Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2024-06-03 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota liudytojos N. K. apklausa, kurios metu ji parodė, kad ji su kaltinamuoju gyvena kartu, ketina tuoktis. Nukentėjęs yra jos buvęs sutuoktinis. Santuoka nutraukta prieš du metus. Ji atsisako duoti parodymus. Ji ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kur nurodė visas aplinkybes, kurie yra teisingi, o teismas gali jais remtis. Ji sutinka duoti parodymus tik ta apimtimi, kad teismas galėtų pagarsinti jos parodymus, o ji juos patvirtintų. Ji sutinka, kad teismas pagarsintų jos ikiteisminio yrimo metu duotus parodymus. Ji buvo apklausta gal 4-5 kartus. Ji nurodė teisingas aplinkybes. Dėl savo pareiškimo ji buvo apklausta su advokate. Protokolai perskaityti, aplinkybės teisingos. Ji buvo apklausta ir dėl buvusio vyro pareiškimo. Ji buvo apklausta bendrai dėl abiejų pareiškimų gal 5 kartus. Teismui pagarsinus N. K. parodymus, ji parodė, kad tai jos parodymai, kurie yra teisingi, ir teismas gali jais remtis. Sausio mėnesį ji vėl davė parodymus, pasakojo viską iš naujo. Advokatė susipažino, patvirtino. Jos nurodytos aplinkybės yra teisingos, teismas gali jomis remtis. E. galėjo susižaloti nuo kritimo. Ten yra dujinė, vamzdis. Į juos galėjo susižaloti. Nuvirto kėdė ir mikrobangės jungiklis įlindo į vidų. Kraujo buvo truputis ant dujinės. Atsistojo jis normaliai. Kraują ji pamatė gal už valandos, kai ėjo daryti vakarienės. Kraujo buvo nedidelė dėmytė. Ji pati to kritimo nematė. Ji tik spėja, kad galėjo atsitrenkti į kampą. Policija atvyko praėjus gal dviem valandoms. Apie kraują ant viryklės ji pasakė policijos pareigūnams. Ji pagalvojo, kad jis kisdamas susižeidė į kampą. Kaltinamasis buvo visą laiką namuose. S. atsikėlė visai vakare. Iš kur atsirado sužalojimai K. ant veido, ji negali pasakyti. Nukentėjusiam girtumas užeina bangomis. Tą dieną jis jai atrodė įtartinas jau aikštėje. Atėjus jam į butą, ji įleido jį ir jį praleido į vaikų kambarį. Apie jo girtumą ji sužinojo vaikų teisių apsaugos skyriuje. Jo girtumas išryškėjo, atsisėdus jam prie stalo. Kai jis ėjo pirkti lauktuvių vaikams, jis galėjo kažko nusipirkti ir išgerti, atėjęs prie jų laiptinės. Tai būtų ne pirmas kartas. Jis galėjo nueiti iki parduotuvės dar ir po įvykio, ir todėl jam buvo nustatytas toks girtumas. Jis įsiuto, būdamas virtuvėje, ir šoko ant jos. Ji su M. gyvena 1,5 metų. M. ji pažįsta daugiau kaip 30 metų. Jai šis yra sąžiningas, geras žmogus, ir taip kaip dabar ji gyvena, dar nėra gyvenusi. Apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą ji neskundė, nes ji pavargo nuo teismų. Tarnyboje dukra G. apie įvykį pasakojo, kad girdėjo barnį, bet įvykio nematė. Taip ir mažoji dukra pasakojo. Visų kambarių durys buvo atviros. Viename miegojo svečias, o kitame buvo dukros. Ir virtuvės durys, ir langai buvo atviri. Dukros niekas neklausė, kiek laiko bute buvo K, jos niekas neklausinėjo. Kada E. K. išėjo į lauką, ji nematė. Ši išeina r vėl pareina, turi buto raktus. Ji pati to nematė. Ši pati taip sakė. Ši išbėga ir atbėga. G. (duomenys neskelbtini) metų. Ji neprieštarauja šios apklausai.. Jei reikia, tai reikia. Dėl žalos ji nežino, ši jautri. Tiesos atžvilgiu galima šią apklausti (1 t., b. l. 47-51).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme. Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022). Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokių nors padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015, 2K-121-222/2019, 2K-159-628/2022). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti visų pirma būtina nustatyti tikrovės neatitinkančių parodymų davimo faktą.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad N. K. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33173-23, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32866-23, baudžiamosios bylos Nr. 1-610-1007/2024, teisminio proceso Nr. 1-01-1-32866-23-5 nagrinėjimo teisme metu, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja apie tai, kad M. R. 2023-08-26 apie 12 val. adresu: (duomenys neskelbtini), E. K. nuo jos tik atstūmė, bet daugiau jokių smurtinių veiksmų E. K. atžvilgiu neatliko, jog ji tvirtina savo 2023 m. lapkričio 7 d. liudytojos apklausos metu duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33173-23, siekdama nuslėpti nusikalstamus M. R. veiksmus davė melagingus parodymus. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę patvirtina 2024 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-610-1007/2024, kuria pranešta Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad N. K. gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Tokia kaltinamosios nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. N. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad duoda melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

N. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės pripažįstamos jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji N. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kaltinamosios N. K. draugė E. K. prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą, charakterizuoja ją teigiamai, nurodydama, kad jos palaiko artimą ryšį, kaltinamoji pripažįsta savo klaidą, gailisi dėl neteisingų parodymų ir labai dėl to pergyvena. N. K. visada pasitaria su ja, klauso jos patarimų, paklausė nutraukti ryšius su M. R., yra pasirengusi jai padėti, kad tokia situacija nepasikartotų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021). Nors kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę padarius nusikalstamą veiką neigė ir tokia jos pozicija nepadėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti savalaikį baudžiamąjį procesą, teisminio nagrinėjimo metu ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybė.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamoji N. K. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

N. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu ji prisipažino davusi neteisingus parodymus ir išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. Anksčiau ji nebuvo teista, administracine tvarka nebausta. Šiuo metu nedirba, nuo 2025-02-12 yra registruota užimtumo tarnyboje, 2023-08-14 nutraukus santuoką augina du nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad N. K. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamosios elgesio pasekmė.

Prašymą atleisti N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jos draugė E. K., iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir neteistų registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos matyti, kad E. K. neteista, administracine tvarka nebausta (167–168), dirba UAB „Praba“, augina du nepilnamečius vaikus.

Taigi, visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. K. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad N. K. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, E. K. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai N. K.. Laiduotojui, kaip minėta, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Apklausiama teisme E. K. nurodė, kad jos draugė N. K. gailisi dėl neteisingų parodymų ir labai dėl to pergyvena. N. K. visada pasitaria su ja, klauso jos patarimų, paklausė nutraukti ryšius su M. R.. Tikėtina, kad E. K. gali daryti teigiamą įtaką savo draugei. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąją N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant N. K. laiduotojos E. K. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos anksčiau paminėtas asmenines savybes, į pačios kaltinamosios asmenybę, užstatas neskirtinas.

Teismo posėdžio metu atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, prokurorė prašė N. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).

Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, N. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).

V. Dėl kitų klausimų

N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. K. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos E. K. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą N. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.