Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus (toliau – ir teismas) su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 500,00 Eur negrąžintą paskolą, 44,50 Eur palūkanas, 55,46 Eur negautas palūkanų pajamas, 32,93 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 41,04 negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 8,92 delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė administruoja tarpusavio skolinimo platformą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką, ir tarp šalių (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 500,00 Eur paskola vartojimui (duomenys neskelbtini) mėnesių terminui už 18 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl sutartis buvo (duomenys neskelbtini) d. nutraukta, ir atsakovas liko skolingas ieškovei ieškiniu prašomas priteisti sumas.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu visiškai sutinka. Pažymi, jog sutinka sumokėti visą skolą ieškovei.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, nes ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas (duomenys neskelbtini) mėnesių terminui, t. y. iki (duomenys neskelbtini) d., nustatytos 99,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma – 18 procentų), 73,97 Eur tarpininkavimo mokestis, o atsakovas įsipareigojo pagal mokėjimo grafiką grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą, kurią pagal sutartį sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Į bylą pateiktos skolintojų lėšų įskaitymo (finansavimo) atsakovui lentelės duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) d. į atsakovo sąskaitą įvairiomis sumomis iš 8 skolintojų buvo pervesta bendra 500,00 Eur suma. Tokiu būdu tarp šalių buvo faktiškai sudaryta paskolos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis). Atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ieškovei patvirtina byloje pateiktas rašytinis įrodymas – ieškovės atsakovui (duomenys neskelbtini) d. pateiktas Pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutarties – (duomenys neskelbtini) nutraukimo nuo šiame pranešime nurodytos išsiuntimo dienos ir reikalavimo nedelsiant grąžinti pagal sutartį mokėtinas sumas. Bylos duomenimis, atsakovas liko skolingas ieškovei 682,85 Eur sumą, kurią sudaro: 500,00 Eur negrąžinta paskola, 44,50 Eur palūkanos, 55,46 Eur negautos palūkanų pajamos, 32,93 Eur mėnesinis tarpininkavimo mokestis, 41,04 negautos tarpininkavimo mokesčio pajamos ir 8,92 delspinigiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo visišką atsiskaitymą su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito; mokėjimo (pelno) palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, priteisimo.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, sudarytos sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 - 6.4 straipsniai). Pagal CK 6.881 straipsnį, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.158 straipsniai). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertinamas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutartį vykdė netinkamai, dėl ko ieškovė sutartį su atsakovu nutraukė, atsakovas priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama: 500,00 Eur negrąžintą paskolą, 44,50 pelno palūkanos, kurias atsakovas įsipareigojo sumokėti kaip atlygį kredito davėjui už gautą paskolą, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo ir 32,93 Eur mėnesinis tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Dėl negautų palūkanų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 55,46 Eur negautas palūkanų pajamas, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo iki dienos, kuomet sutarties būtų galiojusi, jei nebūtų nutraukta, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą. Bylos duomenimis nustatyta, jog kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, atsakovui laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Todėl priteisiant ieškovei iš karto visą 55,46 Eur mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, sumą anksčiau, nei ginčo sutarties vykdymo pabaiga, ieškovei būtų sudarytos sąlygos, jeigu atsakovas anksčiau padengtų savo skolą, nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Minėta, šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokamos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 18 procento dydis), kurios mokėjimas išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokamomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa). Kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad, minėta, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų vykdoma sutartyje nustatyta tvarka, tačiau jas priteisiant ne fiksuota suma, o procentine išraiška.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 18 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant bendros 55,46 Eur palūkanų sumos (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021, 50 pastraipa, 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-938-852/2022, 20 pastraipa, 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa).

Dėl negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų priteisimo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 41,04 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo, iki dienos, kuomet sutarties būtų galiojusi, jei nebūtų nutraukta.

Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 0,00 Eur sutarties tarpininkavimo mokestį ir kiekvieną mėnesį iki kredito sutarties termino pabaigos mokėti po 1,11 procento dydžio mėnesinį tarpininkavimo mokestį.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkto (Sąvokos), mėnesinis tarpininkavimo mokestis – tai mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį įvykdymo; Mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo Vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike.

Iš nurodytos mėnesinio tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole, ją sudarius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis, kuris yra mokamas ieškovei kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-603/2023; 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-495-863/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-601/2023; 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-643-555/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-786-460/2023).

Nurodyta apeliacinės instancijos teismų formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra aktuali, vyraujanti. Teismo vertinimu, nėra priežasčių, vertinant ieškovės reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio, kaip negautų pajamų, priteisimo pagrįstumą, nukrypti nuo naujausios ir vyraujančios teismų praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Nors ieškovė ir atsakovas kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.17 punkte formaliai susitarė, kad ieškovė turės teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų ir tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą po kredito sutarties nutraukimo, tačiau toks susitarimas teisinės reikšmės pagal nurodytą teismų praktiką neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 41,04 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį (kaip negautas pajamas), paskaičiuotą už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8,92 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą po 0,05 procento dydžio už 180 dienų neviršijantį laikotarpį (ieškinio priedo – įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelės, duomenys). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose (10.2 punkte) nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis, kuris turi būti mokamas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku, už kiekvieną pradelstą dieną; delspinigiai skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad ieškovės apskaičiuoti delspinigiai atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, kad šalys sutartyje susitarė dėl šių netesybų mokėjimo sutarties pažeidimo atveju (6.71 straipsnio 1 dalis, 258 straipsnio 1 dalis, sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktas, specialiųjų sąlygų 2.10 punktas), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,92 Eur dydžio delspinigius yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovė sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, taip pat ieškovė patyrė 220,00 Eur advokato pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą (advokato V. Z. (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos už teisines paslaugas ((duomenys neskelbtini)) duomenys). Teismo vertinimu, prašomos priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ir laikomos būtinomis bei pagrįstomis atstovavimo išlaidomis.

Nagrinėjamu atveju, bendra ieškovės ieškinio reikalavimų suma sudarė 682,85 Eur sumą, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 641,81 Eur suma (93,99 procentų), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 229,78 Eur bylinėjimosi išlaidos: 23,00 Eur žyminis mokestis ir 206,78 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 441 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo V. P.:

18 (aštuoniolikos) procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant bendros 55,46 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 46 ct) palūkanų sumos,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 641,81 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 81 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

229,78 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.