2021-03-03 išmokėjo 606,03 Eur, o 2021-09-03 – 546,52 Eur turtinės žalos atlyginimą, susijusį su gydymo išlaidomis, bei yra atlyginęs 2317,16 Eur negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį iki 2021-08-05. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 85-103).

Nors civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE“ atlygino ne visą civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinę žalą – nukentėjusioji prašė priteisti 628,00 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinis atsakovas po ieškinio pateikimo teismui atlygino 546,52 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pripažino, jog turtinė žala jai yra visiškai atlyginta ir likusios neatlygintos turtinės žalos dalies nebeprašo priteisti, t. y. ji šioje dalyje ieškinio nebepalaiko, procesas dėl pareikštu civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos nutrauktinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Nukentėjusioji R. B. civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ priteisti 6000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad draudimo bendrovė atlygino jai 3600 Eur, todėl papildomai iš jai turėtų būti priteista dar 2400 Eur.

„ERGO Insurance SE“ pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai R. B. išmokėta 3600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 85, 96).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 14 dalį neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-235-628/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-68/2008, 2K-179/2009, 2K-386/2009; 2K-280/2010, 2K-149/2016, 2K-95-222/2017 ir kt.). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu prašomos neturtinės žalos dydis peržengtų teismų paprastai priteisiamas šios žalos rūšies dydžių ribas, savaime negalėtų būti laikoma pagrindu priteisti mažesnę sumą, negu yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Svarbu tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju, pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai R. B. dėl eismo įvykio buvo padaryti kairio blauzdikaulio viršutinio galo intrasąnarinis lūžis, kairės čiurnos abiejų kulkšnių lūžis ir dešinio dilbio poodinė kraujosruva. Nukentėjusiajai buvo taikytas stacionarus gydymas nuo 2020-09-12 iki 2020-09-21 (2 t., b. l. 46-47). Tačiau ir po šio gydymo nukentėjusiajai išliko liekamieji reiškiniai – fiziologinė kairio kelio ir čiurnos sąnario kontraktūra. Taikomas gydymas ir reabilitacija (2 t., b. l. 48). Nukentėjusiajai išsivystė alkūninio nervo pažeidimas (2 t., b. l. 43). Nukentėjusioji ilgą laiką nuolat lankėsi gydymo įstaigose, vartojo skausmą malšinančius vaistus (2 t., b. l. 51-61), kas be abejo patvirtina, kad nukentėjusioji kentė didelius skausmus, o ilgalaikis nuskausminančių vaistų vartojimas galėjo turėti ir nukentėjusiosios nurodomą šalutinį poveikį. Be to, ji ilgą laiką buvo nedarbinga (2 t., b. l. 63-65). Iš šiuo metu reabilitacinis gydymas tęsiamas, iš kojos nepašalinti metaliniai įtvarai (2 t., b. l. 45). Neabejotina ir tai, kad dėl sužalojimų, taikomo gydymo ir reabilitacijos buvo ilgą laiką apribotos nukentėjusiosios judėjimo galimybės, o tuo pačiu ir jos darbingumas, galimybė pasirūpinti savimi, bendrauti su aplinkiniais, suprastėjo jos gyvenimo kokybė, ji patyrė kitus nepatogumus. Teismo nuomone, nekvestionuotina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų patyrė ypač neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, psichologinį diskomfortą, buvo ir yra apribota jos judėjimo galimybė, patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia ir iki šiol.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju draudimo bendrovės išmokėta 3600,00 Eur suma nėra adekvati ir teisinga nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinus visų prieš tai aptartų aplinkybių kompleksą (nukentėjusiajai kilusias pasekmes, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. pripažintina, kad nukentėjusioji R. B. patyrė po 6000,00 Eur neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu kaltinamojo R. Ž. automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo, kuri turi pareigą, neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų, padengti nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtus nuostolius, o TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015), neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 3600,00 Eur neturtinės žalos, todėl iš civilinio atsakovo priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, t. y. 2 400,00 Eur.

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, todėl jos panaikinimo klausimas nesprendžiamas.

Byloje saugoma skaitmeninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. Ž. laiduotoja paskirti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs R. Ž. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. Ž., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiosios R. B. pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.

Nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai.

Nukentėjusiajai R. B. iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ priteisti 2400,00 EUR (du tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Ingrida Krušienė