- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-397-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14411-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 2 792,17 Eur negrąžintą kreditą, 462,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 25 d.), 1 070,50 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2025 m. vasario 15 d.), 154,90 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 635,09 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 25 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. balandžio 25 d.), 56,18 Eur delspinigius, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
2. Ieškinyje nurodė, kad administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com (toliau – platforma), kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai), gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai – skolintojai – dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovas, kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_507001, sudarytą (2020 m. liepos 19 d. 11:04) platformoje. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. oferta_507001 įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovo sąskaitą, t. y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 507001, kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 3 000 Eur dydžio paskolą vartojimui 57 mėnesių terminui, už 22 proc. metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka (toliau – ir Sutartis). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovas, įgijęs skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2021 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakovui pranešimą „Dėl 2020 m. liepos 9 d. paskolos sutarties OFERTA oferta_507001 nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą“ ir pareikalavo grąžinti gautas sumas. Nurodė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovas liko skolingas ieškovei 2 792,17 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 462,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1 070,50 Eur negautų palūkanų pajamų, 154,90 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 635,09 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų ir 56,18 Eur delspinigių.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė: 1) ieškovei iš atsakovo A. K. 2792,17 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 462,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1 070,50 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, 154,90 Eur tarpininkavimo mokestį, 56,18 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 536,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 859,66 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) valstybei iš atsakovo A. K. 17,92 Eur) dokumentų siuntimo išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, todėl ieškovei iš atsakovo sprendė priteisti 2 792,17 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 154,90 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 462,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 25 d.), teismas vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota praktika, pagal kurią paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2020 m. liepos 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 507001, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, bei tai, kad iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo atsakovas sumokėjo ieškovei 352,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, ieškovės reikalavimą dėl 462,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 25 d., priteisimo, laikė pagrįstu ir jį tenkino.
7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 070,50 Eur negautų palūkanų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 25 4 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2025 m. balandžio 25 d.) teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškovė, už sutartą mokestį suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nutraukusi Sutartį iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl ieškovei įrodžius negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą ir dydį, ieškovei priteistina iš atsakovo 1 070,50 Eur negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 25 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2025 m. balandžio 25 d.).
8. Spręsdamas dėl 635,09 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 25 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. balandžio 25 d.) priteisimo iš atsakovo teismas vadovavosi teismų praktika ir pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, jis neskirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1766-855/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-430/2022). Nustatė, kad ieškovė reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį sieja su reikalavimu atlyginti nuostolius nutraukus vartojimo kredito sutartį. Laikė, jog tarpininkavimo mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo, todėl netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 635,09 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 25 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. balandžio 25 d.).
9. Teismas sprendė priteisti iš atsakovo 56,18 Eur delspinigius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktas). Sprendė priteisti ir 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą 4 536,67 Eur (2 792,17 + 462,92 + 1 070,50 Eur + 154,90 Eur + 56,18 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 87,72 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteisė 859,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (980 Eur x 87,72 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių, prašydama jį pakeisti ir priteisti iš atsakovo 635,09 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
12. Tarpininkavimo mokestis sulygtas Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.3, 2.8 ir 2.9 punkte, šalims numatant, kad kredito gavėjas sutinka atlyginti minimalius nuostolius, sumokėdamas tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Sudarydamos sutartį šalys gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau teismas ne tik nepagrįstai nesivadovavo šalių sudaryta Sutartimi, bet ir priėmė šalių susitarimui prieštaraujantį sprendimą.
13. Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) numatytą reguliavimą (penktasis, penktasis-1 skirsniai, 25³ straipsnio 6 dalis, 25³ straipsnio 6¹ dalis), kuriame numatyta ieškovei teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatoriui, o šis atlygis negali būti ribojamas. Ieškovės veikla yra tarpusavio skolinimo, todėl ieškovė turi neribojamą teisinį pagrindą gauti atlyginimą už teikiamas paslaugas (įskaitant negautas mėnesinio tarpininkavimo pajamas). Kiekvienas darbas yra atlygintinis, tai apima ieškovės negautas mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamas, todėl ieškovė kaip organizatorė tikėjosi ir turi gauti atlygį už suteiktas paslaugas kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatorė pagal Sutartį.
14. Lietuvos bankas analogiškų aplinkybių turinčioje byloje Nr. e2-8814-1025/2020, kurioje atsakovas ginčijo ieškovo paskaičiuotą ir teismo priteistą tarpininkavimo mokestį nurodydamas, kad bet kokius kitus mokesčius draudžia VKĮ 11(8) straipsnis, pateikė išvadą, jog VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius.
15. Atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl ieškovė negali savavališkai nustoti teikti Sutarties tarpininkavimo ir Platformos administravimo paslaugų atsakovui, kadangi tai būtų Sutarties ir organizatoriaus pareigų pažeidimas, už kurį ieškovei priežiūros institucija gali skirti sankciją dėl įsipareigojimų nevykdymo. Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neteikia tarpininkavimo (administravimo) paslaugų atsakovui pagal Sutartį bei Platformoje sudarytą ir galiojančią Portalo naudojimosi sutartį kol atsakovo įsipareigojimai ieškovei nėra įvykdyti. Ieškovė šiuo pagrindu turi teisę sąžiningai gauti visą pagal Sutartį priklausantį mėnesinį tarpininkavimo mokestį, įskaitant ir negautas pajamas, nes tik tuomet kai atsakovas įvykdys įsipareigojimus pagal Sutartį pasibaigs dalykiniai santykiai tarp šalių.
16. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
19. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalies, kuria atsisakyta priteisti tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 154,90 Eur tarpininkavimo mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 25 d.). Tačiau teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 635,09 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, kurio reikalavimas grindžiamas įrodinėjant, jog ieškovė tikėjosi gauti atlygį už suteiktas paslaugas.
21. Apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis už jos teikiamas paslaugas. Atlygis yra sudarytas iš dviejų dalių, t. y. Sutarties tarpininkavimo mokestis, mokamas sudarant Sutartį, ir mėnesinis tarpininkavimo mokestis, mokamas už Sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punkte nurodytos sąvokos). Apeliantės nuomone, atėmus teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo ji praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną.
22. Pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį įvykdymo; mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike. Sutarties tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo paslaugą. Tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas Sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo 1-ojo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Taigi tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir administravimu. Savo esme tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Nagrinėjamu atveju Sutarties tarpininkavimo mokestis sudaro 219 Eur, o mėnesio tarpininkavimo mokestis sudaro 15,30 Eur, kuris atsakovui tinkamai vykdant Sutartį laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos sudaro 635,09 Eur.
23. Pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.11 punktą iš kredito gavėjo nuskaičiuojamos sumos paskirstomos tokia tvarka: mėnesinis tarpininkavimo mokestis, palūkanos, paskolos grąžinimo suma. Pradelsusio mokėti įmokas kredito gavėjo įsipareigojimai, gavus pinigines lėšas iš kredito gavėjo, yra įskaičiuojami tokia tvarka: pirma eile – kredito davėjams priklausantys delspinigiai, organizatoriui priklausantys delspinigiai nuo mėnesinio tarpininkavimo mokesčio ir kredito davėjams priklausančios palūkanos nuo nesumokėtos sumos; antra eile – organizatoriui priklausantis mėnesinis tarpininkavimo mokestis; trečia eile – kredito davėjams priklausanti kredito suma ir palūkanos; tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka, pirma eile yra kompensuojamos su tokiu išieškojimu susijusios organizatoriaus patirtos išlaidos (žyminis mokestis, vykdomojo rašto, teismo, korespondencijos, organizatoriaus mokestis pan.). Pagal Bendrųjų sąlygų 2.1.4 punktą kredito gavėjas sutinka mokėti tarpininkavimo mokestį organizatoriui pagal Specialiąsias sąlygas iki galutinio prievolės įvykdymo pagal šią Sutartį; o pagal 2.1.5 punktą vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokėdamas mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte, pagal kurį vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius sumokėdamas tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi ieškovė tinkamo Sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti po 15,30 Eur tarpininkavimo mokesčio kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 25 d.).
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, 2022-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-248-936/2022, 2021-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021; Kauno apygardos teismo 2022-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022-06-21 nutartis civilin4je byloje Nr. e2A-1425-577/2022). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo.
25. Tai, jog dėl šio mokesčio mokėjimo buvo susitarta, savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju ieškovė turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo. Kaip jau buvo minėta, tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu irk t. Šią tarpininkavimo mokesčio paskirtį patvirtino ir ieškovė savo ieškinyje. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patiria administruojant atsakovo sutartį po jos nutraukimo, ir nors teigia, kad paslaugas teikia ir po sutarties nutraukimo, nepagrindžia, kokios paslaugos yra teikiamos jau nutraukus sutartį (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, pripažįstant, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021). Taigi, nors Sutarties 2.9 punktu kredito gavėjas ir sutiko Sutarties nutraukimo atveju sumokėti tarpininkavimo mokestį iki kredito sutarties pabaigos, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021).
26. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos – Lietuvos banko – nuomonėje, pareikštoje civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020, kuria remiasi ieškovė, iš tiesų nurodyta, jog ieškovė turi teisę skaičiuoti ir taikyti tarpininkavimo mokestį už ieškovės kaip skolinimo platformos operatoriaus vykdomas funkcijas, tačiau taip pat ir pažymėta, kad dėl tokio mokesčio taikymo nutraukus sutartį turėtų pasisakyti teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio paskirtį, sutartinės atsakomybės formą ir kitas aplinkybes. Taigi toks apeliatės pateiktas raštas nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliantė turi teisę į tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo.
27. Pripažintini nepagrįstais ir apeliantės argumentai, kad žinodama, jog nebus priteista tarpininkavimo mokesčio suma ir po Sutarties nutraukimo, nebūtų išdavusi paskolos ar patyrusi su tuo susijusių išlaidų, kadangi priteista tarpininkavimo mokesčio suma yra per maža ir akivaizdžiai nekompensuoja patirtų platformos organizacinių ir veiklos vykdymo išlaidų. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi Sutartį, ieškovė nebepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad ji, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Kita vertus, tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) Sutarties nuostatomis. Teigdama, kad tokiu būdu jai yra apribojama teisė gauti pajamas, kadangi sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai, neteikia jokių įrodymų / skaičiavimų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų / kaštų patirta administruodama atsakovo Sutartį bei siekdama atgauti skolą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, apeliantė pati nurodė, kad atsakovo kredito rizika yra aukšta, todėl, laikytina, kad suteikdama jam vartojimo kreditą, apeliantė veikė savo rizika.
28. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu. Šios teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti apeliantės nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
30. Netenkintus apeliacinio skundo ir palikus nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos. Taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantei išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.